- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- eI2-711-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02111-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- O. Ž.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2023 m. vasario 7 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:
1) panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) 2022 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 22-IL-30-01246-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti jo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimas grindžiamas aplinkybe, jog pareiškėjas Didžiosios Britanijos teismų 2 kartus buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, todėl yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas įgijęs šaunamąjį ginklą gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Teigia, kad Klaipėdos AVPK Sprendime nenurodė jokių realių duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas grindžiamas tik aplinkybe, jog pareiškėjas 2011 m. bei 2013 m. buvo pripažintas padaręs nusikaltimus Didžiojoje Britanijoje, tačiau nenurodė jokių šiuo metu aktualių dokumentų leidžiančių teigti, kad pareiškėjo pavojingumas nėra išnykęs. Pareiškėjo nuomone vien tai, kad jis 2011 m. ir 2013 m. buvo nuteistas negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti jo keliamą grėsmę ar pavojingumą visuomenei.
Sprendime taip pat teigiama, kad nusikalstamos veikos už kurias pareiškėjas teistas Didžiojoje Britanijoje atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nustatyta didžiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki 5 metų, todėl pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) prasme. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su tokia atsakovo pozicija. Paaiškino, jog Didžiosios Britanijos jam inkriminuota nusikalstama veika nėra tapati BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytai nusikalstamai veikai. Didžiojoje Britanijoje taikytas bausmės dydis ir BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmės dydis skiriasi. Didžiojoje Britanijoje pareiškėjui už padarytas nusikalstamas veikas buvo skirta piniginė bauda, viešieji darbai, nusikalstamų įrankių bei daiktų konfiskavimas ir arešto bausmė, o BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija yra ženkliai griežtesnė.
Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metų laisvės atėmimo ir po asmens teistumo išnykimo ar panaikinimo praėjo 15 metų. Atsakovas nepagrįstai koreliuoja Didžiojoje Britanijoje pareiškėjo padarytus nusižengimus su BK 253 straipsniu. Akcentuoja, jog jo atžvilgiu Didžiojoje Britanijoje pritaikytų teisės normų dispozicijos ir sankcijos skiriasi nuo BK 253 straipsnio turinio ir nėra aišku kaip atsakovas įvertino nusikalstamos veikos, kurios padarytos Didžiojoje Britanijoje, sudėtį ir padarė išvadą, jog jos atitinka BK 253 straipsnyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėtį.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad 2022 m. gegužės 10 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. Išnagrinėjus prašymą, vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 10 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo.
Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad patikrinus pareiškėjo anketinius duomenis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre ir jo archyve buvo nustatyta, kad 2011 m. birželio 30 d. Didžiosios Britanijos teismas nuteisė pareiškėją pagal Didžiosios Britanijos baudžiamojo įstatymo (Prevencion of crime act 1953) 1 skirsnio 11.6.4.1 straipsnį, kadangi jis neteisėtai valdė, panaudojo šaunamuosius ginklus ir jų komponentus, dalis, Už šią nusikalstamą veiką Didžiojoje Britanijoje numatyta didžiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki 4 metų. Didžiosios Britanijos teismas pareiškėjui paskyrė 4 bausmes – 1) įpareigojo įgyvendinti teismo nurodytas lygtinio nuteisimo priemones, įskaitant įpareigojimą likti stebimam; 2) 85 svarų sterlingų baudą; 3) paskyrė sankciją, pagal kurią įpareigojo atlikti darbą; 4) paskyrė 42 dienų laisvės atėmimą. Ši veika atitinka BK 253 straipsnio 1 dalį „Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis“ už kurios padarymą numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų.
Taip pat 2011 m. gruodžio 7 d. Didžiosios Britanijos teismas pareiškėją nuteisė 70 dienų laisvės atėmimu su nusikalstamų įrankių, daiktų konfiskavimu už tai, kad jis 2011 m. birželio 22 d. neteisėtai valdė, panaudojo šaunamuosius ginklus ir jų komponentus, dalis pagal Didžiosios Britanijos baudžiamojo įstatymo (Firearms act 1968) 11.2.4.9 straipsnį. Už šią nusikalstamą veiką sankcijoje numatyta maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši veika taip pat atitinka BK 253 straipsnio 1 dalį. Atkreipia dėmesį, kad abi nusikalstamos veikos padarytos naudojant šaunamuosius ginklus ir tarp veikų yra tik 7 dienų tarpas.
Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jo Didžiojoje Britanijoje padarytos nusikalstamos veikos nepagrįstai buvo sutapatintos su veika numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje. Laikosi pozicijos, kad Didžiosios Britanijos teismų inkriminuota nusikalstama veika – neteisėtas šaunamųjų ginklų ir jų komponentų valdymas atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytai nusikalstamai veikai – neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis. Pabrėžia, kad BK vartojama sąvoka disponavimas apima ir daikto valdymą bei jo naudojimą. Aplinkybė, jog Didžiosios Britanijos teismai pareiškėjui paskyrė ženkliai mažesnes bausmes, nei numatyta BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje neturi teisinės reikšmės, kadangi teismas asmeniui skirdamas bausmę paprastai įvertina visas bylos aplinkybes ir paskirta reali bausmė neprivalo būti artima straipsnio sankcijoje numatytam maksimaliam bausmės dydžiui.
Klaipėdos AVPK nuomone Sprendime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. GŠKĮ nuostatos numato griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, o jų savininkams ar naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardinti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti šaunamuoju ginklu. Šiuo atveju pareiškėjo teisė medžioti, kuriai reikalingas ribotos civilinės apyvartos daiktai, negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo.
Atsakovės nuomone surinkti duomenys apie pareiškėją, t. y. 7 dienų laikotarpyje padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos susijusios su šaunamaisiais ginklais, yra pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie tokio asmens ir dabartiniu metu keliamą grėsmę.
Klaipėdos AVPK nurodo, kad minėtos aplinkybės įrodo, kad jis vykdydamas jam pavestą funkciją užtikrinti teisėtą leidimų nešiotis ginklus išdavimą, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo skundas privalo būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 22-IL-30-01246-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Klaipėdos AVPK Licencijavimo padalinį su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei Nr. 22-G-30-02302-e.
Klaipėdos AVPK išnagrinėjęs pareiškėjo 2022 m. gegužės 10 d. prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė jam išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Vertinant Sprendimo turinį matyti, kad jo priėmimo teisiniais pagrindais yra nurodomi GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 bei 10 punktai ir GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas. Sprendimo priėmimo faktiniai pagrindai: 1) aplinkybė, jog 2011 m. birželio 30 d. Didžiosios Britanijos teismas Havering Magistrate court baudžiamojoje byloje Nr. 11/1837/101771R pareiškėją nuteisė už tai, kad jis neteisėtai valdė, panaudojo šaunamuosius ginklus ir jų komponentus, dalis; 2) aplinkybė, kad Didžiosios Britanijos teismas North east London Magistrates baudžiamojoje byloje Nr. 11/2815/139627T pareiškėją nuteisė už tai, kad jis neteisėtai valdė, panaudojo šaunamuosius ginklus ir jų komponentus. Sprendime teigiama, jog nusikalstamos veikos už kurias pareiškėjas Didžiojoje Britanijoje buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn atitinka nusikalstamą veiką reglamentuotą BK 253 straipsnio 1 dalyje, kurios sankcijoje numatyta didžiausia bausmė siekia 5 metus laisvės atėmimo. Sprendime konstatuojama, kad įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Taip pat Sprendime padaryta išvada, jog nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas įgydamas ir turėdamas ginklus gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Įvertinus anksčiau minėta konstatuotina, jog atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo 2022 m. gegužės 10 d. prašymą dėl dviejų priežasčių: 1) pareiškėjas nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu GŠKĮ prasme; 2) yra duomenų, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (tarp kitko, be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., Konstitucinio Teismo 2013-01-25 nutarimą). Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (žr., Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimą).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-492/2015; 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-690-662/2022).
GŠKĮ reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (GŠKĮ 1 straipsnio 2 dalis).
Atvejus, kada fizinis asmuo negali įgyti teisės laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus reglamentuoja GŠKĮ 17 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalies 2 punktas teigia, jog šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos.
Vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 1 dalimi šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė naudodamas sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų (GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalis 4 punktas).
Analizuojant teismui pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį turinį nustatyta, kad Didžiosios Britanijos Havering magistrate court 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 11/1837/101771 pripažino pareiškėja kaltu neteisėtai valdžius ir panaudojus ginklus, šaunamuosius ginklus, jų dalis ir komponentus. Nusikalstamos veikos įvykdymo data – 2011 m. birželio 29 d. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. birželio 30 d. ir pareiškėjui buvo paskirta 85 svarų sterlingų dydžio piniginė bauda, viešieji darbai, baudžiamojo poveikio priemonės ir 42 dienų laisvės atėmimo. Taip pat Didžiosios Britanijos North East London magistrates teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nusprendžiu priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 11/2815/139627T pripažino pareiškėja kaltu neteisėtai valdžius ir panaudojus ginklus, šaunamuosius ginklus, jų dalis ir komponentus. Nusikalstamos veikos atlikimo data – 2011 m. birželio 22 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 27 d. ir pareiškėjui buvo paskirta 70 dienų laisvės atėmimo bausmė su nusikaltimo įrankių konfiskavimu bei sunaikinimu.
Akivaizdu, jog pareiškėjas Didžiojoje Britanijoje buvo teistas du kartus, abi nusikalstamos veikos padarytos beveik tuo pačiu metu, t. y. 2011 m. birželio mėn., abi nusikalstamos veikos susijusios su neteisėtu ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų valdymu bei panaudojimu.
Atsakovas Sprendime teigia, kad pareiškėjo Didžiojoje Britanijoje įvykdytos nusikalstamos veikos atitinka nusikalstamą veiką reglamentuota BK 253 straipsnio 1 dalyje. BK 253 straipsnio 1 dalis nurodyta, jog tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, jog Klaipėdos AVPK Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo užsienio valstybėje įvykdytos nusikalstamos veikos atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą nusikaltimą.
Kaip ir anksčiau minėta, BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta didžiausia bausmė siekia 5 metus laisvės atėmimo t. y. straipsnio sankcijoje numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, abi nusikalstamos veikos susijusios su neteisėtu šaunamųjų ginklų valdymu bei panaudojimu. Nuo įvykdytų nusikaltimų padarymo dar nėra praėję 15 metų, todėl akivaizdu, kad nuo pareiškėjo teistumo išnykimo dar nėra praėjęs 15 metų terminas, todėl konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir pagrįstai, vadovaudamasis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2022 m. gegužės 10 d. prašymą.
Pareiškėjo skundo argumentai, jog Didžiosios Britanijos teismų paskirtos bausmės yra ženkliai mažesnės nei BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta maksimalaus dydžio bausmė neturi teisinės reikšmės ir atmestini, kadangi GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintai teisės normai nėra aktualu faktiškai paskirtos bausmės dydis. Šios teisės normos vertinimo dalykas už padarytą nusikaltimą teisės aktų leidėjo numatyta maksimalaus dydžio bausmė.
Taip pat atsakovas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus motyvuodamas aplinkybe, jog jis gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6 - 10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad GŠKĮ nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2640-602/2021).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, aiškindamas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą (tuo metu galiojusios GŠKĮ redakcijos 11 punktas) lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, jog būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2640-602/2021). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatymo nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-261/2019, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018 ir kt.).
Sprendime atsakovas aplinkybę, jog pareiškėjas turėdamas šaunamųjų ginklų gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui grindžia tuo, jog pareiškėjas Didžiosios Britanijos teismų buvo du kartus pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas susijusias su neteisėtu šaunamųjų ginklų, jų dalių bei komponentų valdymu ir panaudojimu.
Taip pat teismui pateiktas 2022 m. gruodžio 1 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus Nr. 30-ANR_I-5107-2022 iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. pareiškėjui buvo surašyti trys administracinio nusižengimo protokolai. Analizuojant minėtą išrašą matyti, kad pareiškėjas: 1) 2021 m. gruodžio 31 d. įvykdė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANR) 415 straipsnio 2 dalyje (Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas); 2) 2022 m. kovo 6 d. įvykdė administracinį nusižengimą numatytą ANR 416 straipsnio 2 dalyje (Nustatyto greičio viršijimas); 3) 2022 m. spalio 8 d. įvykdė administracinį nusižengimą numatytą ANR 518 straipsnio 1 dalyje (Savavaldžiavimas).
Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjas yra linkęs neatsakingai elgtis su šaunamaisiais ginklais, po įvykdytos nusikalstamos veiklos nepadarė atitinkamų išvadų ir praėjus tik 8 dienoms įvykdė naują nusikalstamą veiką. Nuo nusikalstamų veikų padarymo momento praėjo virš 10 metų, tačiau pareiškėjas toliau yra linkęs nepaistyti teisės aktų reikalavimų, tai įrodo per vienų metų laikotarpį įvykdyti trys administraciniai nusižengimai. Teisėjų kolegijos nuomone Klaipėdos AVPK priimdamas Sprendimą tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo asmenybe ir pagrįstai padarė išvadą dėl pareiškėjo pavojingumo kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, taip pat yra akcentavęs, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (pvz., 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių jį teigiamai charakterizuojančių duomenų nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre bei Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus esantį informaciją prarado savo aktualumą.
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 22-IL-30-01246-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo O. Ž. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.