- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-09
- Bylos Nr.
- 1A-215-873/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- M. V.
- Advokatai
- Arvydas Budnikas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. gynėjo advokato Arvydo Budniko (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirta septyniasdešimt penkių parų arešto bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, jam skirta trisdešimties parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, M. V. paskirta subendrinta septyniasdešimt penkių parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. V. paskirta galutinė penkiasdešimties parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d., 18.20 val., iki 2023 m. rugpjūčio 9 d., 13.13 val., vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai. Bausmės pradžią M. V. nustatyta skaičiuoti nuo faktinio atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo vietų įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, penkeriems metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 550 Eur, konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. V. nuteistas:
1.1. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d., apie 18.05 val., Vilniuje, Pilaitės pr., ties Laisvės pr., važiuojant link T. Narbuto gatvės, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius: iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, tokiu būdu vengdamas neblaivumo patikrinimo.
1.2. Pagal BK 243 straipsnį – už tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, trejiems metams, 2022 m. spalio 11 d. Lietuvos probacijos tarnybos būdamas raštiškai supažindintas, 2023 m. rugpjūčio 8 d., apie 18.05 val., Vilniuje, Pilaitės pr., ties Laisvės pr., važiuojant link T. Narbuto gatvės, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiais veiksmais vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nuosprendį: 1) išieškoti į valstybės biudžetą automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 750 Eur (o ne 6 550 Eur); 2) arešto bausmes pakeisti į pinigines baudas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė automobilio vertę, todėl nepagrįstai iš nuteistojo priteisė 6 550 Eur. Kaip teigia, viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ pažymoje vertinti kiti panašūs automobiliai, tačiau nėra įvertintas konkretus automobilis „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pažymi, kad į nagrinėjamą bylą pateikė UAB „Marleksa“ atliktą minėto automobilio individualizuotą vertinimo aktą Nr. 22-207-02, kurio duomenimis, šio automobilio vertė su PVM 2022 m. liepos 1 d. – 4 750 Eur. Remiasi Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika byloje Nr. 2K-7-12-495/2020, pagal kurią prioritetas vertės nustatyme yra teikiamas specialisto išvadai, o ne pažymai apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. Teigia, kad šiuo metu automobilio vertė turėtų būti dar mažesnė dėl didesnės ridos.
2.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam M. V. paskyrė arešto bausmę. Gynėjo teigimu, nuteistajam turėjo būti paskirta piniginė bauda. Nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad anksčiau skirtos baudos nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė ir areštas suteiks daugiau naudos nuteistajam, nei būtų skiriamos baudos. Teigia, jog, priešingai, arešto bausmės taikymas nuteistajam sukels daugiau žalos.
2.2.1. Nurodo, kad nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus – I. V., gimusią (duomenys neskelbtini), ir T. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad vaikams būtų padaryta didelė žala, trauma, kadangi tėvas negalėtų ne tik su jais susitikti, bet ir jais rūpintis. Pažymi, kad nuteistasis skiriasi su žmona ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatyta, jog M. V. su vaikais bendraus kas antrą mėnesio savaitgalį. Nurodo, kad M. V. vaikai, nors gyvena Vilniuje, ilgą laiką negalėtų matyti tėvo. Be to, M. V. negalės dirbti ir materialiai rūpintis vaikais.
2.2.2. Nurodo, kad nuteistasis vadovauja trims įmonėms: uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „G“, UAB „L“ ir UAB „M“. Pasak gynėjo, jeigu nuteistasis turės atlikti arešto bausmę, negalės rūpintis šių įmonių kasdieniais reikalais, galimai praras darbus.
2.2.3. Gynėjo manymu, nuteistasis dėl skirtos arešto bausmės žlugs kaip asmenybė. Teigia, kad nuteistajam šiuo metu yra daug asmeninių išgyvenimų, susijusių su skyrybomis. Pažymi, kad pasitaiko, jog kiti asmenys kaip tik siekia baudą pakeisti į arešto bausmę.
2.2.4. Nurodo, kad nuteistasis nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, šiame procese pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, niekam žala nebuvo sukelta, civiliniai ieškiniai pareikšti nebuvo, todėl arešto bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principui. Gynėjo teigimu, M. V. apmąstė savo elgesį ir prižada ateityje nenusikalsti. Tvirtina, kad nuteistojo turimas atsakingas darbas ir rūpinimasis vaikais ugdys jo atsakingumą, paskatins daugiau nedaryti nusikalstamą veikų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – dėl netinkamai nustatytos išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, skundo dalį dėl per griežtos bausmės prokurorė prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai nustatytos išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).
4. Apeliaciniu skundu nuteistojo kaltė, veikos kvalifikavimas neginčijami. Gynėjo apeliaciniu skundu nesutinkama su išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) verte ir su paskirta arešto bausme. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl konfiskuotino turto vertės
5. Apeliaciniame skunde neginčijama, kad nusikalstama veika padaryta pasinaudojant priemone – automobiliu, neginčijama ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta išieškotina konfiskuotino turto verte, prašoma ją sumažinti, atsižvelgus į realią turto – automobilio vertę. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta UAB „Marleksa“ transporto priemonės vertinimo 2022 m. liepos 28 d. ataskaita Nr. 22-207-02, kurios duomenimis, automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė (su PVM) 2022 m. liepos 1 d. – 4 750 Eur (t. 2, b. l. 64–75).
6. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72-489/2020, 2K-191-719/2023).
7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279-1073/2020, 2K-7-12-495/2020, 2K-30-788/2023). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-12-495/2020, 2K-30-788/2023).
8. Skundžiamame nuosprendyje konfiskuotino turto vertė nustatyta remiantis byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurios duomenimis, automobilio „Audi A4 Avant 2.0 TDI DPF multitronic Attraction“, kategorija M1-AC, pasirinkti metai – 2009, kaina Lietuvoje su PVM yra 6 550 Eur (t. 1, b. l. 46). Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo pažyma, kadangi jokių kitų objektyvų duomenų dėl konfiskuotino turto vertės byloje nebuvo pateikta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme ir M. V. neginčijo VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis nustatytos transporto priemonės vidutinės kainos (t. 2, b. l. 27–30). Kaip minėta, pagal teismų praktiką, konfiskuotinos transporto priemonės vertė, nesant individualaus vertinimo, nustatoma pagal vidutinę vertę. Skunde akcentuojama, kad VšĮ „Emprekis“ pažymoje vertinti kiti panašūs automobiliai ir nėra įvertintas konkretus automobilis „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau pažymėtina, kad pats nuteistasis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme individualaus transporto priemonės įvertinimo nebuvo pateikęs, o pagal teismų praktiką, kaip jau minėta, konfiskuotino turto vertė, byloje nesant duomenų apie specialisto atliktą konkrečios transporto priemonės įvertinimą, nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę.
9. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir paskyrė M. V. neproporcingai didelę, nusikaltimo priemonės vertės neatitinkančią, išieškotiną pinigų sumą. Vis tik M. V. gynėjas Vilniaus apygardos teismui pateikė duomenis, pagrindžiančius faktinę konfiskuotino turto vertę, kuri yra mažesnė nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje. Kaip minėta, su apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta UAB „Marleksa“ transporto priemonės vertinimo 2022 m. liepos 28 d. ataskaita Nr. 22-207-02, kurios duomenimis, transporto priemonės rinkos vertė (su PVM) 2022 m. liepos 1 d. – 4 750 Eur. Skunde gynėjas taip pat nurodo, kad aptariamo automobilio vertė šiuo metu turėtų būti dar mažesnė dėl jo ridos. Visgi, tokius apeliacinio skundo argumentus įrodančių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog apeliacinio skundo nagrinėjimo metu gauti duomenys apie konfiskuotino automobilio vertę yra pakankamas pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo ir nustatyti, kad iš M. V. išieškotina konfiskuotino turto vertė lygi 4 750 Eur.
Dėl paskirtos bausmės
10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme, teigiama, jog arešto bausmė M. V. ir jo nepilnamečiams vaikams sukels žalos, šios bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas bausmę individualizavo tinkamai, paskirta bausmė nėra per griežta, teisingumo principui neprieštarauja.
11. Kaip numatyta BK 54 straipsnio 1–3 dalyse, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
12. M. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos baudos arba arešto bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, M. V. paskirta arešto septyniasdešimt penkioms paroms bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, – arešto trisdešimčiai parų bausmė. Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, nuteistajam skirta subendrinta septyniasdešimt penkių parų arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu, M. V. skirta galutinė penkiasdešimties parų arešto bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. V., baudžiamojo kodekso normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties.
13. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, stadiją, kaltės formą ir rūšį (veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu, ir baudžiamąjį nusižengimą teisingumui). Apylinkės teismas atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), įvertino nuteistojo M. V. asmenybę – darbingo amžiaus, dirbantis (t. 1, b. l. 168–169), trijų įmonių direktorius, turi du mažamečius vaikus, kuriems, kaip teigia, teikia išlaikymą (t. 2, b. l. 26), teistas už kurstymą klastoti dokumentus, taip pat teistas už vairavimą esant neblaiviam, už ką buvo skirta arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas, bausmė atlikta 2023 m. vasario 6 d. (t. 1, b. l. 158–162), kaip nurodė teisiamajame posėdyje – konfiskuotino turto vertė nėra išieškota (t. 2, b. l. 26), ne kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 163–167). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ankstesnės bausmės M. V. teigiamos įtakos nepadarė, sprendė, kad M. V. dėl savo netinkamo elgesio išvadų nedaro, dėl ko parinko jam antrą pagal griežtumą iš numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje ir griežčiausią iš numatytų BK 243 straipsnio sankcijoje – arešto bausmę, bausmių dydį nustatė didesnį nei nustatyto vidurkio (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs, kad veikos padarytos idealiąja sutaptimi, bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino taikydamas apėmimą, taip pat, kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, galutinę subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nesutikti su bausmės rūšies ir jos dydžio nustatymo motyvais, spręsti, kad paskirta bausmė yra per griežta, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, M. V. nusikalto ne pirmą kartą, jam buvo skirta bauda, areštas, kurio vykdymas atidėtas, tačiau nuteistasis savo elgesio nepakeitė, vėl nusikalto. Atitinkamai, šios bylos aplinkybėmis nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu M. V. buvo teistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,51 promilės alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 127), nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, M. V. vairuodamas transporto priemonę važiuojamojoje dalyje užmigo, po ko vairavo neadekvačiai, sudarė kliūtį kitiems vairuotojams, atvykus policijos pareigūnams, tikrintis neblaivumą atsisakė (t. 1, b. l. 80, 90–91). Įvertinusi veikos pavojingumą – sudarė didelį pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, asmenybę charakterizuojančius duomenis (linkęs nesilaikyti teisės reikalavimų), anksčiau taikytų poveikio priemonių veiksmingumą, apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad M. V. paskirta bausmė yra teisinga.
14. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, kad dėl paskirtos bausmės būtų apribota nuteistojo galimybė matytis su savo vaikais, kurį laiką atlikti darbines pareigas, nesudaro pagrindo švelninti teisingai paskirtos bausmės. Akivaizdu, jog bausmės vykdymas susijęs su tam tikrais nepatogumais ir suvaržymais, tačiau pažymėtina, kad vien nuteistajam parankios bausmės paskyrimas neatitiktų baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės paskirties ir neužtikrintų jos tikslų įgyvendinimo. Priešingai, nei teigiama skunde, aplinkybės, kad nuteistasis nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, šiame procese pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, žala niekam nebuvo sukelta, civiliniai ieškiniai nebuvo pareikšti, nesudaro pagrindo M. V. paskirtos arešto bausmės vertinti kaip prieštaraujančios teisingumo principui. Apeliaciniame skunde dėstomi išgyvenimai dėl skyrybų nepateisina elgesio, kai nuteistasis neblaivus vairavo automobilį Vilniaus mieste, ypač judrioje gatvėje, darbo dienos pabaigoje, pavojingai manevravo, tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Turėdamas problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, nuteistasis galėjo laiku kreiptis pagalbos į specialistus, tačiau to nesiėmė, padarė naują, analogišką nusikalstamą veiką, be to, vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą naudotis specialia teise). Skunde gynėjas nurodo, kad nuteistasis M. V. apmąstė savo elgesį ir prižada ateityje nenusikalsti. Šias aplinkybes teisėjų kolegija vertina teigiamai, tačiau vien tuo pagrindu pirmosios instancijos paskirta bausmė nekeistina. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir šioje situacijoje nelaikytina per griežta.
15. Apeliacinis skundas dėl konfiskuotino turto vertės tenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas. Kita skundžiamo nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.
Nustatyti, kad iš M. V. išieškotina automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 4 750 Eur.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.