- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-1701-613/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- V. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo bei kitų reikalavimų, ir atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei D. V., išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. V. ieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio V. V. kaltės ir nenustatyti termino susitaikyti; 2) nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovei priteisti 5 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę, atsakovui jo turimą pavardę; 4) ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovui išlaikymas nepriteistinas; 5) nustatyti nepilnametės dukros V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. V.; 6) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametės dukters V. V. naudai po 400 Eur mėnesinių periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) priteisti iš atsakovo dukrai V. V. neteikto išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus – 10 800 Eur; 7) nustatyti atsakovo ir dukters bendravimo tvarką; 8) padalyti santuokoje įgytą turtą – automobilį „Audi“ A4 priteisti ieškovei; atsakovui priteisti 1 000 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovės; 9) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas V. V. priešieškiniu prašo: 1) šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę, atsakovui jo turimą pavardę; 3) netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo; 4) nustatyti nepilnametės V. V. gyvenamąją vietą su tėvu V. V.; 5) nustačius dukters gyvenamą vietą su tėvu, atsakovas įsipareigoja leisti ieškovei be jokių apribojimų bendrauti su dukra; 6) netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo iš atsakovo priteisti 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 7) ieškovei priteisti santuokoje įgytą automobilį, atsakovui iš ieškovės priteisiant 1 000 Eur piniginę kompensaciją; 8) priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
Žemesnės instancijos teismas
3. Telšių apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas dukrai V. V. po 327 Eur per mėnesį nuo ieškinio priėmimo iki sprendimo byloje priėmimo.
4. Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašyta laikinai nustatyti V. V. gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė dėl minėtos teismo nutarties 2025 m. rugsėjo 4 d. yra pateikusi atskirąjį skundą.
Šalies argumentai
5. Atsakovas 2025 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juo prašė nustatyti nepilnametės dukters V. V. gyvenamąją vietą su atsakovu (tėvu). Atsakovas nurodė, kad dukra yra išreiškusi savo nuomonę, jog nori gyventi su atsakovu, dabartinėje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), su kuria sieja daug interesų: žada lankyti būrelius, ugdymo įstaigą, turi draugų, todėl nenori gyventi (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad gyvenamosios vietos pakeitimas gali sukelti didesnę socialinę ir psichologinę žalą.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2025 m. rugsėjo 15 d. pateikė nuomonę dėl nepilnametės V. V. interesų dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad Tarnybos surinktoje informacijoje nustatyta, jog bazinius vaiko poreikius geba užtikrinti abu tėvai, tačiau išlieka didelė problema – tėvas nesudaro tinkamų sąlygų palaikyti nuolatinį ir sklandų ryšį vaikui su mama, nors tai yra būtina vaiko emocinei ir psichinei gerovei. Yra svarbu laikinai sureguliuoti kilusią ginčo situaciją ir taip apsaugoti nepilnamečio vaiko interesą gyventi poreikius atitinkančioje aplinkoje. Būtų tikslinga nustatyti ne tik vaiko gyvenamąją vietą, bet ir bendravimo tvarką su skyrium likusiu gyventi vienu iš tėvų, kuri būtų šalims privaloma ir realiai vykdoma. Manytina, tai galėtų sumažinti tarp šalių užsitęsusius konfliktinius santykius, padėtų apsaugoti vaiką nuo patiriamos įtampos, nesaugumo, neigiamų išgyvenimų ir emocijų. Vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų gynimo principu ir atsižvelgiant į pačios mergaitės išsakomą nenorą apsigyventi pas mamą (duomenys neskelbtini), norą likti jai įprastoje aplinkoje ir gyventi su tėčiu – tą ne vieną kartą ji išsako ne tik skirtingiems Tarnybos specialistams bet ir atvykusiai į namus policijai, manoma, kad mergaitės gyvenamoji vieta laikinai turėtų būti nustatyta su tėvu, o šis turėtų būti įpareigojamas užtikrini dukters bendravimą su motina, kad motina galėtų atkurti ir stiprinti savo ryšį su dukra, atliepiant vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Telšių apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė nepilnametės V. V. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas; nutarė, įsiteisėjus šiai nutarčiai, panaikinti 2025 m. birželio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas nustatė, kad byloje kyla ginčas dėl nepilnametės V. V. gyvenamosios vietos nustatymo, todėl atsakovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną dukters gyvenamą vietą su atsakovu. Teismas įvertino Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. rugsėjo 15 d. pateiktą nuomonę ir nustatė, kad visi byloje esantys duomenys tik patvirtina šalių konfliktiškus santykius, į kuriuos įtraukiama ir šalių nepilnametė dukra, o svarbiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus, kuriais būtų užtikrinama vaikui emociškai stabili aplinka, kuri geriausia atlieptų vaiko poreikius. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutaria dėl dukros gyvenamosios vietos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. V. šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini), kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje, kad su šia gyvenamąja vieta ((duomenys neskelbtini)) ją sieja daugiau interesų – lanko būrelius, ugdymo įstaigą, turi draugų, nusprendė, jog šiuo metu laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje užtikrintų geriausius nepilnametės interesus. Teismo vertinimu, dukra atsakovo gyvenamojo vietoje jaučiasi saugi, kadangi tai jai žinoma aplinka. Teismo vertinimu, tarp šalių esant ginčui, siekiant užtikrinti nepilnametės interesus, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu.
9. Teismas padarė išvadą, kad nustačius V. V. gyvenamąją vietą su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje, 2025 m. birželio 19 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tolesnis taikymas nebeatitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, nepagrįstai suvaržo atsakovo teises, todėl laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė D. V. prašo Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – nustatant nepilnametės V. V. gyvenamąją vietą su tėvu V. V. – panaikinti visiškai ir klausimą išspręsti iš esmės: visiškai atmesti atsakovo 2025 m. rugsėjo 5 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su jo dukros V. V. gyvenamosios vietos nustatymu su juo, taikymo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
10.1. Teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visiškai neatsižvelgė į motinos poziciją ir nuomonę šiuo klausimu. Ieškovė nebuvo informuota apie tai, kad tą dieną bus priimtas procesinis sprendimas, todėl negalėjo nei pateikti savo argumentų, nei tinkamai pasiruošti. Teismas tą pačią dieną, gavęs sprendimą iš Tarnybos, nedelsdamas priėmė nutartį, kuria buvo patenkintas atsakovo prašymas.
10.2. Iš Tarnybos pateikto dokumento teismas pasirinko tik tas išvadas, kurios palankios atsakovui ir kurios sudarė klaidingą pagrindą priimti jam palankų procesinį sprendimą. Buvo ignoruoti kiti reikšmingi aspektai, kurie atskleidžia atsakovo netinkamą elgesį ir galimą žalą vaiko emocinei ir psichologinei gerovei. Pavyzdžiui, Tarnyba išvadoje aiškiai konstatavo, kad atsakovas nesudaro tinkamų sąlygų palaikyti nuolatinį ir sklandų ryšį tarp vaiko ir motinos. Toks ryšys yra būtinas užtikrinant vaiko emocinę pusiausvyrą ir psichinę gerovę. Tai yra esminė aplinkybė, turėjusi būti išsamiai įvertinta, priimant sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ji buvo ignoruota.
10.3. Tarnyba aiškiai rekomendavo, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, į posėdį kviečiant abi šalis. Tai leistų operatyviai, betarpiškai išsiaiškinti aplinkybes ir užtikrinti, kad priimti sprendimai geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat buvo akcentuota būtinybė kartu išspręsti laikino vaiko išlaikymo klausimą. Teismas šias rekomendacijas ignoravo ir priėmė sprendimą rašytinio proceso tvarka, be šalių dalyvavimo, taip paneigdamas pagrindinius vaiko interesų apsaugos principus. Tokie teismo veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl proceso teisėtumo ir nešališkumo, taip pat dėl to, ar teismo priimtas sprendimas tikrai atitinka vaiko geriausius interesus.
10.4. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad vaikas jau yra įpratęs gyventi su mama (duomenys neskelbtini), turi pastovias gyvenimo sąlygas ir kasdienius įpročius. Ieškovė galėjo paaiškinti, jei būtų išklausyta, kad mama neketina vaiko vežti į (duomenys neskelbtini), nes ji jau pradėjo lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini). Vaiko perėjimas į tėvo namus, ypač kai jis dirba pamaininį darbą ir nėra visą laiką su dukra, galėtų paveikti vaiko emocinę būklę ir psichologinę sveikatą. Atsakovas vaiką palieka su jai nepažįstamomis moterimis (per mėnesį tokios buvo keturios). Vaikui labai svarbu išlaikyti esamą gyvenimo ritmą ir stabilius santykius su mama, ypač jei ji gali skirti daugiau dėmesio ir rūpybos.
10.5. Labai svarbu, kad vaikas būtų išklausytas ir į jo nuomonę atsižvelgiama. Tėvas trukdo procesui, galbūt formuodamas vaiko nuomonę ir trukdydamas atviram pokalbiui su mama. Teismui būtina įvertinti, ar šis trukdymas neturi neigiamo poveikio vaiko emocinei būklei. Svarbus vaiko psichologinės gerovės aspektas. Tarnybos specialistai nurodo psichologinės pagalbos poreikį. Tėvo nesirūpinimas šiuo klausimu gali kelti klausimų apie jo gebėjimą užtikrinti vaiko gerovę ir emocinę sveikatą. Mama, kreipdamasi į psichologą, parodo savo rūpestį ir atsakomybę už dukros psichologinę gerovę. Atsakovo kišimasis į pokalbius su specialistais, pasakojimai, ką vaikui reikia sakyti, ir nuolatinis klausymasis gali reikšti, kad vaiko nuomonė nėra visiškai savarankiška. Teismas nepakankamai įvertino šiuos faktus.
10.6. Teismas ne tik pažeidė ieškovės procesinę teisę būti išklausytai, nesivadovavo Tarnybos sprendime išdėstyta rekomendacija būti išklausytoms abiem šalims, bet neatsižvelgė ir į tai, kad Šiaulių apygardos teisme dar neišnagrinėtas 2025 m. rugsėjo 4 d. ieškovės atskirasis skundas dėl dukros laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Teismo procesas atliktas skubotai, nesilaikant teisinių procedūrų. Toks teismo sprendimas gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek vaikui, tiek tėvams.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. V. prašo palikti Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį nepakeistą; ieškovės atskirojo skundo netenkinti; iš ieškovės atsakovui priteisti patirtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovė apie atsakovo 2025 m. rugsėjo 5 d. teismui pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepilnametės dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, tikrai žinojo, nes apie visus vykstančius procesinius veiksmus bei teismui pateikiamus procesinius dokumentus šalių skyrybų byloje ieškovę nuolat informavo Tarnyba. Be to, šalių skyrybų byloje ieškovei atstovauja jos advokatas, kuris seka bylos eigą ir turėjo laiku informuoti ieškovę, kad yra pateiktas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepilnametės dukters atžvilgiu, taip pat ir pati ieškovė turi domėtis bylos eiga. Nekyla abejonių, kad ieškovė žinojo, jog teismui buvo pateiktas Tarnybos sprendimas, kuriuo vadovavosi teismas.
11.2. Nepilnametė dukra Tarnybos skyriui ne kartą išreiškė norą gyventi kartu tik su savo tėvu (duomenys neskelbtini). Nepilnametė dukra gyventi kartu su mama nenori, nes mama nori ją išvežti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena kažkoks vyriškis. Pažymi tai, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai dėl vaiko ir jos motinos bendravimo tvarkos yra pasikeitę ir pagerėję. Šiuo metu vaiko tėvams tarpusavyje geranoriškai sutarus, ieškovė pasiima nepilnametę dukrą savaitgaliais (kai dukra nelanko (duomenys neskelbtini)) iš dukters dabartinės gyvenamosios vietos, kai ji gyvena pas tėvą, ir grąžina dukrą, atvesdama į atsakovo namus. Atsakovas be jokių apribojimų leidžia ieškovei bendrauti su nepilnamete dukra, išskyrus tai, kai ieškovė nori išsivežti dukrą į (duomenys neskelbtini), o dukra kategoriškai su tuo nesutinka. Tik dėl to tarp šalių iškyla tarpusavio konfliktai. Paskutiniu metu ieškovė su nepilnamete dukra bendrauja tik (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), dukrai nenorint, jos nebeveža, o (duomenys neskelbtini) ieškovė nuosavybės teise turi gyvenamąjį būstą. Vaiko motina žino, kad nepilnametė dukra gyvena pas atsakovą patogiame, sutvarkytame bute, yra patenkinta ir laiminga. Jokių priekaištų ar reikalavimų dėl dabartinės vaiko gyvenamosios vietos, dukters priežiūros ieškovė atsakovui nereiškia.
11.3. Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, jo gyvenamojoje vietoje, yra tinkamas ir saugus, to pageidauja ir pati dukra. Teismas tinkamai įvertino aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, ar įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Ieškovės atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti šalių dukters laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
14. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė yra pareiškusi ieškinį atsakovui, o atsakovas – priešieškinį ieškovei, tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo bei kitų reikalavimų, tarp jų – nepilnametės dukters V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Telšių apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priteisė iš atsakovo dukters V. V. laikiną išlaikymą po 327 Eur per mėnesį.
16. Nustatyta, kad byloje 2025 m. rugpjūčio 20 d. buvo gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovė prašė laikinai nustatyti V. V. gyvenamąją vietą su ieškove. Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nutarta ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugpjūčio 29 d.; informuoti atsakovą, kad jis turi teisę iki 2025 m. rugpjūčio 28 d. pateikti teismui nuomonę dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones; įpareigoti Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių atlikti šalių nepilnamečio vaiko V. V. nuomonės išklausymą laikinos gyvenamosios vietos pas ieškovę nustatymo klausimu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pas ieškovę ir atsakovą vertinimą bei pateikti teismui išvadą (įskaitant prašomus duomenis) dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių iki 2025 m. rugpjūčio 28 d. (imtinai). Byloje 2025 m. rugpjūčio 28 d. pateiktas atsakovo atsiliepimas į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; 2025 m. rugpjūčio 29 d. pateikta Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonė dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintas. Ieškovė dėl minėtos 2025 m. rugpjūčio 29 d. teismo nutarties 2025 m. rugsėjo 4 d. pateikė atskirąjį skundą, jis paskirtas nagrinėti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-3520-661/2025 2025 m. lapkričio 20 d. 8.30 val.
17. Byloje taip pat nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 5 d. atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti nepilnametės dukters V. V. gyvenamąją vietą su atsakovu (tėvu). Bylą nagrinėjančios teisėjos 2025 m. rugsėjo 10 d. rezoliucija išvadą teikianti institucija įpareigota iki 2025 m. rugsėjo 15 d. pateikti nuomonę dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant išsiaiškinti faktinę nepilnametės gyvenamąją vietą šiuo metu. Byloje 2025 m. rugsėjo 15 d. gauta Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonė dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsakovo prašymas tenkintas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta nepilnametės V. V. laikina gyvenamoji vieta su atsakovu V. V. (vaiko tėvu), kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, taip pat nutarta, įsiteisėjus šiai nutarčiai, panaikinti 2025 m. birželio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė, nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, 2025 m. rugsėjo 22 d. pateikė šioje byloje nagrinėjamą atskirąjį skundą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
18. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nepilnametės šalių dukters laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. Atskiruoju skundu atsakovė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir remiasi argumentais, kad teismo procesas atliktas skubotai, pažeista ieškovės procesinė teisė būti išklausytai, tinkamai neįvertintos Tarnybos pateiktame dokumente pateiktos rekomendacijos, kad būtų išklausytos abi šalys, bei nurodyti aspektai apie atsakovo netinkamą elgesį bei galimą žalą vaiko emocinei ir psichologinei gerovei, neįvertintos reikšmingos aplinkybės. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą laikosi pozicijos, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir atitinka geriausius nepilnametės interesus.
19. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl dukters gyvenamosios vietos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški, į šalių konfliktus įtraukiama ir jų nepilnametė dukra.
20. Pažymėtina tai, kad kai tėvai dėl vaiko gyvenamosios vietos nesutaria, klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, sprendžia teismas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3.169 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kol bus priimtas teismo sprendimas, ir laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Teismas CK 3.65 straipsnyje nurodytas priemones gali taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 29 punktas). Sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų – taikymo iš šeimos teisinių santykių kilusioje byloje, prioritetas teiktinas siekiui užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir jų apsaugą iki byla bus išnagrinėta iš esmės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas tokių priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio ar priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės.
22. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad skundžiama teismo nutartis priimta neišklausius ieškovės pozicijos, ieškovė nebuvo informuota apie tai, kada bus priimtas procesinis sprendimas, todėl negalėjo pateikti savo argumentų.
23. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad skundžiama Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartis priimta atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka. Ieškovė atsiliepimo (savo pozicijos) į atsakovo prašymą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu nepateikė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad byloje 2025 m. rugsėjo 5 d. gavus atsakovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę (nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu), ieškovė nebuvo informuota apie tokio pobūdžio atsakovo pateiktą prašymą. Iš anksčiau nurodytos bylos proceso eigos taip pat matyti, kad nagrinėjimo atveju, atsakovui pateikus prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, priešingai nei 2025 m. rugpjūčio 20 d. ieškovės pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su motina) atveju, ieškovei (priešingai šaliai) nebuvo sudaryta galimybė pateikti teismui nuomonę dėl tokio pobūdžio atsakovo prašymo. Pastebėtina ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teisme dar 2025 m. rugsėjo 4 d. buvo gautas ieškovės atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Taigi byloje buvo duomenų apie tai, kad šalių pozicija dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nesutampa.
24. Bylai 2025 m. rugsėjo 15 d. pateiktoje Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonėje dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, nurodyta, kad Tarnybos surinktoje informacijoje nustatyta, jog bazinius vaiko poreikius geba užtikrinti abu tėvai, tačiau išlieka didelė problema – tėvas nesudaro tinkamų sąlygų palaikyti nuolatinį ir sklandų ryšį vaikui su mama, nors tai yra būtina vaiko emocinei ir psichinei gerovei. Pažymėta tai, kad atsakovas, teikdamas prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių, nepateikė galimo motinos ir dukters bendravimo tvarkos pasiūlymo, o ieškovės pozicija dėl jo prašymo Skyriui nėra žinoma. Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. rugsėjo 15 d. pateiktoje nuomonėje taip pat pažymėtas tikslingumas išspręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos su skyrium likusiu gyventi vienu iš tėvų ir, siekiant užtikrinti geriausius nepilnametės šalių dukters interesus, pateiktas prašymas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėti žodinio proceso tvarka, į nagrinėjimą kviečiant šalis, kad būtų galima operatyviai, betarpiškai išsiaiškinti ir nustatyti geriausius vaiko interesus atitinkančias laikinąsias apsaugos priemones, išspręsti laikino vaiko išlaikymo klausimą, išeinant iš pateikto prašymo ribų, iki kol byla bus baigta nagrinėti iš esmės.
25. Reikšminga įvertinti tai, kad 2025 m. rugsėjo 15 d. pateiktoje Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonėje buvo pateiktas prašymas atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo nagrinėti žodinio proceso tvarka, dalyvaujant abiem šalims, siekiant operatyviai išsiaiškinti geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Tačiau skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, priimtoje rašytinio proceso tvarka, nenurodyta motyvų, kodėl nebuvo atsižvelgta į išvadą byloje teikiančios institucijos pažymėtą klausimo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikį. Pastebėtina ir tai, kad nors skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, jog siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos ir kitos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės, pavyzdžiui, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, tačiau šis klausimas, kuris, kaip aktualus nagrinėjamu atveju, taip pat buvo akcentuotas 2025 m. rugsėjo 15 d. pateiktoje Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonėje, nebuvo sprendžiamas.
26. 2025 m. rugsėjo 15 d. pateiktoje Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonėje pateikti duomenys, kad Tarnybos surinktoje informacijoje nustatyta, jog bazinius vaiko poreikius geba užtikrinti abu tėvai, taip pat, atsižvelgiant į pačios mergaitės išsakomą nenorą apsigyventi pas mamą (duomenys neskelbtini), norą likti jai įprastoje aplinkoje ir gyventi su tėčiu, pateikta pozicija, jog vaiko gyvenamoji vieta laikinai turėtų būti nustatyta su tėvu, o šis turėtų būti įpareigojamas užtikrini dukters bendravimą su motina, kad motina galėtų atkurti ir stiprinti savo ryšį su dukra. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į tai, kad nepilnametė šalių dukra šiuo metu gyvena ir lanko ugdymo įstaiga (duomenys neskelbtini). Taigi pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas klausimą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, kaip viena iš esminių aplinkybių rėmėsi tuo, kad su šia gyvenamąja vieta ((duomenys neskelbtini)) nepilnametį vaiką sieja daugiau interesų.
27. Atskirajame skunde apeliantė kaip vieną iš argumentų nurodo tai, kad, jei ji būtų buvusi išklausyta pirmosios instancijos teisme, ji galėjo paaiškinti, jog neketina vaiko vežti į (duomenys neskelbtini), nes ši jau pradėjo lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini). Apeliantė taip pat nurodo, kad dukra yra įpratusi gyventi su mama (duomenys neskelbtini).
28. Nustatyta, kad 2025 m. birželio 18 d. pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, jog visą laiką iki ieškinio pateikimo šalių nepilnametė duktė gyveno kartu su ieškove. Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. rugsėjo 15 d. pateiktoje nuomonėje nurodyta, kad Tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, jog mergaitės faktinė buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini), pas tėvą V. V.. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė 2025 m. rugpjūčio 3 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis byloje esančiais duomenimis, ieškovės darbovietė iki 2025 m. rugpjūčio 29 d. buvo (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. ieškovė įregistruota užimtumo tarnyboje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų, taip pat iš atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini). Taigi vien remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės visapusiškai įvertinti ieškovės pozicijos dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, dukrai mokslo metų pradžioje pradėjus lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini).
29. CPK 147 straipsnis numato, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
30. Taigi CPK 147 straipsnis numato, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali išspręsti rašytinio proceso tvarka. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas klausimas dėl vaiko laikinos gyvenamosios nustatymo yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, spręsdamas ginčo klausimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog šeimos byloje teismas taip pat turi pareigą veikti aktyviai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnis).
31. Pažymėtina tai, kad poreikis atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviečiant šalis, buvo motyvuotas Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. rugsėjo 15 d. pateiktoje nuomonėje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje susidariusiose procesinėje situacijoje, sprendžiant atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – šalių nepilnametės dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, buvo tikslinga ši klausimą išspręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esami duomenys sudaro pagrindą vertinti, jog atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, nepranešus ieškovei bei nekviečiant abiejų šalių į teismo posėdį, buvo nepagrįstai apribota galimybė ieškovei pirmosios instancijos teismui pateikti savo atsikirtimus ir išsamius paaiškinimus dėl atsakovo prašymo (CPK 17 straipsnis), taip pat galėjo būti tinkamai neištirtos ir pakankamai neįvertinos nagrinėjamam klausimui dėl laikinos vaiko gyvenamosios nustatymo su vienu iš tėvų išspręsti reikšmingos aplinkybės.
32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors 2025 m. rugsėjo 15 d. pateiktoje Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonėje nurodyta, jog nepilnametės gyvenamoji vieta laikinai turėtų būti nustatyta su tėvu (atsakovu), tačiau taip pat pateikti duomenys apie išliekančią didelę problemą, jog tėvas nesudaro tinkamų sąlygų palaikyti nuolatinį ir sklandų ryšį vaikui su mama, nors tai yra būtina vaiko emocinei ir psichinei gerovei. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai dėl vaiko ir jos motinos bendravimo tvarkos yra pasikeitę ir pagerėję. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui papildomai ieškovės pateiktoje 2025 m. lapkričio 5 d. Tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, sudarytoje po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, pateikti duomenys, jog 2025 m. rugsėjo 12 d. ir 2025 m. spalio 31 d. atliktų vaiko situacijos vertinimų metu konstatuota, jog vaiko tėvai negeba konstruktyviai spręsti bendravimo su vaiku ir jo gyvenamosios vietos klausimų, neatsižvelgia į vaiko emocinius poreikius ir nuomonę, taip pat pažymima, kad vaiko bendravimas su vienu iš tėvų periodiškai trikdomas; dukra yra tapusi tėvų manipuliuojančio elgesio įrankiu, vaiko teises ir teisėtus interesus pažeidžia abu vaiko tėvai. Be to, 2025 m. lapkričio 5 d. Tarnybos išvadoje taip pat pateikti duomenys, kad pastebimas vaiko įtraukimas į šalių konfliktus, manipuliacija vaiku, vaiko lojalumo konfliktas, yra pagrįstų abejonių dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu.
33. Nurodyti duomenys yra nevienareikšmiški, prieštaringi. Paminėtų papildomų duomenų, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas neturėjo. Tai taip pat suponuoja būtinybę iš naujo išanalizuoti visus reikšmingus duomenis, susijusius su laikinu vaiko interesų visapusišku užtikrinimu civilinės bylos nagrinėjimo metu (CK 3.65 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad, atsižvelgiant į 2025 m. rugsėjo 15 d. Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pateiktus duomenis, jog tėvas nesudaro tinkamų sąlygų vaikui palaikyti nuolatinį ir sklandų ryšį su mama, taip pat į duomenis apie esamus konfliktiškus šalių santykius ir kylančius nesutarimus klausimais, susijusiais su vaiku, tikslinga išspręsti ne tik klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bet svarstytinas tikslingumas išspręsti ir Tarnybos akcentuotą klausimą dėl laikinos vaiko bendravimo tvarkos su skyrium likusiu gyventi vienu iš tėvų nustatymo.
34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, neišklausęs ieškovės, taip pat neatsižvelgęs į Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. rugsėjo 15 d. pateiktoje nuomonėje pareikštą prašymą atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėti žodinio proceso tvarka bei tikslingumą svarstyti kitus susijusius klausimus, netinkamai taikė proceso teisės normas ir tinkamai, objektyviai bei visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų keliamam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Šias aplinkybes visapusiškai nustatyti pagal byloje pateiktus įrodymus ir tirtinų duomenų apimtį, neužkertant šalims teisės į apeliaciją, apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
35. Esant nustatytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir atsakovo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo (vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu) perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
36. Nusprendus, kad procesinis klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas ir paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, išnagrinėjus bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.