Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, G. K. įpareigotas per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo E. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. K. priteista nukentėjusiajam 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, 185,10 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 485,10 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš G. K. priteista 125,38 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinis draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš G. K. priteista 178,24 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo E. M. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo G. K. priteista 3 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi ištaisyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžio Nr. 1-1167-818/2023, motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyje netinkamai įvardinta priteista bylinėjimosi išlaidų suma nurodant, jog nukentėjusiojo E. M. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinamas ir iš nuteistojo G. K. priteisiama 1 936 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmiausia nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti G. K. BK 40 straipsnyje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto, ginčijamas nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydis, prašoma kaip nepagrįstą atmesti Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį ir sumažinti nukentėjusiajam priteistas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. K. anksčiau buvo padaręs nusikalstamą veiką, todėl negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat konstatuota, jog nuteistasis nevertina savo elgesio kritiškai, nesigaili padaręs nusikalstamą veiką, todėl sprendė nesant pagrindo išvadai, kad pastarasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimu nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatytos sąlygos, būtinos atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išklausiusi teismo posėdyje proceso dalyvių išsakytus argumentus, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo atsisakyta atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

7. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tuo atveju, kai jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. BK esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, taip pat tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-145-895/2018). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai). Baudžiamasis teisinis santykis, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, be kita ko, pasibaigia, jei asmeniui taikius sąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės per nustatytą laiką (terminą) nėra gauta duomenų apie naujos nusikalstamos veikos padarymą ir vykdomos kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (jei tokios buvo nustatytos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Remiantis byloje esančiais duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu G. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jam nutraukta (1 t., b. l. 123). Nėra jokių duomenų, kad G. K. per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės būtų padaręs naują nusikalstamą veiką. Vadinasi, konstatuotina, kad ankstesnis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas prarado savo teisinę reikšme ir, kaip teisingai nurodo gynėjas, laikytina, kad G. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.

8. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022).

9. Ikiteisminiame tyrime atliktos pirmos apklausos metu G. K. neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį, teigė, jog tik stūmė E. M., siekė jo petį, o nukentėjusysis pats demonstratyviai nukrito ant žemės, inscenizuodamas suduotą smūgį į veidą (1 t., b. l. 105). Papildomos apklausos metu G. K. nurodė, jog savo poziciją dėl kaltės išreikš ir parodymus duos susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 113), tačiau daugiau jo apklausų ikiteisminio tyrimo metu atlikta nebuvo. Pirmosios instancijos teisme, pradėjus įrodymų tyrimą ir prokurorei paskelbus kaltinamąjį aktą, G. K. sutiko iš karto duoti parodymus, pareiškė iš esmės sutinkantis su kaltinimu, su jame inkriminuotomis esminėmis aplinkybėmis. Pastarasis teigė, jog pirmos apklausos kaltės nepripažino, kadangi įvykio metu buvo labai sutrikdytas, neprisiminė visų detalių. Tvirtino bandęs laiptinėje atidaryti langą, dėl ko nukentėjusysis jam priekaištavo ir trukdė, todėl nesusivaldęs sudavė vieną smūgį jam į veido sritį, po ko paėmęs už veido įstūmė pro duris. Tokį savo elgesį vertina blogai. Tuo pačiu G. K. nesutiko su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais kelio, čiurnos srityse. Anot jo, nukentėjusysis pats demonstratyviai griuvo ir dėl to jam atsirado sužalojimai kojose. Nors atsakydamas į užduodamus klausimus G. K. teigė su kaltinimu sutinkantis visiškai, tačiau duodamas detalesnius paaiškinimus kategoriškai tvirtino, jog sužalojimai kojose buvo inscenizuoti paties nukentėjusiojo veiksmais. Be kita ko, nuteistasis aiškino, kad nesusivaldė ir trenkė nukentėjusiajam būtent dėl pastarojo grasinimų, provokuojančio elgesio (1 t., b. l. 196-203). Vėlesnio teisiamojo posėdžio metu, jau peržiūrėjus vaizdo įrašus, G. K. tvirtino, kad jo smurtiniai veiksmai buvo išprovokuoti paties nukentėjusiojo, teigė pripažįstantis savo kaltę, galisi dėl savo veiksmų, tačiau sutiko tik su tuo, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam į veido sritį ir padarė sužalojimą lūpoje (2 t., b. l. 18-23). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors G. K. ir pripažino padarytos nusikalstamos veikos esmę – suduotą smūgį į veidą bei vėlesnį nukentėjusiojo stūmimą, dėl ko pastarajam nugriuvus buvo nustatyti ir kiti sužalojimai kojose, tačiau savo veiksmus bandė sumenkinti, vertino išskirtinai kaip išprovokuotus nukentėjusiojo bei neva nulemtus pastarojo grasinimų. Visgi iš bylos medžiagos ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymų nėra jokio pagrindo spręsti, kad nukentėjusiojo elgesys buvo agresyvus ar provokuojantis. Be to, nors nuteistasis ir išsako atskiras frazes, jog gailisi smurtavęs prieš nukentėjusįjį, tačiau iš visos pastarojo parodymų visumos galima matyti, jog G. K. aiškiai stokoja kritiško savo elgesio vertinimo, priešingai, nuteistasis netgi kaltina patį nukentėjusįjį demonstratyviu sužalojimų inscenizavimu kelio ir čiurnos srityse, kas nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis dėl savo veiksmų išties gailisi.

10. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, jog pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – visiško kaltės pripažinimo ir gailesčio padarius nusikalstamą veiką, tuo pačiu nuosprendžiu nustatė G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailestį (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Čia pažymėtina, kad, nepaisant tam tikrų lingvistinių skirtumų, tiek BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga, tiek BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė savo turiniu yra tapačios. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad negali susidaryti tokia situacija, kai teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, vadovaudamasis tomis pačiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsisako pripažinti analogišką atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181-788/2021, 2K-142-697/2022). Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui konstatavus esant G. K. prisipažinimui padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiam gailesčiui, bylą apeliacine tvarka nagrinėjant tik pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, laikytina, kad yra nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą neatleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės grindė ir tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog netaikant baudžiamosios atsakomybės jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, vis dėlto tokios išvados nebuvo išsamiau motyvuotos. G. K. charakterizuojantys duomenys leidžia jo asmenybę vertinti kaip iš esmės teigiamą ir nesudaro pagrindo spręsti apie susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Be kita ko, ir pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, taip pat pažymėjo teigiamą kaltininko asmenybės vertinimą. Pastebėtina, kad nuo ankstesnio sprendimo atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra praėję beveik 7 metai, daugiau jokių nusikalstamų veikų G. K. nebuvo padaręs. Iš bylos medžiagos matyti, kad paskutinį kartą 2021 m. jis buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nevertintinas kaip šiurkštus, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 116). Be to, sprendžiant dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, vertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju galima pagrįstai manyti, jog G. K. nusikalto ne dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti, o kilusio konflikto metu spontaniškai nesugebėjus suvaldyti savo veiksmų. Dėl to E. M. buvo suduotas vienintelis smūgis, pastarasis taip pat pastumtas, kas ir sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą. Tolimesnė konflikto stadija neišsivystė į kitus smurtinius veiksmus. Tokios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės taip pat neleidžia įžvelgti didesnį jos pavojingumą. Be to, G. K. teisiamajame posėdyje pripažino esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra atlyginęs dalį žalos. Paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad G. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Likęs palyginti nedidelis priteistos žalos dydis taip pat suteikia pagrindą spręsti, kad žala bus atlyginta visiškai.

12. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

13. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas D. L. prašymas perduoti G. K. jo atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b. l. 9). Teisiamojo posėdžio metu D. L. patvirtino prašyme nurodytas aplinkybes, t. y. su G. K. bendrauja daug metų, yra vaikystės draugai, pasiryžęs dar labiau atkreipti dėmesį į savo draugo elgesį, bendraudamas darys teigiamą įtaką ir yra įsitikinęs, jog toks G. K. elgesys daugiau nepasikartos. D. L. turi savo įmonę, užsiima konsultavimu, prekyba (2 t., b. l. 41-48) pateikta pažyma patvirtina, jog šis asmuo nėra teistas (2 t., b. l. 35), teismui prieinamais Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nors baustas administracine tvarka, tačiau padaryti pažeidimai nešiurkštūs, administracinės nuobaudos sumokėtos. Taigi D. L. apklausos metu nurodytos aplinkybės, asmeninės savybės, tarpusavio santykiai, teigiama charakteristika, suteikia pagrindo manyti, kad jis yra pasitikėjimo vertas asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokiu būdu pripažintina, kad D. L. atitinka laiduotojui keliamus įstatymo reikalavimus ir jis yra skiriamas G. K. laiduotoju. Atsižvelgiant į ankstesnį padarytos nusikalstamos veikos faktą ir jau taikytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, laidavimo terminas nustatytinas didesnis už vidurkį.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

14. Skundžiamu nuosprendžiu iš G. K. priteista nukentėjusiajam 185,10 Eur turtinei žalai atlyginti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl E. M. sumokėtos ligos išmokos priteista 178,24 Eur dydžio turtinė žala. Gynėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos dėl danties gydymo, čiurnos įtvaro ir vaistų pirkimo nėra susijusios su padaryta nusikalstama veika, dėl ko kaip nepagrįstą vertina reikalavimą priteisti nurodytas išlaidas. Taip pat nurodoma, kad E. M. nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas dėl čiurnos raiščių patempimo, kuris, apelianto teigimu, yra neįrodytas, dėl ko civiliniam ieškovui priteista 178,24 Eur dydžio turtinė žala (nukentėjusiajam išmokėta suma už nedarbingumo laikotarpį) yra taip pat nepagrįsta.

15. Iš nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio ir jo priedų matyti, kad turtinę žalą, kuri įvertinta 185,10 Eur sumai, sudarė: 1) UAB „Š.“ suteiktos paslaugos – 105 Eur; 2) iš UAB „I.“ įsigytas čiurnos įtvaras – 35,40 Eur; 3) iš vaistinės „Š.“ įsigyti preparatai už 44,70 Eur („Esk10 Pure Omega 3“ – 21,27 Eur; „Linex Forte“ kietosios kapsulės – 9,83 Eur; „Mepore 5cax 7 cm“ – 1,34 Eur „Betadine“ odos tirpalas – 5,50 Eur; „Oktisept“ odos tirpalas su purškimo pompa – 6,76 Eur) (1 t., b. l. 186-191). Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 185,10 Eur sumą bendrai sudaro nuskelto danties gydymas, išlaidos kojos įtvarui ir medikamentams.

16. Kaip matyti iš nustatytų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, G. K. veiksmais nukentėjusiajam E. M. buvo padaryti tokie sužalojimai – viršutinės lūpos sumušimas, pasireiškęs viršutinės lūpos poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, dešiniame kelyje ir poodinė kraujosruva dešinėje čiurnoje. Nukentėjusįjį apžiūrėjusi ekspertė Rasa Gaidienė nustatė ir danties nuskilimą, tačiau teisiamojo posėdžio metu ji paaiškino, jog nuskelto danties kraštai yra suapvalinti, nejautrūs, todėl negalima tvirtinti, kad tai šviežias nuskilimas. Danties nejautrumas, kraštų užapvalėjimas parodo, kad yra praėjęs ne mažesnis kaip savaitės laikotarpis nuo danties nuskilimo (2 t., b. l. 18-23). Pastebėtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2022 m. birželio 13 d., o Rasa Gaidienė nukentėjusįjį apžiūrėjo ir sužalojimus įvertino 2022 m. birželio 15 d. Taigi atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, ekspertės paaiškinimus, praėjusį laikotarpį iki nukentėjusiojo apžiūros, negalima neginčytinai teigti, kad nukentėjusiojo dantis buvo nuskeltas G. K. veiksmais. Dėl nurodytų priežasčių atitinkamai nėra pagrindo priteisti iš G. K. nukentėjusiajam 105 Eur, kuriuos pastarasis sumokėjo už nuskelto danties gydymą.

17. Kaip nurodyta anksčiau, apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiajam priteistomis išlaidomis už čiurnos įtvaro įsigijimą, pabrėžiant, kad čiurnos raiščių patempimas nebuvo nustatytas magnetinio rezonanso tyrimu, o kraujosruvos gydymui, anot apelianto, įtvaras nėra reikalingas. Skunde teisingai nurodoma, kad byloje nėra duomenų apie magnetinio rezonanso tyrimo atlikimą, nors teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė parodė, jog čiurnos raiščių patempimui nustatymui reikalingas tokio pobūdžio tyrimas. Visgi vien tai, kad nebuvo atliktas minimas tyrimas, nesudaro pagrindo nepriteisti nukentėjusiajam išlaidų, kurias jis patyrė įsigydamas čiurnos įtvarą. Pabrėžtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis E. M., praėjus 4 valandoms po įvykio, atvykęs į medicinos įstaigą skundėsi, be kita ko, ir čiurnos skausmais, ambulatorinio apsilankymo aprašyme pažymėta, kad čiurna saikingai patinusi. Nukentėjusįjį apžiūrėjęs gydytojas rekomendavo vaikštant naudoti elastinį bintą. (1 t., b. l. 45). Praėjus dviem dienoms nukentėjusįjį apžiūrėjusi ekspertė Rasa Gaidienė nustatė poodinę kraujosruvą dešinėje čiurnoje, pati čiurna buvo patinusi visuose paviršiuose, čiuopiant skausminga priekiniame paviršiuje (1 t., b. l. 96-48). Tokią išvadą ekspertė patvirtino apklausiama teisiamajame posėdyje, nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų asmuo galėjo jausti skausmą (2 t., b. l. 18-23). Pats nukentėjusysis E. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme tvirtino jautęs skausmą, be kita ko, ir čiurnos srityje. Taigi net ir nesant atlikto magnetinio rezonanso tyrimo, nekyla abejonių, kad čiurna buvo sužalota, toks sužalojimas sukeltas G. K. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių nukentėjusysis jautė skausmą. Taigi pilnai suprantama ir pagrįstina, kad, siekdamas sumažinti skausmą vaikštant, nukentėjusysis įsigijo čiurnos įtvarą, dėl ko išlaidos už tokio įtvaro įsigijimą pagrįstai priteistos atlyginti G. K.

18. Gynėjas nesutinka ir su priteista suma dėl medikamentų pirkimo, nurodydamas, kad dalis jų išvis nėra susijusios su patirtų sužalojimų gydymu. Kaip matyti iš civilinio ieškinio priedų, nukentėjusysis vaistinėje pirko ne tik odos tirpalą, bet ir maisto papildus „Pure Omega-3“, taip pat gyvąsias pieno bakterijas (probiotikus) „Linex Forte“, kurie nėra susiję su padarytų sužalojimų gydymu, nebuvo rekomenduoti ir apžiūrą atlikusių gydytojų, dėl ko nėra jokio pagrindo šias išlaidas priteisti iš G. K.. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, likusi ginčijama 1,34 Eur suma yra įskaitoma pateiktame pirkimo kvite, už šią suma buvo įsigytas tvarstis, kuris sprendžiant pagal nustatytus sužalojimus, nubrozdinimus, buvo objektyviai reikalingas (pastebėtina, kad kojos kelis buvo sutvarstytas dar skubios pagalbos skyriuje, tvarstis buvo ir po kelių dienų, kai nukentėjusysis atvyko į ekspertinę įstaigą, specialisto išvadoje užfiksuota, jog atkėlus užklijuotą marlinį tvarstį matyti gilus 1,5 cm nubrozdinimas, rausvu, šlapiuojančiu dugnu). Apibendrinant konstatuotina, kad išlaidos už čiurnos įtvaro, tvarsčio ir odos tirpalo įsigijimą (bendra išlaidų suma 49 Eur) yra pagrįstos, todėl priteistinos iš G. K.

19. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys ir iš G. K. priteista civiliniam ieškovui 178,24 Eur dėl E. M. išmokėtos ligos išmokos (1 t., b. l. 85). Apeliantas kaip abejotiną vertina nukentėjusiajam išduotą nedarbingumo pažymėjimą, kadangi, kaip pažymima skunde, čiurnos raiščių patempimas nėra įrodytas, tokiam sužalojimui patvirtinti neatliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Be to, apklausta specialistė pažymėjo, kad jos išvadoje aprašyti sužalojimai pagal savo pobūdį negalėjo lemti nedarbingumo, galiausiai pažymima ir tai, kad nukentėjusiojo darbo vieta yra tame pačiame name, kuriame pastarasis ir gyvena, darbo pobūdis sėdimas. Teisėjų kolegija visgi neturi pagrindo spręsti, kad nukentėjusiajam nedarbingumas suteiktas nepagrįstai. Apklausiamas nukentėjusysis E. M. parodė, kad po įvykio jo čiurna buvo sutinusi, ilgą laiką jautė skausmą, pirko įtvarą, jam buvo sunku vaikščioti, anot jo „negalėjo normaliai paeiti“ (2 t., b. l. 18-23, 41-48). Tai, kad pastarąjį vargino čiurnos problemos (patinimas, skausmas, kraujosruva) matyti iš objektyvių bylos duomenų. Pabrėžtina, kad ambulatorinio apsilankymo lape nurodyta, jog E. M. ambulatorinio gydymo metu rekomenduotas tausojantis režimas, esant skausmui, nuskausminamieji vaistai ir šaldantys tepalai, elastinis bintas vaikštant, o, būklei negerėjant, po 10-14 dienų rekomenduota kreiptis rentgeno kontrolei (1 t., b. l. 44, 45). Tokie duomenys leidžia spręsti, kad buvo objektyvas pagrindas suteikti nukentėjusiajam nedarbingumą, dėl ko iš G. K. pagrįstai priteista padengti išlaidas, kurias civilinis ieškovas patyrė išmokėjęs nukentėjusiajam nedarbingumo išmoką.

Dėl proceso išlaidų

20. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo atstovas advokatas pateikė prašymą priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti 1 936 Eur sumai (2 t., b. l. 32). Kartu buvo pateikta ir PVM sąskaita faktūra su teisinių paslaugų pobūdžio aprašymu (pasiruošimas ir nukentėjusiojo atstovavimas teismo posėdžiuose, civilinio ieškinio rengimas) bei pavedimo kopija, patvirtinanti E. M. atliktą mokėjimą (2 t., b. l. 33-34).

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad prašymas priteisti nukentėjusiojo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti tenkinamas iš dalies ir nukentėjusiajam priteisiama 3 500 Eur suma. Pastebėtina, kad teismas šioje vietoje padarė akivaizdų apsirikimą, kadangi nuosprendyje nurodyta tiek prašoma priteisti suma (6 200 Eur), tiek iš dalies priteista suma (3 500 Eur), bylos tomas ir lapai, kuriuose neva užfiksuoti išlaidas patvirtinantys įrodymai, realiai neegzistuoja šioje byloje. Taisydamas šią klaidą, pirmosios instancijos teismas kitą dieną po nuosprendžio priėmė nutartį, kuria patikslino nuosprendžio dalį ir priteisė nukentėjusiajam 1 936 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Kaip teisingai pažymi gynėjas, skundžiamu nuosprendžiu prašymą dėl išlaidų atlyginimo buvo nuspręsta tenkinti iš dalies, tačiau nurodant konkrečią atlygintiną sumą padarytas rašymo apsirikimas, dėl ko lieka neaišku, kokią dalį buvo nuspręsta priteisti. Vėlesne nutartimi ištaisius rašymo apsirikimą prašymas priteisti nukentėjusiojo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti jau buvo tenkintas ne iš dalies, o visiškai, kas, sutiktina su apeliantu, keičia nuosprendžio esmę dalyje dėl proceso išlaidų atlyginimo.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kaip skundžiamame nuosprendyje pirmiausia ir nurodė pirmosios instancijos teismas, turi būti tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, jos apimtis nedidelė (iš viso 2 tomai), proceso dalyvių skaičius nedidelis, nagrinėtas vienas nesunkus nusikaltimas, įrodymų tyrimas iš esmės nedidelės apimties, civilinio ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo patenkinti iš dalies, darytina išvada, kad, atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 1 936 Eur suma yra pernelyg didelė ir mažintina iki 1 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo G. K. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė keturiems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

G. K., vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo D. L. atsakomybei, netaikant užstato ir nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą G. K. nutraukti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria iš G. K. nukentėjusiajam E. M. priteista 185,10 Eur turtinei žalai atlyginti – šią sumą sumažinti iki 49 Eur.

Priteistas 5 % metines palūkanas skaičiuoti už priteistą 349 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalį, patikslintą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi, kuria iš G. K. nukentėjusiajam E. M. priteista 1 936 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – šią sumą sumažinti iki 1 300 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.