Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Ramonai Subačienei, dalyvaujant ieškovui V. D., ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Jonaičiui, atsakovei L. P., atsakovės atstovei advokatei Jūratei Bieliauskienei, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vidai Pocienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei L. P. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2010-11-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta L. D. ir V. D. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurios 7 punktą, ieškovas įsipareigojo atsakovei mokėti kas mėnesį 1000 Lt periodinėmis išmokomis per visą L. P. neįgalumo laikotarpį, pradedant mokėti nuo 2010-09-06. Pagal sutarties 11 punktą ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą dukrai D. D., gim. 2002-04-18, po 1000 Lt kas mėnesį, nuo 2010-09-06 iki vaiko pilnametystės (5-7 b.l.). Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašus ieškovo ir atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (10 41 b.l.), VĮ „Regitra“ 2014-01-03 duomenimis ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (9 b. l.), per laikotarpį nuo 2010-11-18 iki 2014-01-01 ieškovo vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į tris transporto priemones (64-66 b. l.). Iš Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo pateiktų duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-11-29 iki 2013-09-26 šioje draudimo bendrovėje buvo apdrausta V. D. priklausanti transporto priemonė VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (71-74 b. l.). Tuo tarpu draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ nebuvo sudaryta draudimo sutarčių ieškovo V. D. vardu (76 b. l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovas V. D. nuo 2011-04-04 iki 2012-02-29 dirbo UAB „Daitra“, o nuo 2012-02-21 iki 2012-11-19 dirbo UAB „Svelija“, šiais laikotarpiais gaudavo apie 400 Lt darbo užmokestį per mėnesį, laikotarpiu nuo 2013-12-26 iki 2014-01-31 ieškovas gavo nedarbo draudimo išmokas (60-63 b. l.). Nuo 2013-12-18 ieškovas V. D. registruotas darbo biržoje (8 b. l.). Iš antstolio Ričardo Kudrausko 2014-01-24 pažymų matyti, kad vykdant Šiaulių miesto apylinkės 2013-04-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7503-841/2010 dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo iš V. D. D. D. 2014-01-01 apskaičiuotas 33101,00 Lt įsiskolinimas, o L. D. – 38101,00 Lt įsiskolinimas (26-30 b.l.). Iš darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0582909 matyti, kad L. D. (Pulokaitei) nuo 2010-07-30 iki 2011-07-29 buvo nustatytas 45 procentų netektas darbingumas, tuo tarpu iš nedarbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0702629 matyti, kad L. P. nuo 2012-07-19 iki 2014-07-18 nustatytas šešiasdešimt procentų netektas darbingumas (33, 34 b.l.). Neįgalumo lygio pažyma NL-3 Nr. 0063065 patvirtina, kad D. D. nuo 2013-03-13 iki 2015-03-12 yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis (35 b.l.). Iš pažymos apie šeimos sudėtį nustatyta, kad L. P. ir jos nepilnametė dukra D. D. yra deklaravusios gyvenamąją vietą Kriaušių g. 1, Gegužių k., Šiaulių kaimiškoje seniūnijoje, Šiaulių r. (37 b.l.). 2013-12-12 pažyma apie pajamas Nr. SPS-27915 patvirtina, kad L. P. gauna 360,00 Lt šalpos pensiją neįgaliam vaikui prižiūrėti ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją bei 306,87 Lt netekto darbingumo pensiją (38-40 b. l.).

Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl buvusiai žmonai ir nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), tai motyvuodamas pasikeitusia savo turine padėtimi (jos pablogėjimu).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą būtina aiškinti atsižvelgiant į tai, ar vieno iš tėvų turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai. Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2010 m. lapkričio 18 d. teismo sprendimu įsipareigojo mokėti po 1000,00 Lt išlaikymą dukrai D. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-09-06 iki vaiko pilnametystės. Iš teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties matyti, jog nekilnojamojo turto santuokos nutraukimo metu nei ieškovas, nei atsakovė neturėjo, tokio turto neturi ir šiuo metu. Iš teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių taip pat matyti, kad V. D. ir L. P. po santuokos nutraukimo liko solidari prievolė mokėti paskolą bankui pagal kredito sutartį Nr. 4200-2007-32982 (6 b.l.). Šalys patvirtino, kad įsipareigojimus bankui pagal šią sutartį įvykdė ieškovas V. D.. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo išreikalauti duomenys iš DnB NORD banko apie V. D. sąskaitas (78-112 b.l.). Be to, iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad kai kurie mokėjimai pagal paskolos sutartį Nr. 4200-2007-32982 buvo pradelsti. Kito turto ar kreditorinių įsipareigojimų šalys neturėjo. Kito nekilnojamojo turto ieškovas nuo išlaikymo priteisimo momento neįgijo. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad per laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-12-29 ieškovo vardu buvo įregistruotos trys transporto priemonės, tai patvirtina šalių nurodytas aplinkybes, kad atsakovas vertėsi transporto priemonių prekyba. Duomenys iš VĮ „Regitra“ patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonių prekyba jis šiuo metu nebesiverčia, nes 2013 metais atsakovo vardu nebuvo įregistruota nei viena transporto priemonė. Gauti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazės apie ieškovo gaunamas pajamas ir išrašai iš V. D. banko sąskaitų taip pat patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes apie jo finansinės padėties pablogėjimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, kad atsakovo turtinė padėtis nuo išlaikymo vaikui priteisimo momento pablogėjo ir yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 1000 Lt. Taipogi atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, jos siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Įvertinus nepilnametės šalių dukters D. D. amžių (jai šiuo metu dvylika metų), poreikius, atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis D. D. turi sveikatos problemų, jai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, tačiau duomenų apie tai, kad vaikui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nėra, nėra ir pagrindo konstatuoti, kad nepilnametės D. D. poreikiai po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė ir yra pagrindas vaiko poreikius pripažinti didesniais nei įprastiniai. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 1000 Lt, o atsakovė gauna šalpos pensiją neįgaliam vaikui iki 18 metų, teismas pripažįsta, jog nepilnamečio vaiko D. D. išlaikymui mėnesiui vidutiniškai reikalinga suma yra 1000 Lt.

Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių vardu Lietuvoje registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nėra, abi šalys nedirba. Duomenų apie šalių turimus kreditorinius įsipareigojimus nėra, ieškovas teismo sprendimu yra įpareigotas išlaikyti atsakovę, apie kitus šalių išlaikomus asmenis byloje nėra. Šalių vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnes pajamas. Tuo tarpu atsakovė yra nedarbinga, jai nustatytas 60 procentų nedarbingumas, todėl jos galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas yra apribotos dėl objektyvių priežasčių, todėl ieškovo išlaikymui skiriama dalis turi būti didesnė nei atsakovės. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovė gauna ir paramą iš valstybės vaiko išlaidoms ir specialiesiems poreikiams padengti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, iš ieškovo priteistinas 500 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamas išlaikymas D. D. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai).

Dėl ieškovo reikalavimo sumažinti išlaikymo dydį sutuoktinei. Ieškovas reikalavimą sumažinti atsakovei priteistą išlaikymo dydį nuo 1000 Lt iki 350 Lt taip pat grindžia pablogėjusia savo finansine padėtimi.

CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Tuo tarpu CK 3.72 straipsnio 5 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus; to paties straipsnio 6 dalyje nurodytos aplinkybės, kurias nustačius išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą; straipsnio 11 dalyje įtvirtinta galimybė, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, reikalauti pakeisti priteisto išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė yra nedarbinga dėl sveikatos būklės, ji augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio V. D. vaiką, šių aplinkybių šalys neginčija, taigi preziumuojama, kad atsakovei L. P. yra reikalingas išlaikymas. Kaip minėta, ieškovas reikalavimą sumažinti atsakovei priteistą išlaikymo dydį grindžia pablogėjusia savo finansine padėtimi. Atsižvelgiant į tai, kad šalys santuokoje gyveno neilgai (4 metus), atsakovei reikalingas išlaikymas, o ieškovas yra darbingas asmuo ir dėl savo sveikatos būklės bei amžiaus yra pajėgus teikti išlaikymą buvusiai sutuoktinei, įvertinus byloje surinktus duomenis apie ieškovo finansinę padėtį, kurios pablogėjimas yra konstatuotas teismui sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio šalių nepilnamečiui vaikui sumažinimo, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į vaikui priteisto išlaikymo dydį, ieškovo reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio atsakovei sumažinimo tenkintinas iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteisiant 500 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą per visą L. P. neįgalumo laikotarpį.

Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti 2010 m. lapkričio 18 d. teismo sprendimą ir sumažinti atsakovei ir jų nepilnametei dukrai mokėtino išlaikymo dydį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Teismo procesiniu sprendimu asmeniui priteistas išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Civilinis kodeksas nereglamentuojama, nuo kada būtent gali būti mažinamas priteisto išlaikymo dydis. Kadangi turtinės teisės į išlaikymą dydis, mastas yra nustatytas privalomu ir vykdytinu teismo procesiniu sprendimu (CPK 18 straipsnis), tai jos dydis, mastas yra privalomi ir vykdytini iki jie nebus pakeisti ar panaikinti kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Be to, nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) nebūtų paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo. Taigi netoleruotina tokia situacija, jeigu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, būtų retroaktyviai paneigiama iki šio sprendimo įsiteisėjimo egzistavusi teisė į didesnio dydžio išlaikymą. Dėl to įsiteisėjusio sprendimo pagrindu egzistuojančios turtinės teisės į išlaikymą sumažinimo momentui neturi teisinės reikšmės aplinkybės, siejamos su išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų turtinės padėties pablogėjimu ar jo kreipimusi į teismą. Darytina išvada, kad, spręsdamas dėl teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, teismas mažesnio dydžio išlaikymą priteisia būtent nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18, 279, 281 straipsniai, 588 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-325/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (31, 32 b. l.). Ieškovas nors ir buvo pareiškęs prašymą priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų, patvirtinančių patirtų išlaidų dydį, teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovui nepriteistinos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 26,63 Lt. Atsižvelgiant į teismo patenkintų reikalavimų dalis, šios išlaidos nepriteistinos, nes ieškovui tenkanti išlaidų dalis yra mažesnė negu 10 Lt, o atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 96 str., LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7503-841/2010 ir priteisti iš atsakovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) dukrai D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7503-841/2010 ir priteisti iš atsakovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per visą L. P. neįgalumo laikotarpį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.