Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (toliau – pareiškėjas) D. R., jo atstovui advokatui Vaidui Batūrai,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovei A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. R. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2019-06-27 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2019-06-27 priėmė nutarimą skirti D. R. 300 Eur baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 str. 2 d. numatyto nusižengimo padarymą, už tai, kad 2018-06-07 D. R. buvo duotas pakartotinis Privalomasis nurodymas Nr. (14)-LT2-18 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, laikomas statybinių medžiagų, turinčių asbesto, atliekas, netinkamų naudoti izoliacinių medžiagų atliekas, naudotų padangų atliekas, gelžbetonio atliekas, metalines cisternas ir kitas metalo laužo atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, didelių gabaritų atliekas (automobilio priekabą) atskirti nuo tinkamų naudoti medžiagų ir daiktų, išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui, o atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos agentūrai. Šis Privalomasis nurodymas iki nurodyto termino 2018-08-07 nebuvo įvykdytas, tai yra atliekų perdavimą atliekų tvarkytojui patvirtinantys dokumentai ir (ar) pranešimas apie privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymą nepateikti. Šiais veiksmais D. R. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., 14 str. 3 d. 7 p.; Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d., 21 str. 3 d. ir pakartotinai (Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-25 nutarimas) padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vadovaujantis ANK 617 str. 1 d. pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, išnagrinėjęs D. R. skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, išklausęs pareiškėjo, jo atstovo, Institucijos atstovės paaiškinimus ir ištyręs pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad priimtas Institucijos 2019-06-27 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019-06-27 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-2068-2019 D. R. nubaustas 300,00 Eur bauda už ANK 317 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą, tai yra, už tai, kad 2018-06-07 jam davus pakartotinį Privalomąjį nurodymą Nr. (14)-LT2-18 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, laikomas atliekas atskirti nuo tinkamų naudoti medžiagų ir daiktų, išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui, o atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos agentūrai. Tačiau šis Privalomasis nurodymas iki nurodyto termino 2018-08-07 nebuvo įvykdytas – atliekų perdavimą atliekų tvarkytojui patvirtinantys dokumentai ir (ar) pranešimas apie privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymą nepateikti. Šiais veiksmais D. R. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., 14 str. 3 d. 7 p.; Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d., 21 str. 3 d.

D. R. nesutinka su nusižengimu, teikdamas, kad atliekas yra sutvarkęs, o likę daiktai nėra atliekos, nes yra ūkyje reikalingi daiktai, be to, tvirtina, jog statybines atliekas jo žemės sklype suvertė kiti asmenys, kerštaudami už teiktus skundus. Be to, pasak pareiškėjo, jis už tą patį nusižengimą yra baudžiamas pakartotinai, o tai draudžia įstatymai. Tačiau teismas su šiais argumentais nesutinka.

Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 317 str. 2 d. kyla už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 2 str. 7 d. privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklius naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktu pažeidimų, arba įgyvendinant aplinkos atkūrimo priemones. Pagal to paties įstatymo 24 str., jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Byloje nėra ginčo, kad D. R. jau yra baustas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018-09-19 nutarimu pagal ANK 317 str. 1 d. už tai, kad neįvykdė teisėto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2017-12-22 duoto privalomojo nurodymo Nr. (14)-LT2-34 sutvarkyti jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, esančias atliekas ir perduoti jas atliekų tvarkytojui, o tai patvirtinančius dokumentus pateikti Palangos miesto agentūrai. Nutarimas yra įsiteisėjęs. Taigi, D. R. jau buvo duotas privalomasis nurodymas sutvarkyti jam nuosavybės teise priklausančiame sklype esančias atliekas, tačiau šio nurodymo pareiškėjas neįvykdė iki jame nurodyto termino – 2018-02-22 (b. l. 37-38).

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2018-04-09 pavedimu (b. l. 9) Institucijai atlikus patikrinimą, 2018-04-16 buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (14)-LT1-22, kuriame nustatyta, jog apžiūrėjus sklypą per tvorą, matyti, kad atliekos nėra pašalintos. Atliekų perdavimą pagrindžiantys dokumentai Palangos miesto agentūrai nepateikti. Konstatuota, jog 2017-12-22 duotas privalomasis nurodymas neįvykdytas (b. l. 10-12). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sklype netvarkingai mėtosi medienos atliekos, statybinis laužas ir medžiagos, metalinė cisterna, betono maišyklė, kiti daiktai, kurie dėl nepakankamai kokybiškų nuotraukų neidentifikuojami, tačiau aiškiai matyti, jog sklypas yra nesutvarkytas (b. l. 13-18). Tuo pagrindu Institucija 2018-06-07 D. R. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (14)-LT2-18 iki 2018-08-07 sutvarkyti jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, adresu Užkanavės 37, Palanga, esančias atliekas ir perduoti jas atliekų tvarkytojui, o tai patvirtinančius dokumentus pateikti Palangos miesto agentūrai.

Nors pareiškėjas tvirtino, jog jis atliekas sutvarkė jau po pirmojo nurodymo, tačiau pats pripažino, kad ne visus sklype sukrautus daiktus ir medžiagas vertina atliekomis ir kategoriškai atsisako jas perduoti atliekų tvarkytojui, taip pat kategoriškai atsisako tvarkyti, jo nuomone, kitų asmenų sklype sukrautas atliekas. Taigi, pareiškėjas pats pripažįsta, kad neįvykdė ir net neketina vykdyti privalomojo nurodymo visa apimtimi. Tačiau toks subjektyvus aplinkybių aiškinimas neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos tinkamai įvykdyti duotą nurodymą. Tuo labiau, kad pareiškėjas tais pačiais argumentais gynėsi ir nagrinėjant jo skundą ir dėl 2018-09-19 nutarimo panaikinimo, tačiau jie buvo atmesti (Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-25 nutartis Nr. AN2-35-462/2019).

Kaip patvirtina Institucijos vyr. specialistės S. P. 2018-08-28 tarnybinis pranešimas bei kartu pateiktos fotonuotraukos, ir 2018-08-28 apžiūrint sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, situacija nebuvo pasikeitusi, todėl nėra abejonių, kad ir surašant 2018-06-07 privalomąjį nurodymą, 2017-12-22 duotas privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, t. y. priešingai nei nurodo pareiškėjas, faktinė būklė sodyboje net ir po antrojo privalomojo nurodymo pateikimo iš esmės nebuvo pasikeitusi.

Atsižvelgiant į tai, 2018-06-07 privalomasis nurodymas Nr. (14)-LT2-18 yra pakartotinis nurodymas ir tai nelaikytina non bis in idem pricipo pažeidimu, nes AAVKĮ 24 str. įpareigoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūną, tuo atveju, kai privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, ne tik patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, bet ir pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, o šio pakartotino privalomojo nurodymo neįvykdymas reiškia naujo administracinio nusižengimo padarymą.

Pareiškėjas tvirtina, kad buvo pažeista jo teisė teikti paaiškinimus, tačiau kaip patvirtina bylos medžiaga, atliekant D. R. privačios valdos patikrinimą pagal 2018-04-09 pavedimą, dalyvavo D. R. įgaliotas asmuo Vaidas Batūra ir pateikė savo pastabas, kurios yra analogiškos pareiškėjo skundo argumentams dėl valdoje esančių daiktų ir medžiagų vertinimo (b. l. 10-12). Be to, pareiškėjas buvo šaukiamas ir dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo (b. l. 25-29), tačiau į protokolo surašymą D. R. neatvyko. ANK 608 str. 1 d. nurodo, kad kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą, protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Šiuo atveju protokolas siunčiamas asmeniui šio kodekso 573 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi D. R. į Instituciją dėl protokolo surašymo neatvyko kviečiamas net keturis kartus, Institucija turėjo teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą jam nedalyvaujant. Be to, protokolas jam buvo išsiųstas kitą dieną po jo surašymo į deklaruotą gyvenamąją vietą, todėl ANK 573 str. 1 d. nebuvo pažeistos.

Pažymėtina, kad ANK 616 str. 1 d., nurodo, jog administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą. O kadangi D. R. prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo pateikęs, administracinio nusižengimo byla priimant 2019-06-27 nutarimą pagrįstai išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nepaisant to, nutarime buvo įvertintos visos D. R. charakterizuojančios ir įtakos nuobaudos skyrimui turinčios aplinkybės ir išdėstyti motyvai, nulėmę minimalaus dydžio baudos taikymą. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai dėl jo procesinių teisių pažeidimo yra nepagrįsti.

AAVKĮ 21 str. 3 d., įpareigoja apie privalomojo nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykdymo arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos pranešti raštu (pateikdamas tiesiogiai, paštu, elektroniniu paštu) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, davusiam privalomąjį nurodymą. Tačiau byloje nėra ginčo, kad D. R. tokio pranešimo, kaip buvo nurodyta 2018-06-07 privalomajame nurodyme iki 2018-08-07, nepateikė, o kaip minėta, 2018-08-28 tarnybinis pranešimas bei kartu pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad sklypas pagal nurodymą nebuvo sutvarkytas.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., įpareigoja visus asmenis saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. O 14 str. 3 d., 7 p., gamtos išteklių naudotojus vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams (AAVKĮ 54 str. 2 d.). Taigi, visi asmenys privalo saugoti ir tausoti aplinką ir gamtą, jos neteršti atliekomis, o tokioms susidarius, imtis visų priemonių šias atliekas saugiai, nedarant žalos, pašalinti, perduodant jas atliekų tvarkytojui. Nagrinėjamu atveju aktuali ir Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-25 nutartis Nr. AN2-35-462/2019, kuria buvo atmestas D. R. apeliacinis skundas dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-11-19 nutarties, kurioje jau buvo konstatuota, kad D. R. nuosavybės teise priklausančiame sklype esančioms medžiagoms bei daiktams netaikytinas nė vienas iš Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, dėl kurių jos nelaikytinos atliekomis, todėl D. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys daiktai bei medžiagos neginčytinai laikytinos atliekomis, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi D. R. kyla pareiga atliekų atsikratyti – perduoti atliekas atliekų tvarkytojui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, D. R. privalėjo paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams sutvarkyti jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, esančias atliekas pagal duotą pakartotinį nurodymą, o šios pareigos neįvykdęs bei nepateikęs atliekų perdavimą pagrindžiančių dokumentų, D. R. pripažintinas neįvykdęs aplinkos apsaugos pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų.

Pažymėtina ir tai, jog D. R. aplinkos apsaugos pareigūnų nurodymus ignoruoja bei jų nevykdo tyčia, nes šį neveikimą pateisina nepagrįstais argumentais, neva jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys daiktai bei medžiagos nelaikytinos atliekomis, be to, dalis atliekų neva yra suvežtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors šie argumentai jau yra paneigti ir minėta Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-25 nutartimi Nr. AN2-35-462/2019, taigi, jis aiškiai suprato, kad turi pareigą išrūšiuoti atliekas, jas perduoti atliekų tvarkytojui bei pateikti pareigūnams atliekų perdavimą atliekų tvarkytojui pagrindžiančius dokumentus.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas konstatuojama, kad D. R. pagrįstai pripažintas padaręs ANK 317 str. 2 d. numatytą nusižengimą, todėl pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylos nėra.

D. R. skundu taip pat prašė, tuo atveju, jeigu bus konstatuota, kad jo veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, pakeisti skirtą 300 Eur baudą įspėjimu.

Skundžiamu nutarimu D. R., atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų, kitas nuobaudos taikymui aktualias aplinkybes, nurodytas ANK 34 str. 1-2 d., skirta ANK 317 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda. Taigi, švelnesnė administracinė nuobauda jam gali būti skirta tik ANK 34 str. 5 d. pagrindu, kuri numato teismui diskrecijos teisę, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba administracinės nuobaudos neskirti. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019). Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo prasme.

Švelnesnės nuobaudos taikymo pagrindą D. R. grindžia mažomis pajamomis, tuo, jog augina du mažamečius vaikus ir vis tebevykstančiais teisminiais ginčais su Palangos miesto savivaldybe dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo bei veikla, susijusia su viešojo intereso gynyba.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Nagrinėjamu atveju D. R. savo kaltės nepripažino, dėl padaryto nusižengimo nesigailėjo, ne kartą yra baustas administracine tvarka, tačiau tai, nežiūrint jo šeiminės ir finansinės padėties, gręsiančių materialinių sankcijų, nesulaiko jo nuo naujų nusižengimų darymo, taigi administracinės nuobaudos neturi pažeidėjui prevencinio poveikio ir neskatina laikytis įstatymų. Todėl švelnesnės nuobaudos taikymas leistų formuotis nebaudžiamumo už padarytus administracinius nusižengimus jausmui, o neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tačiau nutarime nepagrįstai nurodyta, kad yra D. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė pakartotinai (ANK 36 str. 1 d. 12 p.), nes pakartotinumas šiuo atveju yra ANK 317 str. 2 d., sudėties požymis, todėl negali būti pripažintas atsakomybe sunkinančia aplinkybe, dėl šios priežasties ši aplinkybė iš skundžiamo nutarimo yra šalinama. Tuo pačiu pažymėtina, kad net ir pašalinus nepagrįstai nustatytą D. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, dar labiau švelninti jam paskirtos nuobaudos, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vertindamas faktinius duomenis, teismas daro išvadą, jog Institucija, pakankamai išsamiai atlikusi tyrimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinusi byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą už ANK 317 str. 2 d., numatytą nusižengimą skirti pareiškėjui nuobaudą – minimalaus dydžio 300 eurų baudą, todėl tenkinti pareiškėjo D. R. skundo jame nurodytais motyvais ir panaikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 str. 2 d., 642 str. 1 d. 1 p., 636, 646 str.,

nutaria:

D. R. skundą atmesti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2019-06-27 nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2068-2019 palikti nepakeistą.

Iš nutarimo dalies dėl nuobaudos paskyrimo pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę – „tai, kad D. R. administracinį nusižengimą padarė pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).“

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.