Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Ž. skundą dėl jo atžvilgiu priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio mėn. 10 d. nutarimo Nr. 25ANN-112661614-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Ž. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 25ANN-112661614-17 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį 30 eurų dydžio bauda už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 19 d., 14.50 val., vartojo necenzūrinius žodžius ((duomenys neskelbtini)), tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Administracinės atsakomybėn patrauktas E. Ž. su jo atžvilgiu priimtu nutarimu nesutinka ir prašo jį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, administracinę bylą nutraukti, nesant administracinio nužengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Skunde nurodė, kad gavęs telefonu žinią apie svetimus žmones jo valdos kieme nedelsiant (14.48 val.) informavo policiją telefonu Nr. 112 ir grįžęs į namus 2017 m. birželio 19 d. pamatė jam nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje vaikščiojančius svetimus žmones, be jo, kaip savininko žinios. Paprašius palikti kiemą ir pasiteiravus kodėl savivaliauja, reiškė nepasitenkinimą prie jau atvykusių policijos pareigūnių Vėliau, iš esmės apie tai ir buvo kalbama, kad svetimi žmonės neatsiklausę savininko vaikščioja po svetimą teritoriją. Iš policijos pareigūno sužinojo, kad jo atžvilgiu yra gautas pareiškimas dėl neva tvarkos ir rimties pažeidimo. Pateikė protokolą, kuriame buvo nurodyti necenzūriniai žodžiai, kurių jis nėra niekada niekam pasakęs. Jam nusistebėjus, pareigūnas patikino, kad tai dar nieko nereiškia ir viskas priklausys nuo to, ar tokius žodžius girdėjo pareigūnės, kurios buvo tą dieną atvykusios pagal iškvietimą. Buvo įsitikinęs, kad pareigūnės nemeluos ir nurodys, jog necenzūrinių žodžių jis nevartojo. 2017 m. rugpjūčio 21 d. buvo pakviestas ir nuvykęs į Žaliakalnio policijos komisariatą, kur buvo pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39529-17. Tačiau apie jokius priimtus nutarimus dėl tų pačių dienos įvykių jis negavo ir nebuvo informuotas. 2017 m. rugsėjo 21 d. prašė informuoti apie ikiteisminio tyrimo eigą ir priemones, kurių prašė imtis kaimynės atžvilgiu. Ir tik 2017 m. spalio 16 d. raštu buvo informuotas, kad jo atžvilgiu yra priimtas nutarimas, kuriuo yra nubaustas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Pareikalavo leisti susipažinti su medžiaga ir pasidaryti administracinės medžiagos dokumentų nuorašus, kuriuos jam buvo leista pasiimti 2017 m. lapkričio 22 d. Iš pareigūnės tarnybinio pranešimo, rašyto 2017 m. birželio 19 d. matyti, kad apie jokius necenzūrinius žodžius jo vartotus viešoje vietoje nėra nurodyta. Akivaizdu, jog administracine tvarka pripažintas kaltu nepagrįstai, nes tokių žodžių, kurie nurodyti nutarime, jis niekada nevartojo, tai akivaizdu ir iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo. Jokiais kitais veiksmais apart necenzūrinių žodžių vartojimo jis nebuvo kaltinamas. Tiesiog yra nubaustas už veiksmus, kurių nepadarė. Todėl jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nėra jo veiksmų įrodymų.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Ž. skundą palaikė jame nurodytais motyvais.

Liudytoja Janina B. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas E. Ž. yra jos sūnus. 2017 m. birželio mėn. 19 d. ji buvo sūnaus namuose (duomenys neskelbtini). Apie 15.00 val. paskambino E.. Pažiūrėjo pro langą, pamatė du vyrukus prie tvoros, kurie jų pusėje laužė, tvarkė šakas. Dar buvo dvi moterys. Išėjusi į lauką klausė, ką jie daro. Tada atvažiavo policija, o po to sūnus. Tiek jai, tiek jos sūnui klausiant kas čia vyksta, kaimynė L. pasakė, kad sūnus paėmė jų žemę. Sūnus necenzūrinių žodžių nevartojo, nes tokių žodžių net nemoka. Ji kieme buvo trumpai, 2-3 minutes. Grįžo namo, o po to greitai grįžo namo ir sūnus.

Liudytoja A. G. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas, kad kaimynai su matininkais negali pažymėti žemės sklypo ribų. Atvykus su kolega M. K., pamatė penkis konfliktuojančius žmones. Buvo kalbama pakeltu tonu, dėl kažko ginčijamasi. Rėkė vienas per kitą, po to moteris nurodė, kad matininkas su padėjėju negali pažymėti žemės sklypo ribų. Rodė dokumentus, matė teismo nutartį, matininkas paaiškino, kad turi pažymėti ribas, bet jam neleidžia pareiškėjas (E. Ž.) perlipti per tvorą ir tai padaryti. Jie leido matininkui tai padaryti tačiau E. Ž. ištraukė riboženklį ir sviedė į matininką. Vykstant veiksmui E. Ž. pavartojo „(duomenys neskelbtini)“, po to, ant kažkurios iš moterų sakė „(duomenys neskelbtini)“. Jo mama tai turėjo girdėti. Pareiškėjas elgėsi agresyviai, emocionaliai. Tarnybiniame pranešime ji nenurodė apie cenzūrinius žodžius, nes I. R. sakė, kad dėl to kreipsis į teismą.

Liudytojas M. K. teismo posėdyje paaiškino, jog gavo pranešimą, kad po privačią teritoriją vaikšto pašaliniai asmenys. Nuvykę pamatė konfliktą. Vienoje tvoros pusėje buvo penki žmonės, kitoje – du žmonės. Abi pusės šaukė vieni ant kitų, moteris jiems paaiškino, kad vyksta konfliktas dėl žemės ribos. Pareiškėjas nesutiko su matininkų veiksmais dėl riboženklių pastatymo. Iš E. Ž. buvo necenzūrinių žodžių. Jis moterį pavadino į „(duomenys neskelbtini)“. E. Ž. labiausiai ir buvo labiausiai įsiaudrinęs, jį reikėjo raminti.

Liudytoja I. R. teismo posėdyje paaiškino, jog vyko žemės matavimai, dalyvavo matininkas, jo padėjėjas, buvo ji, B., L. ir L.. Pastarasis yra jos dėdė, kuris buvo atvykęs padėti. Įvyko konfliktas. Pirmiausia per langą ėmė rėkti Ž. motina. Po to pakankamai greitai atvyko Ž.. Pastarasis, ištraukęs riboženklį, metė šį daiktą į ją. Jie iškvietė policiją. E. Ž. kalbėjo ne į temą, „judino“ jos mirusįjį tėvą, sakė „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Jie stovėjo (duomenys neskelbtini).

Liudytoja D. B. teismo posėdyje paaiškino, kad atėjo matininkas nustatyti ribas tarp sklypų. Pradėjus matavimus, pirmiausia pasirodė Ž. mama, juos vadino visokiais žodžiais, valkatomis ir panašiai. Ji prie jų skambino Ž.. Neužilgo pasirodė ir jis, puolė arogantiškai „ką čia išdarinėjant, (duomenys neskelbtini, ko norit iš mūsų“. Po to jis ištraukė matininko įsmeigtą žymeklį ir metė, jos dukra spėjo pasitraukti. Kai atvyko Ž., ji vėl skambino policijai. Atvyko policijos ekipažas.

Liudytojas R. L. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo pakviestas brolio žmonos į jų namų valdą, kadangi jos matavo savo valdų ribas. Buvo atėjęs matininkas ir pradėjo procedūras. Pradėjo matininkas matuoti, pasirodė kaimynas, tai yra E. Ž.. Atvykęs ėmė triukšmauti, kolioti, moterims sakė „(duomenys neskelbtini)“, sakė „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Po to matininkas įkalė kuolelį, tai pareiškėjas ištraukė ir metė į R. pusę. Po to iškvietė policiją

Liudytoja Z. T. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo namie, kai išgirdo triukšmą, išėjo lauk, prie tvoros. Girdėjo, kad E. Ž. sakė necenzūrinius žodžius, kažką vadino alkoholiku, siūlė kažkam gydytis, siuntė ant trijų raidžių, gėda pasakyti, nes jie abu su pareiškėju medikai, bet jis sakė „(duomenys neskelbtini)“. Matė, kaip Ž. metė ištraukęs matininko įsmeigtą riboženklį į matininką, matė, kaip nuo jo slėpėsi matininkas.

Liudytojas V. L. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo vykdomi žemės sklypo matavimai (duomenys neskelbtini). Iškilus neaiškumams dėl tvoros, jo padėjėjas su prietaisu įlindo pro tvorą su įrankiu į (duomenys neskelbtini) sklypą. Atvykęs pareiškėjas liepė išeiti iš jo teritorijos, jo padėjėjas tuoj pat pasišalino. Susivaidijo, nepatiko riba, pareiškėjas sviedė riboženklį. Pareiškėjo terminologija buvo nevisiškai tinkama, nuo rusiškų „(duomenys neskelbtini)“, buvo ir kitų, tiesiog praėjo daug laiko, nepamena, juos su kolega išvadino (duomenys neskelbtini). Iškvietė policiją.

Liudytoja D. J. teismo posėdyje parodė, kad pamatė, kad po kaimyno kiemą vaikšto svetimas vyras ir kaimynė D. (dabartinės pavardės nežino, buvusi L.). Tada ji paskambino kaimynui Ž., kad jo sklype vaikšto svetimi žmonės. Po to pamatė, kad grįžo Ž.. Jis pradėjo klausinėti kaimynės D. kas tai per žmonės, ką čia jie daro. Kaimynė (D.) labai dažnai kelia problemas dėl tos tvoros. Necenzūrinių žodžių, keiksmažodžių iš Ž. negirdėjo ir apskritai iš jo nėra girdėjusi. E. Ž. pasikalbėjo su D., atvažiavo policija. Jos konfliktas nedomino ir ji nuėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu E. Ž. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio mėn. 19 d., 14.50 val., vartojo necenzūrinius žodžius ((duomenys neskelbtini)), tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Tiek savo skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Ž. nurodė, kad tokių žodžių, kurie nurodyti nutarime, jis niekada nevartojo ir, kad tai akivaizdu ir iš policijos pareigūnės 2017 m. birželio 19 d. tarnybinio pranešimo, kuriame apie jokius necenzūrinius žodžius, jo vartotus viešoje vietoje, nėra nurodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Pažymėtina, kad nors viešosios vietos sąvoka įstatymuose nėra pateikta, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešąja vieta gali būti pripažįstami vieši (masiniai) žmonių susibūrimai, organizuoti sporto, kultūros, komercijos ir kiti renginiai, taip pat veikiančios poilsiavietės; miestų (gyvenviečių) gatvės, šalia jų esantys atviri (neaptverti) kiemai, atviri (nors ir aptverti, tačiau nerakinami) kiemai, į kuriuos galima nekliudomai patekti bet kuriuo paros metu; aikštės, skverai, parkai; kioskai, paviljonai ir kiti objektai, jei į juos patekta tiesiogiai iš viešosios vietos; visuomeninio transporto priemonės, skirtos keleiviams pervežti; kitos viešos žmonių susibūrimo vietos: parduotuvės, turgavietės, teatrų, parodų salės ir kitos vietos jų darbo (lankymo) metu; bendrabučių koridoriai, keleiviniai traukiniai, autobusai, lėktuvai, laivai, prieigos prie vandens telkinių, kiti objektai.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje liudytojų duotus parodymus, daro išvadą, jog E. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodyta, o skundžiamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje jo atžvilgiu buvo surašytas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Ž. argumentai, jog nėra jokių jo kaltų veiksmų įrodymų, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Administracinio teisės pažeidimo nutarime aprašyto pažeidimo faktą ir E. Ž. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: baigus administracinio nusižengimo tyrimą 2017 m. rugpjūčio 3 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuoti visi esminiai pažeidimo padarymo požymiai; vyriausiosios patrulės A. G. 2017 m. birželio 19 d. tarnybinis pranešimas; I. R. pareiškimas (Institucijoje gautas 207 m. birželio 20 d.) ir jos 2017 m. liepos 17 d. paaiškinimas; D. B. 2017 m. liepos 17 d. paaiškinimas; R. L. 2017 m. liepos 25 d. paaiškinimas; V. L. ir G. S. 2017 m. liepos 28 d. paaiškinimai; Z. T. 2017 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinimas. E. Ž. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir teisme liudytojais apklaustų patikrinimą atlikusių pareigūnų A. G., M. K., taip pat tiesiogiai pažeidimą mačiusių I. R., D. B., R. L., Z. T. parodymai, kurie nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitiems byloje esantiems duomenims.

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. Ž. būdamas viešoje vietoje (kieme) vartojo necenzūrinius žodžius (ir net daugiau necenzūrinių žodžių, nei nurodyta skundžiamame nutarime) ir šie jo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį.

Dėl skunde nurodyto motyvo, kad pareigūnės A. G. tarnybiniame pranešime apie jokius E. Ž. vartotus necenzūrinius žodžius nėra nurodyta. T. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės A. G. 2017 m. birželio 19 d. rašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad E. Ž. akivaizdžiai buvo agresyvus, ištraukė riboženklį ir metė ant žemės ir, kad šis asmuo elgėsi agresyviai. Tai, kad pareigūnė savo tarnybiniame pranešime neakcentavo aplinkybės, kad E. Ž. vartojo necenzūrinius žodžius, nepaneigia jo kaltės, juolab, kad tarnybiniame pranešime nurodyti minėti E. Ž. tokio pobūdžio gestai viešoje vietoje taip pat iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius. Apklausta teismo posėdyje pareigūnė A. G. patvirtino, kad įvykio metu E. Ž. vartojo necenzūrinius žodžius („(duomenys neskelbtini)“, po to ant kažkurios iš moterų sakė „(duomenys neskelbtini)“), o taip pat pareigūnė paaiškino, kad tarnybiniame pranešime apie E. Ž. vartotus necenzūrinius žodžius nenurodė todėl, kad I. R. sakė, jog dėl to ji kreipsis į teismą.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio mėn. 10 d. nutarimas Nr. 25ANN-112661614-17 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

E. Ž. skundo netenkinti ir Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 25ANN-112661614-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.