Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Balticana“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų rinka“, patikslintą ieškinį atsakovams A. K., L. L., uždarajai akcinei bendrovei „Everona“ dėl transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Iš nurodytų transporto priemonių pirkimo-pardavimų sutarčių ir ieškovės ilgalaikio turto pažymos matyti, kad transporto priemonės buvo parduotos už jų likutinę vertę, t. y. Scania R114 – už 1100 Eur, Pacton – už 1500 Eur, Meierling MSK 24 – už 1900 Eur, Audi A6 – 3700 Eur. Ieškovė nurodo, kad transporto priemonių sutartyse nurodyta jų kaina neatitinka realios turto vertės ir rinkos kainos. Atsakovas A. K. teigia, kad įsigytos transporto priemonės Scania R114 ir Pacton buvo blogos būklės, jos nebuvo parduotos žemesne nei rinkos kaina. Teismas patikrina kiekvieno vertinamo įrodymo tikrumą, sąsajumą, leistinumą ir pakankamumą bei visų įrodymų tarpusavio ryšį. Tokiu būdu yra nustatoma, ar tam tikras įrodymas patvirtina, jei taip, tai kokia apimtimi, atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą. Kaip matyti iš byloje esančių 2016 m. gegužės 30 d. ir 2016 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitų-faktūrų prieš nurodytų ginčo sandorių sudarymą ieškovė pirko naujas padangas, jai buvo suteiktos padangų išmontavimo-sumontavimo bei ratų nuėmimo-uždėjimo paslaugos. Taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. sausio 27 d. ieškovė iš individualios įmonės „Pas Evaldą“, R. M. ir A. K. pirko transporto priemonių remonto paslaugas, kurių bendra suma sudaro 10766 Eur. Nors iš pateiktų duomenų negalima daryti neginčijamos išvados, kad nurodytais remonto darbais buvo pagerintos ginčo sandoriais parduotos transporto priemonės, nes kaip matyti iš VĮ „Regitra“ 2017 m. gegužės 8 d. pažymos ieškovei priklausė ir kitos transporto priemonės (krovininiai automobiliai Scania ir Renault, priekabos arba puspriekabės Flieg), tačiau, atsakovams nepateikus kitų įrodymų, tikėtina, kad prieš pardavimo sandorių sudarymą transporto priemonės Scania R114, Pacton, Meierling MSK 24 ir Audi A6 taip pat buvo pagerintos. Pažymėtina ir tai, kad pagal VšĮ „Emprekis“ pažymoje esančius duomenis, kurioje nurodytos orientacinės transporto priemonių vidutinės rinkos kainos, parduotų transporto priemonių kainos 2017 m. spalio mėnesį, t. y. po 10 mėnesių nuo ginčo sandorių sudarymo, yra didesnės nei nurodytos transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyse. Kita vertus, aplinkybę, kad ginčo sandoriais parduotų transporto priemonių vertė yra didesnė nei nurodyta jų pirkimo-pardavimo sutartyse patvirtina ir paties atsakovo L. L. 2016 m. spalio 27 d. raštelis, kuriame nurodyta, kad jis perka išsimokėtinai Audi A6, sunkvežimį su priekaba ir vilkiką už 15000 Eur, taip pat liudytojų N. G. ir A. J. parodymai. Nors atsakovas A. K. nurodė, kad jis nusipirko pigiausias ieškovei priklausiusias transporto priemones, jos nebuvo remontuotos ir geros būklės, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės ir esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad transporto priemonės buvo parduotos už mažesnę nei rinkos kaina, todėl tokie ginčo sandoriai pažeidė įmonės tikslus. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką – Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2008 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008 yra konstatavęs, kad privataus juridinio asmens turto pardavimas už gerokai mažesnę kainą nei rinkos mažina jo pelną ir tai prieštarauja privataus juridinio asmens tikslui siekti pelno.

Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartys prieštarauja ieškovės tikslui siekti pelno, nes atsiskaitymas už nurodytomis sutartimis parduotas transporto priemones kelia abejonių. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nėra įrodymų, kad už transporto priemonių pardavimą gautos lėšos buvo įneštos į bendrovės kasą. Kaip matyti, atsakovai L. L. ir A. K. į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitus, kuriuose nurodyta, kad ieškovės direktorius L. L. gavo ginčo pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas sumas už parduotas transporto priemones Scania R114, Pacton, Meierling MSK 24 ir Audi A6. Pateikti pinigų priėmimo kvitai yra be serijos ir be numerio. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos gauti nurodyti pinigų priėmimo kvitai yra sunumeruoti. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticana“ avanso apyskaitoje nurodyta, kad ieškovei atsakovas L. L. sumokėjo 3700 Eur, atsakovas A. K. – 4500 Eur (1500 Eur + 1900 Eur + 1100 Eur). Teismo posėdžio metu liudytoja L. R., buvusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticana“ buhalterė, parodė, kad nurodytos pinigų sumos nebuvo įtrauktos į bendrovės kasos knygą, nes buvo sudaryta avanso apyskaita, tačiau tai nereiškia, kad pinigai nebuvo sumokėti. Nurodė, kad atsakovas L. L. už parduotas transporto priemones gautus pinigus galimai panaudojo bendrovės veikloje. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-427/2008). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad už parduotą ieškovei priklausantį turtą jai buvo sumokėta, nes byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad ginčo sandoriais transporto priemonės Scania R114, Pacton, Meierling MSK 24 ir Audi A6 buvo perleistos neatlygintinai.

Kaip minėta, sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja to juridinio asmens tikslams (LR CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu. Kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (LR CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). LR CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu LR CK 1.82 straipsnio pagrindu netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012). LR CK 6.67 straipsnyje nustatytos aplinkybės negali tapti išankstiniu teisiniu vertinimu, lemiančiu įrodinėjimo naštos paskirstymą, kai sprendžiamas klausimas dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens teisnumui, tačiau jos gali būti taikomos kaip sąžiningumo vertinimo matas, įrodinėjant kitos sandorio šalies nesąžiningumą (taikant sąžiningumo prezumpciją) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 2A-523/2013).

Byloje nustatyta, kad ginčo transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis ieškovės vardu su savimi pačiu ir atsakovu A. K. sudarė bendrovės direktorius atsakovas L. L.. Šiuo atveju, akivaizdu, kad atsakovas L. L., būdamas ieškovės vadovu ir žinodamas bendrovės finansinę padėtį, suprato, kad bendrovės veiksmai parduodant jai priklausančias transporto priemones už žemesnę nei rinkos kaina, prieštarauja bendrovės tikslams ir yra ekonomiškai nenaudingi. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovas L. L., kaip 2017 m. sausio 18 d. sandorio šalis, pripažintina nesąžininga ir LR CK 6.67 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kai skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis, koks nagrinėjamu atveju ir yra atsakovas L. L., ginčo sandorio sudarymo metu buvęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticana“ direktoriumi. Byloje taip pat nustatyta, kad 2017 m. sausio 24 d. transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimis ieškovė atsakovui A. K. mažesne nei rinkos kaina pardavė transporto priemones Scania R114, Pacton ir Meierling MSK 24. Atsakovas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad žinodamas ieškovės finansinę padėtį ir norėdamas pradėti transporto priemonių nuomos verslą, padėjo L. L. ir nupirko nurodytas transporto priemones. Teismo posėdžio metu liudytoja N. G. parodė, kad atsakovus L. L. ir A. K. sieja artimi ir draugiški santykiai, jų bendravimas neapsiribojo tik darbo reikalais. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad jie priklauso tai pačiai politinei partijai. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. K. neįrodė, kad ieškovės jam parduotos transporto priemonės buvo blogos būklės ir parduotos už realią turto kainą, darytina išvada, kad jam buvo žinoma, kad nurodyti ginčo sandoriai yra nenaudingi ieškovei ir prieštarauja jos veiklos tikslams.

Šiuo metu ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Balticana“ yra iškelta bankroto byla, kurios vienas iš esminių tikslų yra užtikrinti tai, kad kiek įmanoma labiau būtų patenkinti bendrovės kreditorių, o taip pat ir pačios bendrovės interesai. Tokio tikslo pasiekimui yra būtinas operatyvus bendrovės turto masės atkūrimas, t. y. turto, kuris buvo nesąžiningai, pažeidžiant tiek kitų bendrovės kreditorių, tiek pačios bendrovės interesus, perleistas kitiems asmenims, susigrąžinimas. 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. sausio 24 d. ginčo sandoriai pažeidžia ieškovės interesus, o tame tarpe ir viešąjį interesą, kurio svarba bankroto procedūros metu yra objektyviai nepaneigiama. Konstatavus ieškovės interesų pažeidimą, spręstina, jog konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas bendrovės teises pripažįstant vadovo su juo pačiu ir su juo artimais ryšiais susijusio atsakovo sudarytus sandorius negaliojančiais, o ne paliekant ieškovei (bendrovės bankroto administratorei) teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį). Teismas sprendžia, jog šioje konkrečioje situacijoje ieškovės teisių pažeidimą realiai ar bent jau didesne dalimi galėtų atkurti ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiu, taip pat nepaneigtina, jog, ieškovei susigrąžinus pirkimo-pardavimų sutarčių pagrindu perleistas transporto priemones, būtų sudarytos sąlygos didesne dalimi patenkinti tiek ieškovės kreditorių, tiek pačios ieškovės interesus. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog yra visos būtinosios sąlygos (tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas) 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. sausio 24 d. transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis LR CK 1.82 straipsnio pagrindu.

LR CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. LR CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu LR CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-311/2012).

Kaip minėta, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balticana” bankroto bylos iškėlimo faktas ir specialusis LR ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas lemia tai, jog ieškovės bankroto administratorius turi teisę ginčyti ieškovės sudarytus sandorius tam, kad būtų apginti tiek ieškovės, tiek jos kreditorių interesai.

LR CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad kreditoriaus teisės pažeidžiamos ne tik tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kuriais sukeltas skolininko bendras nemokumas, arba tokiais, kurie sudaryti jau esant nemokumo teisinę situaciją atitinkančiai skolininko padėčiai. Toks pažeidimas konstatuotinas ir dėl sandorių, kuriais sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-176/2008). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, nustatyta, kad bendrovė 2016 metais patyrė 35760 Eur nuostolių, kilnojamųjų daiktų likutinė vertė yra 15847,42 Eur. Tai, jog ginčo sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo mokumo problemų, patvirtina ir liudytojas A. J., nurodęs, kad iki transporto priemonių pardavimo jis su ieškovės vadovu atsakovu L. L. derėjosi dėl transporto priemonės Scania perleidimo už ieškovės įsiskolinimą. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2017 m. pradžioje ieškovei iškelta ne viena civilinė byla. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog ieškovės finansinė padėtis ginčo pirkimo-paradavimo sutarčių sudarymo metu nebuvo gera, todėl ieškovei priklausančio turto pardavimas žemesne nei rinkos kaina prisidėjo prie to, jog ieškovė mažintų savo turtą ir tokiu būdu sąlygojo ieškovės mokumo sumažėjimą, galimybės atsiskaityti su kreditoriais pasunkėjimą ir net praradimą tiems kreditoriams, su kuriais bankroto byloje nebus atsiskaityta.

Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų - skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, aiškintina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė transporto priemones privalėjo perleisti atsakovams L. L. ir A. K.. Kaip nustatyta, ieškovės finansinė padėtis ginčo sandorių sudarymo metu nebuvo gera, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo turtą buvo siekiama parduoti už kuo įmanomai didesnę kainą (nebuvo nustatyta reali rinkos kaina, nebuvo viešai skelbiama apie parduodamą turtą, nebuvo rengiamas aukcionas ir pan.). Priešingai, byloje nustatyta, kad ieškovės turtas parduotas žemesne nei rinkos kaina konkretiems asmenims – atsakovams L. L. ir A. K., nors šiuo atveju šalims neegzistavo joks teisinis pagrindas sudaryti ginčo sandorius.

Pagal LR CK 6.66 straipsnio 2 dalį, dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo ir skolininkas sudarydami sandorį, buvo nesąžiningi. Skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-17/2006). Šiuo atveju aplinkybė, kad atsakovas L. L., būdamas ieškovės vadovu žinojo (turėjo žinoti) tikrąją ieškovės finansinę būklę ginčijamų sandorių sudarymo metu, nekelia abejonių. Be to, 2017 m. sausio 18 d. sandorio šalys pripažintinos nesąžiningomis ir LR CK 6.67 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kai skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas. Esant 2017 m. sausio 18 d. sandorių šalių nesąžiningumo prezumpcijai, būtent atsakovui L. L. teko prievolė paneigti šią prezumpciją (įrodyti sąžiningumą), tačiau teismo vertinimu jis to nepadarė. Dėl atsakovo A. K. sąžiningumo pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad jį ir atsakovą L. L. ginčo sandorių sudarymo metu siejo artimi santykiai. Darytina išvada, kad jog artimi sutarties šalių santykiai neišvengiamai sudaro sąlygas tarpusavio pasitikėjimui, sukuria prielaidas keistis neviešintina informacija apie priešingos sandorio šalies finansinę būklę, esamas problemas, sudaromo sandorio tikslus ir kitas įprastomis sandorių sudarymo sąlygomis priešingai sandorio šaliai neatskleistinomis aplinkybėmis. Šiuo atveju, atsižvelgiant į šalių santykius, darytina išvada, kad atsakovas A. K. suprato, kad ieškovės parduodamų transportų priemonių vertė yra didesnė nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse, ką jis pats iš dalies patvirtino ir teismo posėdžio metu, ir kad ginčo sandorių sudarymas sumažins ieškovės mokumą bei galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad sąžiningumo principas turi būti derinamas su teisingumo ir protingumo principais. Dėl to šiuo atveju, atsakovui A. K. įsigijus iš ieškovės turtą už mažesnę kainą nei reali šio turto rinkos vertė, laikytina, kad jis nebuvo pakankamai apdairus, todėl negali būti pripažintas sąžiningu turto įgijėju.

LR CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos apsimestinio sandorio sudarymo teisinės pasekmės – jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (LR CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką. Nagrinėjamu atveju matyti, kad sudarant 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. sausio 24 d. ginčo pirkimo-pardavimo sutartis iš esmės buvo pridengti kitas sandoriai, t. y. ieškovei priklausančio turto perleidimas bendrovės vadovui ir su juo susijusiam asmeniui už mažesnę nei rinkos kaina. Be to, kaip matyti iš vėlesnių atsakovo A. K. sudarytų sandorių, iš ieškovės nupirktos transporto priemonės Scania ir Pacton buvo perleistos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Everona“, kurios vadovas yra giminystės ryšiais susijęs su atsakovu L. L.. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčijamomis pirkimo-pardavimo sutartimis buvo siekiama ne parduoti ieškovei priklausantį turtą ir sumokėti skolas, o už mažesnę nei rinkos kaina perleisti bendrovės vadovui ir su juo susijusiems asmenims.

Įvertinus visus nurodytus argumentus, darytina išvada, kad 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. sausio 24 d. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartys atitinka LR CK 1.82,1.87 ir 6.66 straipsniuose nustatytas sąlygas ir šiais pagrindais jos pripažintinos negaliojančiomis.

Kaip nustatyta, 2017 m. sausio 24 d. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovo A. K. įsigytos transporto priemonės Scania R114 ir Pacton 2017 m. kovo 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimis parduotos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Everona“. Ieškovė šiuos sandorius, vadovaujantis LR CK 1.82, 1.87, 6.66 straipsniais, taip pat prašo pripažinti negaliojančiais. Teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta LR CK 1.82 ir 6.66 straipsnių taikymui būtinų, prieš tai nurodytų sąlygų, kurių pagrindu nurodytus 2017 m. kovo 3 d. ginčo sandorius būtų galima pripažinti negaliojančiais. Tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, 2017 m. kovo 3 d. pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo aplinkybes, veiksmų seką ir sandorių šalių ryšius su atsakovu bendrovės vadovu L. L., darytina išvada, kad 2017 m. kovo 3 d. sandoriais siekta pridengti 2017 m. sausio 24 d. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. buvo siekiama pridengti sandorius, kuriais ieškovė, atstovaujama bendrovės direktoriaus atsakovo L. L., ieškovės turtą už mažesnę nei rinkos kaina pardavė sau ir su juo artimais ryšiais susijusiems asmenims. Šiuo atveju yra pagrindas pripažinti 2017 m. kovo 3 d. transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorius apsimestiniais (LR CK 1.87 straipsnis) ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Nagrinėjamoje byloje 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. sausio 24 d. ginčo sandoriai pripažinti negaliojančiais LR CK 1.82, 1.87, 6.66 straipsnių pagrindu, 2017 m. kovo 3 d. ginčo sandoriai – LR CK 1.87 straipsnio pagrindu. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (LR CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (LR CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (LR CK 6.146 straipsnis) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (LR CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-90/2009). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (LR CK 6.146 straipsnis). Ieškovė, ginčo sandorius pripažinus negaliojančiais, prašo taikyti vienašalę restituciją natūra ir grąžinti jai transporto priemones Scania R114, Pacton, Meirling MSK 24 ir Audi A6. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu transporto priemonės Scania R114, Meierling MSK 24 ir Audi A6 priklauso atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Everona“, A. K. ir L. L.. Darytina išvada, kad šiuo atveju yra visos sąlygos restituciją taikyti natūra. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. sausio 24 d. ginčo sandoriais transporto priemonės Scania R114, Pacton, Meierling MSK 24 ir Audi A6 buvo perleistos neatlygintinai. Taip pat iš byloje esančių atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Everona“ kasos išlaidų orderių matyti, kad už 2017 m. kovo 3 d. ginčo sandoriais perleistas transporto priemones buvo atsiskaityta. Esant nurodytoms aplinkybėms, 2017 m. sausio 18 d., 2017 m. sausio 24 d. ir 2017 m. kovo 3 d. transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis pripažinus negaliojančiomis, taikytina dvišalė restitucija natūra, ieškovei grąžinant ginčo sandoriais perleistas transporto priemones Scania R114, Pacton, Meirling MSK 24 ir Audi A6, o atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Everona“, A. K. ir L. L. – transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytą transporto priemonių kainą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. liepos 26 d. transporto priemonė Pacton buvo perleista A. M.. Byloje jo nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų nenustatyta, todėl restitucijos taikymas natūra iš esmės neįmanomas, nes perleisto turto nėra galimybių grąžinti – galimas tik ekvivalento sumokėjimas pinigais (LR CK 6.146 straipsnis). LR CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji piniginio ekvivalento skaičiavimo taisyklė, pagal kurią piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Šios taisyklės išimtys nurodytos LR CK 6.147 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Šioje byloje esant konstatuotam atsakovų nesąžiningumui, turėtų būti taikoma pastaroji nuostata dėl piniginiu ekvivalentu atlygintino turto vertės. Ieškovės pozicija dėl transporto priemonės Pacton vertės grindžiama transporto priemonės skelbimo duomenimis, kad tokia pati transporto priemonė buvo pardavinėjama už 3000 Eur. Skelbime nurodyti susisiekimo su pardavėju duomenys sutampa su atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Everona“ kontaktais. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, 3000 Eur suma laikytina nurodytos transporto priemonės piniginiu ekvivalentu. Kadangi 2017 m. sausio 24 d. ir 2017 m. kovo 3 d. sandorių, kuriais buvo perleista transporto priemonė Pacton, šalys, buvo nesąžiningos, jų atsakomybė yra solidari (LR CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovė prašo priteisti piniginį ekvivalentą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Everona“, tačiau teismas restitucijos klausimą sprendžia ex officio (savo iniciatyva), t. y. nepriklausomai nuo šalių valios. Įvertinus išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad 3000 Eur suma priteistina ieškovei iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Everona“ir A. K. solidariai.

Ieškovė iš viso patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus ieškinį, ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (LR CPK 93 straipsnio l dalis). Ieškovei taikytas valandinis 100 Eur įkainis yra didesnis nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo rekomenduojamas maksimalus dydis. Tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, pateiktų procesinių dokumentų skaičių, bylos nagrinėjimo laiką, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir sąžiningą procesinių pareigų atlikimą, iš ieškovės priteistinos teisinės pagalbos išlaidos nemažintinos.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus yra atleista (LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (LR CPK 96 str. 1 d.). Ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija (LR CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, ieškinio suma šioje byloje yra 9700 Eur (3000 Eur + 1100 Eur + 3700 Eur + 1900 Eur), todėl iš atsakovų valstybei lygomis dalimis priteistinas 218 Eur (9700 Eur x 3% x 75%) žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2017 m. sausio 18 d. transporto priemonės Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Balticana“, kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Taikyti dvišalę restituciją ir ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Balticana“ grąžinti transporto priemonę Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui L. L. iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Balticana“ priteisti 3700 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus Eur).

Pripažinti negaliojančiomis 2017 m. sausio 24 d. transporto priemonės Scania R114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Balticana“, kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 3 d. transporto priemonės Scania R114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo A. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Everona“, kodas (duomenys neskelbtini).

Taikyti dvišalę restituciją ir ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Balticana“ grąžinti transporto priemonę Scania R114, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Everona“ iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Balticana“ priteisti 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą Eur).

Pripažinti negaliojančia 2017 m. sausio 24 d. transporto priemonės Meierling MSK24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Balticana“, kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Taikyti dvišalę restituciją ir ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Balticana“ grąžinti transporto priemonę Meierling MSK24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. K. iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Balticana“ priteisti 1900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus Eur).

Pripažinti negaliojančiomis 2017 m. sausio 24 d. transporto priemonės Pacton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Balticana“, kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 3 d. transporto priemonės Pacton, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo A. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Everona“, kodas (duomenys neskelbtini).

Taikyti vienašalę restituciją piniginiu ekvivalentu – priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Balticana“ iš atsakovų A. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Everona“ solidariai 3000 Eur (tris tūkstančius Eur).

Iš atsakovų L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Everona“, kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Balticana“, kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur).

Iš atsakovų L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Everona“, kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis priteisti valstybei žyminį mokestį 218 Eur (du šimtus aštuoniolika Eur).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.