- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-05
- Bylos Nr.
- 2-1256-196/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bendraatsakovės E. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, bankrutavusios individualios įmonės „Teisinės veiklos biuras“ bankroto byloje Nr. B2-132-254/2018.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Lexuna“. Minėta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi palikta nepakeista. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsakovės savininkė E. R. įtraukta bendraatsakove bankroto byloje.
2. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi, tenkinęs BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ bankroto administratorės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones; areštavo bendratsakovei E. R. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 13 703,56 Eur (47 315,65 Lt) sumai, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; turto nesant ar esant nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai bendratsakovės E. R. pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis; nustatė visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą; E. R. leido disponuoti per mėnesį ne didesne kaip 1 MMA (300 Eur) suma.
3. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi leido vykdyti išieškojimą iš BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ savininkei E. R. nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. 2381/10 000 dalies pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1993-4030-5022), esančio Žemaičių g. 14A, Kaune.
4. 2018 m. balandžio 19 d. bankroto administratorė kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas bankrutavusios IĮ „Teisinės veiklos biuras“ savininkės E. R. vardu registruotam nekilnojamajam turtui. Prašymas grindžiamas tuo, kad teismui leidus vykdyti išieškojimą iš BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ savininkei priklausančio nekilnojamojo turto, 2018 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo parduota atsakovės savininkei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Žemaičių g. 14A, Kaune, 2381/10000 dalis. Todėl tam, kad bankroto administratorė galėtų nevaržomai įgyvendinti likvidavimo procedūrą yra būtina panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ savininkės E. R. vardu registruotam nekilnojamajam turtui taikytą areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą tenkino ir panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi bendraatsakovės E. R. nekilnojamajam turtui taikytą areštą.
6. Teismas iš administratorės prašymo turinio ir parteiktų įrodymų nustatė, kad 2018 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo parduota atsakovės savininkei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Žemaičių g. 14A, Kaune, 2381/10000 dalis. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatė, kad nuosavybės teisė į minėtą turtą įregistruota UAB „Alanvila“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
7. Teismas sutiko su administratorės argumentu, kad nepanaikinus bendraatsakovei priklausančiam nekilnojamajam turtui taikyto arešto, bankroto administratorė negalės tinkamai įgyvendinti įmonės administratorės funkcijų ir pabaigti turto pardavimo procedūrų. Dėl to teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi bendraatsakovės E. R. nekilnojamajam turtui taikytą areštą (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskirajame skunde bendraaatsakovė E. R. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį elgėsi šališkai ir pažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalies normą, kurioje nustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą.
8.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, neatkreipė dėmesio, kad turtas parduotas UAB „Alanvita“ 2018 m. balandžio 18 d., nors tik 2018 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl įmonės savininkei priklausančio turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie mokėjimus. Šios aplinkybės leidžia abejoti, ar turtas buvo parduotas 2018 m. balandžio 18 d. Kilus abejonių buvo kreiptasi į prokuratūrą ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, kad būtų atliktas tyrimas, todėl ši nutartis negali būti vykdoma.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į bendraatsakovės E. R., atstovaujamos I. M. R., atskirąjį skundą BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ bankroto administratorė UAB „Lexuna“ prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, I. M. Rimienei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 2 500 Eur baudą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad I. M. R. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes padavė skundą bendraatsakovės E. R. vardu, nors jos interesai yra priešingi atstovaujamajai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją taisyklę laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Bankroto procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, galiojimas ir panaikinimas turi ypatumų, atsižvelgiant į bankroto bylų procesinių teisinių santykių bei šių bylų nagrinėjimo specifiką.
13. Pagal ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti ir naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio nuostatas bankrutuojančios individualios įmonės likvidavimo procese pardavinėjant įmonės savininko turtą, bankroto administratorius gali spręsti dėl savininko turto (į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreipiamas išieškojimas) pardavimo tvarkos, pirmiausia siekiant maksimalaus bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo tuo atveju, kai įmonės savininkui priklausančio turto vertė viršija kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1751-823/2017). Klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 18 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
14. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisė disponuoti įmonės turtu yra suteikta tik bankroto administratorei. Pirmosios instancijos teismas sutiko su bankroto administratorės argumentais, kad nepanaikinus bendraatsakovei priklausančiam nekilnojamajam turtui taikyto arešto, bankroto administratorė negalės tinkamai įgyvendinti įmonės administratorės funkcijų. Teismas pažymėjo, kad apeliantės nekilnojamasis turtas jau yra parduotas, tačiau siekiant užbaigti pardavimo procedūras turi būti panaikintos apeliantės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
15. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia CPK 285 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Be to, apeliantė pažymi, kad teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų (pavedimo kopijų ir kt.), kad ginčo turtas buvo parduotas UAB „Alanvila“. Apeliantės manymu, abejonių dėl turto pardavimo 2018 m. balandžio 18 d. kelia tai, kad 2018 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl įmonės savininkei priklausančio turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.
16. Apeliacinės instancijos teismas išdėstytus atskirojo skundo argumentus vertina bankroto administratorės prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones kontekste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentais nepagrindžiama, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi tenkindamas administratorės prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.
17. Iš nagrinėjamoje byloje pateiktos UAB „Alanvila“ ir E. R., atstovaujamos IĮ „Teisinės veiklos biuras“ bankroto administratorės UAB „Lexuna“, 2018 m. balandžio 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad pardavėja E. R. pardavė, o pirkėja UAB „Alanvila“ nupirko 2381/10 000 dalį pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris Nr. 1993-4030-5022, esančio Kaune, Žemaičių g. 14A. Byloje nėra duomenų, kad šis sandoris būtų pripažintas negaliojančiu arba kad dėl šio sandorio realių teisinių pasekmių nekilo. Apeliantės abejones dėl turto pardavimo, susijusias su 2018 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolu, paneigia byloje esantis 2018 m. gegužės 25 d. patikslintas kreditorių susirinkimo protokolas, iš kurio turinio matyti, kad klausimas dėl E. R. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo 2018 m. balandžio 20 d. nebuvo svarstytas. 2018 m. balandžio 20 d. BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ kreditorių susirinkime buvo svarstytas tik vienas klausimas – dėl bankrutavusios įmonės likvidacinio termino atnaujinimo ir pratęsimo.
18. Apeliantės argumentai dėl CPK 285 straipsnio 2 dalies straipsnio pažeidimo laikytini deklaratyviais teiginiais, kurie nėra pagrįsti jokiomis konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.
19. Kadangi pagal ĮBĮ bankrutuojančios įmonės ir individualios įmonės savininkės turtas perėjo bankroto administratorės dispozicijon, pripažintina, kad nutartis dėl bendraatsakovės E. R. nekilnojamajam turtui taikyto arešto panaikinimo yra priimta iš esmės bankrutuojančios įmonės kreditorių ir bankroto administratorės interesais, nes tik taip ji gali tinkamai įgyvendinti savo pareigas ir, realizuodama administruojamos įmonės ir jos savininkės turtą, patenkinti kreditorių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorei pateikus prašymą panaikinti bankrutavusios individualios įmonės savininkei priklausančio turto areštą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantė nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl skundžiama nutartimi galėtų būti pažeisti BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ ar jos kreditorių interesai, sprendžia, kad pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
20. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
21. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą tenkino ir panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ bendraatsakovės E. R. nekilnojamajam turtui taikytą areštą. 2018 m. gegužės 11 d. gautas I. M. R., veikiančios pagal įgaliojimą, atskirasis skundas E. R. vardu dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjai I. M. R. 10 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti atskirąjį skundą, pasirašytą pačios E. R. arba asmens, galinčio būti jos atstovu pagal pavedimą, arba pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad I. M. R. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. 2018 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos teisme gautas E. R. pasirašytas atskirasis skundas, kuris 2018 m. gegužės 29 d. teisėjo rezoliucija buvo priimtas.
22. Tiek iš E. R. pasirašyto atskirojo skundo, tiek iš E. R. vardu teikto, tačiau I. M. R. pasirašyto atskirojo skundo, turinių matyti, kad jie yra panašūs. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog I. M. R., pateikusi E. R. vardu atskirąjį skundą, pažeidė atstovaujamosios E. R. teises. Pažymėtina, kad I. M. R. pasirašytam atskirajam skundui Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo nustatytas terminas jo trūkumams pašalinti – pateikti atskirąjį skundą, pasirašytą pačios E. R. arba asmens, galinčio būti jos atstovu pagal pavedimą, arba pateikti įrodymus, kad I. M. R. turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, nes I. M. R. nepateikė įrodymų apie aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Taigi Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi I. M. R. pasirašyto atskirojo skundo trūkumai nesusiję su netinkamu atstovavimu E. R.
23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir nagrinėjamu atveju nenustačius I. M. R. tyčinio nesąžiningo elgesio, netenkintinas BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ bankroto administratorės UAB „Lexuna“ prašymas skirti I. M. R. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.