Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-165/2010

1.2.14.1.2.2., 1.2.4.6.8.; 2.4.7.; 2.4.8.

2010 m. vasario 10 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teiseju Lauretos Ulbienes ir Sigitos Vainauskienes,

dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ukmergeje, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliecio, turincio 9 klasiu išsilavinima, besimokiusio Ukmerges miesto jaunimo mokyklos 10 klaseje, nevedusio, gyv. (duomenys neskelbtini) teisto, gynejo adv. Valentino Giriuno apeliacini skunda del Ukmerges rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 10 p. laisves atemimu vieneriems metams šešiems menesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisves atemimu vieneriems metams su 90 Lt sumos, kaip iš nusikalstamos veikos gautos pinigu sumos, konfiskavimu i valstybes pajamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir paskirta galutine subendrinta bausme - laisves atemimas dvejiems metams ir dviems menesiams su 90 Lt sumos, kaip iš nusikalstamos veikos gautos pinigu sumos, konfiskavimu i valstybes pajamas, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

M. P. nuteistas už tai, kad pagrobe svetima turta, isibraunant i patalpa ir nesunkiai sužalojo kita žmogu, tai padarydamas iš chuliganišku paskatu nukentejusiojo asmens tarnybos vykdymo metu, o butent:

2009 m. gegužes 27 d., apie 01 val. 05 min., nakties metu, M. P. Ukmerges rajone, išlauždamas pil. I. S. priklausancio sodo namelio, esancio adresu: (duomenys neskelbtini) duru kabliuka, isibrove i patalpos vidu, iš kur slapta pagrobe televizoriu „Vido“, kainuojanti 200 Lt, tuo padarydamas nukentejusiajai I. S. 200 Lt turtine žala.

Be to, 2009 m. birželio 20 d., apie 20 val. 30 min., vakare, M. P., budamas apsvaiges nuo alkoholio, Ukmerges mieste, (duomenys neskelbtini) kuriame vyko viešas renginys – koncertas „Super fiesta“, iš chuliganišku paskatu užsipuole savo pareigas vykdanti T. N. individualios imones saugos darbuotoja Ž. T., iš stadiono išvedinejusi viešaja tvarka pažeidusi A. S., kuriam (nukentejusiajam Ž. T.) su kumšciu smoge i veida, ko pasekoje nukentejusiajam Ž. T. buvo padarytos kraujosruvos paakiuose, po kaires akies jungine, 21 ir 31 dantu dalinis sutrupejimas ir nosies kaulu lužimas, kas sukele nesunku sveikatos sutrikdyma, nes del nosies kaulu lužimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui.

Šiais savo veiksmais M. P. padare nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., 10 p.

M. P. pilnai prisipažino padares nusikalstama veika epizode del nesunkaus sveikatos sutrikdymo kitam žmogui, del to nuoširdžiai gailisi, be to padejo ikiteisminio tyrimo pareigunams ir teismui nustatyti byloje tiesa. Nuo pirmos apklausos, nevengdamas atsakomybes, paaiškino visas ivykio aplinkybes, byloje jo parodymai yra nuoseklus ir teisingi. Pilnai atlyginta padaryta turtine žala. Nukentejusysis Ž. T. jau ikiteisminio tyrimo metu M. P. jokiu pretenziju neturejo, praše teismo M. P. skirti švelnesne bausme.

Epizode del televizoriaus vagystes iš I. S. sodo namelio nuteistasis I. P. irgi prisipažino padares nusikalstama veika, del to nuoširdžiai gailisi, be to, padejo ikiteisminio tyrimo pareigunams ir teismui nustatyti byloje objektyvia tiesa, nurode, kad pardave pavogta televizoriu, kuris buvo gražintas nukentejusiajai. Nuo pirmos apklausos, nevengdamas atsakomybes, paaiškino visas ivykio aplinkybes, byloje jo parodymai yra nuoseklus ir teisingi. Nukentejusioji I. S. jokiu pretenziju neturejo, teismo praše M. P. byla nutraukti.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausme šiame epizode, nepilnai ivertino kai kuriuos byloje esancius duomenis bei aplinkybes (nukentejusios I. S. ir liudytojo G. R. asmenybiu vertinimas, ju gyvenimo budo vertinimas, liudytojo G. R. sveikatos bukles vertinimas), turejo kritiškai vertinti tiek nukentejusiosios I. S., tiek liudytojo G. R. parodymus, turejo atkreipti demesi i kaltinamojo M. P. ir nukentejusiosios I. S. parodymus, kad M. P. dažnai jos sodo namelyje lankydavosi, todel teismas padare ne visai teisingas išvadas del šio epizodo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal LR BK straipsnius. M. P. nusikalstama veika šiame epizode turetu buti perkvalifikuota iš LR BK 178 str. 2 d. i LR BK 178 str. 4 dali. Netiesiogiai tokia M. P. veikos kvalifikacija pripažino ir teismas, šalindamas M. P. atžvilgiu atsakomybe sunkinancia aplinkybe - „veika padare asmuo, apsvaiges nuo alkoholio“. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas konstatuoja „Pasak paties kaltinamojo M. P., jis vagystes išvakarese, atejes i svecius pas nukentejusiaja I. S., buvo blaivus. Su savimi turejo buteli degtines, kuri iš pradžiu gere su nepažistama pagyvenusia moterimi, o veliau prie ju prisijunge ir atejusi nukentejusi I. S. su savo sugyventiniu. Kaltinamojo M. P. teigimu, jis iki televizoriaus vagystes, kuris kaltinamojo aiškinimu buvo pagrobtas sugerovams užmigus, buvo išgeres tik kelis stikliukus degtines, nuo alkoholio apsvaiges nebuvo. Šios paties kaltinamojo M. P. aiškinamos aplinkybes nera paneigtos jokiais kitais byloje surinktais irodymais. Kadangi byloje nera jokiu tvirtu ir nenugincijamu irodymu, patvirtinanciu tai, kad televizoriaus vagystes metu kaltinamasis buvo apsvaiges nuo alkoholio iš kaltinimo kaltinamojo atžvilgiu yra šalintina sunkinanti aplinkybe - „veika padare asmuo, apsvaiges nuo alkoholio“.

M. P. gynejas baigiamojoje kalboje epizode del nesunkaus žmogaus sveikatos sužalojimo, remdamasis byloje esanciais ir teisminio irodymu tyrimo metu patikrintais irodymais, teismo praše pripažinti dvi kaltinamojo M. P. atsakomybe lengvinancias aplinkybes - tai LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. numatytos aplinkybes. Pirmos instancijos teismas pasisakydamas del šiame epizode atsakomybe sunkinanciu, atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, išreiške gana neapibrežta nuomone del atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas pripažista „<... Atsakomybe lenkinancia aplinkybe kaltinamojo M. P. atžvilgiu yra laikytina tai, kad jam inkriminuojamame nesunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo epizode, kuriame jis pilnai pripažino savo kalte del padaryto nusikaltimo, nukentejusiajam dar ikiteisminio tyrimo metu gera valia buvo atlyginta nusikaltimu padaryta turtine žala>“. Pirmos instancijos teismas pripažino tik viena M. P. atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Pagal nuosprendžio aprašomosios dalies teksta galima suprasti, kad teismas pirmiau mini atsakomybe lengvinancia aplinkybe, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p. Pirmos instancijos teismas turejo pripažinti ir antra kaltinamojo M. P. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 3 p. - kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padaryta žala. Nuteistasis M. P. savo noru i valstybes biudžeta sumokejo 90 Lt, kurios teismo buvo konfiskuotos kaip iš nusikalstamos veikos gautos pinigu sumos.

Pirmos instancijos teismas neatsižvelge i nukentejusiaisiais šioje byloje pripažintais asmenimis nuomone del kaltinamajam skirtinos bausmes, kuria jie išreiške sakydami baigiamasias kalbas. Nors M. P. anksciau buvo teistas, nusikaltima padare neapgalvotai, yra gana jauno amžiaus, del savo neteisetu veiksmu padare atitinkamas išvadas. Turi pastovia gyvenamaja vieta, gyvena su motina. Be to jis atsipraše nukentejusiuju. Ž. T. iki teismo atlygino jo patirta žala, civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti, nukentejusieji jam jokiu pretenziju neturi. Pirmos instancijos teismas, vertindamas išdestytu aplinkybiu visuma, galejo kaltinamajam M. P. skirti nors ir realia laisves atemimo bausme, nustatant jos minimalia trukme.

Teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, o prokurore - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga bei nuteistojo gynejo skundo argumentais, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas šia byla, esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu nepadare. Visos bylos aplinkybes ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagristas teisiamajame posedyje išnagrinetais irodymais, atitinkanciais Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus. Lietuvos Respublikos BPK reikalauja, kad teisejai irodymus vertintu pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu (BPK 20 str. 5 d.). Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant irodymus pirmosios instancijos teismas butu netinkamai ivertines bylos faktinius duomenis ir netinkamai kvalifikaves A. P. nusikalstamus veiksmus. Todel kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas, pagristas byloje surinktais ir teisme ivertintais irodymais, todel naikinti teismo nuosprendi apeliaciniame skunde išdestytais argumentais nera jokio pagrindo.

Nuteistojo gynejas skundu prašo perkvalifikuoti nuteistojo M. P. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. i Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir skirti minimalia bausme, numatyta šio straipsnio sankcijoje. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausme šiame epizode, nepilnai ivertino kai kuriuos byloje esancius duomenis bei aplinkybes (nukentejusios I. S. ir liudytojo G. R. asmenybiu vertinimas, ju gyvenimo budo vertinimas, liudytojo G. R. sveikatos bukles vertinimas), turejo kritiškai vertinti tiek nukentejusiosios I. S., tiek liudytojo G. R. parodymus, turejo atkreipti demesi i kaltinamojo M. P. ir nukentejusiosios I. S. parodymus, kad M. P. dažnai jos sodo namelyje lankydavosi, todel teismas padare ne visai teisingas išvadas del šio epizodo nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Kolegija nelaiko pagristais šiuos nuteistojo gynejo skundo argumentus, kadangi jie prieštarauja bylos faktiniams duomenims. Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, jog nuteistasis M. P. isibrove i I. S. priklausanti sodo nameli ir iejo i patalpos vidu bei pagrobe svetima turta – televizoriu išlauždamas sodo namelio duru kabliuka. Tai patvirtinta nuosekliais ir išsamiais nukentejusiosios I. S. parodymais, kur ji teige, kad nakti ja pažadino smarkiai patrauktu duru garsas, po ko kažkas nukrito ant grindu, ties televizoriumi. Ji tamsoje kambaryje pamate žmogaus silueta su kapišonu. Uždegusi šviesa kambaryje, pamate, kad nebera televizoriaus, o ant grindu gulejo numesta antena. Analogiškus parodymus dave ir nukentejusiosios sugyventinis liudytojas G. R., kuris patvirtino, kad 2009 m. gegužes 27 d. apie 1.00 val. kažkas išlauže duru kabliuka ir atjunges antena, pavoge televizoriu. Be to, nukentejusioji I. S. apie ivykdyta vagyste iškart informavo policija, o policijos pareigunams netrukus apsilankius ivykio vietoje, ivykio vietos apžiuros metu, dalyvaujant paciai nukentejusiajai, buvo nustatytas nukentejusiosios nurodomas isibrovimo i jos nameli budas, t.y. duryse nebuvo kabliuko, su kuriuo iš vidaus buvo užkabinamos lauko durys (t. 1., b.l. 6, 8-10). Taigi, nors nuteistojo gynejas skunde nurodo, kad jo ginamasis pagrobe televizoriu iškart po išgertuviu, t.y. kai visi namelyje buve asmenys užmigo ir jis nebuvo isibroves i nameli, tokie nuteistojo gynejo skundo argumentai prieštarauja bylos faktiniams duomenims, todel pirmosios instancijos teismas pagristai juos vertino kritiškai ir laike tik M. P. gynybos pozicija, kuria siekiama suklaidinti teisma ir tokiu budu sušvelninti bausme už padaryta veika.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyre ir tinkamai ivertino visus bylos faktinius duomenis ir teisingai kvalifikavo A. P. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Nuteistojo gynejo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme, turejo atsižvelgti ir i pacios nukentejusiosios I. S. bei jo sugyventinio G. R. asmenybes, ju gyvenimo buda, nelaikytini pagristais, kadangi nukentejusiosios ir jos sugyventinio asmenybes bei ju gyvenimo budas negali tureti itakos kvalifikuojant M. P. veiksmus, nes ne tik nukentejusiosios bei liudytojo parodymais, bet ir kitais bylos faktiniais duomenimis yra patvirtinta, jog butent isibraunant i patalpa buvo ivykdytas svetimo turto pagrobimas.

Nuteistojo gynejas skunde nurodo, kad netiesiogiai Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. M. P. veikos kvalifikacija pripažino ir teismas, šalindamas M. P. atžvilgiu atsakomybe sunkinancia aplinkybe - „veika padare asmuo, apsvaiges nuo alkoholio“. Kolegija nesutinka su tokia nuteistojo gynejo padaryta išvada, nes pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nuosprendyje išdeste A. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimo butent pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. motyvus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurode jokiu aplinkybiu, iš kuriu galima butu spresti apie tai, kad A. P. nusikalstami veiksmai galetu buti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. Kadangi byloje nebuvo jokiu tvirtu ir nenugincijamu irodymu, patvirtinanciu tai, kad televizoriaus vagystes metu kaltinamasis buvo apsvaiges nuo alkoholio, pirmosios instancijos teismas pagristai iš kaltinimo kaltinamojo atžvilgiu pašalino sunkinancia atsakomybe aplinkybe - „veika padare asmuo, apsvaiges nuo alkoholio“.

Kadangi A. P. nusikalstamos veikos epizode del svetimo turto pagrobimo prisipažino padares nusikaltima, taciau bande suklaidinti teisma destydamas bylos faktiniams duomenims prieštaraujancias aplinkybes del nusikaltimo padarymo budo (isibrovimo i patalpa), pirmosios instancijos teismas pagristai nenustate jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu šiame nusikalstamos veikos epizode.

Nuteistojo gynejas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turejo pripažinti ir antra kaltinamojo M. P. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 3 p. - kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padaryta žala.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas A. P. nusikalstamos veikos epizode del žmogaus nesunkaus sužalojimo, nustate tiek jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe (nusikalstima padare budamas apsvaiges nuo alkoholio), tiek ir dvi atsakomybe lengvinancias aplinkybes (pilnai prisipažino padares nusikalstama veika, nukentejusiajam dar ikiteisminio tyrimo metu gera valia atlygino nusikaltimu padaryta žala). Kolegijos nuomone, nuteistojo gynejas skunde nepagristai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turejo pripažinti ir antra kaltinamojo M. P. atsakomybe lengvinancia aplinkybe, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 3 p., nes pirmosios instancijos teismas šia aplinkybe butent ir pripažino atsakomybe lengvinancia aplinkybe.

Nuteistojo gynejas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelge i nukentejusiaisiais šioje byloje pripažintais asmenimis nuomone del kaltinamajam skirtinos bausmes, kuria jie išreiške sakydami baigiamasias kalbas. Nors M. P. anksciau buvo teistas, nusikaltima padare neapgalvotai, yra gana jauno amžiaus, del savo neteisetu veiksmu padare atitinkamas išvadas, turi pastovia gyvenamaja vieta, gyvena su motina. Be to jis atsipraše nukentejusiuju. Ž. T. iki teismo atlygino jo patirta žala, civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti, nukentejusieji jam jokiu pretenziju neturi.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmes už kiekviena nusikalstama veika, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., nepažeide. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausme, atsižvelge i jo padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni (padaryti du apysunkiai nusikaltimai), i kaltinamojo asmenybe – jis praeityje ne viena karta teistas, iš to jokiu išvadu nepadare, nusikaltimus padare esant neišnykusiam teistumui bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu, kas rodo M. P. nemaža pavojinguma visuomenei, nenora paklusti istatymu reikalavimams, nesistengima pasitaisyti.

Tokiu budu pirmosios instancijos teismas, atsižvelges i šias nurodytas aplinkybes bei A. P. atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes, padare pagrista išvada, kad A. P. gali buti pataisytas ir peraukletas tik izoliavus ji nuo visuomenes, todel jam, kaip recidyvistui pagristai paskyre laisves atemimo bausmes už kiekviena nusikalstama veika, nustatydamas bausmes trukme žymiai mažesne nei straipsniu sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes vidurkis.

Nuteistojo gynejo skundo argumentai, kad A. P. atlygino nukentejusiajam Ž. T. žala, nukentejusieji jam pretenziju neturi, todel jam turi buti sušvelninta bausme, nelaikytini pakankamai pagristais, kadangi i šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas jau atsižvelge skirdamas A. P. bausme. Tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, turi gyvenamaja vieta, gyvena su motina, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirta ir taip pakankamai švelnia bausme (už kiekviena nusikalstama veika jam paskirta bausme žymiai mažesne nei straipsniu sankcijoje numatytas bausmiu vidurkis).

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas paskirtas bausmes tinkamai subendrino dalinio sudejimo budu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d.

Kolegijos nuomone, M. P. paskirta bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas pagristai M. P. paskyre realia laisves atemimo bausme, nustatydamas optimalu dvieju metu ir dvieju menesiu termina, nes byloje esantys duomenys liudija, jog nuteistasis gali buti pataisytas ir peraukletas tik izoliavus ji nuo visuomenes, nes švelnesnemis bausmemis Lietuvos Respublikos BK 41 str. itvirtinti bausmes tikslai negali buti pasiekti.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurode, kad šiuo teismo nuosprendžiu paskirtina galutine bausme nera bendrintina su 2008 m. birželio 16 d. Ukmerges rajono apylinkes teismo nuosprendžiu, kaip paskutiniu isiteisejusiu nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, nes tai butu dvigubas bausmiu bendrinimas su minetu nuosprendžiu, kadangi šiuo nuosprendžiu paskirta bausme jau buvo subendrinta su kitu 2009 m. spalio 8 d. paskelbtu nuosprendžiu Ukmerges rajono apylinkes teisme išnagrinetoje baudžiamojoje byloje, apie ka teismui tapo žinoma tik bylos nagrinejimo teisme metu, ir šis teismo nuosprendis šiuo metu dar nera isiteisejes. Pirmosios instancijos teismas pažymejo, kad isiteisejus 2009 m. spalio 8 d. Ukmerges rajono apylinkes teismo nuosprendžiui, bausmes pagal kelis neivykdytus teismo nuosprendžius bus bendrintinos LR BPK 347 str. nustatyta tvarka.

Kadangi Ukmerges rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 8 d. nuosprendis šiuo metu jau isiteisejo, kolegija pažymi, kad skundžiamu Ukmerges rajono apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 24 d. nuosprendžiu A. P. paskirta bausme turi buti subendrinta su Ukmerges rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 8 d. isiteisejusiu nuosprendžiu paskirta bausme Lietuvos Respublikos BPK 347 str. nustatyta tvarka. Kolegija pažymi, kad minetais nuosprendžiais paskirtu bausmiu bendrinimo klausimas turi buti sprestinas pirmosios instancijos teisme, nes apygardos teismui, kaip aukštesnes instancijos teismui, išsprendus bausmiu subendrinimo klausima, nuteistajam butu užkirstas kelias apskusti toki teismo sprendima apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo M. P. gynejo adv. Valentino Giriuno apeliacini skunda atmesti.