Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-09-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-104-519/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-02
Bylos Nr.
AN2-104-519/2020
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00048-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Gražvydas Poškus (pirm.)
Pažeidėjas
M. D.
Institucija
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-104-519/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01904-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 16.9.6; 21.11.10; 21.11.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. V. 2020 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 67-ANR_N-74-2020 M. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 820 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trylikai mėnesių, taip pat pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė 820 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu trylikai mėnesių.

1.1. M. D. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. spalio 11 d. 15 val. 58 min privačioje teritorijoje, Kelmės rajone, Paverpenio kaime, Serbentų g. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,38 promilių) girtumo laipsnis, vairuodamas tyčia, suvokdamas savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatęs, kad dėl to gali atsirasti atitinkami padariniai, ir jų siekė, išvertė ir apgadino V. J. priklausančią tvorą, taip padarydamas nukentėjusiajam 50 Eur turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. skundas atmestas ir Institucijos 2020 m. sausio 21 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D. prašo panaikinti paskirtas administracines nuobaudas, nes jis automobilio nevairavo ir tvoros neapgadino.

3.1. Skunde nurodoma, kad 2019 m. spalio 11 d. jis atvyko į šeimai priklausantį sandėlį pašerti šunų, nes tuo metu jo tėvai atostogavo Vokietijoje. Pripažįsta, kad tądien buvo neblaivus, nes buvo išgėręs porą taurių viskio, todėl jį į sandėlį atvežė draugas. Atvykęs neatkreipė dėmesio į tvorą, kuri skiria jo tėvo ir V. J. teritoriją. Pašėręs šunis planavo pasidarbuoti prie sportinio automobilio. Jis neturėjo tikslo išgriauti tvoros. Tvora sena, pastatyta daugiau nei prieš 10 m. Jo tėvas pats davė medžiagų tvorai statyti. Prie skundo pateiktos nuotraukos, darytos 2020 m. liepos 2 d., kuriose aiškiai matyti, kad tvoros stulpai nuvirto dėl senumo. Kitą dieną po įvykio jis kalbėjosi su V. J. darbuotojais, kurie tvarkė tvorą. Jie teigė, kad vėjas nuvertė seną tvorą. Be to, V. J. samdo išgeriančius darbuotojus, kurie dirba su sunkiasvore technika prie tvoros, veža ir pila šalia tvoros didžiulius akmenis. Tai matyti ir iš kartu su skundu pateiktų nuotraukų. Tvora galėjo būti pažeista (nuvirsti) vežant ar pilant akmenis. Pats niekada neturėjo konfliktų su V. J., tačiau jo tėvas yra konfliktavęs su V. J.. Tuomet V. J. reikalavo atlyginti žalą už tai, kad tėvo šuo papjovė penkias V. J. avis. Tėvas atsisakė tai daryti, nes šuo niekada nebuvo nusitraukęs nuo grandinės. V. J. prisigalvoja nebūtų situacijų, nori pasipelnyti iš jų. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad iš pradžių V. J. reikalavo 200 Eur už išverstą tvorą, o dabar tik 50 Eur. Automobilis „Fiat Ducato“ stovėjo už namo, ant žolyno, maždaug už šimto ar aštuoniasdešimties metrų nuo tvoros. Automobilis buvo nejudinamas mažiausiai dvi savaites, nes tėtis atostogavo Vokietijoje, automobilio raktai buvo pas tėtį. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilis neturi defektų, o iš byloje esančių policijos pareigūnų darytų nuotraukų negalima pasakyti, ar juose užfiksuoti protektoriaus pėdsakai yra automobilio „Fiat Ducato“. Policijos pareigūno M. J. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad automobilis „Fiat Ducato“ perduotas R. D., tačiau tądien jo tėtis su mama atostogavo Vokietijoje. V. J. nebuvo patikrintas blaivumas.

3.2. Skunde pažymima, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, nes jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonė verčiasi automobilių pirkimu-pardavimu, prekyba detalėmis, jis taip pat dalyvauja automobilių sporto varžybose. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2010 m. lapkričio 19 d., teisė vairuoti niekada nebuvo atimta dėl vairavimo esant neblaiviam.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad įvykio vietoje apklaustas V. J. nurodė matęs kaip po konflikto su juo M. D. vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“ privažiavo prie tvoros ir automobilio priekine dalimi išvertė penkis tvoros stulpelius. Po eismo įvykio policijos pareigūnai apžiūrėję automobilį „Fiat Ducato“, ant jo priekinio bamperio pastebėjo nežymius apgadinimus, kurie liko po eismo įvykio. Eismo įvykio aplinkybes tyrę policijos pareigūnai įvykio schemoje pažymėjo automobilio vėžes, kurios vedė nuo tvoros link automobilio „Fiat Ducato“, pėdsakai atitiko automobilio „Fiat Ducato“ protektoriaus raštą, taip pat sutapo tarpas tarp vidinių vėžių. Akivaizdu, kad tvora buvo išversta 2019 m. spalio 11 d. automobiliu „Fiat Ducato“. M. D. teigdamas, kad automobilio nevairavo ir tvoros neišvertė, siekia suklaidinti teismą ir išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su įrodymų vertinimu ir jo nubaudimu pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį, 422 straipsnio 5 dalį.

6. Apeliacinis teismas pažymi, kad ANK 115 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 115 straipsnis nesuskaidytas dalimis, daroma išvada, kad dėl rašymo apsirikimo Institucijos 2020 m. sausio 21 d. nutarime nurodoma, kad M. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinio teismo vertinimu, šis rašymo apsirikimas nėra esminis pažeidimas, lemiantis nutarimo neteisėtumą, nes administracinio nusižengimo protokole bei nutarime dėl administracinės nuobaudos paskyrimo aiškiai nurodyta, kokį administracinį nusižengimą padarė M. D., todėl vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi patikslintina nuoroda į ANK straipsnį, už kurį M. D. nubaustas Institucijos 2020 m. sausio 21 d. nutarimu, vertinant, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje.

Dėl įrodymų vertinimo ir nubaudimo pagal ANK 115 straipsnį, 422 straipsnio 5 dalį

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-976/2020, 8 punktas). Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 115 straipsnį.

9. Apeliacinis teismas, pažinęs su administracinio nusižengimo byloje medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, pripažįsta, kad M. D. pagrįstai nubaustas pagal ANK 115 straipsnį ir 422 straipsnio 5 dalį. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Kaip tik iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo. Apelianto apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų šiuo klausimu.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apylinkės teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir palikdamas galioti Institucijos 2020 m. sausio 21 d. nutarimą, rėmėsi ne vien tik nukentėjusiosios V. J. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, tai yra vertino ir analizavo BIR žiūryklės duomenis, kuriuose užfiksuotas V. J. pranešimas apie tai, kad neblaivus kaimynas M. D. automobiliu „Fiat Ducato“ varto jo tvorą, pranešimą nušalinti M. D. nuo transporto priemonių vairavimo, nes M. D. nustatytas 1,38 promilių girtumas, 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. V. J. apklausos protokolus, eismo įvykio schemą, automobilio „Fiat Ducato“ apžiūros protokolą, policijos pareigūnų J. K. ir M. J. tarnybinius pranešimus, pareigūnų įvykio metu padarytas nuotraukas, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1073-322/2019, taip pat išklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, automobilio „Fiat Ducato“ savininko bei į iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų paaiškinimus.

11. Apeliacinis teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir aiškiais nukentėjusiojo V. J. parodymais. Tiek pranešdamas apie įvykį, tiek bendraudamas su policijos pareigūnais, tiek ir duodamas parodymus apylinkės teisme nukentėjusysis V. J. nurodė matęs, kaip po žodinio konflikto su neblaiviu kaimynu M. D. šis automobiliu „Fiat Ducato“ važiuodamas pirmyn–atgal išvertė iš viso penkis tvoros stulpelius. Apylinkės teisme apklausti policijos pareigūnai, kurie reagavo į iškvietimą, patvirtino, kad apžiūrėjus įvykio vietą, tvorą bei automobilį „Fiat Ducato“ jiems nekilo abejonių, kad būtent automobiliu „Fiat Ducato“ buvo išversti tvotos segmentai, nes ant žvyruotos kelio dangos matėsi šviežios ir ryškios automobilio padangų žymės, kurios vedė nuo išverstų tvoros segmentų link automobilio, ant automobilio „Fiat Ducato“ sumontuotų padangų protektoriaus raštas sutapo su rastais automobilio padangų pėdsakais. Policijos pareigūnai matė automobilio priekinio bamperio apgadinimus, kuriuos ne tik pažymėjo automobilio apžiūros protokole, bet ir užfiksavo nuotraukose. Be to, apylinkės teismo posėdyje apklaustas automobilio „Fiat Ducato“ savininkas A. B. patvirtino, kad automobilis yra senas, dažnai naudojamas įvairiems ūkio darbams atlikti, todėl ant jo yra įvairių nedidelių apgadinimų, apibraižymų, bet nepaisant nedidelių kėbulo defektų, atsiradusių jį eksploatuojant, automobilis yra techniškai tvarkingas ir jis gali dalyvauti viešajame eisme, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad automobilis „Fiat Ducato“ neturi jokių apgadinimų. Nors policijos pareigūnų darytose nuotraukose matyti tik ant žvyruotos kelio dangos likusios automobilio vėžės ir nėra nuotraukų, kuriose būtų užfiksuotas ant automobilio „Fiat Ducato“ sumontuotų padangų protektoriaus raštas, apeliacinis teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų J. K. ir M. J. parodymais, kurie tiek netrukus po eismo įvykio surašytuose tarnybiniuose pranešimuose, tiek ir duodami parodymus apylinkės teisme patvirtino, kad automobilio „Fiat Ducato“ padangų raštas atitiko ant žvyruotos kelio dangos rastas vėžes. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo padarymo faktas bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė gali būti įrodinėjama policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimai bei liudytojų parodymais, daroma išvada, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad būtent automobiliu „Fiat Ducato“ kelis kartus važiuojant pirmyn–atgal buvo išversta V. J. tvora, tai yra tyčia sugadintas svetimas turtas. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktos nuotraukos, kurios darytos praėjus beveik devyniems mėnesiams po įvykio, nesuteikia pagrindo kitaip vertinti Institucijos bei apylinkės teismo nustatytas faktines aplinkybes. Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, kad tvora sugriuvo ne dėl jo kaltės (kad ją išvertė vėjas ar nukentėjusiojo ūkyje dirbantys asmenys), motyvuotai paneigta administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktais įrodymais.

12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas priklauso nuo turto savininko valios, kaip jis vertina administracinio nusižengimo padarinius. Vien tai, kad nukentėjusysis patikslino administraciniu nusižengimu padarytą žalą ir ją sumažino nuo 200 Eur iki 50 Eur, nesuteikia pagrindo abejoti jo parodymais. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusysis V. J. siekdamas pasipelnyti apkalbėjo administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Visų pirma, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų konfliktiškus atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius. Pažymėtina, kad ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek apylinkės teismo posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde patvirtino, jog jo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai geri. Antra, nei administracinio nusižengimo medžiagoje, nei teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie ankstesnius nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tėvo tarpusavio nesutarimus, apie kuriuos užsimenama apeliaciniame skunde. Pažymėtina ir tai, kad dėl to paties įvykio aplinkybių V. J. apylinkės teisme buvo apklaustas net du kartus: administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-1073-322/2019 ir nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. skundą dėl Institucijos 2020 m. sausio 21 d. nutarimo. Abu kartus V. J. parodymus davė prisiekęs, būdamas supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad nukentėjusysis būtų suinteresuotos sakyti netiesą, nes jo parodymai aiškūs ir nuoseklūs, be to, juos patvirtina kiti administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

13. Nors policijos pareigūno M. J. 2019 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilis „Fiat Ducato“ perduotas R. D., apylinkės teisme kaip liudytojas apklaustas M. J. paaiškino, jog apžiūrėjus automobilį jis buvo paliktas įvykio vietoje. Be to, apylinkės teismo posėdyje apklaustas automobilio „Fiat Ducato“ savininkas A. B. patvirtino, kad po nagrinėjamo įvykio automobiliu ir toliau naudojosi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tėvas R. D.. Apeliacinio teismo vertinimu, šis apeliaciniame skunde akcentuojamas tarnybinio pranešimo netikslumas yra neesminis ir formalus. Atsižvelgiant į tai, kad administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės tarnybiniame pranešime užfiksuotos aiškiai, pagrįstai buvo remiamasi šiuo policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu kaip vienu iš įrodymų, sprendžiant kalės klausimą.

14. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį – skundą atmesti ir palikti galioti Institucijos 2020 m. sausio 21 d. nutarimą nepakeistą. M. D. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 115 straipsnyje, 422 straipsnio 5 dalyje, visiškai įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo

15. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims. Įvertinus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, įtvirtintus ANK 22 straipsnyje, matyti, kad tokiu būdu siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. Viena iš ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinio poveikio priemonių – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas.

16. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Tai reiškia, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numatė imperatyvų įpareigojimą teismui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-697/2018, 10 punktas).

17. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigalioję ANK 423 straipsnio 6 dalies pakeitimai suteikė galimybę sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jei pažeidėjas sutinka įsirengti antialkoholinius variklio užraktus (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas M. D. nei apylinkės teismui, nei apygardos teismui adresuotame skunde nenurodė, kad sutinka įsirengti antialkoholinius variklio užraktus, todėl nėra galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones termino pasinaudodamas ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyva, leidžiančia asmeniui greičiau pradėti vairuoti (nors ir su apribojimais).

18. ANK 34 straipsnio 3 dalyje, kuriame įtvirtintos asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo taisyklės, numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

19. Nagrinėjamu atveju vertinant Institucijos 2020 m. sausio 21 d. nutarimo turinį matyti, kad nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą buvo įvertintos visos ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės: veikdamas tiesiogine tyčia M. D. padarė du administracinius nusižengimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, todėl tai laikytina šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Be to, M. D. suvokdamas, kad yra neblaivus (pripažįsta, kad į tėvui priklausantį sandėlį atvyko jau būdamas neblaivus, išgėręs kelias taures viskio, puikiai suprato, kad tokio būklės negali vairuoti, todėl jį sandėlį į atvežė draugas), sėdo prie automobilio vairo ir sąmoningai vairuodamas automobilį išvertė nukentėjusiajam priklausančią tvorą, taip sugadino svetimą turtą (žalos neatlygino). Nustatant specialios teisės atėmimo terminą taip pat buvo atsižvelgta ir į pažeidėjo asmenybę: nevedęs, dirbantis, yra įmonės direktorius, teistas, ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors paskirtos administracinės nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2018 m. viršijo leistiną greitį 18 km/val., 2017 m. viršijo leistiną greitį 25 km/val. ir 42 km/val., 2016 m. pastatė automobilį ant vejos, 2015 m. vairuodamas automobilį rankomis naudojosi telefonu) yra negaliojančios, tai neigiamai charakterizuoja pažeidėją, rodo, kad jis nėra drausmingas eismo dalyvis. Be to, iš administracinių nusižengimo registro išrašo matyti, kad net ir po to, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo sustabdyta, M. D. 2020 m. sausio 20 d. buvo sulaikytas vairuojantis automobilį, o tai rodo jo lengvabūdišką ir neatsakingą požiūrį į įstatymo saugomas vertybes. Institucija pripažino, kad nėra M. D. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Visumos šių aplinkybių pagrindu už padarytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą Institucija nusprendė M. D. skirti specialiosios teisės atėmimo terminą, artimą minimumui.

20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien aplinkybė, jog teisės pažeidimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti specialiosios teisės atėmimą ar trumpinti jos terminą, net jei uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019, 25 punktas). Administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019, 12 punktas). Todėl asmenys, dirbantys darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti patys suinteresuoti nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2010 m. lapkričio 19 d., niekada jos nebuvo netekęs dėl vairavimo esant girtam, teisė vairuoti reikalinga dirbant bei laisvalaikiui) nevertintinos kaip išimtinės aplinkybės, kurios leistų sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą arba jo visiškai neskirti.

21. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. D. paskirtą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. M. D. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trylikai mėnesių – yra proporcinga ir adekvati padarytiems administraciniams nusižengimams, neprieštarauja administracinės nuobaudos tikslams, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. V. 2020 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 67-ANR_N-74-2020 M. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus