- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-07
- Bylos Nr.
- 1-492-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26845-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- M. P.
- Nukentėjusysis
- P. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. P. (M. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent, jis 2016 m. gegužės 22 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie namo laiptinės, suduodamas nukentėjusiajam P. M. du smūgius kumščiu į veido sritį bei spirdamas į pilvo šoną, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kairio paakio srityje, kairio skruostikaulio lūžiu, nosies kaulų lūžiu.
M. P. teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę ir parodė, kad viskas vyko prie nukentėjusiojo namų, Salininkuose, tą dieną po išgertuvių, kai keturiese (su nukentėjusiuoju, kitu Pavelu ir Jurijum) išgėrė du 0,7 litro talpos brendžio butelius, tada susipyko su Pavelu. Parodė, kad kalbantis su Pavelu, jis pradėjo girtis, kad buvo zonoje su vaikinais, jis (M. P.) liepė jam eiti namo, o nukentėjusysis pasakė, kad gali trenkti. Parodė, kad pasakė „Trenk“, nukentėjusysis jam trenkė, tada jis (kaltinamasis) nukentėjusiajam trenkė du smūgius ranka į veidą ir vieną smūgį koja į nukentėjusiojo pilvą, jam jau gulint. Nurodo, kad į nukentėjusiojo veiksmus taip reagavo tikriausiai dėl išgerto alkoholio. Po smūgių paliko nukentėjusįjį su draugu, o su kitu išėjo. Vėliau teiravosi draugo, kuris liko su Pavelu, dėl nukentėjusiojo. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes jis (nukentėjusysis) pirmas pradėjo, žalos jam nėra atlyginęs. Dėl savo veiksmų nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad su Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniais ieškiniais sutinka, su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nukentėjusysis jam pirmas trenkė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, M. P. parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti tada, kaip nurodyta pareikštame įtarime, apie 18-19 val. jis ėjo su žmona ir kūdikiu pasivaikščioti, ir Vaikų gatvėje, Vilniuje susitiko pažįstamus J. V. ir P. R.. Jis liko pasikalbėti su minėtais vyrais, o žmona su kūdikiu išėjo namo. Jis ir minėti vyrai nusprendė „aplaistyti“ jo sūnų, kuriam buvo suėjęs mėnuo. Jie visi trys nuėjo į parduotuvę, adresu Vaikų g. 15, Vilniuje ir nusipirko vieną butelį 0,7 l talpos brendžio. Nusipirkę brendžio, nuėjo prie Vaikų g. 21, Vilniuje daugiabučio laiptinės, kur ir stovėjo geras kelias valandas. Visą laiką buvo trise. Apie 21 val. brendžio liko tik pusė butelio. Iš laiptinės išėjo vyras, kurį pažįsta kaip „Makuša“, čia jo pravardė, o vardas P. M., jis gyvena toje laiptinėje, prie kurios jis tada stovėjo su pažįstamais. Išėjęs Pavelas iš laiptinės pasisveikino su jo pažįstamais, juo. Jam paspaudė ranką, pasveikino su sūnaus gimimu ir jis jam įpylė brendžio, kad ir jis išgertų už jo sūnaus sveikatą. Pavel su jais stovėjo prie laiptinės iki pusės valandos, kol išgėrė visi keturiese minėtą brendžio likutį (pusę butelio). Kadangi jie buvo jau keturiese, o brendis pasibaigė, visi norėjo pratęsimo, todėl jis kartu su Pavelu nusprendė nueiti į parduotuvę, kol dar neužsidarė, ir nusipirkti dar ko nors išgerti. Apie 21 val. jis kartu su Pavel nuėjo į tą pačią parduotuvę, adresu Vaikų g. 15, Vilniuje ir jis už savo pinigus nupirko dar vieną butelį 0,7 l talpos brendžio. Ar Pavel sau pirko ką nors, šiuo metu prisiminti negali. Grįžę iš parduotuvės ten pat, t.y. prie Vaikų g. 21, Vilniuje laiptinės toliau tęsė gėrimą. Apie valandą laiko stovėjo prie laiptinės, šnekėjosi, vartojo alkoholį ir apie 22 val. prasidėjo žodinis konfliktas tarp jo ir Pavelo. Neprisimena, dėl ko konkrečiai, lyg Pavelas pradėjo girtis, kad neva zonoje sėdėjo su bachūrais, jis jam kažką atsakė, kad rado dėl ko girtis ir tuo metu Pavelas pasakė“aš galiu vjebat“, jis jam atsakė „vjebi, pabandyk“. Ir tuo metu Pavelas jam sudavė vieną smūgį kumščiu į kairės pusės žandą, tačiau jis skausmo nepajautė, nes smūgis buvo nestiprus. Jis nieko nelaukęs staigiai atgal Pavelui sudavė „dvigubą“ smūgį, t. y. sudavė iš karto vieną smūgį kairiu kumščiu ir iš karto vieną smūgį dešiniu kumščiu. Nuo jo „dvigubo“ smūgio Pavelas nukrito ant žemės ir tuo metu jam gulint spyrė koja vieną smūgį į šoną. Iš karto iš Pavelo veido pradėjo stipriai bėgti kraujas, o jis pats gulėjo be sąmonės. Jis buvau labai supykęs ant jo, todėl po kelių minučių, kai jau Pavelas po truputį atsipeikėjo, jis kartu su Jurijum išėjo, o P. R. liko prie gulinčio Pavelo. Jis išėjo ir kas buvo toliau, nežino. Jis supranta, kad persistengė gindamasis nuo smūgio. Tikrai labai gailisi dėl įvykio, pilnai prisipažįsta, kad sudavė smūgius Pavelui. Pavelui pretenzijų dėl suduoto smūgio neturi, kadangi skausmo nejautė. Po įvykio, kiek žino, Pavelą greitoji išvežė į ligoninę (b.l. 53, 56).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis P. M. parodė, kad 2016 m. gegužės 22 d., apie 22.00 val., jis ėjo iš parduotuvės į namus. Priėjęs prie savo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini) jis pamatė prie laiptinės stovinčius trys vyriškius. Visus vyriškius jis pažįsta iš matymo. Žino, kad vieno iš jų pravardė yra „Karbiuratorius“, antrojo vardas P. R., o trečiojo vardo nežino. Jis priėjęs prie jų pasisveikino, paspausdamas rankas ir paklausė, ką jie čia veikia. Vyriškis, kurio pravardė „Karbiuratorius“ pasakė, kad švenčia, nes šiandien gimė jam sūnus. Tuomet jie visi kartu stovėjo ir šnekučiavosi. Nori parodyti, kad tuo metu jis buvo visiškai blaivus, alkoholio nebuvo vartojęs, o sutikti asmenys buvo išgėrę. Jiems besišnekant vienas iš vyriškių, t.y. „Karbiuratorius“ jam pasiūlė išgerti už jo sūnaus gimimą ir jie nuėjo kartu su juo ir P. R. į šalia esančią parduotuvę, kurios pavadinimo nežino, kur jie nusipirko butelį brendžio. Už brendžio butelį sumokėjo „Karbiuratorius“. Nusipirkę butelį brendžio grįžo atgal prie jo namo laiptinės ir pradėjo gerti brendį. Tuomet jis ir „Karbiuratorius“ apsižodžiavo, tiksliai negali pasakyti dėl ko, nes neatsimena. Tuomet vyriškis pravarde „Karbiuratorius“ trenkė jam kumščiu į veidą, dėl ko jis prarado sąmonę ir nieko neatsimena. Tuomet jis pabudo namuose, kur šalia jo buvo P. R., kuris paaiškino, kad jį sumušė „Karbiuratorius“, o jis parvedė jį į namus. Tuomet P. R. iškvietė policiją ir medikus, kurie jį išvežė į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo nustatyti nosies ir skruostikaulio lūžiai. Kiek jam yra žinoma, tai iš jo jokie daiktai pavogti nebuvo, piniginę jis rado grįžęs į namus ant stalo. Iš piniginės niekas nedingo (b.l. 4).
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis P. M. parodė, kad Miroslav jo neatsiprašė, jis jam neatleido. Po įvykio mėnesį laiko buvo nedarbingas, po to turėjo didelių nemalonių pojūčių nosies srityje, jam dažnai bėga kraujas iš nosies, skauda, todėl prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir reiškia 1000 eurų civilinį ieškinį moralinei žalai. Nurodė, kad tikrai neprisimena, kiek smūgių buvo jam suduota (b.l. 6).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1765/2016(01) pateikta išvada, kad remiantis P. M. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, P. M. nustatyta poodinė kraujosruva su muštine žaizda kairio paakio srityje, kairio skruostikaulio lūžis, nosies kaulų lūžis, sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu, jie padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, visumoje dėl nosies kaulų ir skruostikaulio lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 13-14).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. R. (P. R.) parodė, kad kiek prisimena, buvo 2016 m. gegužės mėnuo. Vakarop grįžinėjo iš kaimo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Grįžtant namo, jau priėjus prie namo laiptinės, sutiko J. V., jis yra jo draugas. Tuo metu jam buvo atostogos, tai su Jurij nusprendė išgerti alaus. Jiems su Jurij einant į parduotuvę, pakeliui sutiko M. P., kurio pravardė „Karbiuratorius“, kuris yra jo ir Jurij pažįstamas. Miroslav pasigyrė, kad jam gimė sūnus ir jis norėjo tai atšvęsti. Jiems susitikus, nuėjo visi trys į parduotuvę ir Miroslavas nupirko brendžio butelį. Jį nusipirkę, visi trys nuėjo link miškelio Vaikų g., Vilniuje. Einant link sutartos vietos, priėjo daugiabučio namo laiptinę, (duomenys neskelbtini), Vilnius ir prie jos liko stovėti. Jiems stovint prie laiptinės ir šnekučiuojant tarpusavyje, iš laiptinės išėjo P. M., kuris yra jų bendras pažįstamas. Visi tarpusavyje pasisveikino paspausdami rankas, Miroslavas pasakė, kad gimė sūnus, Pavel jį dar kartą pasveikino paspausdamas ranką ir kartu su juo išgėrė. Kelias valandas iki sutemų jie stovėjo prie laiptinės, šnekėjosi ir jis (P. R.) po kurio laiko apsvaigo nuo alkoholio, jam pasidarė sunku stovėti, todėl atsirėmė į sieną prie laiptinės ir galimai užmigo. Prisimena, kad pabudo nuo triukšmo. Atsimerkęs pamatė, kad Miroslav konfliktuoja su Pavel. Dėl ko konfliktavo, nežino. Matė, kad jie tarpusavyje susikibo, apsižodžiavo, todėl jis atsistojo nuo sienos, kad juos išskirti, tačiau kažkuris iš jų jį pastūmė, kad jis nesikištų, ir jis nuo pastūmimo nusisuko atgal į sieną, netrukus atsisuko vėl, Pavel jau gulėjo ant grindų, o jo veidas buvo kruvinas, iš nosies stipriai bėgo kraujas. Miroslav stovėjo prie pat gulinčio Pavelo. Galimai Miroslavas sudavė smūgius Pavelui, nuo kurių Pavelas nukrito ant grindų. Jis neprisimena, ar Miroslavas sudavė smūgius rankomis ar kojomis, kai Pavelas jau gulėjo. Netrukus Miroslavas ir Jurij išėjo, jis liko su Pavelu. Jis padėjo Pavelui atsistoti nuo žemės, nes Pavelas pasakė jam rusiškai, kad padėtų atsikelti, ištiesęs jam ranką pakėlė nuo žemės. Pavelui iš nosies stipriai bėgo kraujas, todėl jį palydėjo iki buto durų, jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. toje pačioje laiptinėje, prie kurios ir įvyko konfliktas. Pavelas pats ėjo, jis (P. R.) tik buvo šalia. Pavelo sugyventinė padėjo jam išsivalyti veidą ir iškvietė greitąją pagalbą ir jis, kaip Pavelo pažįstamas, jį kartu palydėjo iki Lazdynų ligoninės, kur Pavelą apžiūrėjo. Neatsimena, ką jam nustatė Lazdynų ligoninėje, nes buvo nemažai išgėręs tą vakarą. Po kelių valandų kartu su Pavelu taksi grįžo namo, jis Pavelą palydėjo, o pats išėjo namo. Jis nesuprato, dėl ko įvyko konfliktas tarp Miroslavo ir Pavelo (b. l. 11).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Teismas, įvertinęs nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės:
Žemesnės instancijos teismas
M. P. 2016 m. gegužės 22 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie namo laiptinės, būdamas neblaivus, sudavė nukentėjusiajam P. M. du smūgius kumščiu į veido sritį bei vieną kartą spyrė nukentėjusiajam P. M. į pilvo šoną; dėl nurodytų veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai – kairio skruostikaulio lūžis ir nosies kaulų lūžis, taip pat poodinė kraujosrūva su muštine žaizda kairio paakio srityje.
Nurodytos aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, taip pat nukentėjusiojo P. M. ir liudytojo P. R. parodymais, duotais ikiteisinio tyrimo metu (ir ištirtais teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka); specialisto išvada, kurioje konstatuoti sužalojimai bei įvertintas jų sunkumas.
Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą, 1 dalis nustato, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Vertinant nustatytus M. P. veiksmus, pažymėtina, jog, kaip minėta, dėl jo veiksmų P. M. buvo padaryti atitinkami sužalojimai - kairio skruostikaulio lūžis ir nosies kaulų lūžis, taip pat poodinė kraujosrūva su muštine žaizda kairio paakio srityje. Pagal specialisto išvadą (b. l. 13-14), kairio skruostikaulio lūžis ir nosies kaulų lūžis visumoje vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi sveikata dėl šių lūžių buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pažymėtina, kad nustačius, jog visi nurodyti sužalojimai (tiek minėti lūžiai, tiek poodinė kraujosrūva su muštine žaizda) buvo sukelti būtent nurodytu metu, nurodytoje vietoje ir aplinkybėmis įvykdytais M. P. veiksmais, dalies sužalojimų įvertinimas specialisto išvadoje kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo nagrinėjamu atveju nevertintina kaip turinti reikšmės veikos kvalifikavimui aplinkybė, kadangi pripažinus, jog kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai apima ir atitinkamo nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimą.
Taigi pripažintina, kad nustatyti visi nusikalstamos veikos – nesunkaus sveikatos sutrikdymo – objektyviosios pusės požymiai M. P. veikoje. Taip pat pripažintina, kad nustatyti ir subjektyvieji veikos požymiai, o būtent – tyčia, kadangi kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, taip pat spirdamas koja nukentėjusiajam į pilvo sritį, suvokė savo veikos pavojingą pobūdį ir norėjo atitinkamai elgtis atitinkamu momentu (tiesioginė tyčia).
Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad nurodytais veiksmais M. P. nukentėjusiajam P. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, todėl jis baustinas.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam skyrimo, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika – tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat civilinius ieškinius pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius; žala (jos dalis) neatlyginta.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu M. P. prisipažino dėl atitinkamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, teisiamojo posėdžio metu, pažymėtina, jog nors nurodė, kad neatsiprašė nukentėjusiojo, nes, jo nuomone, atitinkamą konfliktą pradėjo būtent nukentėjusysis, tačiau visgi nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Todėl pripažintina, jog nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi jis pripažino, jog nurodytu laiku vartojo alkoholinius gėrimus (brendį), taip pat kad jo tokius veiksmus būtent ir lėmė suvartotas alkoholis. Į šias aplinkybes taip pat atsižvelgtina skiriant bausmę.
Atsižvelgtina ir į M. P. asmenybę: išsilavinimas – vidurinis, dirba, vedęs, turi mažametį vaiką, neteistas (b. l. 62), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 63-64), duomenų apie psichiatrinį gydymą ar buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nėra.
Taigi įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, taip pat vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekta M. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus švelniausios rūšies bausmę, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje – laisvės apribojimą. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir parenkant skirtinos bausmės dydį, jį nustatant mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis, t. y. skirti laisvės apribojimą vieneriems metams. Kadangi M. P. prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bausmė, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
M. P. skirtini įpareigojimai, numatyti Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1ir 2 punktuose,– būti namuose tam tikru laiku ir atlyginti tam tikrą dalį turtinės žalos.
Dėl civilinių ieškinių
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir nukentėjusysis P. M. pareiškė civilinius ieškinius.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma pripažinus M. P. kaltu, priteisti iš jo 213,60 eurų žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo P. M. gydymo (b. l. 25-29).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta žala buvo patirta suteikus sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajam P. M., kai jam dėl M. P. padarytos nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, sprendžia, kad ši žala, kaip kilusi tiesiogiai dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, priteistina iš M. P..
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš M. P. 270,11 eurų žalos atlyginimo, kadangi dėl nukentėjusiojo laikino nedarbingumo nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. birželio 27 d. jam buvo paskirta nurodyto dydžio ligos pašalpa.
Kadangi nurodyta žala buvo patirta dėl to, jog dėl kaltinamojo M. P. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, jis buvo laikinai nedarbingas ir dėl to jam buvo išmokėta nurodyto dydžio ligos pašalpa, nurodyta suma (270,11 eurų) priteistina iš M. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.
Žemesnės instancijos teismas
P. M. pateikė prašymą pripažinti jį civiliniu ieškovu ir nurodė, kad jis reiškia civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 48). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį. Paaiškino, kad kai dėl M. P. veiksmų buvo sudaužytas, jį nuvežė į ligoninę, gydytojai per sumušimus nepastebėjo, kad jam sulaužyta nosis. Praėjus kelioms savaitėms, nuėjo pas gydytoją ir pasakė, kad galbūt nosis sulaužyta, nes ji kreiva, gavo siuntimą į ligoninę, kur jam pasakė, kad nosis tikrai sulaužyta ir jau suaugo, todėl ją vėl reikėjo laužyti, gultis į ligoninę, dėl ko patyrė nepatogumų. Paaiškino, kad gijimas truko apie mėnesį, jam buvo sulaužyta nosis, veido kaulai, taip pat kreipėsi į okulistą dėl akies, tačiau buvo nustatyta, kad regėjimas nepablogėjo. Mėlynės praėjo gal po 2 savaičių. Dėl traumos patyrė skausmą, liko pasekmės – nosis nebeištiesinta, bėga kraujas. Taip pat nurodė, kad kaltinamasis jo neatsiprašė.
P. M. civilinis ieškinys tenkintinas.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Taigi nurodytas sąrašas yra nebaigtinis, o teismas, spręsdamas nurodytą klausimą, atsižvelgia ir į tokias aplinkybes, kaip kad nukentėjusiojo asmens individualios savybės, nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.
Pažymėtina, kad vertinant neturtinės žalos dydį, reikšminga yra ir tai, kokia vertybė buvo pažeista. Šiuo konkrečiu atveju, nusikalstamai kaltinamojo veiksmais žala buvo padaryta nukentėjusiojo sveikatai. Taigi teismui nekyla abejonių, kad dėl aktualios nusikalstamos veikos nukentėjusysis P. M. dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes – skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan., kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jis buvo nedarbingas nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. birželio 27 d. (b. l. 35-40), pažymėtini ir konkretūs jam padaryti sužalojimai – kairio skruostikaulio lūžis, nosies kaulų lūžis, taip pat buvo nustatyta poodinė kraujosruva su muštine žaizda kairio paakio srityje. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad dėl sužalojimų patyrė skausmą, be to, pasekmės dėl nosies kaulų lūžio jaučiamos iki šiol.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, reikšminga ir teismų praktika. Teismų praktikoje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydžiai varijuoja, pvz., kai nesunkus sveikatos sužalojimas pasireiškia, be kita ko, nosies kaulų lūžiu, priteistinos įvairios sumos (įvertinus kiekvienos individualios situacijos aplinkybes) – 579,24 eurų (LAT nutartis baudžiamojoje byloje 2K-258-699/2015), 1158,48 eurų (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008), 2027,34 eurų (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012), 2896,20 eurų (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011).
Taigi teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, taip pat teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžių sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos suma nagrinėjamu atveju yra protinga ir adekvati, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir nukentėjusiajam P. M. iš kaltinamojo priteistina 1000 eurų dydžio neturtinė žala.
Teismas taip pat pastebi, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis pirmas jam smogė. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas nevertina, kad yra pagrindo konstatuoti didelį nukentėjusiojo neatsargumą, kas būtų pagrindas, taikant CK 6.282 straipsnio nuostatas, mažinti priteistinos žalos dydį ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti. Tokią išvadą lemia nustatytos aplinkybės, jog, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, M. P. parodė, kad pirmas jam sudavė smūgį nukentėjusysis, tačiau, kaip nurodyta, jis skausmo nepajautė, nes smūgis buvo nestiprus (b. l. 53). Savo ruožtu po to sekę jo veiksmai vertintini kaip akivaizdžiai neadekvatūs susidariusioje situacijoje ir pavojingi, kadangi suduoti du smūgiai į galvą (pasekmės – atitinkami lūžiai), taip pat jau gulinčiam nukentėjusiajam spirta į pilvo sritį. Taigi pastaroji aplinkybė, susijusi su nukentėjusiojo veiksmais, įvertinus ir jau minėtą argumentą, jog nukentėjusiojo prašoma atlyginti neturtinė žala yra protinga ir pagrįsta, teismo manymu, nėra pagrindas mažinti nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos dydį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. P. (M. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. P. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, skirti M. P. įpareigojimą visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti ne mažiau nei pusę padarytos turtinės žalos, t. y. ne mažiau nei 106 eurus Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir ne mažiau nei 135 eurus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 213,60 eurų (du šimtus trylika eurų 60 centų) turtinės žalos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 270,11 eurų (du šimtus septyniasdešimt eurų 11 centų) turtinės žalos atlyginimo (sąskaita Nr. LT337044060007740589, gavėjas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis – žala VSDFV Vilniaus skyriui).
P. M. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. P. P. M. naudai 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
M. P. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. (8 5) 212 3551).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.