Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas J. M. atžvilgiu) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas R. S. atžvilgiu) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas D. M. atžvilgiu) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas D. P. atžvilgiu) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas L. B. atžvilgiu) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis J. A. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį kitų bausmių, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. skirti galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmės 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiųjų L. B., D. M., D. P., R. S. civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš J. A. priteista:

- nukentėjusiajam L. B. 630,00 (šeši šimtai trisdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiajam D. M. 500,00 (penki šimtai) eurų turtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiajam D. P. 555,00 (penki šimtai penkiasdešimt penki) eurai turtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiajam R. S. 1220,00 (vienas tūkstantis du šimtai dvidešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš J. A. nuspręsta nepriteisti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolės) prokuroro 2021 m. birželio 1 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės tesiės apribojimą į J. A. turtą nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2020 m. vasario 14 d. paskambinus nukentėjusiajam J. M. į jo skelbime nurodytą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasivadinus V. N. sutarė, kad iš jo pirks nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ už 600,00 eurų, nors pirkti neketino ir 2020 m. vasario 17 d., panaudodamas apgaulę, kaip patvirtinimą, kad pinigai sumokėti, jam atsiuntė neva įvykdyto pavedimo kopiją, kurioje buvo nurodytą, jog 2020 m. vasario 17 d., 20.06 val. iš V. N. banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į J. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti 625,00 eurai už minėtą kompiuterį ir jo atvežimą į sutartą vietą, po ko 2020 m. vasario 17 d., 20.10 val., K(duomenys neskelbtini), J. M. jam melagingai pasivadinusiam pusbroliu Justu, perdavė nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam J. M. priklausantį 600,00 eurų vertės turtą;

1.1. be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2020 m. balandžio 8 d. apie 12.55 val. paskambinus nukentėjusiajam R. S. į jo skelbime nurodytą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasivadinus Vytautu sutarė, kad iš jo pirks parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ už 1200,00 eurų, nors pirkti neketino ir 2020 m. balandžio 9 d., panaudodamas apgaulę, kaip patvirtinimą, kad pinigai sumokėti, jam per socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė neva įvykdyto pavedimo kopiją, kurioje buvo nurodytą, jog 2020 m. balandžio 9 d., 13.47 val. iš V. V. banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) R. S. pervesti 1220,00 eurų už minėtą telefoną ir jo atvežimą į sutartą vietą, po ko 2020 m. balandžio 9 d., apie 14.40 val., prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis R. S., jam melagingai pasivadinusiam V. kolega, perdavė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam R. S. priklausantį 1200,00 eurų vertės turtą;

1.2. be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2020 m. balandžio 10 d. paskambinus nukentėjusiajam D. M. į jo skelbime nurodytą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasivadinus V. V. sutarė, kad iš jo pirks parduodamą nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ už 500,00 eurų, nors pirkti neketino ir 2020 m. balandžio 11 d., panaudodamas apgaulę, kaip patvirtinimą, kad pinigai sumokėti, jam programėlės „(duomenys neskelbtini)“ pagalba atsiuntė neva įvykdyto pavedimo kopiją, kurioje buvo nurodyta, jog 2020 m. balandžio 11 d., 19.18 val. iš V. V. banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į D. M. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti 500,00 eurų už minėtą kompiuterį, po ko 2020 m. balandžio 11 d., 20.00 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis D. M. jam melagingai pasivadinusiam kolega T., perdavė nešiojamąjį kompiuterį „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam D. M. priklausantį 500,00 eurų vertės turtą;

1.3. be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2020 m. balandžio 25 d. apie 14.24 val. paskambinus nukentėjusiajam D. P. į jo skelbime nurodytą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasivadinus V. V. sutarė, kad iš jo pirks parduodamą stacionarų kompiuterį su monitoriumi, klaviatūra, pele už 550,00 eurų, nors pirkti neketino ir 2020 m. gegužės 1 d., panaudodamas apgaulę, kaip patvirtinimą, kad pinigai sumokėti, jam į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) atsiuntė neva įvykdyto pavedimo kopiją, kurioje buvo nurodytą, jog iš V. V. banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į D. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti 555,00 eurai už minėtą stacionarų kompiuterį ir jo atvežimą į sutartą vietą, po ko 2020 m. gegužės 2 d., apie 17.30 val. prie (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis D. P. jam melagingai pasivadinusiam draugu Juliumi, perdavė stacionarų kompiuterį su monitoriumi, klaviatūra, pele ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam D. P. priklausantį 550,00 eurų vertės turtą;

1.4. be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2020 m. lapkričio 19 d. apie 18.30 val. paskambinus nukentėjusiajam L. B. į jo skelbime nurodytą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasivadinus V. Ž. sutarė, kad iš jo pirks stacionarų kompiuterį su monitoriumi, klaviatūra, pele už 600,00 eurų, nors pirkti neketino ir 2020 m. lapkričio 21 d., panaudodamas apgaulę, kaip patvirtinimą, kad pinigai sumokėti, jam į elektroninį paštą iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė neva įvykdyto pavedimo kopiją, kurioje buvo nurodytą, jog 2020 m. lapkričio 21 d., 12.59 val. iš Ž. V. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į L. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesti 630,00 eurų už minėtą stacionarų kompiuterį ir jo atvežimą į sutartą vietą, po ko 2020 m. lapkričio 21 d., 15.43 val. L. B. minėtą kompiuterį su priedais įdėjo į AB „(duomenys neskelbtini)“ paštomatą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), o jis 2020 m. lapkričio 21 d., 20.49 val. stacionarų kompiuterį su monitoriumi, klaviatūra, pele atsiėmė iš minėto paštomato ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam L. B. priklausantį 600,00 eurų vertės turtą.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendyje konstatuota, kad J. A. veiksmai dėl visų inkriminuotų nusikaltimų atitinka BK 182 straipsnio 1 dalies sudėtį, nes jis tyčia, apgaule siekė užvaldyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad J. A. padarė penkis nesunkius vienarūšius nusikaltimu, visos veikos yra tyčinės ir baigtos. Taip pat į tai, kad J. A. praeityje yra teistas penkiolika kartų, teistumai neišnykę, todėl laikė, kad naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, Marijampolės pataisos namuose atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę pagal neįsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendį, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nesigydė, nesilankė. Apylinkės teismas nurodė, jog siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, J. A. skirtina griežčiausia BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jos dydžius nustatant artimus sankcijos vidurkiui ir už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. A. skiriant po 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. A. apeliacinis skundas atmetamas

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių ar veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su paskirtosios bausmės individualizavimu, todėl prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas nuteistojo J. A. apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti, pagriežtinti ar pakeisti bausmės rūšį gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl J. A. paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio matyti, kad apylinkės teismas įvertino apelianto padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį – padaryti penki tyčiniai, nesunkūs nusikaltimai, nusikalstamos veikos padarytos su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog J. A. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir J. A. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis ne kartą teistas, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat įvertino ir tai, kad naujas nusikalstamas veikas J. A. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad J. A. ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, niekur nedirba, nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

9. Už BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Įvertinęs aplinkybių visetą, apylinkės teismas J. A. paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų būti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi būti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes. Įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius J. A. teistumus, kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistasis iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą jam turi būti skirta šio įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad J. A., nors ir jauno amžiaus, tačiau šis teistumas jam jau septynioliktas. Teismai, siekdami koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu taikė tiek švelnesnio pobūdžio bausmes (laisvės apribojimas), taip pat jo atžvilgiu buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, o taip pat ir lygtinio paleidimo institutas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui teigiama linkme neturėjo, kas iš esmės parodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Paminėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurios korekcijai jokių realių pastangų J. A. nededa iki šiol. Nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra, jis kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam J. A. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad J. A. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą. Nešvelninant skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirtos bausmės pažymėtina, kad nustačius J. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo kaltę dėl esminių jam kvalifikuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistojo atžvilgiu buvo pagrįstai taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, todėl, įvertinus tiek nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, tiek ir jo paties asmenybę, dar labiau švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

11. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realiai laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba asmeniui, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas ir nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021; 2K‑51‑788/2021). Nagrinėjamu atveju nuteistasis J. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtas laisvės atėmimo bausmę, be to, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors baudžiamojoje byloje nėra duomenų ir apie tai, kokia yra nuteistojo J. A. turtinė padėtis, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis niekur nedirbo, nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo, būtina atsižvelgti ir į tai, kad J. A. ne kartą yra teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimų veikų darymą, be to, yra ne kartą baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai sprendžiama, kad išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą priteisimas ir finansiniai sunkumai gali sąlygoti jo nusikalstamą elgesį, išlaidų priteisimas tik dar labiau pablogintų jo turtinę padėti ar net paskatintų vėl nusikalsti. Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo J. A. atmestinas.???

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš J. A. valstybės naudai 135,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. spalio 19 d. pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-7206.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.