Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-70-970/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ieškinį atsakovui R. D., trečiajam asmeniui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Kitas paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą, kokia jam buvo perduota, suponuoja dar vieną faktorių identifikuojant teisinius paskolos santykius. Apeliantė pažymi, jog su atsakovu sulygtos ir pirmosios instancijos teismui pateiktos sutarties bendrosiose ir specialiosiose sąlygose yra aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta visa su suteikta paskola susijusi informacija. Atsakovas sudarydamas minėtą Sutartį patvirtino, jog supranta savo pareigas bei įsipareigoja jas vykdyti (Sutarties bendrųjų sąlygų 8 dalis) bei prisiima visą atsakomybę, nurodytą Sutarties bendrųjų sąlygų 9 dalis. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog atsakovas sutikdamas su Sutarties sąlygomis, imperatyviai įsipareigojo grąžinti pinigų sumą, kuri jam buvo perduota. Taigi, tarp šalių sudarytoje Sutartyje išreikštas įsipareigojimas grąžinti kredito sumą materialiuoju teisiniu požiūriu yra visiškai pakankamas sukurti paskolos davėjo ir paskolos gavėjo tarpusavio teisėms ir pareigoms bei patvirtinti antrąjį iš juridinę reikšmę turinčių faktų, suponuojančių paskolos teisinių santykių atsiradimą. Be to, iš Atsakovo asmeninės sąskaitos buvo gautas 0.01 Lt pavedimas, kurio mokėjimo paskirtyje buvo aiškiai išreikštas atsakovo sutikimas sudaryti Sutartį. Atsakovas, sutikdamas su paskolos sutarties sąlygomis, paraleliai įsipareigojo jas ir vykdyti, o viena iš esminių teisiniuose paskolos santykiuose egzistuojančių vykdymo reikšmių ir yra įsipareigojimas grąžinti tai, kas laikinai buvo perleista paskolos gavėjo nuosavybėn.

2. Ikiteisminis tyrimas negali būti laikomas neginčytinu įrodymu ir argumentu, nusveriančiu tikimybių pusiausvyros principą dėl sutarties sudarymo atsakovo naudai. Atsakovas, nesaugodamas savo asmeninių dokumentų - vairuotojo pažymėjimo, o sužinojęs apie šio dokumento tariamą vagystę ir nepranešdamas, jog šis dokumentas yra nebegaliojantis ir tokiu būdu leisdamas jais naudotis nepažįstamiems tretiesiems asmenims, veikė itin neapdairiai ir nerūpestingai. Tai yra, atsakovas dėl savo paties neapdairumo nepažįstamam asmeniui suteikė galimybę naudotis savo asmens duomenimis, kas sąlygojo galimai nusikalstamos veikos įvykdymą. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į paminėtas aplinkybes visiškai neatsižvelgė. Teismas visas atsakovo neatidžių ir neapdairių veiksmų pasekmes perkėlė apeliantei, nors paties atsakovo didelis neapdairumas galimai sąlygojo 500.00 Lt (144,81 Eur) sumos pervedimą į atsakovo sąskaitą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino atsakovo elgesio, kuris sąlygojo kredito iš apeliantės gavimą. Teismas taip pat nevertino atsakovo elgesio protingo ir apdairaus asmens aspektu, dėl ko priėmė teisiškai nepagrįstą sprendimą. Ikiteisminis tyrimas yra tik baudžiamojo proceso pradžia, vienas iš etapų, kuriuo yra bandoma ištirti bylai reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu vėliau teismas priima sprendimą ir nustato faktus. Teisminio nagrinėjimo minėtas ikiteisminis tyrimas nėra pasiekęs, o tai reiškia, kad visa surinkta ir/ar pateikta informacija nėra teismo patvirtinta/paneigta. Taigi, iki šiol nėra įrodyta, kad paskola atsakovui R. D. buvo suteikta dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovas galėtų įrodyti pinigų negavimo faktą tik vadovaudamasis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad dvišaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Apeliantė su teismo teiginiu nesutinka, jog atsakovo duomenimis nesąžiningai pasinaudojo kitas asmuo ir tokiu būdu atsakovo valia nebuvo išreikšta nei vienu iš LR CK 1.64 straipsnio 1 dalyje išvardintų būdų. Pirmiausia, nėra įrodyta, jog atsakovo asmens duomenimis pasinaudojo tretieji asmenys ir paskola buvo įgyta apgaulės būdu. Antra, apeliantė niekada nėra gavus informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo iš UAB „4finance“ paimtos SMScredit.lt paskolos Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, kaip minėta anksčiau, faktus, jog atsakovo asmens duomenimis pasinaudojo kiti asmenys be jos paties žinios bus galima laikyti įrodytais ir neginčijamais, tik kai tai bus patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

3. Net ir pripažinus Sutartį nesudaryta, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, privalėjo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Konstatavus, jog tarp atsakovo ir apeliantės nebuvo abipusiai suderintos šalių valios Sutarties sudarymo metu, 500 Lt sumą atsakovas gavo be jokio pagrįsto pagrindo ir nepagrįstai praturtėjo. Atsakovas be teisėto pagrindo (nesant sudaryto sandorio) įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti. Vien faktas, kad atsakovas pinigais pats nedisponavo, nepaneigia jo nepagrįsto praturtėjimo fakto. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino/neįvertino byloje pateiktų įrodymų, bylai aktualių teisės aktų reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas tik vadovaujantis atsakovo pateiktais sustabdyto ikiteisminio tyrimo duomenimis ir žodiniais paaiškinimais, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas bei turėtų būti pakeistas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos teisinius santykius, atsakomybės už paskolos sutarties pažeidimą pagrindus ir sąlygas, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo (LR CPK 178 str., 185 str., CK 6.870 str., 6.873 str.).

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas nustatė, jog 2009 m. birželio 24 d. AB banke SNORAS R. D. vardu sudaryta Naudojimosi mokėjimo kortele sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu R. D. vardu atidaryta mokėjimo kortelės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. birželio 27 d. 13.38 val. R. D. vardu užsiregistruota ieškovės internetinėje svetainėje ir tą pačią dieną iš atsakovo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke SNORAS, į ieškovės UAB „4finance“ (iki 2011 m. lapkričio 4 d. buvusios UAB „SMScredit“) sąskaitą pervestas 0,01 Lt, patvirtinantis, kad R. D. sutinka su SMScredit.lt paskolos sutarties sąlygomis. Ieškovei priėmus sprendimą suteikti paskolą, 2009 m. birželio 27 d. R. D. vardu buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną į atsakovo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės sąskaitos pervesta 500,00 Lt paskola. Kitą dieną, t. y., 2009 m. birželio 28 d. iš atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovo vardu AB banke SNORAS atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 500,00 Lt. Pagal atsakovo pareiškimą 2009 m. liepos 28 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00679-09 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., dėl neteisėtai, panaudojant vairuotojo pažymėjimo duomenis, AB banke SNORAS sudarytos Naudojimosi mokėjimo kortelės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgaulės būdu paimtų kreditų. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus rašysenos tyrimą nustatyta, kad AB bankas SNORAS 2009 m. birželio 24 d. Naudojimosi mokėjimo kortele sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius vardą, pavardę „R. D.“ ir R. D. vardu pasirašytą parašą, parašė ir pasirašė ne R. D., o kitas asmuo. Ikiteisminis tyrimas 2011 m. spalio 11 d. sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 486,56 Eur skolą, kurią sudaro 144,81 Eur paskola, 28,96 Eur paskolos suteikimo mokestis, 312,79 Eur delspinigiai, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Byloje ieškovė įrodinėjo, jog suteikta paskola bankiniu pavedimu buvo pervesta į asmeninę atsakovo R. D. banko sąskaitą, šios sąskaitos išrašas yra atsakovo pateiktas teismui, jame yra nurodyta, jog ieškovės suteikta paskola tikrai buvo atsakovo gauta, tai neabejotinai įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo momentą paskolos gavėjui. Pats faktas, kad vyko ikiteisminis tyrimas dėl galimai apgaulės būdu paimtų paskolų nepaneigia paskolos sutarties sudarymo fakto ir sutarties privalomumo. Atsakovas dėl savo paties neapdairumo nepažįstamam asmeniui suteikė galimybę naudotis savo asmens duomenimis, kas sąlygojo galimai nusikalstamos veikos įvykdymą, o atsakovas galėtų įrodyti pinigų negavimo faktą tik vadovaudamasis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 589,62 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija UAB „4finance“, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad paskola nebuvo suteikta, paskola bankiniu pavedimu buvo pervesta į asmeninę atsakovo R. D. banko sąskaitą, šios sąskaitos išrašas yra atsakovo pateiktas teismui, jame yra nurodyta, jog ieškovės suteikta paskola tikrai buvo atsakovo gauta, tai neabejotinai įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo momentą paskolos gavėjui. Pats faktas, kad vyko ikiteisminis tyrimas dėl galimai apgaulės būdu paimtų paskolų nepaneigia paskolos sutarties sudarymo fakto ir sutarties privalomumo. Atsakovas dėl savo paties neapdairumo nepažįstamam asmeniui suteikė galimybę naudotis savo asmens duomenimis, kas sąlygojo galimai nusikalstamos veikos įvykdymą, o atsakovas galėtų įrodyti pinigų negavimo faktą tik vadovaudamasis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka konstatuojama, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, materialiosios teisės normas reglamentuojančias paskolos teisnių santykių atsiradimo pagrindus ir sąlygas, atsakomybės pažeidus paskolos sutartį atsiradimo principus, teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 178 str., CK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas.

Byloje neginčijimai nustatyta, kad 2009-06-24 atsakovo vardu atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne atsakovo, nes šia sąskaita jis niekada nesinaudojo ir apie jos atidarymą nieko nežinojo, o tik sužinojęs apie vykdomus sukčiavimo veiksmus, informavo teisėsaugos instituciją. Iš byloje pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-06-27 iki 2009-06-30 atsakovo vardu internetu buvo sudarytos penkios kredito sutartys, kurių pagrindu į minėtą sąskaitą buvo pervesti įvairaus dydžio kreditai. Iš kredito bendrovių pateiktų raštų matyti, kad atsakovo vardu sudarant kredito sutartis, nurodant anketinius duomenis, nurodytas vienas ir tas pats telefono numeris - (duomenys neskelbtini) bei elektroninio pašto adresas - (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), tačiau šie adresai yra ne atsakovo. Jais niekada atsakovas nesinaudojo, (duomenys neskelbtini) negyveno ir nebuvo. Analogiški duomenys nurodyti ir ieškovės pateiktoje vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo internetiniame tinklapyje, suteikiant nežinomam asmeniui kreditą, buvo užsiregistruota iš kompiuterio, kurio IP adresai skirtingi ir juos administruoja kompanija, esanti Baltarusijos Respublikoje. Apie šiuos IP adresus, kam jie buvo priskirti, patvirtino ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyba. Pats ieškovas pirmos instancijos teismo posėdyje pripažino, jog buvo informuotas apie vykstantį ikiteisminį tyrimą dėl asmens duomenų neteisėto panaudojimo, suteikiant kreditą. Taip pat ieškovas teismui paaiškino, kad, įsitikinant atsakovo patikimumu, turi visas prieigas prie gyventojų registro ir Sodros duomenų bazių. Tikrindamas atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, ieškovas žinojo, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nesutapo su faktine gyvenamąja vieta, kad (duomenys neskelbtini) mieste tokiu adresu išvis nėra niekas niekada deklaruotas. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovas buvo neatidus, neįsitikino su atsakovu sutarties sudarymo teisėtumu ir pagrįstumu, netikrino jam prieinamų duomenų, nors visas galimybes tai atlikti turėjo ir privalėjo.

Skundo argumentas, kad iš atsakovo asmeninės sąskaitos pervedus 0,01 Lt mokestį, taip patvirtinama asmens tapatybė, yra nepagrįstas, nes nenustatytas asmuo, apgaudamas banką, sudarė naują elektroninių paslaugų sutartį, kurios pagrindu buvo išduoti nauji prisijungimo kodai. Su šiais kodais nusikalstamą veiką padaręs asmuo galėjo disponuoti abejomis sąskaitomis, tiek tikrąja atsakovo sąskaita, tiek fiktyviai - apgaulingai atidaryta. Atsakovas iš sąskaitų jokių finansinių operacijų nevykdė ir jomis nesinaudojo, o, sužinojęs apie sukčiavimą, ėmėsi priemonių jas užblokuoti. Ieškovės apeliaciniame skunde teikiami jau nauji argumentai, kad atsakovas neva buvo nerūpestingas ir nesaugojo savo asmeninių duomenų. Nors nei ieškinyje, nei pirmos instancijos teisme šių aplinkybių ieškovė neteikė ir nepasisakė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš UAB „4finance“ teikiamų skolinimo paslaugų yra skolinimas klientui tiesiogiai nedalyvaujant, t. y., teikiant paraiškas kreditui gauti internetu. Tokiu atveju, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami klientui fiziškai nedalyvaujant, kaip nustatyta šiuo atveju, privalomai taikomas sustiprintas kliento tapatybės nustatymas (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš to galima daryti išvadą, kad UAB „4finance“, pradėdama dalykinius santykius su klientu, kuris fiziškai nedalyvauja, turi taikyti sustiprintam kliento tapatybės nustatymui keliamus reikalavimus, t. y. kliento tapatybę nustatyti ne tik naudojant įprastas kliento tapatybės nustatymo priemones (būdus), bet ir taikyti vieną ar kelias papildomas klientų tapatybės nustatymo priemones. Šiuo atveju ieškovė netinkamai identifikavo atsakovą ir neįsitikino, kad „R. D.“ tikrai yra R. D., juolab, kad pati ieškovė tvirtino teismui, jog prieš tai patikrino atsakovo duomenis gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje ir įsitikino, kad adresai nesutampa. Be to, kompiuterio IP adresas, iš kurio buvo sudaryta sutartis, buvo (duomenys neskelbtini) miestas, kai tuo tarpu atsakovas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) mieste. Kitas argumentas, paneigiantis paskolos teisinius santykius tarp ieškovės ir atsakovo, yra tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta rašysenos ekspertizė padarė kategorišką išvadą, kad AB bankas SNORAS 2009-06-24 naudojimosi mokėjimo kortele sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius vardą, pavardę "R. D." ir R. D. vardu pasirašytą parašą, parašė ne R. D., o kitas asmuo.

Atmestinas ir apeliacinio skundo motyvas, jog net ir pripažinus Sutartį nesudaryta, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, privalėjo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. antstolis V. M., bylos Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį grindė tomis aplinkybėmis, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, atsakovas pinigus gavo ir jam kyla pareiga grąžinti paskolos sumą. Tokiu būdu, teismui konstatavus kad šalis nesieja paskolos teisiniai santykiai ir kad pinigų atsakovas negavo, nebuvo jokio pagrindo teismui spręsti dėl ieškinio tenkinimo apeliantės nurodomu kitu teisiniu ir faktiniu pagrindu.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatyta absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK329 str. 2, 3 dalys).

Nustatyta, kad atsakovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Ieškovo apeliacinį skundą atmestus, šios atsakovo turėtos išlaidos priteisiamos iš apelianto (LR CPK 98 str.). Kadangi bylos šalys yra prisijungę prie EPP, valstybė dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ (į.k 301881644) 300 (tris šimtus) eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.