- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-466-425/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00778-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- T. G.
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio autobusų parkas“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-466-425/2019
Vaida Motiejūnienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00778-2019-7
2019 m. gegužės 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) T. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2525-1026/2019 pagal pareiškėjo T. G. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio autobusų parkas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolio A. B. kontoroje buvo gautas pareiškėjo (skolininko) T. G. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė antstolio užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), suėjus vykdymo senaties terminui.
2. 2019 m. vasario 18 d. antstolis A. B. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo T. G. skundą bei skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė pirmosios instancijos teismui.
3. Patvarkyme antstolis nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys rodo, jog skolininkui paskirtos baudos išieškojimas užsitęsė dėl jo paties vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, dėl ko nutraukti vykdymo veiksmus dėl senaties nėra teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Skundžiama 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo T. G. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju spręstina, jog antstoliui nebuvo objektyvių galimybių išieškoti paskirtą baudą, kadangi skolininkas su antstoliu nebendradarbiavo, nesiekė padengti skolą. Byloje nėra duomenų, kad nuo baudos paskyrimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos su pareiškimu dėl antstolio veiksmų, T. G. aktyviai domėjosi skolos išieškojimo procesu, bendradarbiavo su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu, sumokėjo skolą ir vykdymo išlaidas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, antstolių kontorose yra ir daugiau užvestų vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš T. G., kurios nėra baigtos. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkas nesiekė sumokėti baudos/skolos. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjas vengė sumokėti jam skirtą baudą.
6. Kita vertus, iš vykdomojoje byloje esančių duomenų galima spręsti, jog antstolis ėmėsi visų priemonių tinkamai įvykdyti vykdomuosius dokumentus, periodiškai atliko reikalingus išieškojimo veiksmus. Remiantis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog vykdymo laikotarpiu būtų buvęs dvejų metų laikotarpis, kuomet antstolis neatliko jokių vykdymo veiksmų, dėl ko reikalavimas nutraukti vykdomąją bylą dėl vykdymo senaties termino pasibaigimo yra nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. G. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – vykdomąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui.
8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, kadangi nevertino įstatymo nuostatų, įtvirtinančių 2 metų senaties terminą, ir šių nuostatų, kaip ir šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos nepagrįstai netaikė. Be to, antstolis, pradėdamas išieškojimą, turėjo atsiųsti raginimą sumokėti baudą, o tik po to pradėti priverstinį išieškojimą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu antstolis A. B. prašo atskirojo skundo netenkinti.
10. Nurodo, kad skolininko skundas yra nepagrįstas, jis nurodo deklaratyvius teiginius, nors į jo skundo argumentus pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, detaliai atsakė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino skolininko prašymo nutraukti vykdomąją bylą suėjus 2 metų senaties terminui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, o taip pat atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis), dėl ko ją keisti ar naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
13. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017-01-01 įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (LVAT 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007LVAT 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, LVAT 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007, 2009 gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).
14. Nagrinėjamu atveju iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad priverstinio vykdymo metu nebuvo ilgesnio, nei 2 metų laikotarpio, kurio metu antstolis nebūtų atlikęs jokių vykdymo veiksmų. Nepaisant to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, skolos sumokėjimas ir aktyvus domėjimasis vykdymo procesu yra skolininko pareigą (CPK 643, 644 ir kt. straipsniai), tačiau šioje byloje nėra jokių duomenų, kad nuo baudos paskyrimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos su pareiškimu dėl antstolio veiksmų, apeliantas atliko kokius nors veiksmus, susijusius su vykdymo procesu ar paskirtos baudos sumokėjimu, nors pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad skolininkas nežinojo apie jam skirtą baudą bei pradėtą priverstinio vykdymo procesą. Priešingai, iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio 2015-06-26 patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 57 Eur išieškojimo bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas apeliantui ar kitam asmeniui pagal įgaliojimą buvo įteikti 2015-07-02 (4 vykdomosios bylos lapas), tačiau iki 2019 metų vasario mėnesio skolininkas jokių duomenų nepateikė, į antstolį nesikreipė bei neįrodė, kad sumokėjo skolą ar vykdymo išlaidas. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas vengė sumokėti jam skirtą baudą, kas, antstoliui ėmusis visų priemonių tinkamai įvykdyti vykdomuosius dokumentus bei periodiškai atlikus reikalingus išieškojimo veiksmus, neleidžia tenkinti skolininko reikalavimo ir nutraukti vykdomąją bylą suėjus išieškojimo senaties terminui.
15. Vertinant apelianto argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo šališkumu, pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos, o CPK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad pareiškimas dėl nušalinimo turi būti motyvuotas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis subjektyviais kriterijais, o ne visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir įrodymus įvertinęs pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias CPK normas. Apeliantas nenurodė ir byloje nėra duomenų apie tai, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas ar, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėja siekė pakenkti apeliantui. Tai, kad teismo procesinis sprendimas yra nepalankus šaliai, savaime nereiškia nei įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, nei teismo šališkumo. Kita vertus, pagal byloje esančius duomenis apeliantas nušalinimo pirmosios instancijos teismo teisėjai reiškęs nebuvo, o teisėjo šališkumą nurodo tik atskirajame skunde, teismui priėmus apeliantui nepalankų procesinį sprendimą. Tai papildomai pagrindžia vertinimą, kad nurodomas teisėjos šališkumas yra susijęs išimtinai su apeliantui priimti nepalankiu procesiniu sprendimu.
16. Be to, apeliacinės instancijos teismas papildomai pabrėžia ir tai, kad CPK 320 straipsnio dalyje įtvirtinta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą nutartį nebuvo spręstas klausimas dėl antstolio veiksmų, susijusių su raginimo nagrinėjamoje byloje priėmimu, kadangi tokio reikalavimo pareiškėjas nebuvo reiškęs antstoliui pateiktame skunde. Atsižvelgiant į tai, atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su antstolio veiksmais dėl raginimo priėmimo/nepriėmimo peržengia šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas ir dėl to nėra nagrinėjami.
17. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei vertino byloje esančius duomenis, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.