Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.1.8.14.; 1.1.7.2.5.;1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.4.4.1.; 2.1.4.5.1.; 2.1.4.6.1.; 2.1.4.11.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.4.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.2.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.7.

2020 m. rugsėjo 21 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta - A. N. (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeim. padėtis – nevedęs, nedirbantis, anksčiau teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 m. Vadovaujantis BK 64-prim. straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė laisvės apribojimas 8 mėn. Baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 7 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2) 2018-04-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 m. 4 mėn., įpareigojant per laisvės apribojimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies "B", PP, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-02-23.07 val. iki 2018-02-03 14.55 val., t. y. vieną parą (1 kardomojo kalinimo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms).

3) 2019-03-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 11 mėn. Pritaikyti BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 8, 10 punktus ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, t. y, nepasišalinti iš gyvenamosios vietos: (duomenys neskelbtini), nesilankyti šiose vietose: (duomenys neskelbtini) nebendrauti su Č. K., gyv. (duomenys neskelbtini). 2019-04-18 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2019-09-11 apie 13 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.55 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje, t. y. tyčia namo kambaryje motinai M. K. sėdint ant sofos sudavė smūgį rankos kumščiu į kaktos sritį, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Po to nukentėjusiajai išbėgus į kiemą ir bandant užeiti į namus bei pravėrus namų duris, M. K. griebė motiną už palaidinės bei liemenės dėl ko ji pagriuvo ir jis ją gulinčią nutempė į kambarį, kur nukentėjusiajai gulint ant žemės ją spardė kojomis, suduodamas nenustatytą kiekį smūgių, po to sugriebė abejomis rankomis už veido ir ėmė smaugti kol jai ėmė trūkti oro, po to trenkė kumščiu nukentėjusiajai į žandikaulį ir apatinis dešinysis II dantis ėmė judėti; sugadino dantų protezus. Po to sugriebęs už veido, kumščiu sudavė nenustatytą kiekį smūgių į nukentėjusiosios nugaros sritį, į šonkaulius, į šlaunį, į kairės kojos pėdas, į dešinę blauzdą, į dešinįjį žastą, į kaktą, į dešinę krūtį; po to suspaudė nukentėjusiosios veidą ir nosį, dėl ko nukentėjusioji ėmė dusti jai pritrūkus oro, tuo nukentėjusiajai M. K. kumščiais ir kojų spyriais ne mažiau kaip trisdešimt devyniais trauminiais poveikiais padarydamas poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, nugaroje, juosmenyje, kojose ir rankose, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, sukėlusiu stiprų fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

K. M. K. apklaustas teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Nurodė, kad supranta kuo kaltinamas, pripažįsta, kad konfliktas vyko. Neprisipažįsta kaltu. Parodė, jog įvyko konfliktas tą dieną su mama. Šiaip tokio alkoholio vartojimo nebuvo, kol buvo garaže gėrė namines obuolių sultis. Gal ten ir buvo alkoholio. Gali būti, kad nuo sulčių rado alkoholio pas jį. Tą dieną kaimynui gelbėjo su darbais, lipo ant kopėčių, dirbo su įrankiais, tai alkoholio vartojimas nebuvo galimas. Konfliktas su mama nuo pačio ryto prasidėjo. Konfliktavo dėl to, kad ne taip vaikšto, per daug kavos geria. Išėjo į parduotuvę cigarečių, sutiko kaimyną, jis paprašė padėti. Nuėjo namo pasiimti kopėčias, po to teko dar kelis kartus grįžti namo kai ką pasiimti. Matė, kad bręsta konfliktas. Kai antrą kartą grįžo namo, vėl prasidėjo žodinis konfliktas. Supyko. Tada jau pradėjo labai bartis. Nuo smūgių labiausia nukentėjo sofa, kur motina sėdėjo, nes jis supyko labai ir pradėjo spardyti sofą. Gal motinai ir galėjo kliūti, nes ji ten sėdėjo. Šonu užkabinti ją galėjo. Tiesiogiai mušti žmogaus negalėjo, jam svetima yra smurtauti prieš kažką. Reikėjo garą nuleisti, jis išsiliejo ir viskas. Po to pasiėmė daiktus ir nuėjo į garažą. Nesitikėjo, kad policija atvažiuos. Nesijautė kažką blogo padaręs. Garažas yra prie namų. Policija pusvalandžio bėgyje atvažiavo. Medikai ilgai važiavo. Apie pusantros valandos su policija buvo, aiškinosi ir jau prieš pat jį išvežant medikai atvažiavo. Pirma, motina medikų pagalbos atsisakė, po to, nežino, gal ją įkalbėjo, buvo iškviesta medicinos pagalba. Kelis kartus galėjo motinai užkabinti petį ir koją. Dėl kitų sužalojimų negali pasakyti. Tai tokie sužalojimai, dėl kurių reikia pasistengti. Motina minėjo, kad ji pati užsigauna. Užtenka prisiliesti ir yra mėlynė. Neneigia, kad nieko nepadarė. Iš dalies kaltę pripažįsta. Po įvykio bendravo su mama, atsiprašė. Jo kaltė yra tai, kad nesugebėjo konflikto suvaldyti. Pas juos sunku su bendravimu, kuo daugiau bendrauji, tuo daugiau konfliktų. Kai kitur gyveno, tai dar daugiau problemų buvo, daugiau kišimosi, skambučių. Kol kas pasiteisino tik atstumo laikymasis ir bendravimas kai reikia. Jų tokie santykiai yra visą gyvenimą. Gailisi dėl šios situacijos, jo kaltė, kad nesustabdė konflikto. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad galima daug kam problemas sumesti. Jis vartoja alkoholį nedažniau nei dauguma. Gal paskutiniu metu ir papiktnaudžiaudavo su alkoholiu, bet santykiai su mama dėl to ar jis pavartojęs, ar ne - nesikeičia. Gydytis jam nuo alkoholio nereikia. Bet susitvarkyti reiktų. Bando šią problemą spręsti. Jei jis jau čia, vadinasi kažką ne taip padaręs. Reikia spręsti šia problemą. Labai gailisi, gėdijasi, kad yra čia už tokį nusikaltimą. Neturėjo čia būti. Nori dar kartą mamos atsiprašyti, kad ją įvėlė į tokį nemalonų jiems abiem procesą.

Nukentėjusioji M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jau pamiršo tą įvykį. Ta dieną iš ryto valė langus, sūnaus nebuvo namie, buvo kažkur išėjęs. Po to jis atėjo, paėmė kopėčias, pasakė, kad jai jų reikės, kai valys langus. Jis pas kaimyną padėdinėjo šaką nukirsti. Po to ji atsisėdo ant sofos, M. K. priėjo ir trenkė jai į kaktą. Ji norėjo prie šaldytuvo prieiti, ko nors šalto paimti, nes jautė, kad bus mėlynė, bandė įeiti į namus, jis ją pagriebė, įtempė į kambarį ir mušti pradėjo. Jei būtų 39 smūgiai, ji tada nestovėtų. Jai mėlynės labai greitai atsiranda, pas ją tokia oda. Sūnus kambaryje pargriovė ant grindų, vieną ranka laikė, prispaudė petį, neatsimena kurį ir mušė. Mušė su ranka, su koja į šlaunį spyrė. Stipriai suspaudė petį, jai skaudėjo. Ranka mušė į šonkaulį, į šoną, galvos srityje, lupą sužalojo. Smūgių kokių 10 galėjo būti. Jai daugiausia mėlynių atsirado nuo stiprių suspaudimų, nes labai stipriai laikė. Dėl to ir kraujosruvos atsirado. Nuo smūgių į veidą ji maniusi, kad dantį išmušė, bet ne, dantis buvo, jis buvo išjudintas ir stovėjo. Kai greitojoje patikrino, jokių pasekmių nerado. Tuo metu dantų protezą turėjo. Proteze atsilaisvino kabliukas, matyt nuo stipraus žandikaulio spaudimo. Dūsti pradėjo, kai stipriai kaklą užspaudė. Burną užspaudė ir vienu metu buvo sunku kvėpuoti. Kiek tęsėsi negali pasakyti. Pradėjo šaukti. Jis tada paleido ir pabėgo. Pradėjo kviesti policiją. Tai buvo tiesiog sumušimas, kankinimo nebuvo mananti. Apsižodžiavimų buvo, bet tokių dalykų išvengdavo, rimto fizinio smurto nebuvo iki to įvykio. Atsiprašė sūnus jos. Nežiūrint į tai, kad sūnus sukėlė jai didelį fizinį smurtą, bet jai didžiausias pažeminimas yra tai, kad ji yra čia. Jis tik ją vieną turi, ji jo neatsižadės kaip sūnaus. Sėdėdamas už grotų jis savo gyvenimą įvertino kitaip, mano nedarys tokių dalykų ateityje. Suprato ir dėl alkoholio vartojimo negerumo. Mananti, jog tą dieną neblaivus buvo. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus parodė, kad jos manymu jis buvo neblaivus tą dieną. Kiek tęsėsi mušimas - negali pasakyti. Jai tada stresas buvo. Mano kažkur apie 3 minutes tęsėsi mušimas. Pradžioje jai sudavė kumščiu, kai sėdėjo ant sofos. Po to pabėgo. Jis ją pagriebė, ji griuvo. Vieną smūgį į šlaunį sudavė. Kažkurį momentą pritrūko oro, nes buvo sugriebęs už žandikaulio. Protezo kabliukas neženkliai buvo išjudintas. Šlaunį skaudėjo ir kaktą. Dantų proteze sulenkė kabliuką, tiek jį ir sugadino. Daug kur mušė, tiksliai dabar nepamena, kur tiksliai. Sūnus labai daug kur su rankomis spaudė, įvairias kūno vietas. Veidą ir nosį buvo užspaudęs. Nuo sūnaus veiksmų visi sužalojamai, ji pati niekur nesusižalojo. Nuo suspaudimų atsirado mėlynės. Policijos darbuotojas paklausė ar reikia greitosios, pasakė reikia ir ją nuvežė į Lazdynų ligoninę. Kai išbėgo iš namų, tada ir iškvietė policiją. Niekam nepasakojo apie įvykį, buvo darbo diena. Jai gėda apie tokius dalykus kam nors pasakoti. Alkoholis kaltas dėl to. Blaivus jis to nepadarytų. Jam reikia gydytis nuo alkoholio, ji taip mano. Kalbino sūnų, kad eitų pas psichologą kalbėtis, bandytų gydytis dėl alkoholio. Civilinio ieškinio nereikš. Sūnus yra dabar nelaisvėje, tai kaip ir kiekvienai motinai jai jo gaila. Mano, kad grįžęs jis nedarys to. Prašo teismo stipriai nebausti, nori, kad būtų laisvas. Sūnus vienas pas ją ir jis nieko neturi. Sumušimai greitai praėjo. Po savaitės ant veido nieko nesimatė, dalyvavo vestuvėse. Lazdynų ligoninėje padarė galvos nuotrauką, neurologė apžiūrėjo ir nieko nerado. Pasekmių jokių nėra. Tai buvo trumpalaikis sveikatos sutrikdymas. Parodė, jog vieną kartą griuvo, ant šono nugriuvo ir gulėjo. Į šlaunį daužė, nepamena ar į nugarą daužė. Dėl nugaros neatsimena, ar trenkė. Ir pati užsigauna, dažniausiai dilbius užgauna. Nežino iš kur pėdoje pas ją mėlynė atsirado. Už palaidinės sūnus ją tempė. Vieną kartą griuvo. Ji galėjo užsigauti dešinį šlaunį, kai jis ją tempė. Pas ją ant kelių visada mėlynės būna. Ar tuo metu buvo mėlynės ant kelių, nepamena dabar. Papildomai paaiškino, kad paprašė, kad kopėčias jai atneštų ir jis supyko, matė, kad buvo išgėręs. Konfliktas nuo kopėčių prasidėjo. Sūnus ieškojo šaldytuve ko nors pavalgyti, o ji pasakiusi, kad „tu į šaldytuvą nieko nepadėjęs“. Ko gero jis ir dėl to supyko. Su delnu jai sutrenkė į veido sritį. Mušimo metu sūnui nieko negalėjusi sakyti, ji tik šaukė, kad paleistų, tai ir paleido. Kai sūnus gyveno atskirai, tai jis nekeldavo ragelio. Jis epilepsiją nuo mažens turi, tai pergyveno, gal kas atsitiko, nes jis vienas gyveno. Kartą net ir policiją teko kviesti. Jis savo kaltę suprato pilnai. Ji jam atleidžia. Ji yra motina, jo neišsižadės. Jis ją tik vieną turi, ir ji tik jį turi. Prašo jam neskirti laisvės atėmimo bausmės. 1 metai ir 8 mėnesiai jaunam žmogui yra ilgai. Jis nedalyvauja socialiniame gyvenime, sveikata jo pašlijo. Prašo teismo neskirti laisvės atėmimo bausmės.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tik preliminariai apie įvykį atsimena. Buvo gautas iškvietimas, kad smurtas prieš moterį, sakė, kad ją namie sūnus sumušė. Atvykę į vietą rado sūnų, sūnus aiškino, kad mama prie jo kabinasi, kontroliuoja gyvenimą. Jie moteriai greitąją iškvietė. Nukentėjusioji yra salėje esanti moteris, o kaltinamasis - tas smurtautojas. Kiek pamena, sakė, kad į ją gulinčią kojomis spardė. Dėl dantų nieko neatsimena, ar jam ką sakė. Ant veido sužalojamus matė, ant kojos taip pat buvo, moteris rodė. Papildomai paaiškindamas parodė, jog dirba pirmajame policijos komisariate tyrėju, tuo metu nebuvo jokių pajėgų, tai juos išsiuntė į vietą. Jis surašinėjo dokumentus, jis arba jo porininkė fotografavo. Nuotraukos prie protokolo pridėtos, fotografuota įvykio vietoje. Kad ne vienas smūgis suduotas buvo, tai tikrai. Nuodugniai jos neapžiūrėjo, greitoji buvo iškviesta. Kiek pamena, greitoji moterį gal į ligoninę išvežė. Tiksliai nepamena. Moteris akcentavo, kad koją skauda, veidą rodė. Šioje šeimoje pirmą kartą lankėsi. Kaltinamasis neigė mušęs, sakė, kad mama prie jo kabinėjasi nuolatos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu (2019-10-15) duotus parodymus, kad jis yra Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas. Pagal iškvietimą ROIK 0119000489146 jis atvyko adresu (duomenys neskelbtini)., kartu su R. F.. Į juos kreipėsi pranešėja M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino, kad ją mušė jos sūnus M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. namo kambaryje. Jis kairiosios rankos kumščiu mušė į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvos sritį, ko pasekoje sukėlė fizinį skausmą. Kai jis atvyko į įvykį, pranešėjos drabužiai nebuvo suplėšyti, išmušto danties taip pat nepastebėjo, ar buvo sugadintas jos dantų protezas nežino. Ji paaiškino, kad prieš ją sūnus naudojo fizinį smurtą, sakė, kad ją smaugė, tačiau žymių nesimatė. Greitoji medicinos pagalba 5603 M. K. išvežė į Lazdynų ligoninę, nes ji skundėsi galvos skausmais. Dėl paviršinių matomų kūno sužalojimų (veido ir rankos srityje) jis pradėjo ikiteisminį tyrimą. Daugiau apie įvykį nieko pridurti neturi (b.l. 40). Parodė, jog apklausos metu pastabų dėl parodymų neturėjo, juos pasirašė, reiškia taip ir buvo. Jis tvirtina savo parodymus.

Ekspertas Jūris Plenta teismo posėdžio metu atsakydamas į klausimus parodė, jog savo išvadą jis patvirtina. Surašyta viskas teisingai, kaip buvo. Nukentėjusioji viską gražiai paaiškino. Vertindamas nukentėjusiosios parodymus gali teigti, kad nukentėjusiajai buvo suduoti 6 smūgiai, 3 smūgiai į galvą, t. y. veido sritį, ir 3 smūgiai į krūtinę. Taip pat ji pripažįsta vieną smūgį į dešinę šlaunį. Tai vadinasi 4 neabejotini smūgiai. Lieka klausimas dėl 13 smūgių nugaroje. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji niekur nebuvo nugriuvusi, niekur neatsitrenkus. Bet kaip jie atsirado. Bet 13 kartų griūti neįmanoma. Tai jei šiuos smūgius pridėti iš viso gaunasi 19 trauminių poveikių. Nukentėjusioji teigė, kad ją spaudė, gniaužė rankas, tai tokie yra 8 trauminiai poveikiai. Sudėjus viso gaunasi 27. 27 trauminius paveikius galima vertinti kaip kaltinamojo padarytus smūgius ar spaudimus. O blauzdą ir pėdą nukentėjusioji galėjo užsigauti. Nukentėjusioji sužalota buvo 11 d., o jis ją apžiūrėjo 17 d., jau po 6 dienų, tai per tiek laiko mėlynės visos praktiškai jau besirezorbuojančios būna, tai jos tokios ir neryškios buvo. Dėl danties. Gydytojai nukentėjusiąją apžiūrėjo jau po įvykio ir užrašė, kad sutinusi lupa ir kliba dantys. Daugiskaitoje. Jis ją apžiūrėjo, rado tą dantį, aplinkui kraujosruvų nebuvo, tai tas dantis klibėjo greičiausiai nuo parodontozės. Nors jei jis ir būtų išmuštas, tas tai nekeistų sužalojimo laipsnio. Viso 27 smūgiai galėjo būti. Prie kankinimo šio įvykio nepriskirtų, čia sumušimai, kurie nepalieka rimtesnių pasekmių.

Kaltinamojo gynėjas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, jog baigta nagrinėti byla, kurioje M. K. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Palaiko prokurorės poziciją, kad kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nepasitvirtino, todėl prašo teismo perkvalifikuoti kaltinimą į BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis nurodė konflikto priežastis, pripažino, kad sudavė kelis smūgius mamai, dėl to gailisi. M. K. teigia, kad kontroliuoja alkoholio vartojimą, pripažino, kad paskutiniu metu per daug vartojo. Prokurorės pasiūlyta laisvės atėmimo bausmė 1 metų 5 mėnesių yra per griežta. Šis įvykis jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Nukentėjusioji parodė, kad po savaitės viskas praėjo, dantis nebuvo išmuštas. Tyrimo metu iš viso 39 trauminiai poveikiai konstatuoti, bet pagal eksperto išvadą jų buvo 27. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, prokurorės pasiūlytos bausmės dydis per griežtas. Prašė teismo priimti teisingą ir pagristą nuosprendį.

K. M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis neserga psichikos ir priklausomybės ligomis į įskaitą neįrašytas, anksčiau teistas. 2019-09-11 7 val. jis atsikėlė ir nuėjo į virtuvę gerti kavos. Kol darėsi kavą atėjo jo mama M. K. ir pradėjo jam reikšti pretenzijas dėl kavos, kad per daug geria kavą. Jis nekreipė į tai dėmesio ir nuėjo gerti kavos į garažą. Tada garaže jis pasiėmė obuolių sulčių ir gėrė jas (2 stiklines), kad jos alkoholinės, jis nežinojo, nesijautė apsvaigęs. Tada jis grįžo namo į savo kambarį ir persirengė, susiruošė važiuoti į darbą nors į darbą jam nereikėjo. Jis norėjo išvažiuoti į darbą tam, kad pabėgti iš namų, nes manė, kad tarp jo ir jo mamos gali įvykti konfliktas dėl rytinio ginčo. Susiruošęs į darbą, jis ėjo į stotelę ir sutiko kaimynę miestelyje, pakeliui stotelės link. Kaimynės vardas (duomenys neskelbtini), jos pavardės jis nežino. Kaimynė jo paprašė pagalbos apgenėti tujas, jis susitarė su kaimyne, kad užeis pas ją vėliau po parduotuvės. Jis nuėjo pas kaimynę padėjo jai, pamatė, kad jai reikia kopėčių dar. Kaimynė liko namie, o jis grįžo namo pasiimti kopėčių. Buvo apie 11 val., kai grįžo namo. Grįžus namo pasiimti kopėčių, jį pamatė motiną ir pradėjo reikšti jam pretenzijas dėl kopėčių. Jis išgėrė visas likusias sultis ir išėjo toliau pas kaimynę dirbti. Mama liko namuose, pas kaimynę padirbo iki 12 val. ir tada jam prireikė prailgintuvo ir džemperio, jis grįžo vėl namo pasiimti džemperio ir prailgintuvo, jį vėl mama pamatė ir pareikalavo skubiai parnešti kopėčias namo, jis jai atsakė, kad tai ne jos kopėčios, o jo, kad atneš jas kai pabaigs darbus. Visą laiką kol jis ieškojo džemperio, ji jį sekiojo iš paskos ir kabinėjosi prie jo dėl jo veiksmų. Konfliktas tarp jų įvyko kai jis buvo verandoje norėdamas pasiimti savo džemperį. Motina apibėgo namą iš kitos pusės ir atsirakino verandą, kol jis ieškojo džemperio. Tada vėl prasidėjo priekaištai, jis su motina kartu grįžo į jos kambarį ir jis pradėjo rėkti ant jos. Kadangi jam trūko kantrybė, jis liepė apsiraminti. Tada jo mama pabėgo į lauką, o jis toliau ieškojo savo džemperio, garaže buvo susiruošęs važiuoti, tačiau pamatė kad ateina policijos pareigūnai, padėjo viską atgal. Tada prie jo priėjo pareigūnai. Jis paaiškino jiems situaciją, kad vyko konfliktas tarp jo ir mamos, tačiau fizinio smurto prieš savo mamą jis nenaudojo. Kai atvyko pareigūnai ant jo mamos kūno jokių sužalojimų nebuvo, smurto prieš ją jis nenaudojo, tarp jo ir mamos fizinio kontakto nebuvo. Kai išvyko su pareigūnais pas jo mamą jokių išorinių smurto požymių ant kūno nebuvo. Taip pat jis nori paminėti, kad prieš savaitę buvo iškviesti policijos pareigūnai dėl smurto ir jo mama gavo baudą dėl melagingo pranešimo. Tarp jo ir jo mamos nuolat vyksta konfliktai, ankščiau jis ją yra pastūmęs, dėl šio įvykio jis pripažintas kaltu. Daugiau apie įvykį nieko pridurti neturi.

2019-10-29 papildomai apklaustas įtariamuoju M. K. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas. Dėl jam pareikšto įtarimo nesutinka. Konflikto metu jis galėjo atsistumdamas sugriebti savo mamai M. K. už rankos, norėdamas ją atstumti nuo savęs, taip pat konflikto metu galėjo sugriebti ir suspausti jai už rankos bei už palaidinės ir liemenės, tačiau nesutinka dėl pranešime apie įtarimą nurodytų epizodų, kad savo mamai M. K. rankos kumščiu į kaktos sritį netrenkė, kojomis nespardė, už veido sugriebęs nebuvo ir jos nesmaugė, į žandikaulį taip pat nesudavė (danties neišmušė). Šiuo metu jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (gamybinėse patalpose). Taip pat šiuo metu jam įteiktas šaukimas į teismą dėl probacijos įpareigojimų nevykdymo, 2019-10-30 bus teismo posėdis, kuriame dalyvaus. Nori paaiškinti, kad jau kurį laiką alkoholio nevartoja, kaip ir minėjo, įvykio dieną 2019-09-11 alkoholio nevartojo, manė, kad ten buvo obuolių sultys. Nuo alkoholizmo gydytis nesutiktų, kadangi jis alkoholio nevartoja ir yra praėjęs visus kursus, kuriuos paskyrė probacijos tarnyba. Šiuo metu dirba, bet neoficialiai, įmonės kur dirba, neatskleis dėl konfidencialumo, jis dirba reklamų srityje.

2019-12-02 apklaustas įtariamuoju papildomai M. K. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jis savo kaltės nepripažįsta ir lieka prie jo senesnių parodymų. Šiuo metu jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jis dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), toje pačioje vietoje kur ir gyvena. Papildomai nori paaiškinti, kad įvykio dieną tarp jo ir jo mamos M. K. įvyko konfliktas, tačiau jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Šaukimas jam įteiktas ir jis įspėtas, kad jeigu neatvyks sekantį kartą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, jam bus skiriama griežtesnė kardomoji priemonė, taip pat nuo šio momento pasižada nevengti dalyvauti procese ir atlikti visus būtinus procesinius veiksmus, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas.

2019-09-11 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo A. S. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kad atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi pranešėja M. K., kuri nurodė, kad 2019-09-11 apie 13 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu ją primušė sūnus M. K., gim. (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, kairiosios rankos kumščiu mušė į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvos sritį, ko pasekoje sukėlė fizinį skausmą. Greitoji medicinos pagalba 5603 apžiūrai M. K. išvežė į Lazdynų ligoninę, nes ji skundėsi galvos skausmais. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariamasis buvo sulaikytas ir atvežtas į P. A. M. K. galimybės nebuvo, kadangi greitoji medicinos pagalba moterį dėl galvos skausmų nuvežė į Lazdynų ligoninę. Apžiūros objektas yra namo kambarys esantis (duomenys neskelbtini). Kambaryje išmėtyti rūbai, dėmių panašių į kraują nėra. Kambarys yra nuosavame dviejų aukštų name. Įėjimas į namą įrengtas namo dešinėje pusėje, pakilimas laipteliais. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Namas ir jo teritorija yra aptverta medine-metaline tvora. Fotolentelėje nuotraukoje Nr. 5 matyti sužalojimai ant M. K. kairės rankos, nuotraukoje Nr. 6 matyti sužalojimai ant M. K. veido.

2019-10-15 liudytoju apklausto Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo A. S. parodymais, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėju. Pagal iškvietimą ROIK 0119000489146 jis atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kartu su R. F.. Į juos kreipėsi pranešėja M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino, kad ją mušė jos sūnus M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. namo kambaryje. Jis kairiosios rankos kumščiu mušė į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvos sritį, ko pasekoje sukėlė fizinį skausmą. Kai jis atvyko į įvykį, pranešėjos drabužiai nebuvo suplėšyti, išmušto danties taip pat nepastebėjo, ar buvo sugadintas jos dantų protezas nežino. Ji paaiškino, kad prieš ją sūnus naudojo fizinį smurtą, sakė, kad ją smaugė, tačiau žymių nesimatė. Greitoji medicinos pagalba 5603 M. K. išvežė į Lazdynų ligoninę, nes ji skundėsi galvos skausmais. Dėl paviršinių matomų kūno sužalojimų (veido ir rankos srityje) jis pradėjo ikiteisminį tyrimą. Daugiau apie įvykį nieko pridurti neturi.

2019-09-12 apklausta liudytoja nukentėjusioji M. K. parodė, kad ji nori paaiškinti, kad tarp jos ir jos sūnaus M. K. konfliktai būna dažnai. Ji nuo birželio mėn. yra 3 kartus kvietusi policijos pareigūnus. Ji su sūnumi gyveno (duomenys neskelbtini). Prieš tai sūnus gyveno (duomenys neskelbtini)su jo drauge vardu (duomenys neskelbtini) (1,5 metų). 2019-09-11 tarp jos ir sūnaus įvyko konfliktas dėl kopėčių, nes jis jo paklausė kada jis atneš kopėčias, kadangi jis buvo jas pasiėmęs ir neatnešė. Sūnus pasakė, kad čia ne jos reikalas kada jis atneš kopėčias. Ji jam pasakė, kad šaldytuve maistas jo, o ji jį valgo. Po šių žodžių sūnus ją puolė, grasino, kad suspardys ir trenkė jai ranka į kaktą, kai ji sėdėjo ant sofos. Po to ji pabėgo į kiemą, nuėjo už malkinės ir iškvietė policijos pareigūnus. Po skambučio policijos pareigūnams, ji grįžo namo paimti iš šaldiklio kažko šalto, kad galėtų pridėti prie sumuštos kaktos. Jai pravėrus duris sūnus staiga sugriebė jį už palaidinės. Ji pargriuvo ir jis ją gulinčią nutempė į kambarį suplėšydamas jos liemenę ir bliuzelę. Tada sūnus ją gulinčią ant žemės ėmė spardyti kojomis, sugriebė dvejomis rankomis už veido ir pradėjo smaugti, trenkė į žandikaulį delnu išmušdamas apatinį dantį ir sugadino dantų protezus. Toliau sūnus viena ranka laikė sugriebęs už veido, o kita ranka mušė į nugarą, šonkaulius, šlaunį. Jis dar jai suspaudė veidą ir nosį. Ji pradėjo dusti ir bandė jį atitraukti nuo savęs.

2019-09-16 papildomai apklausta nukentėjusioji M. K. parodė, kad ji papildomai nori duoti parodymus, kad 2019-09-15 apie 17 val. su savo broliu Č. K. važiavo namo į Nemenčinę, adresu (duomenys neskelbtini), brolis liko sėdėti mašinoje, o ji nuėjo savo namų link. Atidariusi namų duris koridoriuj ji pamatė stovinčius sūnaus batus ir suprato, kad jos sūnus yra namie, atidariusi kambario duris pamatė savo sūnų M. K., kuris ant sofos dėliojo savo rūbus. Ji jo paklausė ,,kas čia darosi“, kaip jis čia pateko. Jis pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Tada ji jam liepė susirinkti daiktus ir išeiti, o jis į jos prašymą nereagavo ir reikalavo garažo rakto. Ji jam atsakė kad neduos, kad garažas atrakintas. Jis dar kartą piktai reikalavo garažo rakto. Jis jam vėl pasakė, kad neduos. Jos sūnus paėmė žibintuvėlį ir užsimojo mesti į ją. Ar metė - ji nežino, nes greitai užtrenkė duris ir nuėjo pas kaimyną M. G. pagalbos, kad pabūtų šalia kol pasiims daiktus. Kaimynas stovėjo kieme, o ji nuėjo pasiimti savo daiktų. Kol ji dėjosi daiktus pamatė, kad vonioje išplėštas durų kablys ant kurio rakinamos durys. Ji suprato, kad sūnus pateko į vidų per rūsio langelį arba per namų langus. Kai ji rinkosi daiktus, jos sūnaus jau nebuvo. Jis buvo garaže. Sūnus pamatė, kad ji su daiktais eina mašinos link, pribėgo prie jos ir vėl reikalavo rakto (kaimyno nebuvo). Tada ji nuėjo į automobilį pasidėti daiktų ir brolio paklausė ką jai daryti. Brolis atsakė, kad pati spręstų. Tada ji atkabino raktą ir padavė jį savo sūnui. Tada ji sėdo į mašiną ir išvažiavo. Ji nekvietė policijos, nes sūnus atsisėdo ant dviračio ir išvažiavo. Ar sūnus kažką pavogė, pasakyti negali, nes visko neapžiūrėjo. Ji nori paaiškinti, kad jos sūnus nuolatos girtauja, neprisideda prie namo išlaikymo, neduoda pinigų maistui, nors ji jį visada maitina už savo pinigus, jis yra įsiskolinęs ir turi reikalų su antstoliu. Ji nori, kad jos sūnus gydytųsi dėl alkoholizmo ir nesirodytų jos namuose, taip pat prašė atlikti sūnui psichiatrinę ekspertizę.

2019-09-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3278/2019 (01) nurodyta, kad VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės 2019-09-11 17.55 val. medicinos dokumentų išraše/siuntime neurologo apžiūros protokole Nr. 2019-122797 nurodyta, kad pasak pacientės apie 14 val. ji buvo primušta girto sūnaus. Patyrė smūgius į galvą, krūtinės ląstą, sėdmenis, kojas. Buvo išmuštas kairysis apatinis dantis. Skundžiasi galvos skausmu. Stebimi sumušimai echimozės dešinėje veido srityje aplink nosį. Sutinusi lūpa, kliba dantys. Sutinimai pakaušio bei kaktos srityje, kraujosruvos kairiame žaste, kairės pėdos nugariniame paviršiuje yra keturios 2,5 cm skersmens gelsvos poodinės kraujosruvos. Analogiškos kraujosruvos yra dešinės šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje 14x5 cm; apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje 3x4 cm, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje ir viršutiniame trečdalyje 5x4; dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekinio ir išorinio paviršiaus viršuje, penkios nuo 2x2 cm iki 3x3 cm, nugaroje yra trylika nuo 3x3 cm iki 5x4 cm; dešinio žasto visuose paviršiuose aštuoni nuo 4x 5 cm iki 4x6 cm; kaktos dešinėje pusėje 3x2 cm; dešiniame žande 2x2; viršugalvio kairėje 5x4 cm; dešinės krūties viršutinio kvadranto išoriniame paviršiuje 5x6 cm; kairės krūties viršutiniuose kvadrantuose po vieną; 4x3 cm. Apatinis dešinysis II dantis pajudinus juda, apie jį gleivinėje pakitimų nėra. Kitur sužalojimų nėra.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto Nr. G 3278/2019(01) specialistas Jūris Plenta specialisto išvadoje nurodė, kad remiantis M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis pateikė išvadą, kad M. K. padarytos poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, nugaroje, juosmenyje, kojose ir rankose kietais bukais daiktais nemažiau kaip trisdešimt devyniais trauminiais poveikiais galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2019-09-11). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir sukėlė fizinį skausmą. Identifikuoti sužalojimus padariusį daiktą negalima. Savęs žalojimui būdingų sužalojimų nenustatyta.

Kita byloje esanti medžiaga: fotolentelėmis (b.l. 3-6), BIRT ataskaitų žiūrykle (b.l. 12-13), ieškiniu dėl žalos atlyginimo (b.l. 31), kitų objektų apžiūros protokolu (b.l. 34-35), ĮKNR registro išrašu (b. l. 80-81, 124-127), ANR išrašu (b.l. 84-85).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, o tas kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 3 dalimi. Fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnis) veiką kvalifikuojantys požymiai, be veikos padarymo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 straipsnio 2 dalis), yra ir nukentėjusiojo mažametystė arba nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o mažamečiam vaikui – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino. Neneigė, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo kilęs žodinis konfliktas su motina M. K., nes ji reiškė pretenzijas, priekaištavo, tačiau jokio fizinio smurto prieš motiną nenaudojo, jokių sužalojimų ant nukentėjusios kūno nepastebėjo. Šią kaltinamojo versiją teismas vertina kritiškai, kadangi ji prieštarauja nukentėjusiosios, liudytojų parodymams, kuriais teismas neturi pagrindo nesivadovauti, nes jie tarpusavyje iš esmės sutampa ir vieni kitus papildo, o be to ir paties kaltinamojo parodymams. Būtent nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkta kita medžiaga, t. y. tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, įvykių suvestinė, pranešimų Bendrajam pagalbos centrui garso įrašai, specialisto išvada.

Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, taip pat iš dalies ir pačio kaltinamojo parodymų įvertinimas, jų sugretinimas su minėta kita bylos medžiaga, leidžia teismui nustatyti esmines įvykio faktines aplinkybes.

Pirma, įvykio dienos ryte, name, kuriame gyveno kaltinamasis, buvo ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji. Kaltinamasis neneigė fakto, kad bendraujant su motina jautė, jog bręsta jųdviejų konfliktas, išėjęs į parduotuvę, sutikęs pagalbos prašiusią kaimynę, tačiau grįžęs namo pasiimti daiktų.

Antra, nors kaltinamasis teigia, kad įvykio rytą jis vartojo tik obuolių sultis, galimai nuo kurių ir apsvaigo, bet jautėsi gerai, tačiau atvykę policijos pareigūnai jam 2019-09-11 15 val. nustatė vidutinį girtumą – 1.55 prom. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis matyti, kad minėtą dieną 13.12 val. nukentėjusioji M. K. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešdama, kad ją sumušė apsvaigęs sūnus, kuris yra vietoje. Atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji nurodė analogiškas aplinkybes, papildydama, jog buvo mušama į įvairias kūno vietas, daugiausia galvos srityje; buvo išvežta į ligoninę dėl galvos skausmų.

Trečia, nors kaltinamasis pripažįsta tik tai, kad konflikto su motina jis tik supykęs ir ėmė labai bartis bei nuo smūgių nukentėjo labiausiai tik sofa (ir galimai galėjo kliūti ten sėdinčiai motinai), tačiau, atsižvelgiant į jo neblaivumo būseną ir M. K. veiksmus po trenkimo jai į galvą (kaktos sritį), siekiant nukentėjusiajai paimti šaldantį daiktą iš šaldytuvo, kai buvo pagriebta ir įtempta į kambarį mušant, bei vėliau jai nustatytus sužalojimus, darytina išvada, kad kaltinamasis smurtavo prieš motiną. 2019-09-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3278/2019 (01) nurodyta, kad M. K. padarytos poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, nugaroje, juosmenyje, kojose ir rankose kietais bukais daiktais nemažiau kaip trisdešimt devyniais trauminiais poveikiais galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2019-09-11). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir sukėlė fizinį skausmą. Identifikuoti sužalojimus padariusį daiktą negalima. Savęs žalojimui būdingų sužalojimų nenustatyta.

Ketvirta, apie tai, kad motiną kaltinamasis sumušė, kaip minėta, šios aplinkybės buvo užfiksuotos dviejų skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą metu (iš kitų objektų apžiūros protokolo: pirmu skambučiu nukentėjusioji nurodo, kad ji yra sumušta sūnaus, antru skambučiu nukentėjusioji nurodo, jog ją antrą kartą sūnus sumušė, ir kad sūnus siautėja). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas (į įvykio vietą vykęs pareigūnas) A. S.. Pareigūnams atvykus pas nukentėjusiąją, nukentėjusioji jiems papasakojusi, kad buvo mušama į įvairias kūno sritis, daugiausia į galvą. Be to, VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės 2019-09-11 17.55 val. medicinos dokumentų išraše/siuntime neurologo apžiūros protokole Nr. 2019-122797 nurodyta, kad pasak pacientės, apie 14 val. ji buvo primušta girto sūnaus ir patyrė smūgius į galvą, krūtinės ląstą, sėdmenis, kojas.

Penkta, nukentėjusioji sužalojimo aplinkybes visąlaik aiškino tapačiai, byloje nėra jokių duomenų, kad ji galėjo būti sužalota kitų asmenų ar susižaloti pati kitokioje situacijoje. Teismas neturi pagrindo paneigti tokią išvadą, o įvertinus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, laikyti, kad sužalojimą padarė kas nors kitas nei kaltinamasis.

Duomenų, kad nukentėjusioji būtų linkusi iškraipyti tiesą ir apkalbėti sūnų, byloje nėra. Teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji ar liudytojas, pasakodami apie įvykio aplinkybes, turėjo tikslą apkalbėti kaltinamąjį, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais; taip pat byloje nėra duomenų ir apie tai, kad pareigūnas byloje būtų šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ir veiktų priešingai kaltinamojo interesams. Be to, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai apie naudoto smurto pobūdį ir suduotų smūgių lokalizaciją yra patvirtinti specialisto išvada, Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašo apžiūros duomenimis, kuriais abejoti teismui taip pat nėra jokio pagrindo. Kaltinamojo ir jo motinos santykiai, visų pirma, nėra konfliktiniai, kaip kaltinamasis bandė įrodyti teisme. Pačio kaltinamojo teigimu, tai yra jo kaltė, jog nesugebėjo konflikto suvaldyti. Antra, net ir galimai konfliktiniai jų tarpusavio santykiai nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės vertinant nukentėjusios parodymus, nes jie visiškai sutampa su liudytojo parodymais ir rašytine bylos medžiaga nustatytomis aplinkybėmis.

Nors kaltinime M. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kaip nukentėjusiosios kankinimas, tačiau minėtų duomenų visiškai pakanka išvadai dėl kaltinamojo smurto prieš motiną panaudojimo faktui konstatuoti. Nagrinėjamu atveju esminis momentas yra tas, kad kaltinamasis dėl mažareikšmių tarpusavio nesutarimų su motina, savo ir motinos gyvenamojoje vietoje, supykęs bardamasis ir pavartojo fizinį smurtą. Taip pat atsižvelgtina ir į eksperto Jūrio Plentos teismo posėdžio metu atsakant į proceso dalyvių klausimus dėl pateiktos išvados paaiškinimo, kad šis įvykis nepriskirtinas kaip kankinimas, o sumušimai, nepaliekantys rimtesnių pasekmių. Su veikos perkvalifikavimu sutiko ir kaltinimą palaikanti prokurorė. Taigi, bylos nagrinėjimo metu, apklausus kaltinamąjį, atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą, iš esmės nepavyko nustatyti esminių nukentėjusiosios kankinimo aplinkybių, dėl šių priežasčių teismas šalina iš M. K. pateikto kaltinimo inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – kankinimą. Teismas laiko, kad M. K. veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į nukentėjusiosios asmenį, siekį pažeisti jos sveikatą, o ne ją kankinti, dėl ko M. K. veiksmai iš BK 140 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotini į BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,55 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto su motina M. K. metu, name, tyčia namo kambaryje motinai M. K. sėdint ant sofos sudavė smūgį rankos kumščiu į kaktos sritį, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Po to nukentėjusiajai išbėgus į kiemą ir bandant užeiti į namus bei pravėrus namų duris, M. K. griebė motiną už palaidinės bei liemenės dėl ko ji pagriuvo ir jis ją gulinčią nutempė į kambarį, kur nukentėjusiajai gulint ant žemės ją spardė kojomis, suduodamas nenustatytą kiekį smūgių, po to sugriebė abejomis rankomis už veido ir ėmė smaugti kol jai ėmė trūkti oro, po to trenkė kumščiu nukentėjusiajai į žandikaulį ir apatinis dešinysis II dantis ėmė judėti; sugadino dantų protezus. Po to sugriebęs už veido, kumščiu sudavė nenustatytą kiekį smūgių į nukentėjusiosios nugaros sritį, į šonkaulius, į šlaunį, į kairės kojos pėdas, į dešinę blauzdą, į dešinįjį žastą, į kaktą, į dešinę krūtį; po to suspaudė nukentėjusiosios veidą ir nosį, dėl ko nukentėjusioji ėmė dusti jai pritrūkus oro, tuo nukentėjusiajai M. K. kumščiais ir kojų spyriais ne mažiau kaip trisdešimt devyniais trauminiais poveikiais padarydamas poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, nugaroje, juosmenyje, kojose ir rankose, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, sukėlusiu stiprų fizinį skausmą. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę M. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis įvykdė vieną nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, veika baigta), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – teistas, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, nedirbantis.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. K. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, M. K. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-03-19 nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-03-19 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. Pažymėtina, kad 2019-11-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas nuteistajam M. K. bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas vykdyti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-03-19 nuosprendį paskirtą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją atvyko 2020-02-24.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019-09-11 14.30 val. iki 2019-09-13 13.09 val.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 16,79 Eur civilinis ieškinys yra įrodytas ir tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BPK 91, 94 straipsniais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su garso įrašu iš BPC saugoma su bylos medžiaga - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-303 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-03-19 nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-03-19 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir M. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. K. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2019-09-11 14.30 val. iki 2019-09-13 13.09 val. (dvi dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Priteisti iš M. K. 16,79 Eur gydymo išlaidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kodas 188783796, adresas Ž. L. g. 6, Vilnius (atsiskaitomoji sąskaita – Swedbank AB (duomenys neskelbtini)) naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su garso įrašu iš BPC saugomą su bylos medžiaga - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.