- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- e2YT-484-1173/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-01275-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Pareiškėjas
- Z. Ž., J. Ž.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Z. Ž. ir J. Ž. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, A. A. Ž., L. Ž., V. K. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai Z. Ž. ir J. Ž. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos D. M. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad:
1.1. 2013 m. kovo 25 d. pareiškėjų motina D. M. Ž. jai priklausantį 0.7000 ha žemės (miško) sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjui J. Ž., o visą kitą likusį kilnojamą ir nekilnojamą turtą paliko pareiškėjai Z. Ž.. Pareiškėjų motina mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjai per 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau mirusiajai priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės (miško) sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perėmė pradėdami jį faktiškai valdyti.
1.2. Pareiškėja Z. Ž. iki motinos mirties kartu gyveno, ją prižiūrėjo, rūpinosi jos buitimi. Po mamos mirties pareiškėja Z. Ž. kartu su pareiškėju J. Ž. priėmė motinos paliktus tam tikrus namų apyvokos daiktus (baldus, asmeninius daiktus, knygas, nuotraukas), tvarkė jos dokumentus, mokėjo mokesčius. J. Ž. iš mirusiajai priklausančio miško pjovė ir ruošė malkas žiemai. Tokiu būdu jie ne tik priėmė paliktą turtą, bet ir visus iš palikimo priėmimo kylančius įsipareigojimus. Šiuo metu mirusiosios vardu yra registruotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bei 0.7000 ha žemės (miško) sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po D. M. Ž. mirties per 3 mėnesių terminą pareiškėja Z. Ž. ir pareiškėjas J. Ž. faktiškai pradėjo valdyti mirusiajai priklausantį kilnojamąjį turtą – juo naudojosi, prižiūrėjo, ką ir iki šiol daro.
1.3. Suinteresuoti asmenys A. A. Ž., V. K., L. Ž. į notarą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes jiems buvo žinoma, kad D. M. Ž. testamentu jai priklausantį turtą paliko pareiškėjai Z. Ž. ir pareiškėjui J. Ž.. Kadangi pareiškėja Z. Ž. ir J. Ž. praleido 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras atsisako jiems išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir patarė kreiptis į teismą. Pareiškėjai Z. Ž. ir pareiškėjui J. Ž. buvo visiškai netikėta, kad notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes jie galvojo, kad turtą yra paveldėję pagal mamos paliktą testamentą ir kreiptis terminas kreiptis pas notarą nėra nustatytas. Aplinkybės, jog Z. Ž. ir J. Ž. paliktą turtą priėmė, pradėdami faktiškai jį valdyti, turi būti nustatytos teisminiu keliu. Pareiškėjams reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime pareiškimą nurodo, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos D. M. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. M. Ž. paliktojo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jeigu pareiškėjai teismui įrodys, kad jie priėmė D. M. Ž. palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Teismo prašo pareiškimus nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo Pasvalio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracija neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes. Tuo atveju, jei išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, jog pareiškėjai po motinos mirties likusį palikimą priėmė faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti, administracija neprieštarautų pareiškėjų prašymo tenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Pasvalio skyrius atsiliepimu į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos D. M. Ž. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjai Z. Ž. ir J. Ž. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
5. Suinteresuoti asmenys A. A. Ž., L. Ž., V. K. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, rodančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
7. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
9. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjai Z. Ž. ir J. Ž. yra D. M. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai, t. y. jos pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 2013 m. kovo 25 d. D. M. Ž. surašė testamentą, kuriuo jai priklausantį žemes (miško) sklypą 0,7000 ha (septyniasdešimt arų), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), palieka sūnui J. Ž., visą kitą likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palieka dukrai Z. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini). Po D. M. Ž. mirties nei pareiškėjai nei kiti įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
10. Iš Pasvalio rajono I-ojo notaro biuro 2023 m. gruodžio 6 d. rašto matyti, kad notaro biure nėra užvestos paveldėjimo bylos į D. M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą.
11. Iš Pasvalio rajono 2-ojo notaro biuro 2023 m. gruodžio 7 d. rašto matyti, kad notaro biure D. M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylos užvestos nėra.
12. VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodoma, kad D. M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. spalio 22 d. iki mirties (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo adresu(duomenys neskelbtini). Mirusi santuokoje. Sutuoktinis A. A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. spalio 22 d. gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Vaikai: V. K., gim. (duomenys neskelbtini), L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), Z. Ž., gim. (duomenys neskelbtini).
13. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Pumpėnų seniūnijos 2023m. gruodžio 15 d. pažymoje apie faktinę padėtį nurodoma, kad Z. Ž. gyvena ir gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini), ir nuo 2000 metų prižiūri tėvus, moka mokesčius ir prižiūri ūkį.
14. Iš byloje esančių duomenų (pareiškėjų rašytinių paaiškinimų, VĮ Registrų centras Gyventojų Registro pažymos apie asmens duomenis, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Pumpėnų seniūnijos pažymų ir kt.) nustatyta, kad nuo 2008 m. iki savo mirties D. M. Ž. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyveno sutuoktinis A. A. Ž. ir dukra Z. Ž., kuri savo gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Po D. M. Ž. mirties pareiškėja Z. Ž. liko gyventi minėtu adresu, ji kartu su broliu J. Ž. perėmė naudoti ir valdyti name likusį motinos turtą – naudojasi ir prižiūri baldus, kitus namų apyvokos daiktus, perėmė motinos asmeninius daiktus, knygas, nuotraukas, J. Ž. iš mirusiai motinai priklausančio miško pjovė ir ruošė malkas žiemai.
15. Teismas sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad Z. Ž. ir J. Ž. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti motinos D. M. Ž. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jie palikimą priėmė pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjų pareiškimai tenkintini ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. Ž. ir J. Ž. po D. M. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
17. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusios D. M. Ž. palikimo sudėties.
19. Iš pareiškėjų priteistina po 27,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė D. M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas Z. Ž. ir J. Ž. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti iš pareiškėjų Z. Ž. ir J. Ž. po 27,83 Eur (dvidešimt septynis eurus 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteistos išlaidos turi būti pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.