Utenos apylinkės teismo sprendimas

2008-09-01 · Civilinė byla Nr. 2-240-356/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-09-01
Bylos Nr.
2-240-356/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
V. G.
Advokatai
Kęstutis Rakauskas, Janina Umbrasienė
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 2-240-356/2008
procesinio sprendimo kategorija 78.2.1;113.1; 116.1; 116.6; 125.1
Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovei A. J. , o jos atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, atsakovui V. G. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V. G. , trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovė A. J. prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja. Prašė pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2006-09-29 priimtą Teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo priteistas išlaikymas iš atsakovo sūnaus M. G. naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt į išlaikymą turtu, t.y. ½ dalimi atsakovui V. G. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vertė yra 60.000,00 Lt. Prašė nustatyti jai, kaip nepilnamečio M. G. motinai, uzufruktą į kitą ½ dalį to paties buto iki kol sūnus M. visiškai pasveiks ir liks darbingas. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovė, prašydamos ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad atsakovas, sūnui tapus sunkiai neįgaliam, juo visiškai nesirūpina: nepadeda jo slaugyti, priteistą išlaikymą moka nepilnai ir nereguliariai, neskiria daugiau lėšų, nors vaiko poreikiai esmingai padidėjo, nesirūpina suremontuoti vonią, virtuvę, nemoka už butą, girtauja, o neblaivus nederamai elgiasi, grasina ją ir neįgalų sūnų iškeldinti iš buto, nors atsakovui žinoma, kad nei ji, nei sūnus kito gyvenamojo būsto neturi, o ji dėl vaiko slaugos negali dirbti, todėl neturi pajamų. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms mano, kad geriausiai sunkiai neįgalaus nepilnamečio vaiko interesai būtų apsaugoti nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja, išlaikymą periodinėmis išmokomis pakeitus į išlaikymą turtu -1/2 dalimi buto, o jai nustačius uzufruktą į kitą ½ dalį atsakovui priklausančio buto, kad sūnus ir ji netrukdomai galėtų gyventi bute, slaugyti neįgalų sūnų ir rūpintis juo. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas V. G. atsiliepime į ieškinį nurodė bei jis ir jo atstovas, prašydami ieškinį atmesti, paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, nes atsakovas nėra kaltas dėl to, kad dėl patirtų sužalojimų sūnui tapus neįgaliam, padidėjo jo išlaikymo poreikiai, padidėjusias išlaidas privalo dengti kalti asmenys arba draudimo bendrovės, apdraudusios jų civilinę atsakomybę. Atsakovas pats yra neįgalus, gauna nedidelę pensiją, ribotai darbingas, išlaikymą mokėjo, skola nedidelė, todėl nėra pagrindo pakeisti priteisto išlaikymo formą. Jis mano, kad galima svarstyti tik klausimą dėl uzufrukto nustatymo, o ne dėl išlaikymo turtu pakeitimo. Ieškovės ir sūnaus jis nekeldina iš buto, pati ieškovė be pagrindo nepasitiki juo ir neleidžia slaugyti sūnaus. Atsakovas nepatenkintas tuo, kad bute gyvena jam pašalinis asmuo – ieškovės dukra. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad sunkiai neįgalaus vaiko interesus atitiktų tai, kad jam būtų užtikrinta teisę į gyvenamąjį būstą, kad ieškovė nekliudoma galėtų vaiką slaugyti ir juo rūpintis, o atsakovas teiktų optimalaus dydžio išlaikymą. Ieškovė neįgaliu vaiku rūpinasi tinkamai, atsakovas vaiku nesirūpina, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių sūnus M. G. , gim. (duomenys neskelbtini) (6 b.l.), yra gimęs tėvams nesant susituokus. Pažymėtina, kad pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996-09-17 įstatymu Nr.I-1519) 6 str. 1d., nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kai ir jei jis būtų gimęs santuokoje.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas LR CK 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Šalių nepilnametis sūnus M. 2006-05-05 autoįvykio metu buvo sunkiai sužalotas (99 b.l.). Rašytiniai įrodymai - Neįgaliojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), Neįgalumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. G. nustatytas sunkus neįgalumo lygis laikotarpiui iki 2009-06-09 (7-8 b.l.), o tai reiškia, kad dėl sužalojimo jo galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti yra žymiai sumažėjusios, jam būtina nuolatinė kitų žmonių slauga, priežiūra, pagalba.

Šioje byloje atsakovas neginčija, kad jų neįgaliu sūnumi betarpiškai rūpinasi ir jį slaugo ieškovė. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos J. G. , dirbančios masažuotoja, parodymai (129 b.l.) apie tai, kad ji ieškovės prašymu už mokestį nuo praeitos vasaros kasdien po 2 val. masažuoja šalių sūnų, kad šis masažas yra jam būtinas, nes kitaip nusilptų raumenys, vaikas jau pakelia rankas, kojas, atsisėda, kad vaiko tėvą per tą laiką matė 3-5 kartus, jis buvo neblaivus. Liudytojo S. N. , ieškovės brolio, parodymais (b.l.129-130 b.l.), jis, o ne vaiko tėvas rūpinosi vaiko nuvežimu pas gydytojus, jo žmona ieškovei padeda vaiką slaugyti, jo šeima ieškovę remia ir materialiai, jam ieškovė pasakojo, kad atsakovas grasina ją kartu su neįgaliu sūnumi iškraustyti iš buto, kad atsakovas neblaivus yra konfliktiškas. Iš liudytojos A. V. , šalių kaimynės (130 b.l.), parodymų, matyti, kad ieškovė kvietė pagalbą, nes atsakovas triukšmavo, jam prasidėjo priepuolis, kad kasdien eidama laiptine ji girdi vaiko šauksmus, kad daug kartų ieškovė atsakovo buvo išvaryta iš buto, tada ji iš jos telefono skambindavo į policijos komisariatą, jai girdėdavosi šalių barniai bute, atsakovą susitikdavo dažniausiai neblaivų, kad jis yra konfliktiškas, o konfliktuoja dėl to, kad varo ieškovę iš buto.

Rašytiniai įrodymai, teismo užklausimu gauti iš atitinkamų gydymo įstaigų (44, 84 b.l.), patvirtina ieškovės ir liudytojų J. G. , A. V. ir S. N. parodymus apie tai, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nes gydėsi laikotarpiu nuo 2007-10-31 iki 2007-11-07 dėl sveikatos sutrikimų, kurie atsirado vartojant alkoholį, taip pat iki 2004 m. jau buvo gydytas 3 kartus, vėliau gydymo įstaigoje atsakovas nebesilankė.

Iš Utenos rajono PK 2008-03-27 atsakymo (45,83 b.l.) matyti, kad nėra registruota nusikundimų atsakovo elgesiu 2006-2007 metų laikotarpiu.

Teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.), kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Bylos nagrinėjimo eigoje ginčas iš esmės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, nes atsakovą tenkina tokia susiklosčiusi faktinė padėtis, kada neįgaliu vaiku, gyvendama jam priklausančiame bute, rūpinasi ir jį slaugo ieškovė, tačiau nesant tarp šalių, kaip nepilnamečio M. G. tėvų, gyvenančių skyrium, sudaryto susitarimo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, esant pareikštam ieškinio reikalavimui ir esant duomenų apie ankstesnį atsakovo elgesį ir žodžiu išreikštus ketinimus iš buto iškraustyti ne tik ieškovę, bet ir sūnų, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina.

Šioje byloje laikytina nustatyta, atsakovas to neginčijo ir neteikė įrodymų, kad jis nuo vaiko gyvena skyrium, šiuo metu gyvena kartu su savo motina, o ieškovė neįgaliu vaiku, gyvendama jam priklausančiame bute, rūpinasi tinkamai.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. LR CPK 380 str. 2 d. nustato, kad vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Šalių sūnus yra sunkiai neįgalus, todėl savo nuomonės pareikšti negali.

Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaikų interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialiosios sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (LR CK 3.155str.2d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad šalių sūnus, nors gyvena kartu su ieškove atsakovui priklausančiame bute, o nuosavo gyvenamojo būsto ieškovė neturi, kaip neturi ir darbinių pajamų, kad ji sunkiai neįgaliu vaiku rūpinasi tinkamai, o atsakovas neprašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, vaiku pats betarpiškai nesirūpina, gyvena skyrium, šis ginčas nagrinėjamas vaiko interesais (LR CK 3.3 str.) ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina jo nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių nepilnamečio neįgalaus vaiko interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad šalių nepilnamečio vaiko teisės, numatytos Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jam gyvenant kartu su motina.

Šios konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatytos ne tik visuotinai pripažintos jau minėtos kiekvieno vaiko teisės, bet ir tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokio, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, būtini. Nors sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi šie teisiškai reikšmingi faktai: 1) konkretaus vaiko poreikiai; 2) abiejų tėvų turtinė padėtis, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal formuojamą Teismų praktiką, tėvų patekimas į sunkią turtinę padėtį dėl savo kaltės, negali būti pateisinama priežastimi iš tokių tėvų priteisti mažesnį išlaikymą vaikui nei LR Vyriausybės nustatytas minimalus gyvenimo lygis (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo 1990-09-27 Nr.I-618 1 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismo 2006-09-29 priimtu Teismo įsakymu nutarta išieškoti iš atsakovo sūnaus M. išlaikymui periodines 200,00 Lt dydžio išmokas už laikotarpį nuo 2006-06-01 iki vaiko pilnametystės.

Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo suformuluotas taip, kad ir išlaikymo dydis būtų pakeistas t.y. padidintas iki 1017,00 Lt, skaičiuojant pagal ieškovės nurodytą turto (1/2 dalies buto) vertę – 60.000,00 Lt, arba iki 1322,00 Lt, skaičiuojant pagal atsakovo pateiktą įrodymą - turto vertintojų ataskaitą, kuria nustatyta ½ buto rinkos vertė – 78.000,00 Lt ir pakeistas išlaikymu turtu - ½ dalimi buto.

LR CK 3.201 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.), o šio straipsnio 3d. nustatyta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo formą. Tokia nuostata leidžia kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Išlaikymo formos pakeitimo pagrindų įstatyme tiesiogiai nenustatyta, todėl teismas, spręsdamas išlaikymo formos pakeitimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais šeimos santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat atsižvelgia į vaikų išlaikymo instituto paskirtį. Sistemiškai aiškinant LR CK 3.201 str. 1-3 dalių nuostatas, 1-2 dalyse nurodytos aplinkybės, leidžiančios spręsti dėl išlaikymo dydžio, taikytinos ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo formos pakeitimo.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2007-03-16 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (56 b.l.) matyti, kad 2006 m. balandį ieškovei išmokėta 672,74 Lt, o gegužės mėnesį – 950,04 Lt darbo užmokesčio. (duomenys neskelbtini) darbo biržos pažyma 2008-04-03 Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė buvo registruota darbo biržoje nuo 2006-05-16 iki 2006-08-24, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (57 b.l.). VSDFV duomenimis, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo iki 2006 m. rugsėjo A. J. buvo mokama ligos pašalpa (58 b.l.).

Socialinės rūpybos skyriaus Pažymų apie pajamas duomenimis (15, 63 b.l.), ieškovės vardu nuo 2006 m. birželio buvo mokėta 460,00 Lt šalpos pensija vaikui ir 230,00 Lt priežiūros išlaidų, nuo 2006 m. spalio buvo mokama 331,25 Lt transporto išlaidų kompensacija, 460,00 Lt šalpos pensija vaikui, 575,00 Lt priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija, nuo 2007 m. A. J. vardu mokamos 1229,50 Lt dydžio išmokos, t.y. 32,50 Lt – transporto išlaidų kompensacija, 532,00 Lt šalpos pensija neįgaliam vaikui, 665,00 Lt slaugos išlaidų tikslinė kompensacija.

VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis (13-14 b.l.), A. J. nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.

Ieškovė, gindama neįgalaus sūnaus interesus, dėl išlaikymo – 200,00 Lt dydžio periodinių išmokų - vaikui iš tėvo priteisimo kreipėsi 2006 m. rugsėjį, tuo metu, kaip patvirtina jau minėti rašytiniai įrodymai, ji dėl vaiko slaugos nebedirbo, jai nebebuvo mokama nei ligos pašalpa, nei bedarbio pašalpa, jokio turto neturėjo, gaudavo tik nurodyto dydžio išmokas vaikui.

Atsakovas Teismo įsakymo priėmimo metu ir šiuo metu pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1374 ir 1992-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (11-12 b.l.) asmeninės nuosavybės teise valdė ir valdo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) . VSDFV duomenimis (78-82 b.l.), atsakovas laikotarpiu iki 2006 m. liepos 10 d. dirbo, jam buvo mokama minimali alga, nuo 2008-01-22 iki kovo 2d. deklaravo, kad verčiasi veikla pagal verslo liudijimą. Atsakovas pateikė Darbingumo lygio nustatymo pažymą (duomenys neskelbtini) (33 b.l.), kad jam nuo 2008-03-03 nustatytas darbingumo lygis iki 2009-03-02 yra 50 procentų. Pateikė Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų 2008-03-03 (duomenys neskelbtini) (34 b.l.). Iš VSDFV sprendimo 2008-03-19 matyti, kad atsakovui paskirta netekto darbingumo pensija yra 322,77 Lt dydžio (69 b.l.).

Atsakovas pateikė Lietuvos pašto kvitus, kad siuntė perlaidas laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio iki 2008 m. gegužės (36-37, 120 b.l.), antstolės Aistės Mikulėnienės 2007-10-15 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (16 b.l.), atsakovas V. G. 2006 m. lapkritį sumokėjo 250,00 Lt, 2007 m. sausį - 245,00 Lt, kitus mėnesius mokėjo po 196,00 Lt, šios antstolės duomenimis (138-140 b.l.), išlaikymo įsiskolinimas šiuo metu yra 996,16 Lt, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2006 m. spalio iki 2007 m. gruodžio.

UAB „Liturta“ 2008-04-09 atlikto nekilnojamojo daikto – atsakovui priklausančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , įvertinimo duomenimis, vertė yra 156.000,00 Lt.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad šalių sūnaus poreikiai dėl jam nustatyto sunkaus neįgalumo lygio yra dideli, tačiau Utenos rajono apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (99-105 b.l.) buvo nuteisti A. Š. ir K. B. , įtariami sužaloję šalių sūnų, priteista šalims 250.000,00 Lt iš kaltų asmenų neturtinei žalai atlyginti ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista 300,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, nuosprendis dar neįsiteisėjęs. Šioje baudžiamojoje byloje šalys buvo pareiškę ir ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kad būtų atlygintos turėtos išlaidos už higienos priemones, medikamentus, maisto papildus, transporto ir telefoninių pokalbių išlaidos, nuosprendžiu jiems buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vienas atsakovo su ieškiniu nesutikimo motyvų yra tas, kad atsakovas nėra kaltas dėl sūnaus neįgalumo, baudžiamojon atsakomybėn patraukti kiti asmenys, todėl atlyginti dokumentais pagrįstas išlaidas privalėtų ne atsakovas, o kalti asmenys arba draudimo bendrovės, apdraudę jų civilinę atsakomybę.

LR CK 6.285 str., reglamentuojančio žalos atlyginimą fizinio asmens, kuriam nėra suėję keturiolikos metų, sveikatos sužalojimo atveju, 1 - 3 dalys nustato, kad kai toks fizinis asmuo yra suluošintas arba kitaip sužalota jo sveikata, tai atsakingas už žalą asmuo privalo atlyginti išlaidas, susijusias su nukentėjusio asmens sveikatos sužalojimu, ir neturtinę žalą, o kai nukentėjusiam asmeniui sueina keturiolika metų, atsakingas už žalą asmuo taip pat privalo atlyginti jam žalą, susijusią su darbingumo netekimu ar sumažėjimu, atsižvelgiant į iki sužalojimo nepilnamečio turėtus sugebėjimus, jo tėvų bei žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir kitas bylai turinčias reikšmės aplinkybes, o tuo atveju, jeigu fizinis asmuo, kuriam nėra suėję keturiolikos metų, sveikatos sužalojimo metu turėjo savarankiškų pajamų, tai jam turi būti atlyginama tokio dydžio žala, kiek savarankiškų pajamų jis prarado dėl šio sužalojimo.

Šioje byloje laikytina nustatyta, kad šalių sūnaus išlaikymo poreikiai esmingai padidėjo dar iki Teismo įsakymo priėmimo, kad dėl sūnaus sužalojimo tėvų kaltės nėra, nes M. G. buvo sunkiai sužalotas autoįvykio metu, kurį sukėlę asmenys nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o todėl abu vaiko tėvai, gindami savo nepilnamečio sūnaus interesus, privalo nustatyta tvarka išieškoti patirtas papildomas išlaidas, susijusias su vaiko gydymu, slauga, netektomis pajamomis ir kt., iš kaltų asmenų.

Taip pat laikytina nustatyta, kad po Teismo įsakymo priėmimo ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, nes ji neteko darbinių pajamų. Atsakovas Teismo įsakymo priėmimo metu nedirbo ir darbinių pajamų neturėjo, iki to jam buvo mokamas minimalaus dydžio darbo užmokestis, po Teismo įsakymo priėmimo buvo nustatyta, kad jis yra netekęs 50 proc. darbingumo, jam mokama pensija yra mažesnė už minimalią algą, kurią gaudavo anksčiau dirbdamas, susidarė 996,16 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas, atsakovas taip pat pripažino, kad 2008 m. yra gavęs pajamų iš individualios veiklos, jis turi 156.000,00 Lt vertės nekilnojamojo turto.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl vaikų išlaikymo būdo pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003, skelbta Teismų praktika 19, p. 64-69), vai­ko iš­lai­ky­mui už­tik­rin­ti tu­ri bū­ti pa­rink­tas vai­kui nau­din­giau­sias iš­lai­ky­mo bū­das. Jis tu­rė­tų už­tik­rin­ti nuo­la­ti­nį lė­šų tei­ki­mą, nes iš­lai­ky­mo ins­ti­tu­to tiks­las yra nuo­la­tos teik­ti lė­šas vai­ko pra­gy­ve­ni­mui. Jei­gu kon­kre­čio­mis są­ly­go­mis pe­ri­odi­nės iš­mo­kos nė­ra įma­no­mos dėl sko­li­nin­ko pa­ja­mų ne­tu­rė­ji­mo ar jų ne­pa­kan­ka­mu­mo, tai ga­li bū­ti ke­lia­mas klau­si­mas dėl iš­lai­ky­mo bū­do pa­kei­ti­mo. Iš­lai­ky­mo ne­ga­vi­mas ar pa­rei­gos iš­lai­ky­ti ne­vyk­dy­mas ne­ati­tin­ka vai­ko in­te­re­sų ir ne­ga­li bū­ti to­le­ruo­ja­mas. Jei­gu ne­vyk­do­ma pa­rei­ga pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis teik­ti vai­kui iš­lai­ky­mą ir dėl to su­si­da­ro sko­li­nin­ko įsi­sko­li­ni­mas, tai įsi­sko­li­ni­mo su­si­da­ry­mas ga­li bū­ti trak­tuo­ja­mas kaip sko­li­nin­ko tur­ti­nės pa­dė­ties pa­si­kei­ti­mas, su­da­ran­tis pa­grin­dą per­žiū­rė­ti tei­kia­mo iš­lai­ky­mo bū­dą, ka­dan­gi ky­la grės­mė vai­ko in­te­re­sams. Iš­lai­ky­mo pe­ri­odi­nė­mis iš­mo­ko­mis di­de­lis įsi­sko­li­ni­mas ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip pa­grin­das per­svars­ty­ti vai­ko iš­lai­ky­mo tei­ki­mo for­mą pa­gal Ci­vi­li­nio ko­dek­so 3.201 straips­nio 3 da­lį, jei­gu ki­to­kios for­mos tai­ky­mas yra įma­no­mas ir nau­din­gas vai­ko in­te­re­sų po­žiū­riu. Jei nuo­la­ti­nio lė­šų šal­ti­nio nė­ra nei iš­mo­koms, nei sko­lai pa­deng­ti, tai ga­li bū­ti svars­to­ma dėl su­si­da­riu­sio įsi­sko­li­ni­mo ir bū­si­mo iš­lai­ky­mo for­mos pa­kei­ti­mo. Vie­toj pe­ri­odi­nių iš­mo­kų ir su­si­da­riu­sio už jas įsi­sko­li­ni­mo ga­li bū­ti per­duo­ta vai­kams sko­li­nin­ko turto, pvz., bu­to da­lis, jei jos dy­dis ek­vi­va­len­tiš­kas įsi­sko­li­ni­mo ir bū­si­mų­jų iš­mo­kų su­mai, o tur­to per­da­vi­mas na­tū­ra nau­din­gas vai­kams ir ne­pa­žei­džia sko­li­nin­ko in­te­re­sų gy­ven­ti bu­te.

Susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kaip jau minėta, nėra didelis - 996,16 Lt. Atsakovo turtinę padėtį po Teismo įsakymo priėmimo, atsakovui turint piniginių lėšų (netekto darbingumo pensija, periodiškai gaunamos pajamos iš individualios veiklos) mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis ir dengti skolą, pripažinti pablogėjusia taip, kad ji keltų realią grėsmę sūnaus interesams, ir tuo remiantis pakeisti priteistą nuolatos mokėtiną periodinėmis išmokomis išlaikymą, į ieškovės nurodytą atsakovui priklausančią 1/2 dalį buto, kai turto vertė neekvivalentiška įsi­sko­li­ni­mo ir bū­si­mų­jų iš­mo­kų su­mai, o nepilnamečiam vaikui atsirastų pareigų, kurios tenka turto savininkams, nėra teisinio pagrindo, numatyto LR CK 3.201 straipsnyje. Ieškinys šioje dalyje atmestinas, ieškovei ir nepilnamečiam neįgaliam vaikui aktuali gyvenamojo būsto problema gali būti išspręsta nustatant uzufruktą.

Kaip jau minėta, ieškovės pateikti ir teismo gauti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad dėl atsakovo elgesio nei ieškovė, nei šalių neįgalus sūnus negali būti tikri, kad atsakovas ir toliau jiems suteiks gyvenamąją būstą, nedarys jokių neįmanomų sąlygų gyventi. Taip pat atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad mokesčius už butą moka pati ieškovė bei jau yra įsigijusi būtinas buto remontui medžiagas.

Siekiant apsaugoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą, CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis) arba kai dalijamas sugyventinių bendrai naudojamas turtas (CK 3.234 straipsnio 5 dalis). CK 3.71 straipsnyje nustatytos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijos nutraukus santuoką. Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi. Tokiu atveju baigiasi ir kito sutuoktinio uzufrukto teisė. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl vaiko, kuris yra gimęs nesusituokusiems tėvams ir ginčo sprendimo metu gyvenantiems skyrium, aprūpinimo būstu. CK trečiosios knygos XV skyriuje, kuris reglamentuoja bendro gyvenimo neįregistravus santuoką teisinius santykius, esančio CK 3.234 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gyvenamasis namas ar butas, kuris priklauso vienam sugyventiniui, gali būti paliktas uzufrukto teise kitam sugyventiniui, jeigu pastarieji turi bendrų nepilnamečių vaikų, ir vaikai lieka gyventi su tuo iš tėvų, kuriam būstas nepriklauso. Šiuo atveju uzufruktas taip pat nustatomas tol, kol vaikai tampa pilnamečiais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnį Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šis įstatymas dar nėra priimtas, todėl CK trečiosios knygos XV skyriaus normos nėra įsigaliojusios, taigi CK 3.234 straipsnis negali būti taikomas.

CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo analogija galima tada, kai nėra pozityvios teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų ginčo santykį, tačiau yra teisės normos, kurios reglamentuoja panašų santykį, ir tas santykių panašumas, atsižvelgiant į jų esmę ir pobūdį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas. Europos Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, konstitucinis asmenų lygybės principas (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis) pagrindžia būtinybę vienodai ginti tiek susituokusių, tiek nesusituokusių tėvų vaikų teises. Tai tiesiogiai įtvirtinta CK 3.161 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Atsižvelgiant į tai, kad nėra teisės normos, tiesiogiai įtvirtinančios nesusituokusių ir neįregistravusių partnerystės tėvų vaikų teisių garantijas teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimo aspektu, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi pagal analogiją taikytinas galiojantis CK 3.71 straipsnis, kuris įtvirtina šias vaikų teisių apsaugos garantijas, kai vaiko tėvai yra sutuoktiniai.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad nei vaikas, nei vaiko motina nuosavo gyvenamojo būsto neturi, siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, yra pagrindas nustatyti uzufruktą. Nors uzufrukto nustatymas susijęs su Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, tačiau šis principas nėra absoliutus, asmens nuosavybė įstatyme nustatytais pagrindais gali būti ribojama, inter alia vaikų teisių ir interesų apsaugai paliekant nepilnamečiam vaikui teisę naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise.

Ginčo buto savininkas yra vaiko tėvas (atsakovas), todėl nepilnamečio vaiko ir su juo gyvenančios motinos teises į būstą gali būti ginamos nustatant uzufruktą. Kol negalioja CK trečiosios knygos XV skyriaus normos, t.t. ir CK 3.234 straipsnio 5 dalis, ginčo santykiams reguliuoti remiantis analogija taikytinas CK 3.71 straipsnis ir ieškovei bei šalių sūnui nustatytinas uzufruktas į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) . Pagal LR CK 3.71 str. 2d. nuostatas, uzufruktas nustatomas iki vaikas sulaukia pilnametystės, tačiau, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ( šalių sūnus sunkiai neįgalus, nei vaiko motina, nei vaikas neturi nuosavos gyvenamosios patalpos, neturi kitokių lėšų ir pajamų, nei vaikui mokamos išmokos, kad įsigyti ar nuomoti kitą gyvenamąją patalpą) ir remiantis LR CK 1.5 str., kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, CK 3.3 str. įtvirtintu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, įmanoma nustatyti ir ilgesnį uzufrukto terminą. Ieškovė prašė nustatyti uzufruktą iki vaikas visiškai pasveiks ir taps darbingas. Pagal dabar galiojančią tvarką (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas), darbingu laikomas asmuo, jei jam ( jau esant sukakus 18 metų) nustatoma 60-100% darbingumo. Jei asmeniui nustatoma 0-25% darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, negali dirbti įprastinėmis sąlygomis, t. y. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje. Jei asmeniui nustatoma 30-55% darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, gali dirbti įprastinėmis darbo sąlygomis, atsižvelgiant į išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateiktas rekomendacijas.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 1 p. įtvirtina, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė ir psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti bei savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą pagal šiame sąraše nustatytus kriterijus, o pagal šio sąrašo 2 p. nuostatas, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, pagal šiame sąraše nustatytus kriterijus.

Šalių sūnus buvo sunkiai sužalotas, šiuo metu jam sunkus neįgalumo lygis nustatytas laikotarpiui iki 2009-06-09, todėl spręsti, ar jis pasveiks anksčiau nei jam sukaks 18 metų, neįmanoma. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, tikslinga ginti ieškovės ir šalių sūnaus M. G. teises ir uzufruktą nustatyti ne tik iki vaiko pilnametystės (duomenys neskelbtini), tačiau iki jis bus nedarbingas ir jam bus nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Uzufrukto nustatymas tėvo būstui neatleidžia tėvo nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui pagal CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintus principus, tačiau į tai atsižvelgiama paskirstant konkrečią išlaikymo pareigą. Iš priteisto išlaikymo dydžio ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių dėl vaiko poreikių, jo gaunamų pajamų bei teisės gauti žalos atlyginimą ir kiekvieno iš tėvų turtinės padėties matyti, kad bylos aplinkybėmis atsakovas savo sūnui yra pajėgus teikti 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio išlaikymą.

Uzufrukto objekto savininkui, t.y. atsakovui, manant, kad su uzufruktoriais gyvenantys asmenys – ieškovės dukra, šalių sūnaus M. G. sesuo - pažeidžia jo, kaip uzufrukto objekto savininko, teises, šis gali jas ginti kitais pagrindais įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.159 straipsnis).

Ieškinį tenkinant iš dalies ( ieškinio reikalavimas nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą patenkintas visiškai (100 proc.), reikalavimas pakeisti išlaikymo formą atmestas (100 proc.), ieškinio reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo patenkintas visiškai (100 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.).

Ieškinį ieškovė apmokėjo 100,00 žyminiu mokesčiu (5 b.l.), kitoje dalyje buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, t.t. ir dalyje dėl išlaikymo formos pakeitimo, iki teismo sprendimo priėmimo padengė dalį - 4,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92 str.), už advokatės pagalbą sumokėjo 500,00 Lt (32 b.l.). Ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,, 8.2 p., 8.16p., 8.18p. numatytais rekomendaciniais maksimaliais dydžiais, pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos ir atitinka protingumo kriterijus.

Iš atsakovo ieškovei priteistina 100,00 Lt žyminio mokesčio, 4,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 333,34 Lt ( 500,00 Lt : 3 (trys ieškinio reikalavimai) = 166,66 Lt x 2 (visiškai patenkinti 2 ieškinio reikalavimai) = 333,34 Lt) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, o į valstybės biudžeto pajamas – 130,00 Lt žyminio mokesčio. Byloje susidariusios 1,10 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (kitoje dalyje padengė ieškovė), vadovaujantis LR CK 1.5 str. į valstybės biudžetą nepriteistinos.

Atsakovas už buto įvertinimą sumokėjo 236,00 Lt (71 b.l.), šis rašytinis įrodymas buvo pateiktas, kad patvirtinti buto rinkos vertę esant didesnę nei nurodė ieškovė, prašydama išlaikymą, priteistą periodinėmis išmokomis, pakeisti į išlaikymą turtu, šį ieškinio reikalavimą atmetus, šios išlaidos pripažintinos atsakovo turėtomis būtinomis kitomis, su bylos nagrinėjimu susijusiomis, išlaidomis (LR CPK 88 str.1d.8p.) ir priteistinos iš ieškovės atsakovui (LR CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 – 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio M. G. , gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu motina A. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečiui M. G. , gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo motinai A. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufruktą į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) , asmeninės nuosavybės teise priklausantį V. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki M. G. bus nedarbingas ir jam bus nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Priteisti iš atsakovo V. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 130,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo V. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Lt žyminio mokesčio, 4,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 333,34 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės A. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 236,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vijolė Vitienė