Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, R. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo, R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas R. B. laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Taip pat šiuo nuosprendžiu I. S., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta, o Š. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl R. B. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, veikų kvalifikacijos, iš esmės nesutinka su jam paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, t. y. atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

8. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

8.1. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali paskirti tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytų aplinkybių. Pagal teismų praktiką BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tik konstatavęs šių sąlygų buvimą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta. BK 62 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, be kita ko, reiškia, kad sprendžiant šios BK normos taikymo klausimą teismo daromos išvados turi būti grindžiamos objektyviais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-222/2020).

9.1. Pirmosios instancijos teismas R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skunde nuteistasis teigia, kad jis padėjo tyrimui išaiškinti nusikalstamas veikas, duodamas išsamius ir teisingus parodymus. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nors R. B. apklausų metu pripažino kaltę neteisėtai įgijęs psichotropines medžiagas ir dalį jų neteisėtai perdavęs Š. V., tačiau tokių nuteistojo R. B. parodymų nėra pagrindas laikyti padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką, nes iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad apeliantas ir Š. V. dėl neteisėto (duomenys neskelbtini) išrašymo, įgijimo ir perdavimo susitarė ne tą pačią įvykio dieną, bet žymiai anksčiau, o šios aplinkybės nuteistasis R. B. savo apklausų metu nenurodė. Be to, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaip minėta, prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra vertinama kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Dėl to papildomai padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, joje dalyvavusius asmenis pripažinti apelianto dar viena atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo. Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Taigi, byloje yra nustatyta tik viena R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurios nepakanka sprendžiant BK 62 straipsnio nuostatų taikymo. Be to, nors nuteistasis R. B. nurodo, kad jis padeda (duomenys neskelbtini) I. B. auginti (duomenys neskelbtini) vaikus, gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių vienas yra (duomenys neskelbtini) (nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis), tačiau nėra pagrindo manyti, kad R. B. atliekant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę realiai nebus kam pasirūpinti ir prižiūrėti I. B. vaikų, kai nėra jokių duomenų apie tai, kad pati I. B. negali pasirūpinti (duomenys neskelbtini) vaikais. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nenustatytos visos būtinos sąlygos, leidžiančios R. B. už BK 260 straipsnio 1 dalį skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę, todėl nėra pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų.

2. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017, 2K-62-628/2019, 2K-24-689/2019, 2K-159-976/2019, 2K-75-222/2020 ir kt.). Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-186-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-126-693/2018, 2K-281-942/2018, 2K-62-628/2019, 2K-24-689/2019, 2K-159-976/2019, 2K-75-222/2020 ir kt.). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

10.1. Nors byloje yra R. B. teigiamai charakterizuojančių duomenų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnija nėra gavusi nusiskundimų iš gyventojų dėl R. B. elgesio ar gyvenimo būdo, padeda (duomenys neskelbtini) rūpintis (duomenys neskelbtini) vaikais, kurių vienas yra (duomenys neskelbtini)), tačiau byloje yra ir jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Jis (duomenys neskelbtini) kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėtų baudų iš viso už (duomenys neskelbtini) Eur). Iš pažymos apie ankstesnius R. B. teistumus matyti, kad jis nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas (duomenys neskelbtini) kartus Lietuvos Respublikoje ir (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad apeliantas jau (duomenys neskelbtini) buvo teistas už disponavimą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis (pagal BK 259 straipsnio 2 dalį). Naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą R. B. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neišnykus teistumui bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Iš šių paminėtų aplinkybių matyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų.

10.2. R. B. skunde teigia, kad jo veiksmai, t. y. jo ankstesnis (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vartojimas iki inkriminuotų nusikaltimų padarymo, vėlesnis šių (duomenys neskelbtini) įsigijimas kito asmens vardu bei dalies (duomenys neskelbtini) perdavimas kitam asmeniui, nebuvo tokio pavojingumo laipsnio, kaip įstatymų leidėjas buvo numatęs, priimdamas BK 260 straipsnį. Toks skundo argumentas yra nepagrįstas. Nors iš bylos matyti, kad R. B. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo taikomas gydymas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 147–159), tačiau iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautų duomenų (telefoninių pokalbių suvestinių) matyti, kad R. B. dėl (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ įgijimo ir perdavimo Š. V. tarėsi ne tą pačią dieną ir ne po to, kai R. B. (duomenys neskelbtini) buvo įsigijęs, bet anksčiau – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pirminėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu R. B. pripažino, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ jis Š. V. perdavė kaip (duomenys neskelbtini), nors vėliau teigė, kad šiuos (duomenys neskelbtini) Š. V. davė po to, kai pastarasis atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini) ir skundėsi (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nustatyta, kad R. B. neteisėtai įgijo 60 tablečių „(duomenys neskelbtini)“, kurios buvo išrašytos (duomenys neskelbtini) vardu, bei pusę šių (duomenys neskelbtini) jis neteisėtai perdavė Š. V. Taigi, į neteisėtą savo veiką R. B. įtraukė ne tik (duomenys neskelbtini) I. S., kuri neteisėtai išrašė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, bet ir (duomenys neskelbtini) I. B., (duomenys neskelbtini) ir buvo išrašyti apeliantui skirti (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad ilgą laiką vartodamas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ apeliantas puikiai žinojo, kad šie (duomenys neskelbtini) yra receptiniai, kad jų sudėtyje yra psichotropinės medžiagos ir kad šių (duomenys neskelbtini) negalima perduoti kitiems asmenims. Be to, R. B., nebūdamas medikas, nebuvo kompetentingas įvertinti Š. V. sveikatos būklės ir nuspręsti, ar pastarajam reikalingi medikamentai, ir būtent (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Nors neteisėtai įgytos psichotropinės medžiagos (duomenys neskelbtini) kiekis skaitmenine išraiška ir yra nedidelis – 0,06 g, tačiau toks kiekis net 6 kartus viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo (duomenys neskelbtini) nedidelį kiekį (0,01 g). Visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad nuteistojo padaryta veika nebuvo atsitiktinė ar yra mažiau pavojinga negu rūšinis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas. Be to, pagal teismų praktiką švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iš esmės yra išimtinis, IR nuteistojo nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rūpinimasis (duomenys neskelbtini), aplinkybė, kad jis tokius (duomenys neskelbtini) vartojo anksčiau) nesuteikia pagrindo teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui. Dėl to nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo bei jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas – skirti kitą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

3. Kaip jau minėta, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, numatytų BK 54 straipsnio 1 dalyje.

11.1. R. B. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11.2. R. B. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis), registruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnija nėra gavusi nusiskundimų iš gyventojų dėl apelianto elgesio ar gyvenimo būdo. Taip pat iš bylos matyti, kad nuteistasis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėtų baudų iš viso už (duomenys neskelbtini) Eur), anksčiau buvo teistas (duomenys neskelbtini) kartus, iš jų (duomenys neskelbtini) už disponavimą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą R. B. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neišnykus teistumui bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Iš pažymos apie ankstesnius apelianto teistumus matyti, kad paskirtomis bausmėmis (areštu, laisvės atėmimu), taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už tyčinių nusikaltimų padarymą parinko griežčiausias BK 259 straipsnio 1 dalies bei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Skirti nuteistajam jo pageidaujamą švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę – baudą nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra registruotas (duomenys neskelbtini), turi nesumokėtų (duomenys neskelbtini) Eur baudų, paskirtų už padarytus tyčinius administracinius nusižengimus, ir tai rodo, kad jis neturi lėšų sumokėti baudos, kuri pagal BK 47 straipsnio 3 dalies nuostatas už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL (nuo 2 500 iki 100 000 Eur dydžio, o už sunkaus nusikaltimo padarymą – nuo 150 iki 6 000 MGL (nuo 7 500 iki 300 000 Eur) dydžio.

11.3. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 2 metų (vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas nuo 2 metų iki 8 metų (bausmės vidurkis 5 metai). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad iki nusikaltimų padarymo apeliantas buvo gydomas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kad skundžiamu nuosprendžiu R. B. už nusikaltimų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo dydžiais yra lygios minimalioms bausmėms (atitinkamai 3 mėnesiai ir 2 metai), daroma išvada, kad nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo dydžiais atitinka apelianto asmenybę bei yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms. Subendrindamas paskirtas bausmes tarpusavyje, apylinkės teismas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatų nepažeidė. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas nuteistajam tik 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui už jo padarytas dvi nusikalstamas veikas bausmę, BK 54 straipsnio 2 dalies, 61, 63, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo.

4. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas R. B. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo.

12.1. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nepagrįstai jam paskirtą bausmę subendrino su bausme, paskirta pagal ankstesnį nuosprendį, nes pagal ankstesnį nuosprendį jis bausmę buvo atlikęs iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Toks nuteistojo skundo argumentas yra nepagrįstas.

12.2. Iš bylos matyti, kad nuteistasis R. B. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė per bausmės vykdymo atidėjimo, paskirto Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, laikotarpį.

12.3. BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis; pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

12.4. Byloje nustatyta, kad R. B. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 1 metams. Iš pažymos apie ankstesnius R. B. teistumus matyti, kad, vykdant Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendį, R. B. (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą, o (duomenys neskelbtini) iš šio registro išbrauktas (t. 8, b. l. 1–3). Taigi, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu R. B. buvo pasibaigęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Nors nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdė jam teismo skirtą įpareigojimą, tačiau įpareigojimas nėra bausmė, todėl nuteistasis R. B. pagal ankstesnį nuosprendį jam paskirtos bausmės realiai nėra atlikęs. Taigi, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatęs, kad R. B. naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, už naujai padarytas nusikalstamas veikas jam paskirtą subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, pagrįstai subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 3 mėnesius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. B. bausmę, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas taikė tinkamai.

12.5. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, o BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali atidėti paskirtos arba dalį paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju siejamas ne tik su paskirtos bausmės dydžiu, bet ir su padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsniu. R. B. 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteistas už du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kitas – sunkių nusikaltimų kategorijai. Nors R. B. nenuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau jo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, patenka į XXXVII skyrių, už kurio padarymą negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Dėl to konstatuojama, kad R. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra formalaus pagrindo.

5. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo principų, R. B. paskyrė teisingą ir jo padarytas nusikalstamas veikas bei jo asmenybę atitinkančią bausmę, kuri neprieštarauja teisingumo principui, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio.