- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- II-224-1133/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00510-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. R.-L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK
- Advokatai
- Eglė Latauskienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R.-L. atstovei advokatei Eglei Latauskienei,
teismo posėdyje, nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos A. R.-L. (toliau – ir Pareiškėja), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2021 m. vasario 3 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-496-2021, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus 2021 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 13-ANR_N-496-2021 (toliau – ir Nutarimas) A. R.-L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 530 straipsnio 1 dalį konstatavus, kad 2021 m. vasario 3 d. duomenimis nuo 2020 m. birželio mėnesio, nugriovus (duomenys neskelbtini) esantį pastatą, A. R.-L. gyveno nepateikusi gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų įstaigai, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – ir GVDĮ) 4 straipsnio 1 dalį, jai paskirta nuobauda – įspėjimas.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. R.-L. atstovė advokatė E. Latauskienė 2021 m. vasario 22 d. pateikė skundą, kuriame prašo priimtą nutarimą panaikinti. Nurodo, jog A. R.-L. nesutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei su paskirta administracine nuobauda ir su jos skyrimo motyvais, kuriuos nurodo Institucija ir kurie, pareiškėjos nuomone, yra neteisingai išdėstyti ir pažeidžia ANK nuostatas. ANK 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kokios ANK numatytos veikos gali būti laikomos mažai pavojingomis, tarp jų ir ANK 530 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Šiuo atveju neaišku, kodėl dėl šio nusižengimo nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ANK 12 straipsnio 1 dalies taikymo pareiškėjai. Institucijos pareigūnai, konstatuodami administracinio nusižengimo padarymą, nepagrįstai ir neteisingai įvertino pareiškėjos veiksmus, nes pastaroji nežinojo apie prieš ją vykdomą administracinio nusižengimo teiseną, su juo buvo supažindinta tik kai jos sutuoktinis S. L. el. paštu gavo šį nutarimą. Be to, pareiškėja su sutuoktiniu išsikėlė iš (duomenys neskelbtini), žinomo adresu (duomenys neskelbtini), kai sudarė civilinę būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, tačiau šios sutarties nuomotojai nesutinka dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo vietos šiame būste. Pažymėjo, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Atsižvelgiant į aptartas teisines ir faktines aplinkybes bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, darytina išvada, kad šioje byloje institucijos priimtas sprendimas dėl nusižengimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nutarime nurodyta, kad nėra nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Tai neteisingas institucijos teiginys, nes šių aplinkybių pareigūnai apskritai nesiaiškino, tai prieštarauja teisinei logikai, nes nutarimas priimtas nedalyvaujant pareiškėjai. Tokiu atveju policijos pareigūnai nevykdė privalomosios pareigūnų pareigos nuodugniai ir išsamiai ištirti visas aplinkybes. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, fiksuojami nustatyti įrodymai ir kitos aplinkybės bei žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo esme ANK 608 straipsnio prasme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma ir iš to sąlygota asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei teisė į nešališką teismą. Apibendrinant galima teigti, kad institucijos nutarimas buvo priimtas pažeidžiant ANK nuostatas, todėl, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutarimas turi būti panaikintas ir pariškėjai administracinio nusižengimo teisena nutraukta (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
3. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo institucijos priimtą nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad tyrėjas, priimdamas nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, teisėtai ir pagrįstai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tyrėjas, priimdamas nutarimą, vadovavosi gyventojų registro išrašu, kuriame nurodoma, kad A. R.-L. nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administracinio skyriaus atsakymu, kuriame nurodoma, kad patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus Nekilnojamojo turto registre neregistruoti, o 2020 m. birželio 8 d. užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nugriauti. Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad pareiškėja išsiregistravo iš (duomenys neskelbtini) adreso tik 2021 m. vasario 21 d., nors pastatas buvo nugriautas 2020 m. birželio 8 d., dėl to A. R.-L. fiziškai negalėjo gyventi nurodytu deklaruotu adresu. Nuomos sutarties sudarytojo nesutikimas deklaruoti asmens nuomojamo būsto adresu neatleidžia asmens nuo administracinės atsakomybės. Pareiškėja valstybinėse įstaigose turi teisę pateikti naudojamą el. pašto adresą, dėl to, tokiu, kokį ji pateikė, jai buvo išsiųstas priimtas nutarimas (b. l. 3-4).
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R.-L. atstovė advokatė E. Latauskienė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad nesupranta, kokiu pagrindu buvo renkami A. R.-L. asmens duomenys apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą. De facto nugriautas net ne tas statinys, kuriuo buvo registruota A. R.-L. gyvenamoji vieta, be to, tuo pačiu adresu buvo ir vis dar yra registruota daug (duomenys neskelbtini) asmenų. Eiliniam piliečiui deklaravimo nuostatos nėra taip gerai žinomos, nuomotojai ne visą laiką sutinka leisti deklaruoti gyvenamąją vietą savo bute, jie tokios pareigos neturi. Dabar prasidėjo policijos pareigūnų persekiojimas. Mano, jog yra neįvertintos visos faktinės aplinkybės, kurios turi reikšmės, ar asmuo tyčia, ar nerūpestingai taip elgėsi. Pasielgta ciniškai, pareigūnams nederamas toks elgesys, nežinant priežasties. O jeigu priėmė nutarimą, jis turi būti motyvuotas, kodėl buvo kreiptasi į registrus ir kokia prasmė tai daryti. Be to, nutarimas pateiktas sutuoktiniui, o ne administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, taip neturėtų būti elgiamasi.
5. Liudytojas R. A. apklausimas teismo posėdžio metu parodė, kad Probacijos tarnyba kreipiasi dėl daug asmenų, kurie yra registruoti (duomenys neskelbtini) adresu. Patikrinus adresą buvo nustatyta, jog juo registruota daug asmenų. Išsiuntus užklausą į Vilniaus miesto savivaldybę buvo gautas atsakymas, kad tokio statinio nėra, visi statiniai, buvę (duomenys neskelbtini), seniai nugriauti. Kadangi (duomenys neskelbtini) nugriautas jau pernai metais, ten niekas negali gyventi. Kai tikrino duomenis, pareiškėja buvo registruota (duomenys neskelbtini) adresu. Šiuo pagrindu buvo surašytas nutarimas, skirtas įspėjimas ir išsiųstas el. paštu. Jei asmuo negyvena tuo adresu, jis ir išsiregistruoja. Duomenis tikrino pagal namo adresą, kiek asmenų yra registruota tame name, A. R.-L. buvo viena iš jų. Nutarimai buvo surašyti ir kitiems asmenims. Nemano, kad tai normalu, jog asmenys registruoti adresu, kurio nėra. Pradedant administracinio nusižengimo teiseną, šiuo atveju, kai nėra statinio, buvo pasidomėta kas apskritai per statinys, kas tai per adresas ir buvo išsiųsta į savivaldybę užklausa dėl statinio. Nustačius administracinio nusižengimo padarymo faktą pareigūnas gali savarankiškai nuspręsti priimti nutarimą. Kiekvienas pareigūnas, nustatęs administracinį nusižengimą arba gavęs skundą, gali pradėti administracinę teiseną. Nutarimas A. R.-L. buvo išsiųstas duomenų sistemoje nurodytu jos el. paštu.
6. Iš prie skundo pateiktų priedų matyti, jog nutarimas 2021 m. vasario 3 d. buvo išsiųstas iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas nėra nenurodomas, 2021 m. vasario 8 d. iš el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo persiųstas į el. paštą „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat matyti, jog 2019 m. vasario 20 d. tarp buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis tarp nuomotojų ir nuomininkų A. R. ir S. L. (b. l. 4-5).
7. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administravimo skyriaus pranešimo matyti, jog patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, jog statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), neregistruoti. Statinių apžiūros metu nustatyta, jog jie nenaudojami. 2020 m. birželio 6 d. buvo atlikti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), likvidavimo darbai, statiniai buvo nugriauti (b. l. 7-8).
8. Iš Gyventojų registro išrašo ir pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, jog A. R.‑L. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. vasario 21 d. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. vasario 22 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10, 22).
9. Iš advokatės E. Latauskienės pateiktų duomenų matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto duomenimis, 2018 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą buvo deklaravęs 451 asmenys (b. l. 32-33).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas. Institucijos nutarimas patikslinamas
10. Skunde pareiškėjos atstovė teigia, jog nebuvo teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną A. R.-L., buvo padaryti esminiai pažeidimai, kad pareiškėjai buvo atimta teisė pasisakyti, pateikti įrodymus, jos duomenys buvo tikrinti neteisėtai, viršijant policijos pareigūnų įgaliojimus, todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas.
11. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei pateikto skundo argumentais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti A. R.-L. atstovės advokatės E. Latauskienė skundą.
12. ANK 530 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimą deklaravimo įstaigai, melagingų deklaravimo duomenų pateikimą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Kaip minėta, A. R.-L. buvo nubausta pagal ANK 530 straipsnio 1 dalį konstatavus, jog 2021 m. vasario 3 d. duomenimis nuo 2020 m. birželio mėnesio, nugriovus (duomenys neskelbtini) esantį pastatą, A. R.-L. gyveno nepateikusi gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų įstaigai. Nurodyta, jog taip ji pažeidė GVDĮ 4 straipsnio 1 dalį.
14. GVDĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad gyvenamąją vietą deklaruoja Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Pagal šio straipsnio 14 dalį, asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per vieną mėnesį nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo. Asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos (15 dalis).
15. Advokatė ginčija nutarimo teisėtumą teigdama, jog nebuvo teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Teismas su tokiu advokatės argumentu nesutinka. ANK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas, t. y. administracinio nusižengimo teisena surašoma nustačius administracinio nusižengimo padarymo faktą, joks specialus dokumentas dėl to nėra surašomas. Tokios nuomonės yra ir Vilniaus apygardos teismo (nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-143-932/2020).
16. Šiuo atveju matyti, jog pareigūnas R. A. administracinio nusižengimo teiseną A. R.‑L. pradėjo nustatęs, jog 2021 m. vasario 3 d. jos gyvenamoji vieta buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini), nors šiuo adresu visi pastatai yra nugriauti dar 2020 m. birželio mėnesį, tai matyti ir iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2021 m. vasario mėnesio rašto, kuriame nurodyta, jog minėtu adresu jokie statiniai nekilnojamojo turėto registre nėra registruoti, 2020 m. birželio 6 d. užsakymu visi statiniai buvo nugriauti (b. l. 7). Taigi matyti, jog administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta nustačius administracinio nusižengimo padarymo faktą.
17. Advokatė nurodė, jog pareigūnas neturėjo jokio teisinio pagrindo tikrinti A. R.-L. asmens duomenų, tačiau teismas pažymi, jog apklausus pareigūną R. A. pastarasis paaiškino, jog jis netikrino konkrečiai A. R.-L. duomenų. Nurodė, jog iš probacijos tarnybos nuolat gauna informaciją apie asmenis, kurie registruoti adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi iš viešai žinomos informacijos, kuri vėliau buvo patvirtina minėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus raštu, nurodytu adresu pastatų nebėra nuo 2020 m. birželio mėnesio, per registrų duomenis jis patikrino būtent tą adresą ir nustatė asmenis, kurie vis dar registruoti tuo adresu, tarp jų buvo ir A. R.-L., t. y. jis tikrino ne konkretaus asmens duomenis, o adresą ir tai darė dėl to, jog buvo gaunami pranešimai apie asmenų registraciją pastate, kurio nebėra. Taigi teismo įsitikinimu, pareigūnas šiuo atveju turėjo teisinį pagrindą tikrinti nurodytus duomenis, o nustačius administracinio nusižengimo padarymo faktą pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
18. Advokatė taip pat nurodė, jog minėtu adresu buvo registruota itin daug asmenų, 2018 m. gegužės 29 d. duomenimis tuo adresu gyvenamąją vietą buvo deklaravę 451 asmenys, tačiau matyti, jog pagal tuo metu galiojančią GVDĮ redakciją (nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) nebuvo ribojamas vienoje deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje vienam asmeniui tenkantis plotas, taigi šiuo atveju ši advokatės nurodoma aplinkybė šioje byloje esminės reikšmės neturi.
19. Be to, advokatė teigė, jog A. R.-L. iš tiesų net negyveno (duomenys neskelbtini) esančiame name. Nurodo, kad iš pradžių ji gyveno toje teritorijoje esančiame nelegaliai pastatytame name, o vėliau, kai pastatas, kuriame ji gyveno buvo nugriautas, persikėlė gyventi į nuomojamą butą. Atkreiptinas dėmesys, jog iš tiesų žinoma, kad taip vadinamame (duomenys neskelbtini), buvusiame (duomenys neskelbtini), buvo daug nelegalių pastatų, kurie nebuvo registruoti registrų centre, o dauguma ten gyvenusių asmenų savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę vienu nurodytu adresu, kaip ir nurodo atstovė. Pagal tai, kiek ten buvo registruota asmenų matyti, jog Seniūnijai tai buvo priimtina ir tai buvo leidžiama. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog A. R.-L. už tai ir nėra baudžiama, jai priimtas nutarimas dėl to, jog ji nedeklaravo pasikeitusios savo gyvenamosios vietos po to, kai pastatas, kuriame buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, buvo nugriautas, t. y. kai išnyko faktinis pagrindas deklaruoti savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios buto nuomos sutarties duomenų (b. l. 5) bei advokatės E. Latauskienės paaiškinimo matyti, kad A. R.-L. savo gyvenamąją vietą pakeikė jau nuo 2019 m. vasario 20 d., todėl pareiga deklaruoti naują savo gyvenamąją vietą jai atsirado daug anksčiau nei buvo nugriautas statinys (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 2019 m. vasario 20 d., kai ji persikėlė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusio GVDĮ (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 4 straipsnio 1 dalies 14 punktą, ji savo naują gyvenamąją vietą privalėjo deklaruoti per vieną mėnesį nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo (šiuo metu galiojančioje GVDĮ straipsnio redakcijoje šis įpareigojimas nėra pasikeitęs).
Žemesnės instancijos teismas
20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog jeigu A. R.‑L., kaip nurodo jos advokatė, negalėjo tuo adresu deklaruoti savo gyvenamosios vietos, kadangi butas, kuriame ji gyveno, buvo nuomojamas, o buto savininkai su tuo nesutiko, ji galėjo kreiptis į savivaldybę, jog būtų įtraukta į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą vadovaujantis GVDĮ (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame numatyta, jog į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, įtraukiami asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui − pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, kai deklaravimo įstaigai pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje. Taigi, šiuo atveju A. R.-L. galėjo pateikti buto nuomos sutartį. Byloje nėra duomenų, jog A. R.-L. tai būtų dariusi (kreipusis į savivaldybę su prašymu ir pan.).
21. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, neturėjo duomenų apie pareiškėjos sudarytą nuomos sutartį, todėl pareigą deklaruoti pasikeitusią gyvenamąją vietą siejo su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimu. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas naujas aplinkybes, sprendžia, jog turi būti tikslinamas institucijos nutarime nuodytas laikas, kai atsirado pareiga pareiškėjai deklaruoti pasikeitusią gyvenamąją vietą, nurodant, jog A. R.-L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 530 straipsnio 1 dalyje, kadangi nuo 2019 m. vasario 20 d. (buto nuomos sutarties sudarymo dienos) iki 2021 m. vasario 22 d., pakeitusi savo gyvenamąją vietą, gyveno nepateikusi gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų įstaigai. Nors apie šios kaltinimo faktinės aplinkybės patikslinimą iš anksto pareiškėjai ar jos atstovei nepranešta, teismo nuomone, tai nesunkina pareiškėjos teisinės padėties ir neturi esminės reikšmės gynybai, nes aplinkybė tikslinama atsižvelgus į pačios pareiškėjos pateiktus duomenis, be to, į šį laikotarpį patenka ir nutarime nurodyta administracinio nusižengimo darymo pradžia, t. y. 2020 m. birželio mėnuo, kai buvo nugriautas (duomenys neskelbtini) esantis pastatas ir, kai A. R.-L. vis dar nebuvo deklaravusi savo naujos gyvenamosios vietos, ar kreipusis dėl įtraukimo į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos sąrašą. Be to, šią aplinkybę pareiškėja gali ginčyti teismo sprendimą apskųsdama aukštesniajam teismui.
22. Advokatė savo skunde taip pat kėlė klausimą dėl A. R.-L. veiksmų pripažinimo mažai pavojinga veika.
23. ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso, be kita ko, 530 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinių nusižengimų požymių turinčią veiką. ANK 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai.
24. Šioje byloje nutarimą priėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus tyrėjas, taigi vertinant, ar šiuo atveju buvo galima taikyti ANK 12 straipsnį, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 5-V-1102 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“.
25. Šiame įsakyme nurodoma, jog svarstant galimybę taikyti ANK 12 straipsnio nuostatas, turi būti privalomai nustatytos šios bendrosios sąlygos: 1) kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; 2) administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba, jei ji padaryta, kaltininkas iš karto po nusižengimo atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą arba žala padaryta vairuojant transporto priemonę, kuri apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; 3) nenustatyta ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat be šių privalomų bendrųjų kriterijų minėtu įsakymu yra numatyti ir papildomi ANK 530 straipsnio 1 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui privalomi nustatyti kriterijai: 1) deklaruojant gyvenamąją vietą nebuvo pateikti melagingi duomenys; 2) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo dienos; 3) nusižengimą padarė nepilnametis, jei jis turėjo pareigą pats deklaruoti gyvenamąją vietą.
26. Iš bylos duomenų matyti, jog A. R.-L. neatitinka visų Generalinio komisaro įsakyme nurodytų privalomųjų ir papildomų kriterijų – ji gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pateikė praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo dienos (net ir skaičiuojant nuo institucijos nutarime nurodyto pastato nugriovimo dienos), be to, iš skundo turinio matyti, jog A. R.-L. savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo nepripažįsta.
27. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas mano, jog šiuo atveju A. R.-L. padarytas administracinis nusižengimas negalėjo gali būti laikomas mažai pavojingu, todėl pareigūnas, priimdamas nutarimą, pagrįstai netaikė ANK 12 straipsnio nuostatų ir administracinio nusižengimo teisenos nenutraukė.
28. Skunde taip pat nurodoma, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nebuvo nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, pareigūnai nevykdė privalomos pareigos nuodugniai ir išsamiai ištirti visas aplinkybes, nes byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant A. R.-L., apie jos atžvilgiu vykdomą administracinio nusižengimo teiseną ji sužinojo tik tuomet, kai jos sutuoktinis el. paštu gavo šį nutarimą. Nutarime nepagrįstai konstatuota, jog nėra nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
29. ANK 615 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, o už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nutarimo turinys turi atitikti šio kodekso 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Šis nutarimas gali būti skundžiamas šio kodekso nustatyta tvarka kaip ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje.
30. ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. <...> procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.
31. ANK 530 straipsnio 1 dalyje viena iš numatytų nuobaudų yra įspėjimas, kuri ir yra paskirta A. R.-L., nutarimas atitinka ANK 618 straipsnyje numatytus reikalavimus, todėl Institucija, surašydama nutarimą nedalyvaujant pareiškėjai, nepažeidė ANK nuostatų. Pažymėtina, jog nors A. R.-L. nurodo, jog apie administracinę teiseną sužinojo tik kai šį nutarimą el. paštu gavo jos sutuoktinis, tačiau, kaip buvo nustatyta, institucija nepažeidė jokių ANK normų, o nutarimas, vadovaujantis ANK 573 straipsniu, buvo išsiųstas A. R.-L. valstybės informacinės sistemose ar registruose nurodytu el. paštu. Taip pat pažymėtina, jog būtent dėl to, kad A. R.-L. nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos adreso, priimtas nutarimas jai negalėjo būti siunčiamas registruotu paštu. Be to akivaizdu ir tai, jog nepriklausomai nuo to, kokiu būdu pareiškėjai buvo įteiktas nutarimas, jos teisės pažeistos nebuvo, nesutikdama su nutarimu per nustatytą terminą ji pateikė skundą.
32. Tačiau teismas sutinka, jog nutarime nepagrįstai nurodyta, kad byloje nėra nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kadangi, kaip teisingai nurodo advokatė E. Latauskienė, apie priimtą nutarimą ji sužinojo tik gavusi nutarimą el. paštu, prieš tai ji apklausiama nebuvo, apie jai vykdomą administracinio nusižengimo teiseną nežinojo. Vis tik šiuo atveju nepaisant to, jog nutarime neteisingai nurodžius, kad nėra A. R.-L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pastarajai vis tiek buvo paskirta švelniausia ANK numatyta nuobauda – įspėjimas, kuri teismo įsitikinimu yra teisinga, jos keisti nėra pagrindo. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu A. R.-L. apie procesą buvo informuota, į jį neatvyko, jo metu teismas nenustatė jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
33. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus daroma išvada, kad institucijos priimtas nutarimas, kuriuo A. R.‑L. nubausta pagal ANK 530 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta nuobauda – įspėjimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos A. R.-L. atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundą atmesti.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2021 m. vasario 3 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-496-2021.
Patikslinti institucijos nutarime nurodytą laiką, kai atsirado pareiga deklaruoti pasikeitusią gyvenamąją vietą, nurodant, jog A. R.-L. nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2021 m. vasario 22 d., pakeitusi savo gyvenamąją vietą, gyveno nepateikusi gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų įstaigai.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.