Kauno apygardos teismo nutartis

2008-02-28 · Civilinė byla Nr. 2S-366-153/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-28
Bylos Nr.
2S-366-153/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Neringa Venckienė
Suinteresuotas asmuo
Ritos M, R. K., Julius J
Pareiškėjas
I. T. J.
Civilinė byla Nr.2S-366-153/2008
pirmos instancijos teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė

Procesinio dokumento kategorija122.1.,122.3,122.5, 23., 34.1.,34.4.10.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. vasario 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų: Evaldo Burzdiko, Neringos Venckienės

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Ritos M. J. atstovės advokatės D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-10268-713/2007, kuria netenkintas suinteresuoto asmens (pareiškėjos) Ritos M. J. prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o pareiškėjos I. T. J. pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintas, terminas palikimui priimti atnaujintas, suinteresuotieji asmenys R. K., Julius J. J., V. S., M. R. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I.T. J. prašė teismo jai paveldėjimo tikslu prailginti terminą palikimui priimti po jos sutuoktinio J. J., mirusio 2000-03-02, L. A., m. Hermosa Beach, mirties. Pareiškėja nurodė, kad sutuoktinis J. J. visą savo turtą testamentu yra palikęs jai. Nustatytą terminą palikimui priimti ji praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi palikėjo mirties metu registruoto paveldimo turto nebuvo, o paveldimas turtas atsirado 2004-10-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2528 jos sutuoktiniui atkūrus nuosavybės teises į jo tėvo P. J. turėtą nekilnojamąjį turtą.

Suinteresuotas asmuo (pareiškėja) M.R. J. su pareikštu prašymu sutiko. Suinteresuotas asmuo (pareiškėja) M.R. J. pateiktu pareiškimu prašė jai atnaujinti (pratęsti) praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, kuris atsirado po J. J. mirties.

Pareiškėjos I.T. J. atstovai prašė suinteresuoto asmens M.R. J. pareiškimo netenkinti, kadangi J. J. testamentu visą palikimą paliko pareiškėjai I. T. J..

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjos I.T. J. pareiškimą tenkino ir atnaujino jai terminą palikimui, atsiradusiam po J. J., mirusio 2000 m. kovo 2 d., L. A., m. Hermosa Beach, mirties priimti; Suinteresuoto asmens (pareiškėjos) M.R. J. pareiškimo netenkino; priteisė valstybei iš pareiškėjos I.T. J. 48,60 Lt, o iš M.R. J. 50,75 Lt pašto išlaidų.

Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-10-08 įsakymą Nr. A-2528, (b.l.16-17), kuriuo J. J. atkurtos nuosavybės teises į jo tėvo P. J. turėtą nekilnojamąjį turtą. Iš byloje esančio testamento seka, jog J. J. visą turtą paliko sutuoktinei I. T. J. (b.l. 91-97, testamento 4-5 punktai), pareiškėja palikimą JAV priėmė, testamentas legalizuotas įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja pateikė mirties liudijimą ( b.1. 7), pažymą iš Kauno m. 13-ojo notarų biuro, kuri rodo, kad paveldėjimo byla neužvesta, pažymas apie savo ir sutuoktinio deklaruotas gyvenamąsias vietas (b.l.12,13), Kauno miesto savivaldybės administracijos nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus 2004-10-12 Nr. 10-24921 raštą (b.l.15), kuriuo pareiškėjai į JAV pranešama, apie priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisų atkūrimą. Teismas nurodė, kad pareiškėja po vyro mirties ilgą laiką gyveno JAV, dėl šios priežasties užtruko paveldėjimo dokumentų sutvarkymas, todėl pripažino, kad terminas palikimui priimti Lietuvos Respublikoje praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo M. J. J. pareiškimu (b.l.62) pripažino, kad J. J. testamentu turtą paliko pareiškėjai I.T. J.. Iš testamento turinio seka, jog J. J. paliko testamentinei įpėdinei ne tik konkretų esamą turtą, bet ir turtą, į kurį jis turi turtines teises, tame tarpe ir į turtą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės. Testamentas buvo patvirtintas tuomet, kai J. J. buvo pateikęs Kauno miesto Savivaldybei prašymą sugrąžinti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) natūra. M. J. J. testamentu joks turtas nebuvo paliktas, todėl paveldėjimas jai Lietuvos Respublikoje jai negali atsirasti, be to ji nepateikė jokių dokumentų, įrodančių svarbias priežastis, dėl ko praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti.

Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens R.M. J. atstovė advokatė D. V. nesutiko su teismo nutartimi dalyje, kurioje netenkintas suinteresuoto asmens R.M. J. prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti, prašė teismo nutartį šioje dalyje panaikinti ir atnaujinti terminą palikimui priimti, dėl šių motyvų:

1) suinteresuotas asmuo R.M. J. apie palikimo atsiradimo faktą Lietuvos Respublikoje ir apie tai, kad Kauno miesto savivaldybė 2004 m. spalio 8 d. įsakymu Nr.A-2528 J. J. vardu atkūrė nuosavybės teises į gyvenamąjį namą Radvilėnų pl. 14, Kaune, sužinojo 2007 m. birželio 28 d. gavusi teismo procesinius dokumentus. 2007 m. rugsėjo 11d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Pareiškėja M.R. J. gyveno ir gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, apie nuosavybės teisių atkūrimo procesus pagal jos tėvo J. J. pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo žinoma;

Atsiliepimas

2) suinteresuotas asmuo R.M. J. ir pareiškėja I.T. J. nurodė tas pačias termino praleidimo priežastis : abi gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, palikimas atsirado po palikėjo mirties, užtruko paveldėjimo dokumentų sutvarkymas, tačiau teismas kiekvienos jų atžvilgiu nurodytas tas pačias aplinkybes vertino skirtingai – pareiškėjai I.T. J. terminą atnaujino, o R.M. J. ne;

Žemesnės instancijos teismas

3) teismas nutartimi nusprendė ne tik dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, bet ir dėl pareiškėjų paveldėjimo teisių. J. J. iki pat mirties t.y. 2000 m. kovo 2 d., gyveno, sukūrė turtą Jungtinėse Amerikos Valstijose, pagal Jungtinėse Amerikos Valstijose nustatytą tvarką ir taisykles surašė testamentą. Palikimas 2004 m. atsirado Lietuvos Respublikoje, todėl paveldėjimo teisės liudijimą remiantis LR Notariato įstatymo 26 str. 1d.2 p. išduoda notaras. Suinteresuotas asmuo M.R. J. ir pareiškėja I.T. J. įstatymo nustatytu laiku dėl palikimo priėmimo Lietuvos Respublikoje nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, todėl tik išsprendus teismui palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) klausimą notaras spręs dėl paveldėjimo pagal įstatymą ir paveldėjimo pagal testamentą ribų, dėl teisės į privalomąją palikimo dalį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjos I.T. J. atstovė advokatė R. G. prašė atskirtąjį skundą atmesti dėl šių motyvų:

1) nėra objekto, t. y. jokio turtinio palikimo, kuriam priimti suinteresuotas asmuo M.R. J. praleido terminą dėl svarbių priežasčių, nes J. J. visą savo turtą testamentu paliko I.T. J., o ši palikimą yra priėmusi. M.R. J. prarado paveldėjimo teises, įskaitant ir teisę pretenduoti į palikimą;

2) atskirojo skundo argumentas, kad teismas nusprendė dėl pareiškėjų paveldėjimo teisių ir kad M.R. J. turi teisę šį turtą paveldėti pagal įstatymą yra nepagrįstas. Iš paties testamento turinio akivaizdu, jog J. J. paliko testamentinei įpėdinei ne tik konkretų jam gyvam esant turtą, bet taip pat ir turtą, į kurį jis turi turtines teises. Testamentas buvo patvirtintas tuomet, kai J. J. buvo pateikęs Kauno miesto Savivaldybei prašymą sugrąžinti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) natūra. Ginčo turtas, į kurį pretenduoja suinteresuotas asmuo, yra turtas, valdytas nacionalizacijos metu, į kurį testatoriaus teisės yra tęstinės ir neginčijamos ir patenka „viso turto“, nurodyto testamente sąvoką.

Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į atskirtąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja M. R. J. prašyme dėl atnaujinimo termino palikimui priimti nurodė, kad 2000 m. kovo 2d. L. A. m., Hermosa Beach mirė jos tėvas J. J., kuris visą, iki mirties turėtą turtą paliko testamentu savo sutuoktinei I. T. J.. Pareiškėjos tėvas iki mirties pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo i turtą, 2004m. spalio 8d pareiškėjos tėvo prašymas buvo patenkintas. Kauno miesto savivaldybės įsakymu Nr. A-2528 atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) mirusio J. J. vardu. Pareiškėja mano, kad turtas atsiradęs po pareiškėjos tėvo J. J. mirties turėtų būti paveldimas pagal įstatymą, o ne pagal testamentą. Pareiškėja pripažįsta, kad praleido terminą palikimui priimti ir prašo šį terminą atnaujinti. Pareiškėja nurodė, kad praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, kadangi gyvena JAV ir nežinojo apie 2004m. nuosavybės teisių atkūrimą iki 2007 m. birželio mėnesio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija termino palikimui priimti pratęsimo klausimu (2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006) yra nurodžiusi, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad, vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Bylos medžiaga patvirtina apeliantės pareiškime nurodytas aplinkybes, kad J. J. mirė 2000m. kovo 2d. L. A. m.Hermosa Beach (b.l.7). Testatorius testamentu visą savo turtą asmeninį ar nekilnojamą nežiūrint kur jis yra, įskaitant pasenusius ar nesėkmingus palikimus ir visą turtą kurį testatorius valdo mirties metu, į kurį testatorius turi teisę ir bet kokią kitą testatoriaus nuosavybę jis priskiria prie tuo metu galiojančios nuosavybės (b.l.20-21) ir palieka savo žmonai. CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę turtinės teisės perduodamos ir paveldimos. CK 5.1 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės, taip pat kitos turtinės teisės. Aukščiausiasis Teismas ne kartą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. U. J. , bylos Nr.3K-3-30/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Č. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-583/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. konsultacija) yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tokia išvada inter alia grindžiama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams. Nustačius, kad vienintelė mirusio testatoriaus J. J. įpėdinė yra sutuoktinė I. T. J., negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad turtas į kurį atkurtos nuosavybės teisės gali būti paveldimas neatsižvelgiant į testatoriaus valią, kadangi nuosavybės teisės atkurtos po testatoriaus mirties. Kaip nurodyta anksčiau testatorius testamentu paliko visą savo turimą turtą ir turtą į kurį testatorius turi teisę, šiuo atveju teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ne pareiškėjai, o savo sutuoktinei. Tas faktas, kad testatoriaus sutuoktinė nesikreipė Lietuvoje į notarinę kontorą dėl paveldėjimo dokumentų įforminimo nesudaro pagrindo laikyti, jog prarado teisę įforminti nustatyta tvarka paveldėjimo teisės dokumentus. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Byloje nėra nuginčytas I. T. J. motyvas, kad į notarinę kontorą ji nesikreipė, kadangi testatoriaus vardu registruoto turto nebuvo, o po sutuoktinio mirties palikimą priėmė valdymo būdu. Todėl neesant ginčo dėl nurodytos aplinkybės konstatuojama, kad testatoriaus sutuoktinė I. T. J. priėmė paveldėjimą įstatyme nustatytu būdu (CK 5.50 str.2d.1p.). Vertinant apeliantės elgesį konstatuojama, kad savo teisėmis ji nesirūpino septynis metus. Reikšminga yra ir tai, kad mirė pareiškėjos tėvas, kaip matyti iš esančių byloje dokumentų testatorius ir įpėdiniai, tame tarpe apeliantė gyveno JAV, todėl nuo 2000m. apeliantė turėjo pakankamai laiko išaiškinti visus paveldėjimo teisės klausimus. Vien tas faktas, kad ginčo turtas į kurį pretenduoja apeliantė atsirado tik 2004 m. nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai yra svarbi priežastis dėl kurios apeliantė negalėjo įgyvendinti savo teisių ir kreiptis į notarinę kontorą per protingą terminą. Dėl nurodytų priežasčių, atsižvelgdama į konkrečiai susidariusią situaciją, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens I. T. J. elgesį nuo 2000m., kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas priimti teisingą sprendimą, pagrįstai vadovavosi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išnagrinėjo byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai nepratęsė apeliantei praleistą terminą palikimui po tėvo mirties priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Kiti atskirojo skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Dėl apeliantės motyvų, kad teismas nevienodai įvertino apeliantės ir testatoriaus sutuoktinės situaciją atsisakydamas atnaujinti terminą palikimui priimti, kolegija nutartyje nepasisako, kadangi ši teismo nutarties dalis nebuvo skundžiama (CPK 320 str.), be to apeliantės ir I. T. J. situacijos nėra visiškai identiškos.

Esant tokioms aplinkybėms teismo nutartis nekeistina, atsikirasis skundas netenkintinas (CPK337 str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-339 str..,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutarties nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasNeringa Venckienė