Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-12-09 · Civilinė byla Nr. 2S-920-544/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-09
Bylos Nr.
2S-920-544/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05709-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Skolininkas
A. K., N. K.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-920-544/2015

Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05709-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.5.1.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininko A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo (išieškotojo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo suinteresuotiems asmenims skolininkui A. K., N. K., antstoliui A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. liepos 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo (išieškotojo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, kuriuo jis prašė nustatyti, kad ½ dalis N. K. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų priklauso skolininkui A. K.. Pareiškime buvo nurodyta, jog skolininkas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) yra skolingas 225,19 Eur skolą, 19,05 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių palūkanas, tačiau neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas. Taigi skolininko sutuoktinės N. K. darbo užmokesčio dalis, kuri priklauso ir jos sutuoktiniui A. K., yra vienintelė priemonė siekiant užtikinti pareiškėjo interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą tenkino ir nustatė, jog A. K. priklauso ½ dalis N. K. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų. Teismas nurodė, jog skolininko prievolė yra asmeninio pobūdžio, ji atsirado iki santuokos su N. K., tačiau pagal asmenines prievoles sutuoktinis atsako savo turto dalimi bendrame su kitais asmenimis turte. Kartu teismas sprendė, jog, nors skolininkas dirba pataisos namuose ir gauna darbo užmokestį, tačiau jis jokio kito turto neturi, o šių lėšų nepakanka, kad būtų patenkinti kreditoriaus reikalavimai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas A. K. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir antstolio A. B. 2015 m. liepos 17 d. priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei palikti galioti 2015 m. gegužės 18 d. antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš jo darbo užmokesčio. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis yra mokus, dirba, gauna nuolatines pajamas, yra išmokėjęs kitas dvi skolas. Tai patvirtina, kad yra pajėgus išmokėti skolą iš gaunamo atlyginimo. Pabrėžė, jog teismas tenkino tik kreditoriaus interesus, tačiau visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad skola atsirado dar iki santuokos sudarymo, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo ją išieškoti iš sutuoktinės gaunamo atlyginimo, juo labiau, kad pagal 2015 m. gegužės 18 d. antstolio A. B. patvarkymą jau yra padengta 47,73 Eur skolos. Tai patvirtina, jog jis pats gali išmokėti skolą, ir paneigia pirmosios instancijos teismo argumentą, jog jo gaunamo darbo užmokesčio nepakanka kreditoriaus interesams užtikrinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nesutinka su skolininko argumentas, kad šis yra mokus ir gali pats išmokėti susidariusią skolą, kadangi nuo skolos priteisimo momento (2009 m. liepos 21 d.) jokių mokėjimų negavo. Vienintelis mokėjimas po skolos priteisimo buvo antstolio A. B. 2015 m. liepos 29 d. atliktas 11,01 Eur mokėjimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, jog pagal VSDFV duomenis skolininkas nedirba, galima pagrįstai spręsti, kad išieškoti skolą iš jo nėra jokių galimybių.

Atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.

Šalies argumentai

Šioje civilinėje byloje vieno iš sutuoktinių – suinteresuoto asmens A. K. – kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko A. K. turto dalį jo ir sutuoktinės N. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o būtent – nustatyti, kad skolininkui A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės N. K. darbo užmokesčio ar kitų jai priklausančių išmokų. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino ir nustatė, kad A. K. priklauso ½ dalis N. K. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų. Atskiruoju skundu skolininkas A. K. nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu tvirtindamas, kad jis pats pataisos namuose dirba ir gauna pajamas, iš kurių yra atliekami išlaikymai būtent šiam kreditoriui, o, be to, ši skola yra jo asmeninė prievolė, atsiradusi dar iki jam susituokiant su N. K., kas taip pat patvirtina, jog siekis išieškoti iš jos darbo užmokesčio dalies, kuri vertinama kaip jo asmeninis turtas, yra nepagrįstas.

Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 str. 1 d., 3.112 str. 1 d.; CPK 666 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-586/2005; Nr. 3K-P-186/2010; Nr. 3K-3-78/2012; Nr. 3K-3-338/2013 ir kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jeigu skolininko (fizinio asmens) dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko turto dalį (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2, 3 dalys). Pagal CPK 667 straipsnį yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas ir individualizuota skolininko turto dalis laikoma jo asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

Kartu pažymėtina ir tai, kad kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d. ). Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių paneigti šią prezumpciją, o kartu ir patvirtinančių, kad jog darbo užmokestis yra asmeninė N. K. nuosavybė ar sutuoktinių turto dalys nėra lygios (CK 3. 117 str. 1 d., CPK 178 str.). Pati N. K., nors buvo tinkamai informuota apie vykstantį procesą, skundo ar atsiliepimo į skundą nepateikė, nenurodė, jog nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pirmosios instancijos teismui pristatė santuokos liudijimą, kuris tik patvirtina, kad jos darbo užmokestis yra jos ir vyro bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola, kuri atsirado dar iki santuokos sudarymo ir yra asmeninė jo prievolė, negali būti išieškoma iš jo žmonos darbo užmokesčio dalies, kurią teismas pripažino priklausančia jam, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Atmestini ir apelianto atskirojo skundo argumentai, kad jo gaunamo darbo užmokesčio visiškai pakanka tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola būtų išieškota. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, skola iš A. K. buvo priteista dar 2009 m. liepos 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymu (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 2 lapas), tačiau iki šiol visos sumos A. K. nėra sumokėjęs, byloje nėra jokių duomenų, kad jis bent dalį sumos būtų sumokėjęs savanoriškai, o, be to, pagal 2015 m. liepos 22 d. antstolio A. B. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) iš nuteistojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išieškota tik 11,01 Eur (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 31 lapas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija akivaizdžiai patvirtina, kad skolininko gaunamų pajamų, kurios sudaro nuo keliolikos ir keliasdešimt eurų per mėnesį, išties nepakanka, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp skolininko ir kreditoriaus interesų užtikrinimo, juo labiau kad skolininkas jokio kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 7, 8, 16, 18, 19, 20 lapai), iš jo yra išieškomos ir vykdymo išlaidos (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 31 lapas), o pagal CPK 624 str. 3 d. vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai nustatė, kad skolininkui A. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės N. K. gaunamo darbo užmokesčio, todėl panaikinti ar keisti teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 337 str. 1 d. 1 p.).

Šiuo atveju apeliacijos dalykas yra skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta A. K. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK normos nenumato galimybės nagrinėjant atskirąjį skundą spręsti tiesiogiai su skundžiama nutartimi nesusijusių savarankiškų reikalavimų, kurių apskundimo tvarka yra atskirai reglamentuota. Šiuo atveju A. K., nesutikdamas su antstolio 2015 m. liepos 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo jį skųsti CPK 510 str. numatyta tvarka, tačiau pagal byloje esančius duomenis šia tvarka pasinaudota nebuvo. Todėl šio atskirojo skundo reikalavimo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė