- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- 1-23-829/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26761-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- S. Č.
- Civilinis ieškovas
- B. J.
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui L. F.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, individualaus ūkio savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarę nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. Č. kaltinamas tuo, kad 2016 m. birželio 7 d. apie 20 val. 51 min. (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelyje, vairuodamas savo traktorių „MTZ Belarus 82“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su prie traktoriaus dešinėje pusėje pakabinta rotacine žoliapjove pjaudamas pakelės žolę, dešinės pusės ratais važiuodamas palei dešinį kelio važiuojamosios dalias kraštą, nuo kelio vidurio nutolęs apie 1,1 m atstumu, elgdamasis neatsargiai (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas), pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, nes neįsitikinęs, kad persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį tai galės daryti saugiai, kad duos kelią (nekliudys) kitiems eismo dalyviams, privažiavęs dešinėje kelio pusėje esantį medį, staigiai suko į kairę link kelio vidurio norėdamas jį apvažiuoti, taip sumažindamas tarpą saugiai prasilenkti su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje į krautuvo kairį šoną negalėdamas išvengti susidūrimo atsitrenkė važiavęs automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas B. J., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Audi A4“ vairuotojui B. J. dėl muštinės-plėštinės žaizdos kairės alkūnės sąnaryje, kraujosruvos kairės akies tinklainėje, kairio sraiginio nervo uždegimo, kairio stipinkaulio ir alkūnkaulio skeveldrinių lūžimų, kompleksinio kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis S. Č. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad nėra kaltas dėl eismo įvykio. Vairavo traktorių, kuriuo pjovė pakelės žolę. Dešinės pusės traktoriaus ratai važiavo visai kelkraščiu. Traktorius judėjo 8-10 km/h greičiu. Jo dėmesys buvo nukreiptas tai į žoliapjovę, tai į priekį. Iš priekio tikrai nematė atvažiuojant jokio automobilio. Privažiavo medį, augantį pakelės griovyje, kurį reikėjo apvažiuoti. Jeigu būtų nekeitęs važiavimo krypties, būtų pro medį nepravažiavęs – kažkiek už jo galėjo kibti žoliapjovė. Jeigu traktorius būtų buvęs be žoliapjovės, būtų pravažiavęs. Pradėjo nežymiai sukti ir tada pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį. Sustojo. Dešinys priekinis ratas galėjo kažkiek išvažiuoti iš kelkraščio, bet galinis ratas liko vietoje. Į priešingą eismo juostą neišvažiavo ir nukentėjusiajam važiuojamosios dalies tikrai neužtvėrė. Priešais atvažiuojantis automobilis važiavo kaire kelio puse, kadangi jo važiuojamosios dalies dešiniame šone buvo išvažiavimas iš lauko ir toje vietoje buvo išmušta duobė. Toje vietoje yra (duomenys neskelbtini) dirbami laukai ir nuvažiavimas į juos. Tuo keliu važinėja didelė, sunkiasvorė technika, kuri ir galėjo paminėtą duobę išmušti. Automobilio dešinys šonas buvo apie ašinę liniją. Negali pasakyti iš kokio atstumo pamatė automobilį, kadangi šis atvažiavo dideliu greičiu. Mano, kad automobilio nepamatė, nes jis greitai važiavo. Jį kažkiek galėjo užstoti medis, bet tas medis nėra didelis. Be to, iš priekio švietė saulė. Po kelių sekundžių atvažiuojantis automobilis atsitrenkė į traktoriaus kairį šoną. Automobilis paties traktoriaus nekliudė, tik krautuvą. Krautuvas traktoriaus atžvilgiu nėra išsikišęs į šonus, jis net siauresnis už traktorių. Keltuvas sukasi su traktoriaus korpusu, jis į šonus nesisukinėja, tik kilnojasi aukštyn/žemyn. Automobilis atsimušė kairiu kampu, maždaug ta vieta, kur yra sparnas ir durelės. Tuo momentu traktorius nejudėjo, tačiau po smūgio traktorius buvo apsuktas, nes eismo įvykio metu buvo šiek tiek pasisukęs, bet atgal nepavažiavo. Teigia, kad atvažiuojančio automobilio greitis buvo didelis ir jis važiavo ne savo kelio puse. Kad nukentėjusysis važiavo dideliu greičiu, sprendžia ir pagal smūgį, kuris buvo labai stiprus. Po smūgio iššoko iš traktoriaus ir pamatė, kad yra sužalotas žmogus. Atlupo automobilio duris, ištraukė nukentėjusįjį, pasodino išėmęs galinę pasostę ir skambino pagalboms. Atvykus pareigūnams sakė, kad yra automobilio važiavimo ir slydimo žymės, tačiau niekas nieko nefiksavo. Po įvykio su B. J. bendravo, nes kartu sėdėjo ir laukė greitosios. Nukentėjusiojo gydymosi laikotarpiu taip pat trumpai bendravo telefonu. Skambino nukentėjusiajam jis pats, nes norėjo paklausti kaip žmogus jaučiasi. Ligoninėje šio nelankė. Kiek galėjo, tiek nukentėjusiam pradžioje padėjo – žmona kelis kartus pamelžė karvę, ieškojo melžėjos, bet kai pradėjo reikėti visokių smulkmenų, pagalbą nutraukė. B. J. ūkis nebuvo paliktas vienas. Ten buvo nukentėjusiojo anūkas (2 t., b. l. 105–109, 112).
Nukentėjęs ir civilinis ieškovas B. J. parodė, kad važiavo iš Šakių. Iki namų buvo likę 500 metrų. Nuo įvykio vietos iki jo keliuko 200 metrų, o keliuku – 300 metrų. Važiavo ne daugiau kaip 50 km/h greičiu, nes nebuvo likę nei 200 metrų iki keliuko link jo namų. Važiavo savo puse – dešine, kelio vidurio nekirto, nes jokių kliūčių kelyje nebuvo. Dešinėje pusėje kelias buvo lygus. Ten jokių duobių nebuvo, nes kelias buvo neseniai nugreideriuotas, sausas. Važiuodamas iš tolo traktoriaus nematė, nes jis iš savo laukų išsuko pro obelį. Kelias buvo tiesus ir ant kelio jokio traktoriaus nebuvo ir niekas nieko nepjovė. Obelis matomumui į priekį netrukdė, kadangi ši ne jo pusėje augo. Traktorius išlindo į kelią tada, kai transporto priemonės susilygino, ir uždarė jam visą kelią – nebuvo jokio pravažiavimo. Kelią uždarė dėl to, kad jo ilga rotacinė. Ten kelias siauras ir kaltinamasis neįsiteko. Nebuvo kada ant stabdžio kojos uždėti. Pakeles (duomenys neskelbtini) seniūnija pjaudavo. Niekada nėra matęs, kad kaltinamasis žolę pjautų. Kad karklus kirto, tai matė. Žolę prieš kelias dienas seniūnija buvo nupjovusi, todėl kaltinamasis jos tikrai nepjovė. Ant kaltinamojo traktoriaus nebuvo jokių mirksinčių lempų. Iki įvykio jo regėjimas buvo labai geras, kadangi buvo sudėti lęšiukai nuo kataraktos. Niekada akinių nenešiojo ir gerai matė. Įvykio metu jam buvo sužalota ranka, kurią dar reikės operuoti, nutrauktas akies nervas, ausimi negirdi, lūžo žandikaulis, sutrūko protezai. Kaire akimi po avarijos nustojo matyti. Kairė akis jau niekada nepagis, kadangi nutrauktas nervas. Žandikaulį valgant truputį skauda, bet gerėja. Kairės rankos pirštų nelanksto, nieko nepaima. Sakė, kad rankai reikia operacijos, nes gali būti nervai paspausti. Pirštus skauda ir jų neina ištiesti. Po akies gal ir ranką operuos. Kaire ausimi negirdi. Buvo stiprus žmogus, viską dirbo, o dabar yra neįgalus asmuo. Kaime gyvena vienas. Dabar viską turi samdyti, prašyti, jog padėtų broliai, anūkai, kadangi vienas negali nei apsirengti, nei nusiprausti, nei išsiskalbti. Turėjo gyvulių, bet kai mėnesiui atsigulė į ligoninę, šiuos teko parduoti. Turėjo karvę ir dvi telyčias. Karvė krito, kadangi jos niekas tinkamai neprižiūrėjo. Anūkas dvi dienas po operacijos pabuvo, bet išsigando ir pabėgo. Jis perindavo paukščiukus (kalakučiukus, žąsiukus, viščiukus) ir juos veždavo į turgų parduoti. Po avarijos namuose liko apie 40 žąsiukų ir apie 50 kalakučiukų. Kol gydėsi niekas jų neprižiūrėjo, todėl kiaunės ar šeškai paukščiukus išpjovė. Liko kelios senės žąsys, vištų ir kelios kalakutės. Žalos jam niekas neatlygino. O karvę milžo ne kaltinamojo žmona, o kita pasamdyta moteris. Po avarijos jo pragyvenimo šaltinis liko tik senatvės pensija. Materialinė padėtis pablogėjo – jis turėjo ir tebeturi daugybę išlaidų. Viską turi samdyti. Jį reikia visur vežioti – pas gydytojus, maisto nusipirkti. Visuomeniniu transportu naudotis galimybės neturi, kadangi tik rytais autobusas mokinius į mokyklą nuveža (2 t., b. l. 109–112).
Liudytojas V. J. parodė, kad iki avarijos B. J. buvo darbingas, gerai matė, gerai girdėjo. Jis turėjo ūkį, augino gyvulius, paukščius. Po avarijos brolį ligoninėje lankė du kartus. Pats gyvena Marijampolėje. Kadangi broliui atsigulus į ligoninę nebuvo kam prižiūrėti tėviškės, todėl kokius tris kartus buvo ten nuvažiavęs. Buvo ir brolio draugė nuvažiavusi. Kažkiek laiko sodyboje buvo anūkas, bet jis kažko nusigando ir pabėgo. Tada sodyba liko tuščia. Tuo metu karvė buvo nemelžta, negirdyta, nežiūrėta. Turėjo rūpintis karvių pardavimu. Ištisai važinėti prižiūrėti sodybos negalėjo, nes paties žmona serga. Paskui sakė, kad karvė nugaišo, bet negali pasakyti dėl ko. Įvykio vietoje kelias buvo lygus. Tuo keliu daug važinėja. Juo važiavo ir po įvykio. Kelias buvo nugreideriuotas ir jokių duobių tuo momentu ant jo nebuvo. Po įvykio brolis neprigirdi, nemato. Jam reikalinga priežiūra. Praktiškai jis vienas gyventi negali (2 tomas, b. l. 113–114).
Liudytoja B. J. parodė, kad su nukentėjusiuoju B. J. yra draugai. Vienas kitam padeda. Po įvykio ją į sodybą atvežė R. S. Gal kokias 5 dienas ten pabuvo. Rado palaidus šunis, buvo išpjauti paukščiukai. Karvės niekas nemilžo. Anūkas telefonu sakė, kad kažkokia moteris buvo atėjusi vieną rytą karvę pamilžti. Pas B. J. visą laiką buvo pilna paukščiukų, karvių. Sodybos plotas 2 ha. B. J. tvarkėsi, augino, dirbo, malkavo. Dabar gyvenimas apsivertė. B. J. labai smarkiai sužalota kairė ranka, kurią 5 valandas operavo keli chirurgai ir surinko iš dalelių. Kai trenkė į veidą, išmušė lęšiuką, nutraukė nervus, kaire ausimi negirdi, aptrynė žandikaulį, aplaužė protezą. Kairė pusė labai smarkiai nukentėjo. Liepos gale B. J. apako dešine akimi. Tai jam šviesa pasirodo, tai vėl aptemsta. Rugpjūčio 1 d. vakare atvažiavo sūnus ir vežė B. J. į Šakių greitąją. Iš ten greitoji jį išvežė į Kauno klinikas, kur gydė, darė operaciją, išėmė gerą lęšiuką. Dabar jis dešine akimi mato tik su 11 kartų padidintais akiniais. Nukentėjęs turi važiuoti naujiems tyrimams, kur spręs, ar dėti lęšiuką, ar nedėti, ar dar reikia gydyti. Būna, kad jis geriau mato, o kartais visai nemato. Jam svaigsta galva, pasidarė labai nervuotas, jam viskas sunku, nes skauda ranką, apako. Dabar jis tik kankinasi, likviduoja ūkį. Liko tik kelios senos vištos, žąsys, šunys ir katės. Po įvykio suprastėjo gyvenimo kokybė. Nukentėjusiam labai sunku, nes gyvena vienkiemyje. Jį ir apipirkti reikia, ir kambarius išplauti, ir apskalbti, ir naminio maisto labai nori, kad kas pagamintų. Nukentėjusiam padeda ji, jo vaikai, broliai. Šiais metais sesers vaikai padėjo bulves nukasti (2 t., b. l. 114–115).
Liudytojas G. B. parodė, kad įvykio dieną su M. N. buvo atsakingi už įvykius. Gavus pranešimą apie įskaitinį eismo įvykį paprašė pagalbos ir kartu su tyrėja A. V. išvyko į eismo įvykį. M. N. dirbo su A. V., o jis apklausė traktoriaus vairuotoją. Apklausos metu S. Č. pasakojo, kad su žoliapjove pjovė šalikelę ir sukdamas pro obelį ar kriaušę kabino atvažiuojantį automobilį „Audi A4“. Atsimena, kad traktorius buvo priekyje su krautuvu. Pats matavimų neatliko, tik perbraižė A. V. nubraižytą juodraštinę schemą. Atvykus įvykio vietoje viskas buvo numindžiota ir jokių traktoriaus slydimo žymių nesimatė. Kelias buvo žvyruotas. Kiek pamena, kliūčių ant kelio nebuvo. Duobes ar kalvas būtų pastebėjęs. Kelio danga buvo sausa, pakelės viena pusė – važiuojant link (duomenys neskelbtini), link obels, buvo nupjauta. Už obels žolė nupjauta nebuvo. Įvykis atsitiko prieš įvažiavimą į laukus, prieš obelį. Obelis buvo vienoje pusėje, o keliukas į laukus toliau, priešingoje kelio pusėje. Įvykio vietoje nepastebėjo, kad būtų išvažinėta iš laukų ne kelyje (2 t., b. l. 136–138).
Liudytojas M. N. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį. Patrulių ekipažas pranešė, kad reikia pradėti ikiteisminį tyrimą. Kartu su jais važiavo ir A. V., kadangi tai pirmas įvykis jam su kolega. Kai atvyko, greitoji jau buvo išvažiavusi. Buvo išvežtas ir nukentėjusysis. Pradėjo įvykio vietos apžiūrą. Atliko matavimus. Jis vaikščiojo su metru ir matavo, o A. V. braižė juodraštinę įvykio vietos schemą. Kiek pamena, jiems atrodė, kad įvykis turėjo įvykti ties krūmu ar medžiu. Buvo apgadintas traktoriaus priekio pakėlėjas. Apžiūrėjo ir kelkraštį. Negali pasakyti ką kelkraštyje veikė traktorius. Mano, kad dešinio rato slydimas buvo apie 40 cm nuo kelio į kelkraštį. Neatkreipė dėmesio, ar žolė buvo nupjauta. Medžio aukščio nematavo. Šis už jį buvo aukštesnis. Ar jis buvo aukštesnis už traktorių, pasakyti negali. Kelias buvo žvyruotas, sausas, lygus. Kelio būklė nebuvo prasta. Nepamena, ar aplink krūmus buvo įvažiavimas/išvažiavimas iš laukų. Ant žvyrkelio slydimo pėdsakų nematė. Kiek pamena, kelkraštyje matėsi traktoriaus atvažiavimo vėžės. Jeigu būtų matę pėdsakus jie būtų užfiksuoti. S. Č. matė įvykio vietoje. Jis buvo traktoriaus vairuotoju. Iš šio asmens iniciatyvos dėl kažkokių matavimų atlikimo nebuvo (2 t., b. l. 138-139).
Liudytoja A. V. parodė, kad įvykio dieną pavakarėje buvo pakviesta padėti pareigūnams, kurie formino įvykio vietą. Turėjo pasakyti į ką atkreipti dėmesį, ką reikią užfiksuoti. Atvažiavus į įvykio vietą nukentėjusiojo jau nebuvo. Buvo tik traktoriaus vairuotojas, patruliai R. S. ir M. S., tyrėjai G. B. ir M. N.. G. B. vedėsi traktoriaus vairuotoją apklausai, o ji su M. N. fiksavo įvykio vietą, t. y. braižė, matavo, fotografavo. Ji padėjo M. N. Įvykio vietoje fiksavo traktoriaus važiavimo vėžes. Kitoje pusėje, kelkraštyje, per žolę buvo automobilio stabdymo, slydimo žymės. Susidūrimas įvyko ant kelio. Nepastebėjo, kad aplink įvykio vietą būtų buvę išvažiavimų iš laukų ar kažkokių vėžių. Atkreipė dėmesį į aukštą medį, kuris buvo kelkraštyje. Jo šakos buvo išlindusios į važiuojamąją kelio dangą. Medis buvo su traktoriaus kabinos aukščiu, o gal šiek tiek žemesnis. Medis galėjo trukdyti, dėl to traktorius turėjo išvažiuoti nuo kelkraščio į kelią jį apvažiuoti ir skersavo. Jie analizavo, kodėl traktorius po smūgio buvo taip apsuktas. Dėl to ir kilo prielaida, kad traktorius skersavo, darė manevrą ir nuo smūgio jį apsuko. Medį taip pat užfiksavo. Mano, kad iki medžio traktorius važiavo lygiagrečiai menamos ašinės kelio linijos. Traktorius nebuvo pravažiavęs medžio. Juodraštinę schemą ji padėjo braižyti ir nurodė į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ką reikėtų pamatuoti. Mano, kad automobilio slydimo vėžės prasideda nuo traktoriaus galinio rato. Žymė turėjo atsirasti jau po susidūrimo. Šių vėžių ilgis turėjo būti pamatuotas. Gal pareigūnai nepamatavo, kadangi ji iki galo nebuvo ir paskui nepažiūrėjo. Atkarpoje, kurioje darė apžiūrą, kelias buvo žvyruotas ir lygus. Kadangi įvykio vietoje buvo privaikščiota, važiuojamojoje dalyje transporto priemonių judėjimo pėdsakai nebuvo užfiksuoti. Kelkraščiai buvo vientisi. Traktoriaus vairuotojas kėlė pretenzijas dėl traktoriaus pėdsakų. Nepamena, kad būtų pastabėjusi traktoriaus posūkio (važiavimo krypties keitimo) žymę. Traktoriaus vairuotojas buvo ramus, gilinosi į situaciją. Prieš matavimą, įvykio vieta fotografavo M. N., kuris jau buvo įvykyje prieš jai atvažiuojant (2 t., b. l. 165-167).
Liudytojas M. S. parodė, kad gavo iškvietimą dėl eismo įvykio. Įvyki buvo žvyrkelyje. Žvyrkelyje visada yra didesnių ar mažesnių duobių. Kažkokių didesnių kliūčių tikrai nebuvo. Kiek pamena jokių veiksmų neatlikinėjo. Nustatė tik vairuotojų blaivumus. Galėjo pildyti ir dokumentus, kuriuos liepė užpildyti tyrėjai. Nepamena, ar matėsi kokių nors transporto priemonių važiavimo pėdsakų ar aplink įvykio vietą buvo nuvažiavimų į laukus. Kaltinamasis jam papasakojo kaip įvyko eismo įvykis. Traktoriaus vairuotojas paaiškino, kad važiavo dešine kelio puse ir pjovė žolę. Į jo pusę buvo saulė ir jį akino. Pastebėjo kliūtį, t. y. medį, kuris jam trukdė pravažiuoti, ir jis iš dešinės kelio pusės važiavo į kairę, kad apvažiuoti medį, ko pasėkoje iš priekio atvažiavo automobilis ir jie susidūrė. Transporto priemonės kliudė viena kitą, o kuri kurią pirmiau, jis nežino (2 t., b. l. 167-167).
2016 m. birželio 7 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokole su eismo įvykio vietos planu ir foto lentelėmis užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko vietinės reikšmės žvyruotame kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) atstumu. Užfiksuota, kad kelio plotis šioje vietoje yra 6 m., kelio danga sausa, įvykio vieta yra atviroje vietovėje. Taip pat užfiksuotas kelkraštyje, nuo kelio 0,80 m. atstumu, augantis medis, kurio šakos yra išsišakojusios iki kelio bei dviejų transporto priemonių išsidėstymas kelyje. Automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairysis priekinis ratas nuo šiaurinio kelkraščio nutolęs 3,8 m. atstumu, o dešinysis priekinis – 4,85 m. Galiniai automobilio ratai stovi kelkraštyje. Traktoriaus „MTZ Belarus 82“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis kairysis ratas yra nutolęs 5,10 m. atstumu nuo pietinio kelkraščio, o dešinysis – 3,67 m. Galiniai traktoriaus ratai stovi kelkraštyje. Transporto priemonės viena nuo kitos yra nutolusios 4,60 m. atstumu. Taip pat yra užfiksuoti automobilio „Audi A4“ padangų pėdsakai šiauriniame kelkraštyje, besitęsiantys nuo vakarų. Bei traktoriaus vėžės kelkraštyje, besitęsiančios nuo rytų 6,45 m. atstumu, 0,35 m. pločio (1 t., 15-17, 18-23, 24, 25, 26).
2016 m. birželio 7 d. protokoluose dėl transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo yra užfiksuoti automobilio „Audi A4“ kairės pusės apgadinimai, tai pat užfiksuota, kad traktoriaus „MTZ Belarus 82“ yra apgadintas variklio dangtis (I t., b. l. 24-25, 26-27, 64-66, 67-68). Abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos (1 t., b. l. 27-31, 35, 38-40, 72).
2016 m. rugsėjo 1 d. , 2018 m. spalio 11 d. apžiūros protokoluose užfiksuota frontalinio keltuvo apžiūra, pažyminti, kad frontalinis keltuvas „Granit 2000“ nuo traktoriaus priekinės ašies yra išsikišęs nuo 1,5 iki 1,65 m. (priklausomai frontalinio keltuvo dalinio išstūmimo momento). Frontalinio keltuvo plotis yra 1,15 m. , jo priekinė dalis kairėje pusėje yra sulenkta (1 t., b.l. 41-42, 43-45, 47-48, 49-60).
Iš asmens blaivumo testų matyti, kad B. J. ir S. Č. transporto priemones vairavo būdami blaivūs (1 t., b. l. 111, 121).
Iš medicininių dokumentų matyti, kad B. J. 2016 m. birželio 7 d. buvo nustatytas akies sužalojimas (lęšiuko), kairės ausies žaizda, kairio dilbio kaulų lūžis, kairės alkūnės žaizda (1 t., b. l. 74).
Iš specialisto išvadų Nr. G 206/2016(10), G 336/2016(10) nustatyta, jog dėl eismo įvykio metu patirtos muštinės-plėštinės žaizdos kairės alkūnės sąnaryje, kraujosruvos kairės akies tinklainėje, kairio sraiginio nervo uždegimo, kairio stipinkaulio ir alkūnkaulio skeveldrinių lūžimų, kompleksinio kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimo B. J. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 81-82; II t., 143-146).
Iš specialisto išvados Nr. 11-2425(16) nustatyta, kad prieš eismo įvykį traktoriaus „MTZ Belarus 82“ vairuotojas S. Č. judėjo dešinės pusės ratais tiek kelio važiuojamosios dalies dešiniu kraštu taip užėmęs apie 1,9 m. kelio važiuojamosios dalies pločio, o prieš pat susidūrimą vairuotojas S. Č. atliko manevrą į kairę norėdamas apvažiuoti dešinėje kelio pusėje augantį medį (obelį). Iki manevro atlikimo traktorius „MTZ Belarus 82“ nuo kelio vidurio važiavo nutolęs apie 1,1 m. atstumu. Nebuvo nustatyta, kokia buvo traktoriaus „MTZ Belarus 82“ ir automobilio „Audi A4“ padėtis susidūrimo metu kelio atžvilgiu, tačiau transporto priemonės susidūrė persidengdamos apie 0,3-0,4 m. atstumu. Transporto priemonės susidūrė ties pakelės medžiu. Nebuvo nustatyta kokiu greičiu judėjo abi transporto priemonės ir tai, ar buvo kuri nors iš jų išvažiavusi į priešingą eismo juostą. Traktoriaus „MTZ Belarus 82“ vairuotojo veiksmai – prieš tai važiavęs dešinės pusės ratais ties kelio važiuojamosios dalies dešiniu kraštu, ir nuo kelio vidurio nutolęs apie 1,1 m. atstumu, prieš susidūrimą keitė važiavimo kryptį link kelio vidurio, taip sumažindamas tarpą tarp automobilio „Audi A4“ vairuotojui saugiai prasilenkti su traktoriumi ir sukėlė grėsmę eismo saugumui, tai yra techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Nebuvo nustatyta ar automobilio „Audi A4“ vairuotojo B. J. veiksmai, techniniu požiūriu, taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (1 t., b. l. 109-110).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje nustato baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia KET. Kadangi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos kvalifikavimui pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (nesunkus sveikatos sutrikdymas), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir žmogaus sveikatos sutrikdymo.
Teismų praktikoje priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Iš eismo įvykio vietos plano nustatyta, kad įvykio vietoje kelio plotis yra 6 m., kelio paviršius padengtas žvyru. Nors eismo juostos nėra atskirtos punktyrine linija, tačiau kiekviena yra po 3 m. pločio. Įvykio metu kelias buvo sausas, įvykis įvyko šviesiu paros metu, leidžiantis saulei. Byloje nėra nustatyta, kad kelio atkarpa įvykio vietoje buvo duobėta, todėl besąlygiškai tikėti kaltinamojo S. Č. parodymais apie kelyje išmuštas sunkiasvorių transporto priemonių duobes, nėra pagrindo. Kad kelio atkarpa įvykio vietoje nebuvo išskirtinai duobėta paliudijo ne tik nukentėjusysis, tačiau ir visi įvykį įforminę pareigūnai, kiti byloje apklausti liudytojai. Taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltinamasis S. Č. traktoriumi į kelio važiuojamąją dalį išvažiavo iš savo laukų ir nukentėjusiajam užtvėrė visą važiuojamąją kelio juostą, kadangi tai paneigia įvykio vietos apžiūros protokolai, liudytojo G. B. parodymai, taip pat paties kaltinamojo S. Č. parodymai, kurie patvirtina tai, jog traktorius „MTZ Belarus 82“ važiavo dešinės pusės ratais ties kelio važiuojamosios dalies dešiniu kraštu ir prikabinta žoliapjove pjovė pakelės žolę.
Kaltinamajam S. Č. inkriminuoti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai, kaip nurodyta kaltinamajame akte, pasireiškė tuo, kad jis vairuodamas transporto priemonę nebuvo pakankamai atidus (KET 9 punktas), neįsitikino, jog keisdamas važiavimo kryptį tai galės daryti saugiai, kad jis duos kelią (nekliudys) kitiems eismo dalyviams (KET 101 punktas).
Byloje nustatyta, kad įvykio vietoje dėl kelio ypatumo – kelias siauras (6 m. pločio), žvyruotas, iš vienos jo pusės pakelėje augančiu medžiu, kurio šakos siekia kelio kraštą, tačiau į kelio važiuojamąją dalį išsikiša nežymiai. Taigi, ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusysis privalėjo elgtis itin atsargiai ir laikytis Kelių eismo taisyklėse numatytų bendrųjų pareigų – imtis visų būtinų atsargumo priemonių (KET 9 punktas); važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (KET 119 punktas); pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (127 punktas). Dėl kelio dangos ypatybių nurodytame kelio ruože, teismo vertinimu, itin svarbus buvo važiavimo greitis. Šiuo atveju kaltinamasis S. Č. eismo įvykio metu važiavo leistinu greičiu (KET 131.9 punktas). Kaip jis pats teisminio nagrinėjimo metu nurodė, traktorių vairavo 8-10 km/h greičiu. Tai visai tikėtina, kadangi traktoriumi pjaunant pakelės žolę būtina stebėti ir pakelę, ir kelio važiuojamąją dalį. Nors byloje nėra nustatyta kokiu greičiu judėjo nukentėjusiojo B. J. vairuotas automobilis, tačiau, kad jis galėjo viršyti leistiną važiavimo greitį abejotina, kadangi nėra nuginčyta nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, jog jis tuo metu netgi mažino važiavimo greitį, nes netolimais buvo nuvažiavimas į jo sodybą. Objektyviai tai galėjo būti daroma. Tačiau nereiškia, kad blogiau matant (bylos duomenimis, 2016 m. vasario 29 d. nukentėjusysis medikams nurodė, jog nemato kaire akimi (2 t., b. l. 143-146), neiškyla pareiga pasirinkti tokį važiavimo greitį, kuris leistų pastebėti visas eisme dalyvaujančias transporto priemones ir, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Akivaizdu, kad šiuo atveju abu transporto priemonių vairuotojai vienas kito nepastebėjo. Kaltinamasis apklausiamas nurodė, kad nukentėjusiojo automobilį pastebėjo tik atlikęs manevrą į kairę pusę, kai norėjo apvažiuoti griovyje augantį medį, nors pakelėje augantis medis, kurio šakos siekė tik kelio kraštą ir važiuojamosios dalies neuždengė. Taigi, važiuodamas kelio kraštu kaltinamasis turėjo pamatyti priešpriešais atvažiuojančią transporto priemonę. Kad jo dėmesys buvo nukreiptas ne tik į kelią, bet ir į žoliapjovę, parodė ir pats kaltinamasis, teigdamas, jog jį taip pat galėjo apakinti ir besileidžianti saulė. Nukentėjusysis taip pat teigia kaltinamojo vairuojamo traktoriaus kelyje nepastebėjęs, tačiau kartu pažymėjo ir tai, jog jam matomumui priešingoje kelio pusėje augantis medis įtakos neturėjo – jokios transporto priemonės jis kelyje nematė. Ar nukentėjęs važiavo kirtęs kelio menamą ašinę liniją, nustatyti negalima. Nors kaltinamasis S. Č. teigia, kad nukentėjusiojo vairuojamo automobilio dešinės pusės šonas buvo apie ašinę liniją ir jis važiavo ne savo kelio puse, tačiau automobilių susidūrimo mechanizmas tai paneigia, kadangi transporto priemonės susidūrė ne priekiais, o kairės pusės kampais. Šiuo atveju iš specialisto išvados matyti, kad traktorius jau pjaudamas pakelės žolė užėmė beveik 2 metrus savo važiuojamosios dalies kelio, todėl atlikus manevrą į kairę pusę turėjo siekti menamą kelio vidurio liniją, kadangi 1 metro atstumas, yra labai nedidelis. Ar kaltinamasis atlikęs manevrą į kairę pusę kirto menamą ašinę liniją, objektyviai nustatyti taip pat negalima, todėl iš kaltinimo šalina aplinkybę, jog frontalinis krautuvas išsikišo į priešpriešinę eismo pusę. Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, jog eismo įvykis įvyko ties menama kelio ašine linija.
Teismas sprendžia, kad šiuo atveju abu vairuotojai pažeidė Kelių eismo taisykles. Nukentėjęs B. J. pažeidė KET 9, 119, 127 punktų reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad vairuotojas turi imtis visų būtinų atsargumo priemonių, važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kaltinamasis S. Č. pažeidė KET 9, 101 punktų reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad vairuotojas kelyje turi imtis visų atsargumo priemonių, o prieš keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Todėl esant tokiai situacijai būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, tai yra kuris eismo dalyvis elgėsi labiau nerūpestingai ar lengvabūdiškai, kuris numatė ar nenumatė, kad dėl savo veikimo ar neveikimo gali sukelti pavojingus padarinius, nes eismo saugumo taisyklių privalu laikytis visiems eismo dalyviams. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad vieno eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas savaime nepaneigia kito eismo dalyvio baudžiamosios atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius BK 281 straipsnyje numatytus padarinius. Kaip minėta, svarbu įvertinti, ar ir kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (pažeidimai) buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga.
Eismo įvykio eiga, taip pat specialisto išvados duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad jei S. Č. būtų buvęs atidesnis, galėjo pastebėti priešais, tiesiame kelyje, atvažiuojantį automobilį ir nekeisti važiavimo krypties iki automobiliai prasilenks, tai yra nesumažinti tarpo automobilio „Audi A4“ vairuotojui saugiai prasilenkti su traktoriumi. Taigi, šiuo atveju kaltinamasis S. Č. kelyje sudarė pakankamai staigią kliūtį, kurios išvengti nukentėjęs neturėjo galimybės. Išvada, kad kaltinamajam neatlikus manevro į kairę pusę, transporto priemonės būtų saugiai prasilenkusios, darytina atsižvelgus į specialisto išvadoje pateiktą automobilių susidūrimo eigos detalų vaizdą ir nurodytus kelio ir transporto priemonių pločius, iš kurių matyti, kad automobiliai susidūrė persidengdami apie 0,3-0,4 m. atstumu. Nukentėjusysis būdamas atidesnis kelyje turėjo pamatyti priešpriešais kelkraštyje judantį traktorių, tačiau galimybės, kad atvažiuojanti transporto priemonė pakeisti važiavimo kryptį, numatyti nėra. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje konstatuotina, kad kaltinamojo S. Č. padaryti KET 9, 101 punktų reikalavimų pažeidimai, o ne nukentėjusiojo B. J. KET 9, 127 punktų reikalavimų nesilaikymas, buvo būtinoji padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam B. J.), kilimo sąlyga (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-184-579/2016).
Jeigu S. Č. būtų vykdęs KET 9, 101 punktų reikalavimus, eismo įvykis nebūtų įvykęs – jo vairuojamas traktorius „MTZ Belarus 82“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų saugiai prasilenkęs su nukentėjusiojo vairuojamu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebūtų kilusios pasekmės – nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl S. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Teismas šiuo atveju nenustato kaltinamojo S. Č. sunkinančių aplinkybių nenustato, o atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis po eismo įvykio suteikė nukentėjusiajam pagalbą, nors ir neilgalaikę.
Skiriant kaltinamajam S. Č. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, taip pat į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus, į kaltės formą ir rūšį, – padarytas neatsargus nusikaltimas; įvykdytas kelių eismo saugumo pažeidimas buvo padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. kaltinamasis S. Č. nesuvokė, kad daro pavojingą ar rizikingą veiką, nesuvokė, kad pažeidžia kelių eismo taisykles ir dėl to nenumatė, kad dėl pažeidimo gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau susidariusioje eismo situacijoje būdamas pakankamai atidus, turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų išvengti – prieš atlikdamas manevrą, privalėjo įsitikinti, kad šis jo manevras bus saugus ir nesudarys kliūties transporto priemonėms; į nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį – nusikaltimas baigtas, kelių eismo taisyklės nebuvo pažeistos ypatingai šiurkščiai (vairuojant chuliganiškai, išgėrus ir pan.), nukentėjo vienas asmuo, kuriam buvo padaryti nesunkus sveikatos sutrikdymas; į kaltinamojo amžių, asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis S. Č. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi šeimą, bylos duomenimis charakterizuojamas teigiamai (I t., b. l. 146, 142, 144, 147, 150); į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam S. Č. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte vidurkis – 30 MGL dydžio bauda (2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2277 redakcija). Teismas, skirdamas baudą taiko nusikaltimo padarymo metu galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, kuris yra mažesnio dydžio nei buvo patvirtintas nuo 2018 m. sausio 1 d.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas B. J. pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 6 388 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 15 000 Eur dydžio dėl neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 1-8).
Grįsdamas patirtos turtinės žalos dydį B. J. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas jam priklausantis automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra: priekinis buferis, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekines kairės pusės durys, priekinis stiklas, šoninis priekinis kairės pusės langas, stogas, kairės pusės slenkstis, priekinio lango valytuvai, nutekėjo stabdžių skystis. Dėl to 2016 m. liepos 9 d. leidimas automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvauti eisme buvo sustabdytas, o 2016 m. gruodžio 9 d. sugadintas automobilis buvo išregistruotas iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, o jam ženklinti išduoti valstybinio registracijos numerio ženklai pripažinti negaliojančiais. Kadangi automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 2001 m. balandžio 26 d., sugadintų detalių remontas neproporcingas automobilio rinkos vertei, jis neremontuotinas, todėl sugadinant automobilį nukentėjusiajam padaryta 1 800 Eur turtinė žala, lygi sugadinto automobilio vertei. Iki sugadinimo automobilis buvo tokios pat labai geros būklės, kokios jį įsigijo prieš 2 metus, sumokėdamas 4 055 Eur (14 000 Lt), nes kasdieniams poreikiams jo nenaudojo (3 t., 2-3).
Civilinis atsakovas nurodo, kad sutinka už sugadintą automobilį nukentėjusiajam sumokėti 1 740 Eur pinigų sumą, o nurodytos sumos pagrįstumą grindžia išvada apie transporto priemonės likutinę vertę (2 t., b. l. 63; 3 t., b. l. 20). Teismas negali nesutikti su atsakovo pateikta išvada dėl automobilio vertės nustatymo, kadangi joje apskaičiuojant transporto priemonės vertę buvo įvertinti ir jos techniniai duomenys, ir apgadinimai. Nustatyta vertė nežymiai skiriasi nuo nukentėjusiojo nurodomos sumos. Nukentėjęs šiuo atveju savo nurodomos vertės niekaip nepagrindė, todėl ieškinio dalis dėl automobilio Audi A4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo tenkintina iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam 1 740 Eur žalos atlyginimą.
Nukentėjęs B. J. taip pat nurodo, kad dėl to, jog būnant gydymo įstaigoje neteko be priežiūros likusio turto, patyrė 1 560 Eur turtinę žalą: nugaišusią tik ką apsiveršiavusią ir labai pieningą karvę vertina 900 Eur; 30 žąsiukų vertina 210 Eur (30 x 7 Eur); 50 viščiukų vertina 50 Eur (50 x 1 Eur); 40 kalakučiukų vertina 200 Eur (40 x 5 Eur); 5 kalakutes vertina 200 Eur (5 x 40 Eur) (3 t., b. l. 4).
Civilinis atsakovas nurodo, kad sutinka nukentėjusiajam už prarastus gyvūnus sumokėti 1 293,90 Eur dydžio sumą (692,50 Eur už karvės praradimą; 158,40 Eur už 30 žąsiukų praradimą; 43 Eur už 50 viščiukų praradimą; 400 Eur už 40 kalakučiukų ir 5 kalakučių paradimą). Šias nurodomas sumas atsakovas grindžia vidutinėmis maisto produktų kainomis Lietuvoje 2016 m. birželio mėnesį (2 t., b. l. 62). Nors nukentėjusiojo nurodomi patirto žalos dydžiai ženkliai nesiskiria nuo civilinio atsakovo sutinkamų sumokėti sumų, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjęs teismo posėdžio metu nurodė tik apytikslį skaičių prarastų paukščių (apie 40 žąsiukų ir apie 50 kalakučiukų), nenurodė tiksliai kiek augintų paukščių jam liko, taip pat niekaip nepagrindžia savo nurodytos žalos apskaičiavimo, todėl civilinio atsakovo paskaičiavimus laiko pagrįstais ir sprendžia ieškinio dalį dėl prarastų gyvulių tenkinti iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam 1 294 Eur žalos atlyginimą.
Nukentėjęs B. J. nurodo, kad LSMU Kauno klinikos stacionare be chirurginio gydymo man buvo paskirtas ir gydymas vaistais, kurių didesnę dalį teko pirkti pačiam. Vaistų pavadinimų nežino. Atsimena tik, kad per dieną privalėjo išgerti net 23 tabletes. Dauguma vaistų buvo brangūs. Juos nupirkdavo sūnus. Dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų, nuolatinės įtampos ir streso nesusimąstė, kad reikėtų saugoti vaistų paskyrimą ir įsigijimą paliudijančius dokumentus (receptus, pirkimo čekius). Rašytiniais įrodymais gali pagrįsti tik 588,59 Eur už vaistus akims ir akinius sumokėtų pinigų sumą (3 t., b. l. 9, 12, 13, 14, 15, 16-17).
Civilinio ieškovas nurodo, kad nesutinka kompensuoti nurodytų gydymo išlaidų, nes jos nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamame įvykyje patirta trauma (atsakovo gydytojos-ekspertės ir VTMT Specialisto vertinimu (žr. Specialisto išvadą Nr. G 336/2016(10)). Teismas šiuo atveju turi sutikti su civilinio ieškovo nurodytu argumentu, kad patirtos gydymo išlaidos dėl dešinės akies gydymo nėra susijusios su įvykyje patirta trauma, kadangi tą patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog 2017 m. rugpjūčio 2 d. susirgimas, susijęs su dešine akimi, neturi ryšio su 2016 m. birželio 7 d. patirta trauma, todėl ši ieškinio dalis atmestina (2 t., b. l. 143-146).
Nukentėjęs B. J. patikslintame ieškinyje taip pat nurodo, kad kai kuriuos vaistus dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų liekamųjų padarinių: dėl glaukomos, dėl kurtumo, nuo skausmo, teks naudoti nuolat. Vienas jų kursas man kainuoja apie 30 eurų. Teismas neturi pagrindo šias išlaidas laikyti pagrįstomis, kadangi nėra nurodoma nei kokie vaistai yra vartojami, nei jų kainos, nei laikotarpis, kuriuo juos būtina vartoti. Ieškinyje taip pat nurodyta, jog nukentėjęs turėjo papildomų išlaidų vaistams – 69 Eur (2 t., b.l. 31).
Civilinio atsakovo atstovas nurodo, kad nurodytos išlaidos vaistams nėra susiję su tiesioginiu eismo įvykio, todėl nesutinka jų kompensuoti (3 t., b. l. 21). Teismas, susipažinęs su pirktų vaistų pobūdžiu, sutinka su šiais civilinio atsakovo išdėstytais argumentais, todėl nekartojant aukščiau išdėstytų motyvų, ieškinio reikalavimo dalies dėl 69 Eur priteisimo netenkina.
Nukentėjęs B. J. nurodo, kad už bulvių nukasimą 2016 metų rudenį patyrė 15 Eur, už šieno nupjovimą, suvežimą ir pirkimą 2016 m. vasarą – 315 Eur, už vežimą apsipirkti, malkų paruošimą, taip pat papildomų išlaidų gyvulių pašarui – 300 Eur, nes be motinos likusiai telyčiai 7 mėnesius teko pirkti pieną, pieno miltus (2 t., b. l. 10). Malkas 2018 m. žiemai dar 2017 m. balandžio mėn. jam padėjo paruošti anūkai Haris ir Deividas, kuriems sumokėjo 150 Eur, po 75 Eur kiekvienam. Susitarė, kad visus darbus prie šieno (paruošimą, suvežimą, sukrovimą) 2017 metais jie man atliks už 300 Eur (3 t., b. l. 4).
Civilinis atsakovas nurodo, kad nesutinka kompensuoti išlaidų pagalbininkams (vežiojimui ir ūkyje), nes tokia jų veikla neatitinka rinkos ir/ar legalios veiklos (darbo sutarties, verslo liudijimo, individualios veiklos ir pan.) sąlygų (3 t., b. l. 4). Teismas laiko, kad nukentėjęs B. J. šiuo atveju niekaip nepagrindė jo nurodomos žalos dydžio. Patektas D. J. paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas, todėl toks reikalavimas yra atmestinas.
Nukentėjęs taip pat nurodo, kad 2016 m. birželio 21 d. išrašant jį iš LSMU ligoninės „Kauno klinikos“ gydytis į namus, buvo paskirta: 3 (tris) mėnesius žaizdas perrišti su antiseptiniais tirpalais vieną kartą per parą, prižiūrint bendrosios praktikos gydytojui, 6 savaičių kairės rankos imobilizacija, tęsti antibakterinį, okulistų ir LOR gydytojų skirtą medikamentinį gydymą, pastovios okulisto ir LOR gydytojų konsultacijos, pakartotinas audiologinis tyrimas, bei periodiškai konsultuotis pas ortopedą traumatologą LSMU ligoninėje „Kauno klinikos“. Perrišti žaizdas į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją 3 mėnesius nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. vyko kiekvieną darbo dieną – 62 kartus, nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. kas antra diena – 3 kartus, o dar vėliau kas trečia diena – 2 kartus, iš viso 67 kartus jį vežė niekur nedirbantis D. J., kuriam sumokėjo 670 Eur. Kiekvieną kartą jam mokėjo po 10 Eur: po 5 Eur už sunaudotus degalus ir po 5 Eur už pavėžėjimą (skaičiuoklė: 67 x 10 = 670). Jis taip pat jį vežė į 3 apklausas vykusias Šakių rajono PK, 4 mėnesius po 1 kartą į mėnesį apsipirkti. Į konsultacijas į KMUK vyko 4 kartus, į kurias jį vežė sūnus D. J. asmeniniu automobiliu, gyvenantis ir dirbantis Kaune. Jam sumokėjo 200 Eur. Kad galėtų jį nuvežti į konsultacijas, kiekvieną kartą jam reikėjo prašyti laisvos nuo darbo dienos, už kurią darbdavys nemokėjo. Atvažiuodavo iš Kauno į (duomenys neskelbtini) kaimą jo nuvežti į Kauno Klinikas, po to parveždavo ir dar grįždavo atgal į kauną. Per vieną dieną jis nuvažiuodavo 365 km. Todėl kiekvieną kartą už sunaudotą benziną sumokėdavo po 50 Eur (4 x 50 Eur) (3 t., b. l. 3).
Civilinis atsakovas šiuo atveju neginčija, kad nukentėjęs B. J. patyrė kelionės išlaidų ir remiantis ieškiniu apskaičiavo, kad iš viso nukentėjęs galėjo nuvažiuoti 1 576 km, tačiau nurodė, kad nesant įrodymų, pagrindžiančių kuro įsigijimą, automobilio dokumentų, išlaidų apskaičiuoti ir apmokėti neturi galimybės. Teismas iš dalies sutinka su civilinio ieškovo išdėstyta pozicija, tačiau pažymi, kad į apskaičiavimą nėra įtraukti dar 3 vykimai į apklausas Šakių rajono PK. Nors šiuo atveju nukentėjęs nepateikė kelionės išlaidas pagrindžiančių įrodymų, tačiau teismas sprendžia, kad jos nukentėjusiajam buvo būtinos ir nėra ginčo, jog jis šias išlaidas patyrė. Teismas laiko nepagrįstu reikalavimą dėl 5 Eur mokėjimą už pavežimą, tačiau įvertinus tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie degalų kainas, tiksliai nuvažiuotų kilometrų skaičių, sprendžia, jog protinga ir adekvati pinigų suma už kurą yra 500 Eur ir tokią pinigų sumą priteisia iš civilinio atsakovo.
Vertindamas patirtos neturtinės žalos dydį B. J. nurodo, kad iki eismo įvykio buvo visiškai sveikas žmogus, bet dėl per jį patirtų sužalojimų teko ilgą laiką gydytis, tačiau visiškai pagyti nepavyko. Jau beveik apako ir dešine akimi, kairiosios akies regėjimo atgaivinti neįmanoma ir mažai tikėtina, kad pavyks išsaugoti regėjimą dešiniąja akimi. Nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. birželio 21 d. (154 dienų) buvo gydomas Kauno klinikos stacionare ortopedijos traumatologijos skyriuje. 2016 m. birželio 8 d. kairė ranka buvo imobilizuota gipso langete, o 2016 m. birželio 15 d. atlikta operacija – kairiojo stipinkaulio ir alkūnkaulio osteosintezės rakinamais implantais. 2016 m. birželio 10 d. jam buvo diagnozuotas kurtumas kaire ausimi dėl per eismo įvykį patirtų sužalojimų. Dėl šio eismo įvykio metu padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė ne tik stiprų fizinį skausmą, bet ir emocinį šoką. Skausmas buvo toks stiprus, sužalojimai tokie dideli ir jų tiek daug, o gydymas sudėtingas ir ilgas, todėl kankino baimė ir nežinomybė dėl visiško pasveikimo. Nors gydymas baigtas, negali susitaikyti su išlikusiais potrauminiais padariniais: negirdi ir negirdės kaire ausimi, nemato ir nematys kaire akimi, nes dėl sužalojimo per eismo įvykį atsiradusios dekompensuotos glaukomos, nutraukto akies nervo negalima keisti akies lęšiuko. Dėl 5 valandos trukusios operacijos ir taikytos visiškos nejautros, labai susilpnėjo atmintis, sulaužyti kairės pusės dantų protezai, labai dažnai skauda galvą, kairę ranką, kuri aptirpusi, jautrūs tik pirštų galai, o patys pirštai liko sulenkti ir visiškai neišsitiesia. Su ja negali palenkti nei durų rankenos, nei sagų užsisegti, nei puodelio neišklaiko. Laukia dar viena kairės rankos operacija dėl implantų pašalinimo. Dėl kankinančių galvos ir rankos skausmų tenka nuolat vartoti nuskausminamuosius vaistus, nors iki pastarojo eismo įvykio vaistų aplamai beveik nenaudojo. Dėl suvartoto didelio kiekio vaistų sutriko virškinimas, vargina skrandžio skausmai. Skrandžiui bei virškinimo sistemai kenkia ir pirktiniai pieno produktai, kai iki eismo įvykio valgė savus, ekologiškus, nes ūkyje nenaudoju jokių trąšų. Dėl patirtų sužalojimų ir jų liekamųjų padarinių sumažėjo bendravimo galimybės, negali savarankiškai savimi pasirūpinti. Kadangi nemato abiem akimis, nes dešiniosios akies regėjimas tik sąlyginis ir trumpalaikis, negirdi viena ausimi ir tik iš dalies valdo vieną ranką, tapo priklausomas nuo kitų žmonių, dėl ko nuolat jaučiasi nepilnavertis, našta aplinkiniams. Iki pastarojo eismo įvykio buvo labai darbštus: ne tik pats sau viską pasidarydavo, dar padėdavo kitiems (3 t., b. l. 5-6)
Bylos duomenimis nukentėjusiajam B. J. dėl eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 81-82; 2 t., b. l. 143-146). Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis B. J. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – buvo ilgai gydomas, dėl kairės akies ir ausies sužalojimų šiuo metu kairia akimi nemato ir kairia ausimi negirdi, nepilnai valdo kairę ranką, skauda sulaužytą žandikaulį Akivaizdu, kad dėl tokio įvykio ir sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam sutriko normalus gyvenimo ritmas, buvo apsunkinta galimybė rūpintis savimi, laukia rankos operacija. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į nukentėjusiojo nepakankamą atsargumą kelyje – dėl galimai silpnesnio regėjimo (bylos duomenis nuolat skundėsi regėjimo pakitimais, o 2016 m. vasario 29 d., kad nemato kaire akimi) turėjo parinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų matyti kelyje kitą eismo dalyvį ir atsiradus kliūčiai, sustabdyti transporto priemonę; į kaltinamojo asmenybę – neteistas, nebaustas, dirba, turi šeimą; į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (eismo įvykio metu padarius nesunkius sveikatos sutrikdymus), kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 580 Eur iki 3 000 Eur, bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo B. J. dvasinį skausmą – 4 000 Eur suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam B. J. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos Draudimas“.
Nukentėjęs B. J. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 300 Eur (2 t., b. l. 46, 47, 152; 3 t., b. l. 24).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo neišieškoti arba jų dydį sumažinti. Šiuo atveju baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama ilgai, nukentėjusiojo atstovės ruošė ieškinį, po to patikslintą ieškinį, todėl patirtos 1 300 Eur išlaidos yra adekvačios bylos sudėtingumui, kadangi kaltinamasis kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo S. Č. materialinė padėtis yra sunki ir šiuo pagrindu išlaidų mažinti nėra galimybės, todėl iš kaltinamojo priteistinos visos nukentėjusiojo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Kaltinamajam S. Č. jokia kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 30 MGL dydžio (1 129,80 Eur) bauda.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. Č. kardomosios priemonės neskirti.
B. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 4 000 (keturis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui B. J.
Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 3 534 (tris tūkstančius trisdešimt keturis) eurus turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui B. J.
Priteisti iš kaltinamojo S. Č. 1 300 (vieną tūkstantį tris šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų civiliniam ieškovui B. J.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.