Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-11 · Civilinė byla Nr. 2S-525-115/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-11
Bylos Nr.
2S-525-115/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
Pareiškėjas
D. K.

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-525-115/2010

Teisėja Rima Bražinskienė Procesinio sprendimo kategorijos:

103.;122.4.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Neringos Švedienės, Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria skundas laikytas nepaduotu civilinėje byloje Nr. 2-16503-545/2009 pagal pareiškėjo D. K. skundą dėl notarės Dainoros Jievaitytės veiksmų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės Dainoros Jievaitytės veiksmų, prašė panaikinti jos įformintą 2009-08-26 vykdomąjį įrašą DJ-5090 dėl 11000 Lt pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį (b.l.1-2).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi D. K. skundą dėl notarės veiksmų laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b.l.12).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-08 nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2009-10-23 skundo trūkumams pašalinti. Šis terminas 2009-10-26 nutartimi pratęstas iki 2009-11-09. 2009-11-12 teisme gautas pareiškėjo skundas po trūkumų šalinimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neištaisė 2009-10-08 nutartimi nustatytų skundo trūkumų, t.y. nepateikė teismui ieškinio ir nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl teismas skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (LR CPK 115 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Apeliantas (pareiškėjas) D. K. pateikė atskirąjį skundą (b.l. 14), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti nagrinėti skundą dėl notarės veiksmų. Nurodo, jog priimdamas nutartį dėl skundo trūkumų šalinimo, teismas vadovavosi LR CPK 443 str. 2 d., kurioje numatyta, kad pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose. Teigia, jog CPK V dalis ir 443 str. apima tik bylas nagrinėjamas ypatingosios, o ne ieškininės teisenos tvarka, o CPK 511 str. ir numato, kad notaro veiksmai gali būti skundžiami skundu ir šis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Mano, kad teismas, vadovaudamasis LR CPK 443 str. 2 d. negali reikalauti, kad vietoje skundo būtų pateiktas ieškinys ir sumokėtas žyminis mokestis, todėl 2009-11-06 teismui po trūkumų šalinimo buvo pateiktas skundas. Teigia, jog pagal Notariato įstatymo 26 str., vykdomasis įrašas užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose yra notaro atliekamas notarinis veiksmas, todėl vadovaujantis LR CPK 511 str. jis gali būti skundžiamas skundu ir šis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Apelianto (pareiškėjo) D. K. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Pagal LR notariato įstatymo 26 str. 1 d. 14 p., notarai daro vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose. Apelianto teigimu, pagal Notariato įstatymo 26 str., vykdomasis įrašas užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose yra notaro atliekamas notarinis veiksmas, kuris vadovaujantis LR CPK 511 str. gali būti skundžiamas skundu ir šis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, todėl per nustatytą terminą trūkumams šalinti, apeliantas yra pateikęs skundą, bet ne žyminiu mokesčiu apmokėtą ieškinį.

CPK 442 str. išdėstytas bylų, nagrinėtinų ypatingosios teisenos tvarka, sąrašas, tarp jų šio straipsnio 6 p. nurodytos ir bylos dėl notarų veiksmų apskundimo. Tai bendroji teisės norma, reglamentuojanti notarų veiksmų apskundimą. Ši bendroji norma detalizuota CPK 511 str.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog specialioji teisės norma, nustatanti notarų atliktų vykdomųjų įrašų vekseliuose ginčijimą, įtvirtinta Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 str. ir Vyriausybės 1999-09-13 nutarimu patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 13 p., pagal kuriuos vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka. Šios teisės normos nėra dispozityvios, tai reiškia, kad nurodytų normų nustatyta tvarka, o ne dalyvaujančių byloje asmenų pasirinkimu, teismas sprendžia, kuria teisena turi būti nagrinėjama byla. Pirmosios instancijos teismas, 2009-10-08 nutartimi apeliantui nustatydamas terminą procesinio dokumento (skundo) trūkumams šalinti, pagrįstai nurodė, kad ginčas dėl notaro atlikto vykdomojo įrašo vekselyje nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka pareiškiant ieškinį dėl tokio vykdomojo įrašo nuginčijimo (b.l.4).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009) yra konstatuota, kad atskirų bylų skirstymas į nagrinėtinas ieškinio teisenos ir ypatingosios teisenos tvarkas siejamas su tuo, kad ypatingojoje teisenoje, skirtingai nei ieškinio teisenoje, visa apimtimi nėra taikomi dispozityvumo ir rungimosi principai. Būtent šių civilinio proceso principų laikymasis yra svarbus teismui nagrinėjant bylą dėl reikalavimo, tiek ginčijant notaro vykdomąjį įrašą, tiek ginčijant vekselį kaip sandorį. LAT 2008-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2008 yra konstatuota, kad vekselio abstraktumas apsaugo vekselio turėtoją nuo pareigos įrodinėti reikalavimo teisę. Kaip matyti iš apelianto (pareiškėjo) pirmosios instancijos teismui pateikto skundo dėl vykdomojo rašto išdavimo (b.l.1-2), pareiškėjas faktiškai ginčija notarės atliktą vykdomąjį įrašą, nurodydamas, kad notarės vykdomasis įrašas atliktas notarei neturint įrodymų, jog vekselis buvo pateiktas apmokėjimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundas pagal jame išdėstytą faktinį pagrindą, negali būti teisiškai kvalifikuojamas kaip skundas dėl notaro veiksmų CPK 442 str. 6 p. prasme. Notaro vykdomasis įrašas vekselyje yra toks notaro veiksmas, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti ginčijamas teisme pareiškiant ieškinį. Tokia teisės normų, reglamentuojančių vykdomųjų įrašų notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ginčijimo ieškinio teisenos tvarka, taikymo praktika išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2008.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2009-10-08 nutartimi pagrįstai konstatuodamas, jog pareiškėjas byloje dėl notaro vykdomojo įrašo vekselyje nuginčijimo turėjo paduoti ieškinį, o ne skundą, nes šios kategorijos bylos nagrinėtinos ieškinio teisenos tvarka, ir taikęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei nustatydamas terminą CPK 135 str. reikalavimus atitinkančiam procesiniam dokumentui, t. y. ieškiniui, pateikti (CPK 115, 138 straipsniai) nenukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos (LAT 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. J. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-465/2007; 2008 m. spalio 22 d. nutartis pagal pareiškėjos UAB „Robela“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-528/2008, kt.).

Kaip matyti iš byloje esančio 2009-11-12 pirmosios instancijos teisme gauto skundo (b.l.9-10), apeliantas, šalindamas 2009-10-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi nustatytus trūkumus, teismui vėl pateikė skundą dėl vykdomojo rašto išdavimo, bet ne ieškinį, apmokėtą CPK 80 str. 1 d. nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjui neištaisius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-08 nutartimi nustatytų procesinio dokumento (skundo) trūkumų, t.y. nepateikus teismui ieškinio ir nesumokėjus žyminio mokesčio, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (LR CPK 115 str. 3 d.).

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, nes tenkinti atskirąjį skundą apelianto (pareiškėjo) D. K. nurodytais argumentais pagrindo nėra (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apelianto (pareiškėjo) D. K. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-16503-545/2009 palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (pareiškėjo) D. K. valstybei 2,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjai Neringa ŠvedienėVirginija Volskienė