- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- 2A-1073-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01190-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis, Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- UAB „Teisinių paslaugų grupė“
- Atsakovas
- T. N.
- Trečiasis asmuo
- V. R.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1073-730/2015
2015 m. liepos 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“ ieškinį atsakovui T. N. ir atsakovo T. N. priešieškinį ieškovei UAB „Teisinių paslaugų grupė“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo V. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Eurometras“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą, nustatant, kad UAB „Teisinių paslaugų grupė“ naudojasi žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemoje pažymėta indeksu 2, o T. N. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu 1, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė ir atsakovas yra žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kiekvienai iš šalių priklauso po ½ dalį šio žemės sklypo. Prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka racionali ir teisinga, atspindinti faktinį žemės naudojimą bei atitinkanti abiejų šalių interesus.
Atsakovas priešieškiniu prašė atmesti ieškovės ieškinį ir patenkinti priešieškinį: nustatyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Eurometras“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą, nustatant, kad UAB „Teisinių paslaugų grupė“ naudojasi žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemoje pažymėta indeksu 1, o T. N. – žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu 2.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2015-03-24 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Eurometras“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą, nustatė, kad UAB „Teisinių paslaugų grupė“ naudojasi žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemoje pažymėta indeksu 1, o T. N. – žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu 2, priteisė iš ieškovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“ atsakovui T. N. 291,93 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės atstovės ir liudytojo A. Ž. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, jog sklypu, pažymėtu indeksu 2, niekas nesinaudoja, paneigė liudytoja G. N., kuri yra atsakovo T. N. mama. Ji patvirtino, jog būtent žemes sklypo dalimi, kurios indeksas 2, yra naudojamasi, ten yra jų šiltnamis, praėjusiais metais ten laikė avis. Sklypu, kuris pažymėtas indeksu 1, naudojosi, nes buvo leista juo naudotis. Kadangi ginčo sklypas yra suskaidytas į dvi dalis, įvažiavimas į žemės sklypą su indeksu 2 iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra galimas, į žemės sklypą su indeksu 2 gali patekti tik atsakovas per savo tėvų žemės sklypą. Ieškovės teiginiai, jog tenkinus priešieškinį, ieškovė faktiškai neturėtų jokių realių sklypo dalies panaudojimo galimybių – nebūtų įmanoma statyba ar stambus ūkininkavimas, sklypo dalis per siaura ir per maža, todėl pardavimo galimybės taip pat sumažėtų, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu 1, yra žemės ūkio paskirties žemė, todėl ieškovės teiginys apie statybų galimybę yra nepagrįstas. Stambus ūkininkavimas nei žemės sklypo dalyje su indeksu 1, nei su indeksu 2 yra neįmanomas vien dėl to, kad dalių dydis yra tik po 0,15 ha. Ieškovė, pirkdama tokio dydžio žemės sklypą, prisiėmė riziką dėl jo realizavimo. Ieškovei patekimas į žemės sklypo dalį su indeksu 1 nėra apsunkintas ir yra galimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015-03-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį, priešieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismo išvada dėl nusistovėjusios sklypo naudojimo tvarkos klaidinga, nes nepagrįstai priimta remiantis tik vienos suinteresuotos liudytojos atsakovo mamos G. N. parodymais, kurie akivaizdžiai yra melagingi bei prieštaraujantys kitiems įrodymams – liudytojo A. Ž. parodymams, trečiojo asmens V. R. paaiškinimams bei su ieškiniu pateiktai schemai, parengtai UAB „Eurometras“, naudojant Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2009–2010 metų ortofoto nuotrauką.2014-09-04 ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovei tenkančią sklypo dalį planuojama parduoti V. R.. V. R. domina tik indeksu 2 pažymėtas sklypas, kuris ribojasi su jos dalimi ir į kurį patektų per savo sklypą, todėl nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovės interesus.Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Plungės ir Rietavo skyriaus 2014-02-11 rašte bei 2003-10-03 Asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto 11 punkte nurodyta, kad įvažiavimas į ginčo sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės per esamą bendrą nuovažą į gretimą žemės sklypą (kuriame yra neįteisinti statiniai), todėl teismo argumentas, jog ieškovei naudojantis sklypo dalimi su indeksu 2 ji neturės galimybės patekti į sklypą, nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė melagingai nurodo, jog ieškovei tenkanti naudotis žemės sklypo dali niekada ilgus metus nebuvo naudojama – visu žemės sklypu naudojosi atsakovo tėvas, kuris žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu 2, naudojosi visą laiką, ganė avis, pjovė žolę, o pagal ieškovės prašymą tam, kad žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu 1, nebūtų apleista, augino daržoves. Iš ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos preliminariosios sutarties turinio matyti, jog joje nėra numatyta, kokią konkrečią dalį sklypo ketina pirkti trečiasis asmuo, todėl jos ir ieškovės interesai nėra pažeidžiami.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2013-07-16 Turto pardavimo iš varžytynių aktu UAB „Teisinių paslaugų grupė“ nuosavybės teise įsigijo 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (b. l. 6–7). 2014-03-25 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu parduota S. N. priklausanti 1/2 dalis 0,30 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), T. N. (b. l. 8). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus 2014-02-11 raštu ieškovė informuota, kad į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavimas buvo numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per esamą bendrą nuovažą į gretimą žemės sklypą (b. l. 9). Asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte taip pat nurodyta, jog patekimas į ginčo žemės sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės (b. l. 10–11). Ieškovė 2014-05-12 pasiūlė atsakovui nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovas su žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutiko (b. l. 12, 13). Ieškovė į bylą pateikė ginčo sklypo naudojimosi tvarkos schemą (b. l. 16).
Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. 4400-0677-8441, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo.
Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
Bendriausio pobūdžio reikalavimai žemės santykių tvarkymui įtvirtinti Žemės įstatyme. Kasacinio teismo praktikoje Žemės įstatymo nuostatų pagrindu suformuluotos taisyklės, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010). Žemės sklypo planas, atitinkantis vienodus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, reikalingas žemės santykiams tvarkyti: sklypui ar jo daliai identifikuoti, žemės sklypo naudojimosi tvarkai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir kt., todėl Žemės įstatymo reikalavimai dėl tinkamo žemės sklypo plano būtinybės galioja ne tik nustatant naudojimosi tvarką sandorio (bendraturčių susitarimo) pagrindu, bet ir tais atvejais, kai bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).
Nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Kaip viena iš aktualių kadastro tvarkymui sąvokų šio įstatymo 2 straipsnio 12 punkte pateikiama žemės sklypo plano sąvokos apibrėžtis: žemės sklypo planas – pagal matavimus vietovėje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys.
Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, ieškovė nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką prašė, vadovaujantis į bylą pateikta UAB „Eurometras“ atlikta žemės sklypo naudojimosi tvarkos schema (b. l. 16). Minėta schema atlikta naudojant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009–2010 m. ortofoto nuotrauką. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai padaryti, jog ieškovės pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarkos schema nėra parengta žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad schemoje nurodyta pastaba, jog žemės sklypo naudojimosi tvarkos schema parengta vadovaujantis preliminarių matavimų laikinu žemės sklypo planu bei VĮ Registrų centro GIS duomenimis. Be to, žemės sklypo naudojimosi tvarka skirta tik vidiniam naudojimosi tvarkos nustatymui.
Byloje pateiktame ieškovės projekte, kuris yra tik schema, grafiškai pavaizduota atskirianti sklypo dalis linija, tačiau nėra aišku, kokioje konkrečioje sklypo vietoje ji eina, nėra pateikta matmenų, prie žemės sklypo kraštinių nurodyti skaičiai, iš kurių galima tik numanyti, jog jie reiškia sklypo matmenis.
Ieškinyje ir apeliaciniame skunde ieškovė įrodinėja, jog ginčo žemės sklypo dalis, pažymėta schemoje indeksu 1, šliejasi prie atsakovo tėvų sklypo, atsakovo tėvai minėta sklypo dalimi naudojasi, todėl racionalus sprendimus būtų nustatyti, jog šia sklypo dalimi naudojasi atsakovas. Iš pateiktos žemės sklypo naudojimosi schemos neįmanoma nustatyti, kurioje vietoje esančiu žemės sklypu ir kokio dydžio naudojasi atsakovo tėvai, kiek atsakovo tėvams priklausančio žemės sklypo ribos jungiasi prie schemoje pavaizduoto sklypo dalies su indeksu 1, todėl neįmanoma įvertinti ieškovės argumento pagrįstumo.
Iš pateiktų byloje įrodymų matyti, jog įvažiavimas į visą ginčo sklypą yra numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per esamą bendrą nuovažą į gretimą žemės sklypą, iš pateiktos žemės sklypo schemos neįmanoma nustatyti, kurioje vietoje yra (duomenys neskelbtini) gatvė, kurioje ginčo žemės sklypo vietoje yra numatytas įvažiavimas ir kurioje vietoje yra bendra nuovaža į gretimą sklypą. Taip pat pažymėtina ir tai, jog pateiktoje schemoje nėra nurodytos gretimų sklypų ribos, dydžiai. Nagrinėjamoje byloje tai svarbu, kadangi ieškovė teigia, jog jos siūloma naudojimosi sklypu tvarka racionalesnė, kadangi ieškovė siekia parduoti jai priklausančią sklypo dalį trečiajam asmeniui V. R., kurios žemės sklypo dalis ribojasi su schemoje pavaizduotu sklypu su indeksu 2. Byloje esančioje schemoje nėra pavaizduotas trečiajam asmeniui priklausantis sklypas, todėl nėra įmanoma įvertinti, kokia dalimi ir kaip trečiojo asmens sklypas ribojasi su ginčo sklypu.
Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas. Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo – planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis. Nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis turi būti aiškiai atribota.
Pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar planas atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, ar iš pateikto plano galima nustatyti kiekvienam bendraturčiui priskirtos teritorijos ribas, plotus, neįvertinta, jog tai yra preliminari schema, todėl neaišku, kokiais duomenimis ir įrodymais remdamasis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalių interesus labiau atitinka atsakovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog klausimai, susiję su kitų bendraturčių sutikimu dėl nekilnojamojo daikto naudojimo tvarkos nustatymo, turi būti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principą ir siekiant išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas daryti išvadą, jog pateikta schema neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžto žemės sklypo plano sąvokos, Žemės įstatymo reikalavimų.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.).
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista bylos esmė, neišaiškintos esminės faktinės aplinkybės, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieškinį pagal netinkamai paruoštą projektą. Nurodyti pažeidimai galėjo nulemti neteisingą bylos išnagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi apeliacinės instancijos teismui bylą tektų nagrinėti iš naujo nuo įrodymų rinkimo, o apeliacinis procesas pripažįstamas tik pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma.
Pažymėtina, kad iš naujo grąžinus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliantės nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes tai yra nereikšminga nagrinėjamoje byloje šios nutarties priėmimo metu.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė prašo pridėti prie bylos bankinio mokėjimo nurodymo kopiją, patvirtinančią, jog trečiasis asmuo preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną sumokėjo ieškovei 1000,00 Lt avansą, bei sklypo dalies pardavimo skelbimų kopijas, pagrindžiančias, jog ieškovė nuosekliai siekė realizuoti sklypo dalį. Atsižvelgiant į tai, jog byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir kiti apeliacinio skundo argumentai nebuvo vertinti, pagrindo priimti papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas nespręstinas, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m.. kovo 24 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsisakyti priimti ieškovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“ 2015-06-08 pateiktus papildomus įrodymus.