Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovei A. J. , o jos atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, atsakovui V. G. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V. G. , trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovė A. J. prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja. Prašė pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2006-09-29 priimtą Teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo priteistas išlaikymas iš atsakovo sūnaus M. G. naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt į išlaikymą turtu, t.y. ½ dalimi atsakovui V. G. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vertė yra 60.000,00 Lt. Prašė nustatyti jai, kaip nepilnamečio M. G. motinai, uzufruktą į kitą ½ dalį to paties buto iki kol sūnus M. visiškai pasveiks ir liks darbingas. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

LR CK 3.201 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.), o šio straipsnio 3d. nustatyta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo formą. Tokia nuostata leidžia kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Išlaikymo formos pakeitimo pagrindų įstatyme tiesiogiai nenustatyta, todėl teismas, spręsdamas išlaikymo formos pakeitimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais šeimos santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat atsižvelgia į vaikų išlaikymo instituto paskirtį. Sistemiškai aiškinant LR CK 3.201 str. 1-3 dalių nuostatas, 1-2 dalyse nurodytos aplinkybės, leidžiančios spręsti dėl išlaikymo dydžio, taikytinos ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2007-03-16 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (56 b.l.) matyti, kad 2006 m. balandį ieškovei išmokėta 672,74 Lt, o gegužės mėnesį – 950,04 Lt darbo užmokesčio. (duomenys neskelbtini) darbo biržos pažyma 2008-04-03 Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė buvo registruota darbo biržoje nuo 2006-05-16 iki 2006-08-24, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (57 b.l.). VSDFV duomenimis, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo iki 2006 m. rugsėjo A. J. buvo mokama ligos pašalpa (58 b.l.).

Socialinės rūpybos skyriaus Pažymų apie pajamas duomenimis (15, 63 b.l.), ieškovės vardu nuo 2006 m. birželio buvo mokėta 460,00 Lt šalpos pensija vaikui ir 230,00 Lt priežiūros išlaidų, nuo 2006 m. spalio buvo mokama 331,25 Lt transporto išlaidų kompensacija, 460,00 Lt šalpos pensija vaikui, 575,00 Lt priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija, nuo 2007 m. A. J. vardu mokamos 1229,50 Lt dydžio išmokos, t.y. 32,50 Lt – transporto išlaidų kompensacija, 532,00 Lt šalpos pensija neįgaliam vaikui, 665,00 Lt slaugos išlaidų tikslinė kompensacija.

VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis (13-14 b.l.), A. J. nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.

Atsakovas Teismo įsakymo priėmimo metu ir šiuo metu pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1374 ir 1992-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (11-12 b.l.) asmeninės nuosavybės teise valdė ir valdo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) . VSDFV duomenimis (78-82 b.l.), atsakovas laikotarpiu iki 2006 m. liepos 10 d. dirbo, jam buvo mokama minimali alga, nuo 2008-01-22 iki kovo 2d. deklaravo, kad verčiasi veikla pagal verslo liudijimą. Atsakovas pateikė Darbingumo lygio nustatymo pažymą (duomenys neskelbtini) (33 b.l.), kad jam nuo 2008-03-03 nustatytas darbingumo lygis iki 2009-03-02 yra 50 procentų. Pateikė Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų 2008-03-03 (duomenys neskelbtini) (34 b.l.). Iš VSDFV sprendimo 2008-03-19 matyti, kad atsakovui paskirta netekto darbingumo pensija yra 322,77 Lt dydžio (69 b.l.).

UAB „Liturta“ 2008-04-09 atlikto nekilnojamojo daikto – atsakovui priklausančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , įvertinimo duomenimis, vertė yra 156.000,00 Lt.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad šalių sūnaus poreikiai dėl jam nustatyto sunkaus neįgalumo lygio yra dideli, tačiau Utenos rajono apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (99-105 b.l.) buvo nuteisti A. Š. ir K. B. , įtariami sužaloję šalių sūnų, priteista šalims 250.000,00 Lt iš kaltų asmenų neturtinei žalai atlyginti ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista 300,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, nuosprendis dar neįsiteisėjęs. Šioje baudžiamojoje byloje šalys buvo pareiškę ir ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kad būtų atlygintos turėtos išlaidos už higienos priemones, medikamentus, maisto papildus, transporto ir telefoninių pokalbių išlaidos, nuosprendžiu jiems buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vienas atsakovo su ieškiniu nesutikimo motyvų yra tas, kad atsakovas nėra kaltas dėl sūnaus neįgalumo, baudžiamojon atsakomybėn patraukti kiti asmenys, todėl atlyginti dokumentais pagrįstas išlaidas privalėtų ne atsakovas, o kalti asmenys arba draudimo bendrovės, apdraudę jų civilinę atsakomybę.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl vaikų išlaikymo būdo pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003, skelbta Teismų praktika 19, p. 64-69), vai­ko iš­lai­ky­mui už­tik­rin­ti tu­ri bū­ti pa­rink­tas vai­kui nau­din­giau­sias iš­lai­ky­mo bū­das. Jis tu­rė­tų už­tik­rin­ti nuo­la­ti­nį lė­šų tei­ki­mą, nes iš­lai­ky­mo ins­ti­tu­to tiks­las yra nuo­la­tos teik­ti lė­šas vai­ko pra­gy­ve­ni­mui. Jei­gu kon­kre­čio­mis są­ly­go­mis pe­ri­odi­nės iš­mo­kos nė­ra įma­no­mos dėl sko­li­nin­ko pa­ja­mų ne­tu­rė­ji­mo ar jų ne­pa­kan­ka­mu­mo, tai ga­li bū­ti ke­lia­mas klau­si­mas dėl iš­lai­ky­mo bū­do pa­kei­ti­mo. Iš­lai­ky­mo ne­ga­vi­mas ar pa­rei­gos iš­lai­ky­ti ne­vyk­dy­mas ne­ati­tin­ka vai­ko in­te­re­sų ir ne­ga­li bū­ti to­le­ruo­ja­mas. Jei­gu ne­vyk­do­ma pa­rei­ga pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis teik­ti vai­kui iš­lai­ky­mą ir dėl to su­si­da­ro sko­li­nin­ko įsi­sko­li­ni­mas, tai įsi­sko­li­ni­mo su­si­da­ry­mas ga­li bū­ti trak­tuo­ja­mas kaip sko­li­nin­ko tur­ti­nės pa­dė­ties pa­si­kei­ti­mas, su­da­ran­tis pa­grin­dą per­žiū­rė­ti tei­kia­mo iš­lai­ky­mo bū­dą, ka­dan­gi ky­la grės­mė vai­ko in­te­re­sams. Iš­lai­ky­mo pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis di­de­lis įsi­sko­li­ni­mas ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip pa­grin­das per­svars­ty­ti vai­ko iš­lai­ky­mo tei­ki­mo for­mą pa­gal Ci­vi­li­nio ko­dek­so 3.201 straips­nio 3 da­lį, jei­gu ki­to­kios for­mos tai­ky­mas yra įma­no­mas ir nau­din­gas vai­ko in­te­re­sų po­žiū­riu. Jei nuo­la­ti­nio lė­šų šal­ti­nio nė­ra nei iš­mo­koms, nei sko­lai pa­deng­ti, tai ga­li bū­ti svars­to­ma dėl su­si­da­riu­sio įsi­sko­li­ni­mo ir bū­si­mo iš­lai­ky­mo for­mos pa­kei­ti­mo. Vie­toj pe­ri­odi­nių iš­mo­kų ir su­si­da­riu­sio už jas įsi­sko­li­ni­mo ga­li bū­ti per­duo­ta vai­kams sko­li­nin­ko turto, pvz., bu­to da­lis, jei jos dy­dis ek­vi­va­len­tiš­kas įsi­sko­li­ni­mo ir bū­si­mų­jų iš­mo­kų su­mai, o tur­to per­da­vi­mas na­tū­ra nau­din­gas vai­kams ir ne­pa­žei­džia sko­li­nin­ko in­te­re­sų gy­ven­ti bu­te.

Kaip jau minėta, ieškovės pateikti ir teismo gauti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad dėl atsakovo elgesio nei ieškovė, nei šalių neįgalus sūnus negali būti tikri, kad atsakovas ir toliau jiems suteiks gyvenamąją būstą, nedarys jokių neįmanomų sąlygų gyventi. Taip pat atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad mokesčius už butą moka pati ieškovė bei jau yra įsigijusi būtinas buto remontui medžiagas.

Siekiant apsaugoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą, CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis) arba kai dalijamas sugyventinių bendrai naudojamas turtas (CK 3.234 straipsnio 5 dalis). CK 3.71 straipsnyje nustatytos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijos nutraukus santuoką. Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi. Tokiu atveju baigiasi ir kito sutuoktinio uzufrukto teisė. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl vaiko, kuris yra gimęs nesusituokusiems tėvams ir ginčo sprendimo metu gyvenantiems skyrium, aprūpinimo būstu. CK trečiosios knygos XV skyriuje, kuris reglamentuoja bendro gyvenimo neįregistravus santuoką teisinius santykius, esančio CK 3.234 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gyvenamasis namas ar butas, kuris priklauso vienam sugyventiniui, gali būti paliktas uzufrukto teise kitam sugyventiniui, jeigu pastarieji turi bendrų nepilnamečių vaikų, ir vaikai lieka gyventi su tuo iš tėvų, kuriam būstas nepriklauso. Šiuo atveju uzufruktas taip pat nustatomas tol, kol vaikai tampa pilnamečiais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnį Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šis įstatymas dar nėra priimtas, todėl CK trečiosios knygos XV skyriaus normos nėra įsigaliojusios, taigi CK 3.234 straipsnis negali būti taikomas.

CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo analogija galima tada, kai nėra pozityvios teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų ginčo santykį, tačiau yra teisės normos, kurios reglamentuoja panašų santykį, ir tas santykių panašumas, atsižvelgiant į jų esmę ir pobūdį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas. Europos Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, konstitucinis asmenų lygybės principas (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis) pagrindžia būtinybę vienodai ginti tiek susituokusių, tiek nesusituokusių tėvų vaikų teises. Tai tiesiogiai įtvirtinta CK 3.161 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Atsižvelgiant į tai, kad nėra teisės normos, tiesiogiai įtvirtinančios nesusituokusių ir neįregistravusių partnerystės tėvų vaikų teisių garantijas teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimo aspektu, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi pagal analogiją taikytinas galiojantis CK 3.71 straipsnis, kuris įtvirtina šias vaikų teisių apsaugos garantijas, kai vaiko tėvai yra sutuoktiniai.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad nei vaikas, nei vaiko motina nuosavo gyvenamojo būsto neturi, siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, yra pagrindas nustatyti uzufruktą. Nors uzufrukto nustatymas susijęs su Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, tačiau šis principas nėra absoliutus, asmens nuosavybė įstatyme nustatytais pagrindais gali būti ribojama, inter alia vaikų teisių ir interesų apsaugai paliekant nepilnamečiam vaikui teisę naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise.

Ginčo buto savininkas yra vaiko tėvas (atsakovas), todėl nepilnamečio vaiko ir su juo gyvenančios motinos teises į būstą gali būti ginamos nustatant uzufruktą. Kol negalioja CK trečiosios knygos XV skyriaus normos, t.t. ir CK 3.234 straipsnio 5 dalis, ginčo santykiams reguliuoti remiantis analogija taikytinas CK 3.71 straipsnis ir ieškovei bei šalių sūnui nustatytinas uzufruktas į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) . Pagal LR CK 3.71 str. 2d. nuostatas, uzufruktas nustatomas iki vaikas sulaukia pilnametystės, tačiau, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ( šalių sūnus sunkiai neįgalus, nei vaiko motina, nei vaikas neturi nuosavos gyvenamosios patalpos, neturi kitokių lėšų ir pajamų, nei vaikui mokamos išmokos, kad įsigyti ar nuomoti kitą gyvenamąją patalpą) ir remiantis LR CK 1.5 str., kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, CK 3.3 str. įtvirtintu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, įmanoma nustatyti ir ilgesnį uzufrukto terminą. Ieškovė prašė nustatyti uzufruktą iki vaikas visiškai pasveiks ir taps darbingas. Pagal dabar galiojančią tvarką (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas), darbingu laikomas asmuo, jei jam ( jau esant sukakus 18 metų) nustatoma 60-100% darbingumo. Jei asmeniui nustatoma 0-25% darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, negali dirbti įprastinėmis sąlygomis, t. y. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje. Jei asmeniui nustatoma 30-55% darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, gali dirbti įprastinėmis darbo sąlygomis, atsižvelgiant į išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateiktas rekomendacijas.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 1 p. įtvirtina, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė ir psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti bei savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą pagal šiame sąraše nustatytus kriterijus, o pagal šio sąrašo 2 p. nuostatas, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, pagal šiame sąraše nustatytus kriterijus.

Šalių sūnus buvo sunkiai sužalotas, šiuo metu jam sunkus neįgalumo lygis nustatytas laikotarpiui iki 2009-06-09, todėl spręsti, ar jis pasveiks anksčiau nei jam sukaks 18 metų, neįmanoma. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, tikslinga ginti ieškovės ir šalių sūnaus M. G. teises ir uzufruktą nustatyti ne tik iki vaiko pilnametystės (duomenys neskelbtini), tačiau iki jis bus nedarbingas ir jam bus nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Uzufrukto nustatymas tėvo būstui neatleidžia tėvo nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui pagal CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintus principus, tačiau į tai atsižvelgiama paskirstant konkrečią išlaikymo pareigą. Iš priteisto išlaikymo dydžio ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių dėl vaiko poreikių, jo gaunamų pajamų bei teisės gauti žalos atlyginimą ir kiekvieno iš tėvų turtinės padėties matyti, kad bylos aplinkybėmis atsakovas savo sūnui yra pajėgus teikti 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio išlaikymą.

Uzufrukto objekto savininkui, t.y. atsakovui, manant, kad su uzufruktoriais gyvenantys asmenys – ieškovės dukra, šalių sūnaus M. G. sesuo - pažeidžia jo, kaip uzufrukto objekto savininko, teises, šis gali jas ginti kitais pagrindais įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.159 straipsnis).

Ieškinį tenkinant iš dalies ( ieškinio reikalavimas nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą patenkintas visiškai (100 proc.), reikalavimas pakeisti išlaikymo formą atmestas (100 proc.), ieškinio reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo patenkintas visiškai (100 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.).

Ieškinį ieškovė apmokėjo 100,00 žyminiu mokesčiu (5 b.l.), kitoje dalyje buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, t.t. ir dalyje dėl išlaikymo formos pakeitimo, iki teismo sprendimo priėmimo padengė dalį - 4,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92 str.), už advokatės pagalbą sumokėjo 500,00 Lt (32 b.l.). Ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,, 8.2 p., 8.16p., 8.18p. numatytais rekomendaciniais maksimaliais dydžiais, pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos ir atitinka protingumo kriterijus.

Iš atsakovo ieškovei priteistina 100,00 Lt žyminio mokesčio, 4,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 333,34 Lt ( 500,00 Lt : 3 (trys ieškinio reikalavimai) = 166,66 Lt x 2 (visiškai patenkinti 2 ieškinio reikalavimai) = 333,34 Lt) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, o į valstybės biudžeto pajamas – 130,00 Lt žyminio mokesčio. Byloje susidariusios 1,10 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (kitoje dalyje padengė ieškovė), vadovaujantis LR CK 1.5 str. į valstybės biudžetą nepriteistinos.

Atsakovas už buto įvertinimą sumokėjo 236,00 Lt (71 b.l.), šis rašytinis įrodymas buvo pateiktas, kad patvirtinti buto rinkos vertę esant didesnę nei nurodė ieškovė, prašydama išlaikymą, priteistą periodinėmis išmokomis, pakeisti į išlaikymą turtu, šį ieškinio reikalavimą atmetus, šios išlaidos pripažintinos atsakovo turėtomis būtinomis kitomis, su bylos nagrinėjimu susijusiomis, išlaidomis (LR CPK 88 str.1d.8p.) ir priteistinos iš ieškovės atsakovui (LR CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 – 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio M. G. , gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu motina A. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečiui M. G. , gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo motinai A. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufruktą į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) , asmeninės nuosavybės teise priklausantį V. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki M. G. bus nedarbingas ir jam bus nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Priteisti iš atsakovo V. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 130,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo V. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Lt žyminio mokesčio, 4,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 333,34 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės A. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 236,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.