Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys: R. V., U. V. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

4. Suinteresuotas asmuo U. V., kuri yra palikėjo dukra, per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą, tačiau elektroniniu paštu pateikė teismui dokumentą, kuriame nurodė, kad sutinka atsisakyti palikimo.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat išsiunčiant jiems teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties patvirtintas kopijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėjas V. V. mirė (duomenys neskelbtini) (žr.: mirties liudijimą ir Gyventojų registro pažymą). Testamentų registre nėra įregistruotų V. V. testamentų ir palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo palikimo faktų (žr. Testamentų registro išrašą). Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad V. V. paveldimą turtą sudaro: 1/8 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso 7/8 dalys aptariamo buto (įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) (žr. Nekilnojamojo turto registro išrašą). V. V. aptariamame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties – (duomenys neskelbtini)) (žr. Gyventojų registro pažymą).

8. Iš Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad V. V. mirė būdamas nevedęs, bet turėjo vieną dukrą suinteresuotą asmenį U. V., gimusią (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenimis taip pat nustatyta, kad: palikėjo V. V. tėvai yra J. V. (gimęs (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) ir R. T. V. (gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)); J. V. ir R. T. V. turėjo tris vaikus, t. y. pareiškėją J. B., suinteresuotą asmenį R. V. ir palikėją V. V. (žr. byloje esančias Gyventojų registro pažymas). Taigi pareiškėja J. B. yra palikėjo V. V. sesuo.

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

9. Pareiškėja J. B. pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo brolio V. V. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti ir naudoti.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

11. Tačiau akcentuotina, kad palikimo priėmimui reikšmingas ne tik veiksmų priimti palikimą atlikimas per įstatymo nustatytą terminą, bet taip pat ir paveldėjimo teisės turėjimas pagal įstatymą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

12. Įstatyme nustatytos šešios įpėdinių eilės paveldėti pagal įstatymą. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

13. CK 5.11 straipsnio, kuriame reglamentuotos įpėdinių pagal įstatymą eilės, 2 dalyje nurodyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Taigi kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik tuomet, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę.

14. Jeigu yra tos pačios eilės įpėdinių, įgyvendinančių savo teisę priimti palikimą, paskesnės eilės įpėdiniams tokia teisė neatsiranda. Vienam iš kelių tos pačios eilės įpėdinių atsisakius priimti palikimą, tik pakinta šių įpėdinių palikimo dalis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palikimo atsisakymas sudaro teisinį pagrindą paveldėti kitos eilės įpėdiniams tik tada, kai nėra kitų tos pačios eilės, kuriai priklauso atsisakiusysis, įpėdinių, nes kai yra tokių įpėdinių, atsisakymas sudaro pagrindą jiems paveldėti didesnę palikimo dalį. Atsisakiusiojo paveldėjimo teisė pasibaigia, todėl negalimas nei paveldėjimo atstovavimas, nei paveldėjimo transmisija (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007 ir kt.).

15. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad V. V. mirė būdamas nevedęs, bet turėjo vieną dukrą suinteresuotą asmenį U. V.. Pastaroji yra pirmos eilės mirusio V. V. įstatyminė įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėja J. B. kartu su suinteresuotu asmeniu R. V. yra tik ketvirtos eilės mirusio V. V. įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

16. Tačiau akcentuotina, kad teismas, priėmęs pareiškimą, išsiuntė jo kopijas kartu su priedais ir teismo pranešimu dėl atsiliepimų pateikimų tiek suinteresuotam asmeniui U. V., tiek taip pat ir R. V.. Jiems tinkamai įteikti aptariami procesiniai dokumentai. Suinteresuotas asmuo U. V. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą, tačiau elektroniniu paštu pateikė teismui dokumentą, kuriame nurodė, kad sutinka atsisakyti palikimo. Suinteresuotas asmuo R. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad sutinka, jog pareiškėja priėmė brolio V. V. palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti ir neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas (žr. šio sprendimo 3–4 pastraipas).

17. Teismas pažymi, kad asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad atsisakymas palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Šis sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Tačiau įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti taip pat ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

18. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo V. V. testamentų ir palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. Vis dėlto, nepaisant to, kad U. V. CK 5.60 straipsnyje nustatyta tvarka teisės paveldėti neatsisakė, ji taip pat ir neatliko absoliučiai jokių aktyvių veiksmų, pavyzdžiui, nepateikė pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nėra duomenų, kad būtų pradėjusi paveldimą turtą valdyti faktiškai, šioje byloje neteikė nei atsiliepimo, nei pareiškimo su savarankiškais reikalavimais, nepareiškė jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos J. B. pareiškimo. Priešingai, U. V. elektroniniu paštu pateikė teismui dokumentą, kuriame nurodė, kad sutinka atsisakyti palikimo. Toks suinteresuoto asmens U. V. elgesys (neveikimas), įvertinus pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (žr. šio sprendimo 17 pastraipą).

19. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie brolio V. V. palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po V. V. mirties likusius daiktus, gyveno jai kartu su palikėju nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis pareiškėja aptariamame bute nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja rūpinasi aptariamu butu, moka su buto išlaikymu susijusius mokesčius. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėja nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie brolio palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po brolio V. V. mirties likusį turtą.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį mirus broliui V. V., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

21. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo brolio V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Fakto nustatymas yra pagrindas išduoti J. B. paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.