Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-11-20 · Civilinė byla Nr. 2A-477-212/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-20
Bylos Nr.
2A-477-212/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimantas Savickas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
V. G.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-477-212/2008

Teisėja V. Vitienė Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. lapkričio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Rimanto Savicko, teisėjų Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-240-356/2008 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus M. G., gimusio 1993-(duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jo motiną, A. J.. Prašė pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2006-09-29 priimtą Teismo įsakymą civilinėje byloje Nr.L2-1677-455/2006, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnaus M. G. naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt į išlaikymą turtu, t.y. ½ dalimi atsakovui V. G. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vertė yra 60.000 Lt. Prašė nustatyti jai, kaip nepilnamečio M. G. motinai, uzufruktą į kitą ½ dalį to paties buto kol sūnus M. visiškai pasveiks ir liks darbingas. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, sūnui tapus sunkiai neįgaliam, juo visiškai nesirūpina: nepadeda jo slaugyti, priteistą išlaikymą moka nepilnai ir nereguliariai, neskiria daugiau lėšų, nors vaiko poreikiai esmingai padidėjo, nesirūpina suremontuoti vonią, virtuvę, nemoka už butą, girtauja, o neblaivus nederamai elgiasi, grasina ją ir neįgalų sūnų iškeldinti iš buto, nors atsakovui žinoma, kad nei ji, nei sūnus kito gyvenamojo būsto neturi, o ji dėl vaiko slaugos negali dirbti, todėl neturi pajamų. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms mano, kad geriausiai sunkiai neįgalaus nepilnamečio vaiko interesai būtų apsaugoti nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja, išlaikymą periodinėmis išmokomis pakeitus į išlaikymą turtu -1/2 dalimi buto, o jai nustačius uzufruktą į kitą ½ dalį atsakovui priklausančio buto, kad sūnus ir ji netrukdomai galėtų gyventi bute, slaugyti neįgalų sūnų ir rūpintis juo.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2008-09-01 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio M. G., gimusio 1993-(duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu motina A. J.. Nustatė nepilnamečiui M. G., gimusiam 1993-(duomenys neskelbtini) ir jo motinai A. J. uzufruktą į butą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį V. G. iki M. G. bus nedarbingas ir jam bus nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Priteisė iš atsakovo V. G. į valstybės biudžeto pajamas 130 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo V. G. ieškovei A. J. 100 Lt žyminio mokesčio, 4,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 333,34 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovės A. J. atsakovui V. G. 236 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas atsižvelgdamas į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad šalių sūnus, nors gyvena kartu su ieškove atsakovui priklausančiame bute, o nuosavo gyvenamojo būsto ieškovė neturi, kaip neturi ir darbinių pajamų, kad ji sunkiai neįgaliu vaiku rūpinasi tinkamai, o atsakovas neprašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, vaiku pats betarpiškai nesirūpina, gyvena skyrium, šis ginčas nagrinėjamas vaiko interesais (LR CK 3.3 str.) ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatė jo nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių nepilnamečio neįgalaus vaiko interesus ir manė, kad šalių nepilnamečio vaiko teisės, numatytos Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jam gyvenant kartu su motina. Teismas šioje byloje laikė nustatyta, kad šalių sūnaus išlaikymo poreikiai esmingai padidėjo dar iki Teismo įsakymo priėmimo, kad dėl sūnaus sužalojimo tėvų kaltės nėra, nes M. G. buvo sunkiai sužalotas autoįvykio metu, kurį sukėlę asmenys nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o todėl abu vaiko tėvai, gindami savo nepilnamečio sūnaus interesus, privalo nustatyta tvarka išieškoti patirtas papildomas išlaidas, susijusias su vaiko gydymu, slauga, netektomis pajamomis ir kt., iš kaltų asmenų. Konstatavo, kad po Teismo įsakymo priėmimo ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, nes ji neteko darbinių pajamų. Atsakovas Teismo įsakymo priėmimo metu nedirbo ir darbinių pajamų neturėjo, iki to jam buvo mokamas minimalaus dydžio darbo užmokestis. Priėmus Teismo įsakymą, nustatyta, kad jis yra neteko 50 proc. darbingumo, jam mokama pensija yra mažesnė už minimalią algą, kurią gaudavo anksčiau dirbdamas, susidarė 996,16 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas taip pat pripažino, kad 2008 m. yra gavęs pajamų iš individualios veiklos, jis turi 156 000 Lt vertės nekilnojamojo turto. Teismas atmetė ieškinį dalyje dėl išlaikymo formos pakeitimo, nurodydamas, kad susidaręs išlaikymo įsiskolinimas nėra didelis - 996,16 Lt, atsakovo turtinę padėtį po Teismo įsakymo priėmimo, atsakovui turint piniginių lėšų mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis ir dengti skolą, pripažinti pablogėjusia taip, kad ji keltų realią grėsmę sūnaus interesams, ir tuo remiantis pakeisti priteistą nuolatos mokėtiną periodinėmis išmokomis išlaikymą, į ieškovės nurodytą atsakovui priklausančią 1/2 dalį buto, kai turto vertė neekvivalentiška įsi­sko­li­ni­mo ir bū­si­mų­jų iš­mo­kų su­mai, o nepilnamečiam vaikui atsirastų pareigų, kurios tenka turto savininkams, nėra teisinio pagrindo, numatyto CK 3.201 straipsnyje. Nurodė, kad ieškovei ir nepilnamečiam neįgaliam vaikui aktuali gyvenamojo būsto problema gali būti išspręsta nustatant uzufruktą. Šalių sūnus buvo sunkiai sužalotas, šiuo metu jam sunkus neįgalumo lygis nustatytas iki 2009-06-09, todėl spręsti, ar jis pasveiks anksčiau nei jam sukaks 18 metų, neįmanoma. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, tikslinga ginti ieškovės ir šalių sūnaus M. G. teises ir uzufruktą nustatyti ne tik iki vaiko pilnametystės 2011-11-04, tačiau iki jis bus nedarbingas ir jam bus nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Iš priteisto išlaikymo dydžio ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių dėl vaiko poreikių, jo gaunamų pajamų bei teisės gauti žalos atlyginimą ir kiekvieno iš tėvų turtinės padėties, padarė išvadą, kad bylos aplinkybėmis atsakovas savo sūnui yra pajėgus teikti 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio išlaikymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2008-09-01 sprendimą dalyje dėl išlaikymo būdo ir formos pakeitimo ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo V. G., sūnaus M. G. gim. 1993m. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui1/2 dalį jam nuosavybės teise priklausančio buto, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatas kuriame yra butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Prašo priteisti iš atsakovo V. G. apeliantės-ieškovės A. J. naudai su šia byla susijusias teismo išlaidas ir išlaidas už suteiktas advokato paslaugas. Ieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turtu, teismas atmetė, vadovaudamasis LR CK 3.201 str. nesant teisinio pagrindo. Ieškovė su tokiu Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu šioje dalyje nesutiko dėl šių motyvų:

1. Teismas, spręsdamas vaiko išlaikymo būdo pakeitimo klausimą, privalėjo atsižvelgti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t.y. tai, kad atsakovas, nemokėjo priteisto išlaikymo po 200Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ko pasėkoje susidarė įsiskolinimas, todėl šios teisės normos taikymas negalėjo būti taikomas, dėl nuolatiniu lėšų teikimo, nors išlaikymo tikslas ir yra nuolatos teikti lėšas vaiko pragyvenimui.

2. LR CK 3.201 str.2d. numato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Ieškovės ir atsakovo sūnus M. G. po autoavarijos liko visiškai neįgalus, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, kuri tranką 24 val. per parą, jo gydymui reikalingos didelės lėšos, o namuose rami aplinka. Kadangi sūnaus tėvas V. G. neturi pastovaus darbo, gyvena pas savo motiną A. G. jos išlaikomas, ateina sūnaus aplankyti tiktai būdamas neblaivus, kelia namuose triukšmą, kas neigiamai atsiliepia sūnaus sveikatos būklei.

3. Siekiant apsaugoti neįgalaus sūnaus interesus ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. įtvirtintą vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į tai kad Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą ir CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teises naudotis gyvenamąja patalpa, todėl teismo ieškinio atmetimas šioje dalyje dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo yra nepagrįstas ir prieštaraujantis aukščiau nurodytoms įstatymo normoms.

4. Teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo būdo ir formos pakeitimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas neturėjo pastovių pajamų ir neteikė minimalaus išlaikymo sūnui, ko pasėkoje susidarė įsiskolinimas, o vėliau pareiškus ieškinį teisme atsakovui buvo nustatytas invalidumas, todėl pastovių pajamų vaiko išlaikymu įteikimas yra neįmanomas dėl atsakovo pajamų nepakankamumo, nes atsakovo gaunama pensija sudaro tik 322,77 Lt. Kadangi atsakovas ne tik nesirūpina sūnumi, bet atėjęs į butą kelia triukšmą, varo ją su sūnumi iš buto, naudoja psichologinį smurtą prieš sūnų, tas neigiamai atsiliepia vaiko sveikatai, todėl teismas apsaugant neįgalaus vaiko interesus, netrukdomam gyventi ir sveikti, privalėjo pakeisti išlaikymo dydį ir formą,

5. Teismas nepilnai nustatė poreikių turinį ir nemotyvavo, kodėl nustatytas išlaikymo dydis-200 Lt yra pakankamas visišką negalią turinčiam vaikui, taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovė dėl sūnaus neįgalumo negali dirbti ir gauti papildomų pajamų. Taip pat teismas nepasisakė dėl to, kad ieškovė turi išlaikyti ir savo pilnametę dukrą, kuri yra dieninio skyriaus studentė. Kadangi išlaikymas turėtų užtikrinti nuolatinį, reguliarų kasdienių vaiko poreikių tenkinimą ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas niekur nedirba, todėl minimalaus išlaikymo kas mėnesį mokėjimas periodinėmis išmokomis forma nėra tinkamiausia M. G., o jos interesus geriausiai atitinka išlaikymas turtu.

6. Utenos rajono apylinkės teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje" 8-12 punktų nuostatų, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m. kovo 30 d. priimtą nutartį Nr. 3K-3-208/2005 ir 2004 m. balandžio 26 d. priimtą nutartį Nr. 3K-3-259/2004. Įstatyme nustatyta, kad asmeninę prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tėvai vykdo geruoju arba priverstiniu būdu (CK 3.192-3.194straipsniai). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, ta reiškia, kad tėvai privalo vykdyti išlaikymo prievolę vaikams, gali kisti tik šios prievolės dydis ir forma.

7. Šią prievolę atsakovas privalėjo vykdyti geruoju, nes faktas, kad sūnaus Mindaugo išlaikymui pinigus pervesdavo jo motina, nereiškia, kad tėvas nuo prievolės jį išlaikyti atleidžiamas. Išlaikymo prievolė yra individuali, asmeninė ir kitas tokią pat prievolę turintis subjektas (šioje byloje - motina) neturi teisės atleisti asmeninę išlaikymo prievolę turintį tėvą nuo jos vykdymo (CK 3.159 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis).

8. Prievolė išlaikyti vaiką yra tęstinio pobūdžio. Išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti, esant CK 3.201 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio dalyje dėl išlaikymo nepilnamečio neįgalaus vaiko būdo pakeitimo vadovaudamasis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, neatsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio išlaikymas jau buvo priteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, todėl šioje dalyje sprendimas turi būti panaikintas dėl netinkamų materialinės teisės normų taikymo. Byloje pakankamai faktų apie pakitusius nepilnamečio sūnaus poreikius ir pasikeitusią motinos turtinę padėtį, todėl teismas turėjo pagrindą pakeisti išlaikymo būdą padidinant išlaikymą, kurį sūnus turėtų gauti iš tėvo, dydį.

9. Teismas nepakankamai įvertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, kiekvieno jų galimybes teikti išlaikymą savo nepilnamečiam neįgaliam sūnui bei įrodymus, patvirtinančius sūnaus poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d.1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2006-09-29 Teismo įsakymu iš V. G. priteistas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui Mindaugui, gim. 1993-(duomenys neskelbtini) po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nuo 2007-06-10 nepilnamečiui M. nustatytas sunkus neįgalumo lygis (b. l. 8-9). Ieškovė, kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2006-09-29 Teismo įsakymu iš V. G. priteisto išlaikymo formą, išlaikymą priteisti turtu:1/2 dalimi buto (duomenys neskelbtini), 60 000 Lt vertės.

Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai praėjus tam tikram laikotarpiui gali pakisti. Šiuo atveju įstatymas nustato galimybę pakeisti išlaikymo dydį (formą). Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Taip pat pa­gal vai­ko motinos (tėvo), glo­bė­jo (rū­pin­to­jo), vals­ty­bi­nės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos ar pro­ku­ro­ro ieški­nį ga­li pa­keis­ti teis­mo spren­di­mu nu­sta­ty­tą iš­lai­ky­mo for­mą (CK 3.201 straips­nio 3 da­lis). Tai reiškia, jei iš­lai­ky­mas bu­vo pri­teis­tas pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis, o vieno iš tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis pa­sikei­tė, pvz. ta­po be­dar­bis, ne­įga­lus ir pa­na­šiai, ta­čiau tu­ri tur­to ar jį įgy­ja, ga­li­ma rei­ka­lau­ti, kad išlai­ky­mas pe­ri­odi­nė­mis išmo­ko­mis bū­tų pa­keis­tas vien­kar­ti­ne pi­ni­gi­ne su­ma ar pri­tei­siant tam tik­rą tur­tą. Teis­mas, parinkdamas iš­lai­ky­mo for­mą, tu­ri at­si­žvelg­ti į tai, kad iš­lai­ky­mas sa­vo pri­gim­ti­mi skir­tas nepilname­čių vaikų kas­die­niams po­rei­kiams ten­kin­ti: vai­ko mais­tui, ap­ran­gai, būs­tui, moks­lui, sveika­tai, vai­ko ug­dy­mui. Iš­lai­ky­mas kas mė­ne­sį mo­ka­mo­mis pe­ri­odi­nė­mis išmo­ko­mis ga­ran­tuo­ja nusta­ty­to dy­džio sumas vai­kui iš­lai­ky­ti kas mė­ne­sį. Ši iš­lai­ky­mo for­ma taiky­ti­na tuomet, kai vai­ko tė­vas (mo­ti­na) tu­ri nuo­la­ti­nes pa­ja­mas (už­dar­bį, pen­si­ją, pa­šal­pas ir kt.). Iš­lai­ky­mas kon­kre­čia pinigų su­ma ga­li bū­ti nu­sta­ty­tas tuo at­ve­ju, kai tai lei­džia iš­lai­ky­mą priva­lan­čio mo­kė­ti vai­ko tė­vo (mo­ti­nos) turimos lėšos. Iš­lai­ky­mas pri­tei­siant vai­kui nuo­sa­vy­bės tei­se tam tik­rą tė­vo (mo­ti­nos) turtą ga­li­mas ta­da, kai tė­vas (mo­ti­na) tu­ri tur­to, ku­rį nau­do­jant ar rea­li­za­vus bū­tų gau­na­mos pa­ja­mos vai­kui iš­lai­ky­ti ar kitaip bū­tų ten­ki­na­mi vai­ko po­rei­kiai. Teismas, spręs­da­mas klau­si­mą dėl išlaikymo pri­tei­si­mo šia for­ma, tu­ri at­si­žvelg­ti į ga­li­mo pri­teis­ti tur­to rū­šį, tė­vo (mo­ti­nos) ge­bė­ji­mus tvar­ky­ti pri­teis­ti­ną tur­tą, bū­si­mas tur­to iš­lai­ky­mo iš­lai­das, turto lik­vi­du­mą ir ki­ta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-23 Teisėjų Senato nutarimas Nr. 54).

Išlaikymo formos pakeitimo klausimas keliamas, jei­gu kon­kre­čio­mis są­ly­go­mis pe­ri­odi­nės iš­mo­kos nė­ra įma­no­mos dėl sko­li­nin­ko pa­ja­mų ne­tu­rė­ji­mo ar jų ne­pa­kan­ka­mu­mo. Iš­lai­ky­mo negavi­mas ar pa­rei­gos iš­lai­ky­ti ne­vyk­dy­mas ne­ati­tin­ka vai­ko in­te­re­sų ir ne­ga­li bū­ti to­le­ruo­ja­mas. Jei­gu ne­vyk­do­ma pa­rei­ga pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis teik­ti vai­kui iš­lai­ky­mą ir dėl to su­si­da­ro skolinin­ko įsi­sko­li­ni­mas, tai įsi­sko­li­ni­mo su­si­da­ry­mas ga­li bū­ti trak­tuo­ja­mas kaip sko­li­nin­ko turtinės pa­dė­ties pa­si­kei­ti­mas, su­da­ran­tis pa­grin­dą per­žiū­rė­ti tei­kia­mo iš­lai­ky­mo bū­dą, ka­dan­gi ky­la grėsmė vai­ko in­te­re­sams. Iš­lai­ky­mo pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis di­de­lis įsi­sko­li­ni­mas ga­li bū­ti vertinamas kaip pa­grin­das per­svars­ty­ti vai­ko išlai­ky­mo tei­ki­mo for­mą pa­gal Ci­vi­li­nio kodekso 3.201 straips­nio 3 da­lį, jei­gu ki­to­kios for­mos tai­ky­mas yra įma­no­mas ir nau­din­gas vai­ko in­te­re­sų požiūriu. Jei nuola­ti­nio lė­šų šal­ti­nio nė­ra nei iš­mo­koms, nei skolai pa­deng­ti, tai ga­li bū­ti svars­to­ma dėl susida­riu­sio įsi­sko­li­ni­mo ir bū­si­mo iš­lai­ky­mo for­mos pa­kei­ti­mo. Vie­toj pe­ri­odi­nių iš­mo­kų ir susidariu­sio už jas įsi­sko­li­ni­mo ga­li bū­ti per­duo­ta vai­kui sko­li­nin­ko turtas, pvz., bu­to da­lis, jei jos dydis ek­vi­va­len­tiš­kas įsi­sko­li­ni­mo ir būsi­mųjų iš­mo­kų su­mai, o tur­to per­da­vi­mas natū­ra naudin­gas vai­kams ir ne­pa­žei­džia sko­li­nin­ko in­te­re­sų gy­ven­ti bu­te.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, laiko juos nepagrįstais dėl šių motyvų. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies padarė pagrįstą išvada, kad nėra teisinio pagrindo, numatyto CK 3.201 straipsnyje pakeisti priteistą nuolatos mokėtiną periodinėmis išmokomis išlaikymą į ieškovės nurodytą atsakovui priklausančią 1/2 dalį buto. Prašomo priteisti turto vertė neekvivalentiška įsi­sko­li­ni­mo ir bū­si­mų­jų išmokų su­mai, o nepilnamečiam vaikui atsirastų papildomos pareigos, kurios tenka turto savininkams. Susidaręs išlaikymo įsiskonimas nežymus, 996 Lt. Kaip matyti, didžiąją dalimi įsiskolinimas susidarė už 2006 m. spalio, gruodžio ir 2007 m. balandžio ir rugpjūčio mėnesius (b. l. 138-139), todėl teigti, kad atsakovas nemokėjo priteisto 200 Lt išlaikymo, nėra pagrindo. Tik didelis įsi­sko­li­ni­mas ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip pa­grin­das per­svars­ty­ti tei­ki­mo vai­kui iš­lai­ky­mo for­mą. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikė, kad toks įsiskolinimo susidarymas negali būti traktuojamas kaip atsakovo V. G. turtinės padėties pasikeitimas ir nesudaro pagrindo peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą. Nėra duomenų, kad dėl tokio įsiskolinimo kyla grėsmė vaiko interesams. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. G. gauna netekto darbingumo pensiją, periodiškai gauna pajamas iš individualios veiklos. Šios aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad nėra nuolatinio lėšų šaltinio nei išmokoms, nei skolai padengti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo formos pakeitimo.

Ieškovė, prašydama pakeisti išlaikymo formą, nurodė, kad išlaikymas siektų 1 250 Lt per mėnesį, tačiau niekaip nepagrindė būtinumo teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvo turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo, kodėl nėra pagrindo keisti priteisto išlaikymo dydžio: aptarė abiejų tėvų turtinę padėtį, pažymėjo, kad ieškovė dėl sūnaus neįgalumo neturi darbinių pajamų, tačiau vaiko poreikiai nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio, kuomet buvo priteistas išlaikymas, nepasikeitė, o ieškovė nedirba nuo 2006-05-16. Atmestinas apeliantės argumentas ir dėl to, kad teismas nepasisakė dėl ieškovės pareigos išlaikyti savo pilnametę dukrą. Įstatymas reglamentuoja, kad nu­sta­tant tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį teismas tu­ri at­si­žvel­gti į ki­tus pa­gal įsta­ty­mą išlaiko­mus as­me­nis. Ieškovės dukra yra pilnametė ir duomenų, kad jai priteistas išlaikymas, nėra.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš A. J., a. k (duomenys neskelbtini) 17 Lt (septyniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Laimutė SankauskaitėZina MickevičiūtėRimantas Savickas