- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- I2-4106-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02161-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. J. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 4 742 Eur neturtinės ir 4 777, 57 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 1–4, 31–34, 41–42, 47,144–147).
Paaiškina, kad Tarnyba dėl aplaidumo, neveikimo jam nesuteikė valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos dėl antstolių veiksmų apskundimo ir dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3871-845/2019, dėl to jis patyrė nuostolius: 4 742 Eur neturtinės žalos ir 4 777,57 Eur turtinės žalos. Nurodo, kad neturtinė žala jam kilo dėl Tarnybos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo), vilkinimo suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl jis patyrė šoką, stresą, dvasinius išgyvenimus, depresiją. Aiškina, kad turtinė žala kilo dėl antstolės veiksmų (1 022,17 Eur) ir iš civilinės bylos Nr. e2-3871-845/2019 (3 035,57 Eur) dėl atsakovės G. B. nepagrįsto praturtėjimo.
Atsiliepimas
Tarnyba su pateiktu skundu atsiliepime nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 72–77, 159–161).
Pažymi, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Nurodo, kad Tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-NT-718-4754 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. kovo 9 d. prašymą ir suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui dėl civilinės bylos Nr. e2-3871-845/2019 atnaujinimo. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje neperspektyvus. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad, priimdama 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi nusprendė nutraukti civilinės bylos Nr. e2-3871-845/2019 nagrinėjimą, nes buvo gautas pareiškimas, kuriuo pareiškėjas prašė teismą priimti ieškinio atsisakymą.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba nurodo, kad 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-NT-878-5428 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. balandžio 14 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolės B. P. veiksmų apskundimo. Paaiškina, kad vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi paprašė advokatės pateikti išvadą, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje reglamentuotų antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo pagrindų. Advokatė 2020 m. gegužės 11 d. pateiktoje išvadoje nurodė, kad pareiškėjas dėl antstolės veiksmų apskundimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi ne kartą. 2020 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-13415-1089/2020, kuria atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino, kad pareiškėjas privalo tiesiogiai kreiptis į antstolę. Nepaisant išaiškinimo, pareiškėjas vėl pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl antstolės veiksmų apskundimo. 2020 m. balandžio 16 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-13415-1089/2020, kuria atsisakyta priimti skundą, taip pat nurodant, kad pareiškėjas nesilaikė šiai bylos kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Advokatė, įvertinusi pareiškėjo pateiktą informaciją ir dokumentus, pateikė vienareikšmę išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo dar kartą parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį dokumentą – skundą dėl antstolės neteisėtų veiksmų. Todėl Tarnyba 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktais, nenukrypdama nuo juose įtvirtintų taisyklių ir neperžengdama Tarnybai priskirtų kompetencijos ribų.
Tarnyba pažymi, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją ir, kad neturtinė žala yra pasekmė atsakovės neteisėtų veiksmų. Tarnyba laikosi pozicijos, kad vien tik pareiškėjo bendro pobūdžio formuluotė, jog pareiškėjas išgyveno stresą, depresiją ir dėl to patyrė žalą, nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių Tarnybos veiksmų neteisėtumą bei priežastinį ryšį tarp Tarnybos veiksmų bei reikalaujamos neturtinės žalos, negali būti pripažįstama žala. Tarnyba laikosi tokios pačios pozicijos ir dėl pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos. Teigia, kad nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui nurodytą turtinę žalą, nes Tarnyba pareiškėjo prašymus išnagrinėjo nepraleisdama terminų, priėmė teisės aktais pagrįstus sprendimus, o tai reiškia, kad nėra Tarnybos neteisėto neveikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo patirtos 4 742 Eur neturtinės ir 4 777, 57 Eur turtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš priimtų Tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (8.1)TP-20-NT-718-4754 ir 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. (8.1)TP-20-NT-878-5428.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė nustatoma be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Tarnyboje 2020 m. kovo 9 d. gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-3871-845/2019, dėl šios bylos proceso atnaujinimo (1 t., b. l. 78–82). Tarnyba 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-NT-718-4754 atsisakė tenkinti šį prašymą motyvuodama, jog pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas civilinėje byloje Nr. e2-3871-845/2019 yra neperspektyvus (1 t., b. l. 139–141). Taip pat Tarnyba 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-NT-878-5428 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. balandžio 14 d. prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolės B. P. veiksmų apskundimo (1 t., b. l. 137–138).
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti priimtas skubiai. Šiuo atveju sprendimas priimamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki proceso veiksmų atlikimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, Tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per Tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, Tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti.
Tarnyba 2020 m. kovo 16 d. raštu Nr. (8.1) TPS-5223 kreipėsi į pareiškėją, prašydama per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos patikslinti prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti, nurodant reikalavimą, kurio pagrindu pareiškėjas nori kreiptis į teismą, taip pat paprašė pridėti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (1 t., b. l. 92–93). Pareiškėjas Tarnybai 2020 m. kovo 30 d. pateikė papildomus dokumentus (pareiškėjo prašymu jie grąžinti pareiškėjui 2020 m. gegužės 12 raštu Nr. (8.1)TPS-8565 (1t., b. l. 121), kurie, Tarnybos vertinimu, nebuvo aišku, kaip susiję su pateiktu prašymu. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba pakartotinai 2020 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (8.1) TPS-6752 pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydama per 30 dienų, trumpai ir glaustai nurodyti, kuo pasireiškė antstolės neteisėti veiksmai bei pridėti tai patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 101–102).
Atsakydamas į minėtą Tarnybos kreipimąsi pareiškėjas 2020 m. balandžio 14 d. pateikė papildomus dokumentus (1 t., b. l. 108–109). Pareiškėjas nurodė, jog siekia atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-3871-845/2019 nagrinėjimą, kuri buvo nutraukta, o iš pareiškėjo atsakovės naudai buvo priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Būtent dėl šios sumos pareiškėjas siekė atnaujinti minėtos civilinės bylos nagrinėjimą. Tarnybą, įvertinusi pateiktą pareiškėjo prašymą bei pateiktus rašytinius įrodymus, 2020 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. (8.1)TP-20-NT-718-4754, kuriuo nusprendė atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (1 t., b. l. 139–140). Apie priimtą sprendimą informavo pareiškėją.
Pareiškėjas taip pat 2020 m. balandžio 14 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl antstolės B. P. veiksmų apskundimo (1 t., b. l. 103). Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2020 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (8.1)TPS-7521 paprašė pareiškėjo pateikti nustatytos formos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, reikalavimą pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, įrodančius pareiškėjo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (1 t., b. l. 111–112). Tarnyboje 2020 m. balandžio 27 d. gautas pareiškėjo nustatytos formos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, metinė pajamų ir turto deklaracija ir antstolės B. P. 2020 m. kovo 9 d. patvarkymas (1 t., b. l. 127–132). Iš pateikto prašymo bei papildomų rašytinių įrodymų buvo nustatyta, kad pareiškėjas siekia antrinės teisinės pagalbos paduodant skundą dėl antstolės veiksmų.
Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, kuri nustato, kad spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, Tarnyba turi teisę prašyti advokato išvados, ar yra šio straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, 2020 m. gegužės 4 d. raštu Nr. TPS-8131 kreipėsi į advokatę dėl išvados pateikimo (1 t., b. l. 134). 2020 m. gegužės 11 d. Tarnyba gavo advokatės 2020 m. gegužės 7 d. išvadą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo K. J.“, kurioje nurodoma, jog egzistuoja Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose nustatyti pagrindai neteikti antrinės pagalbos pareiškėjui (1 t., b. l. 135–136). Tarnyba, įvertinusi pateiktą pareiškėjo prašymą, pateiktus rašytinius įrodymus bei advokatės 2020 m. gegužės 7 d. išvadą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo K. J.“, 2020 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą Nr. (8.1)TP-20-NT-878-5428, kuriuo nusprendė atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (1 t., b. l. 137–138). Apie priimtą sprendimą informavo pareiškėją.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, jog atsakovė, gavusi pareiškėjo prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, laikėsi Įstatyme nustatytos prašymų nagrinėjimo tvarkos, t. y. gavusi pareiškėjo prašymus kreipėsi į pareiškėją dėl prašymų patikslinimo bei papildomų dokumentų pateikimo; vienu atveju kreipėsi į advokatę dėl išvados pateikimo, o gavusi papildomus rašytinius įrodymus juos įvertino ir priėmė argumentuotus sprendimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad pareiškėjui nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba savaime nedaro atsakovės veiksmų neteisėtų, nes, kaip minėta, priimdama sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui nesuteikimo, atsakovė jokių teisės nuostatų nepažeidė. Dar daugiau, Tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. sprendimai yra galiojantys, jų teisėtumo pareiškėjas neskundė, todėl darytina išvada, kad jis sutiko su sprendimuose nurodytais argumentais ir padarytomis išvadomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neteisėti Tarnybos veiksmai nekonstatuotini.
Kaip jau buvo minėta, viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti Tarnybos veiksmai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.