Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-10 · Civilinė byla Nr. 2S-859-555/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-11-29Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-01-24Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-10Kauno apygardos teismas
  4. 2VP-3660-217/2017Nutartis · 2017-12-13Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-10
Bylos Nr.
2S-859-555/2012
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00829-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
O. I.
Kategorijos
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-859-555/2012Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00829-2011-6
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Romaldas Šuliokas
Procesinio sprendimo kategorija 114.11;116.8;122.3;122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. I. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės O. I. prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-07-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1220-217/2011 pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei O. I. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bendros dalinės nuosavybės pripažinimo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažino ieškovui I. P. dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį (pusę) atsakovės vardu įregistruoto 3-jų kambarių buto su rūsiu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio Jonavoje, (duomenys neskelbtini) , bei į ½ dalį (pusę) kilnojamųjų daiktų, atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės 3-jų kambarių butą su rūsiu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį Jonavoje, (duomenys neskelbtini) , bei kilnojamuosius daiktus, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priteisė atsakovei O. I. visą natūra 3-jų kambarių butą su rūsiu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) , reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį Jonavoje, (duomenys neskelbtini) , ir kilnojamuosius daiktus, o ieškovui I. P. priteisė iš atsakovės O. I. 59897,75 Lt piniginę kompensaciją už ½ dalį jai atitenkančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs, neįvykdytas.

Atsakovė O. I. prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti, nustatant kiekvieną kalendorinį mėnesį mokėti po 300 Lt iki pilno atsiskaitymo. Nurodė, kad priėmus teismo sprendimą jos turtinė padėtis tapo labai sunki, nes pasikeitė mėnesinės pajamos, jos sumažėjo nuo 2238,43 Lt iki 771,22 Lt per kalendorinį mėnesį, kadangi teko pakeisti darbovietę, viena augina dukrą J. P., gim. 2000-06-23, ieškovas I. P. prie dukros išlaikymo gera valia neprisideda, dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovo Jonavos rajono apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. 2-1511-722/2011, be to, jai vienai tenka mokėti komunalinius mokesčius, nors I. P. atsisako gera valia išsikelti iš buto, ir prisidėti prie šio išlaikymo. Mano, kad išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas, nes kitu atveju tektų parduoti 3 k. butą ir nepilnametė duktė netektų nuolatinės gyvenamosios vietos, kadangi po atsiskaitymo su ieškovu likusių lėšų jai nepakaktų įsigyti kitą būstą ar nuomotis. Taip pat nurodė, kad skolos išdėstymas nesukeltų neigiamų pasekmių ir I. P., kadangi jis yra jų nepilnametės dukters tėvas, kuris privalo išlaikyti vaiką.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 24 d. nutartimi atsakovės O. I. prašymą išdėstyti 2011 m. liepos 11 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1220-217/2011 vykdymą atmetė. Nurodė, kad pareiškėjos O. I. turtinė padėtis po 2011 m. liepos 11 d. priėmus teismo sprendimą iš esmės pagerėjo, ji dirba, turėjo ir turi nuolatines pajamas, jai teismo sprendimu priteistas natūra santuokos metu įgytas visas nekilnojamasis turtas - 3 k. butas adresu (duomenys neskelbtini) , Jonava su daiktais, o I. P. priteista iš O. I. 59897,75 Lt kompensacija pinigais, jo turtinė padėtis pablogėjusi. Teismas sprendė, kad O. I. nepateikė įrodymų apie savo pablogėjusią materialinę padėtį - kad ji turi kitų skolinių įsipareigojimų, kad ji nuo kreipimosi į teismą dienos sumokėjo nors dalį skolos pagal teismo sprendimą. Pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo turi būti atsižvelgta ir į kitų proceso šalių teisėtus lūkesčius, kad sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką, t.y. užtikrinti abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Kadangi teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, todėl, teismo vertinimu, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, butų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas – neproporcingai pažeisti ieškovo I. P. teisėti interesai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu O. I. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą patenkinti. Mano, kad teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl jos – apeliantės turtinės padėties, bei nepasisakė dėl nepilnametės dukters interesų pirmenybės principo pažeidimo. Nurodo, kad jos turtinė padėtis pablogėjo, nes mėnesinės pajamos nuo 2012 metų sumažėjo nuo 2 238,43 Lt iki 906,46 Lt, automobilio, registruoto VĮ „Regitra“ faktiškai neturi, viena augina dukrą. Teigia, kad I. P. neprisideda prie dukros išlaikymo, nemoka mokesčių už butą, bei iš jo gera valia neišsikrausto, dėl to Jonavos rajono apylinkės teisme yra iškeltos civilinės bylos Nr. 2-1511-722/2011, 2-385-814/2012. Taip pat nurodo, kad priteistos didelės sumos išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas, nes priešingu atveju nepilnametė duktė netektų nuolatinės gyvenamosios vietos, ir po buto, kurio vidutinė rinkos kaina pagal VĮ Registrų centro išrašą yra 30 685 Lt, priverstinio pardavimo ir atsiskaitymo su I. P., jai – apeliantei neliktų lėšų, dėl ko negalėtų užtikrinti dukrai tinkamų gyvenimo ir vystymosi sąlygų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą I. P. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus ir pagrįstai prašymo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti arba pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Iš minėtos normos galima daryti išvadas, kad pakeisti sprendimo vykdymo tvarką yra teismo teisė, o ne pareiga; kad ši teismo teisė reiškia lengvatinio termino skolininkui įvykdyti prievolę nustatymą; kad sprendžiant sprendimo vykdymo pakeitimo klausimus reikia įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, kurias sąlygoja konkrečios bylos specifika. Sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl yra galimas tik išimtinais atvejais. Taip pat sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, pirmiausia reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Nors nurodyta teisės norma numato galimybę atsižvelgti į šalių turtinę padėtį, tačiau vertinant tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas turėtų būti išimtis, skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, o vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Kartu su šia nuostata taikytina ir CPK 284 straipsnio 1 dalis.

Atskirojo skundo pagrindinis argumentas, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo faktinių bylos aplinkybių visumą, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra faktinio pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai aiškino ir vertino šalių nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus apie jų turtinę padėtį ir kitas aplinkybes turinčias reikšmės sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad nebūtų realių galimybių atsiskaityti su ieškovu – ieškovė gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Taip pat teismas iš esmės pasisakė ir dėl ieškovo turtinės padėties, pagrįstai spręsdamas, kad ieškovo, atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nagrinėjimo metu, turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei atsakovės – yra bedarbis, neturi nei kilnojamojo nei nekilnojamojo turto, nes teismo sprendimu padalijus bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovei turtas priteistas natūra, o ieškovui priteista iš atsakovės piniginė kompensacija už ½ jai tenkančią dalį turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės prašyme nurodytos aplinkybės dėl jos finansinės padėties negali būti vertinamos kaip absoliučios aplinkybės sudarančios pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą, kadangi visais atvejais sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo svarbu atsižvelgti į sąžiningumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principą, kad nebūtų pažeisti teisėti ieškovo interesai. Nagrinėjamu atveju išdėsčius kompensacijos sumokėjimą atsakovės prašomam terminui – 18 metų, bus pažeisti ieškovo interesai (jis negalės nusipirkti kito būsto). Be to, teismo sprendimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovės įsiteisėjo 2011-11-19, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad per laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė jau yra sumokėjusi nors dalį iš jos priteistos sumos, t.y. būtų įvykdžiusi bent dalį teismo sprendimo. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Teismas apeliantės argumentus dėl nepilnametės dukters interesų pažeidimo laiko nepagrįstais. Nurodytina, kad išieškojimą iš apeliantės vykdo antstolis, kurio procesiniai veiksmai jam pažeidus nepilnamečio vaiko teises ar interesus, skųstini CPK nustatyta tvarka. Todėl teismo nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei šalių lygiateisiškumo principais, nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių teismo sprendimo vykdymo išdėstymui pagrįsti, kas pirmosios instancijos teismui sudarė faktinį ir teisinį pagrindą šį prašymą atmesti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nėra pagrindo atsakovės išdėstytais argumentais tenkinti jos atskirąjį skundą bei prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas