Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-29 · Administracinė byla Nr. eI-1993-281/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
eI-1993-281/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00624-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas, Liudmila Zaborovska
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“, UAB „GIK projektai“, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas
T. L.
Advokatai
Arnas Bareika
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-1993-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00624-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 16.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei A. J.,

trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB „GIK projektai“ (buvusi B. P. IĮ) atstovui V. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“, UAB „GIK projektai“ (buvusi B. P. IĮ), Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. 2018-02-20 pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2018-01-15 raštą Nr. 2D-602 ir įpareigoti atsakovę išsamiai išnagrinėti pateiktą skundą dėl B. P. IĮ 2017-12-19 rašto Nr. 231/17, atsižvelgti į skunde nurodytus argumentus ir pakoreguoti Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio išteklių dalies naudojimo plano sprendinius pagal pareiškėjo pastabas.

Paaiškino, kad pareiškėjas, žinodamas, jog yra paskelbtas Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio išteklių dalies naudojimo plano (toliau – ir Planas) rengimo baigiamasis etapas ir nustatytas terminas pateikti pasiūlymams, pretenzijoms, pastaboms planavimo organizatoriui AB „Eurovia“ 2017-11-22 pateikė nesutikimo priežastis. Pareiškėjas gavo UAB „GIK projektai“ (buvęs pavadinimas B. P. IĮ) raštą, t. y. 2017-12-19 atsakymą į 2017-11-22 pareiškėjo raštą, tačiau pareiškėjo įsitikinimu, toks atsakymas negali būti laikomas planavimo organizatoriaus atsakymu, kaip to reikalauja Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, o paties atsakymo turinys taip pat yra nepagrįstas, atsakymas yra netinkamai motyvuotas. Pareiškėjas pateikė skundą Departamentui ir 2018-01-15 gavo ginčijamą atsakymą Nr. 2D-602, kuriuo iš esmės pareiškėjo teiktas skundas liko nenagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą išsamiai išnagrinėti jam pateiktą skundą dėl UAB „GIK projektai“ (buvęs pavadinimas B. P. IĮ) 2017-12-19 rašto ir įpareigoti atsižvelgti į skunde nurodytus argumentus, atitinkamai pakoreguojant Plano sprendinius.

Pareiškėjo teigimu, planavimo organizatorius apskritai atsakymo į pateiktas pastabas dėl Plano rengimo nepateikė, tačiau buvo gautas planavimo rengėjo atsakymas, nors Teritorijų planavimo įstatymas vienareikšmiškai nustato, kad atsakymą pateikti privalo planavimo organizatorius, o ne kitas planavimo procedūrose dalyvaujantis ar planavimo organizatoriaus įgaliotas asmuo. Taigi pateiktas atsakymas negali būti laikomas tinkamu planavimo organizatoriaus atsakymu į visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento.

Taip pat pareiškėjas 2017-11-22 raštu prašė įvertinti pateiktas pastabas, pakoreguoti strateginio poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus ir atlikti poveikio aplinkai vertinimą, įvertinant viso Pašilių žvyro telkinio teritorijoje (o ne vien 30 ha) planuojamos veiklos įtaką. Planavimo rengėjas į šias pastabas atsakė nurodydamas, kad strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimo metu nebuvo jokių subjektų, planuojančių vykdyti ūkinę veiklą, todėl tuo metu vertinti galimą poveikį visame telkinyje nebuvo poreikio. Pažymėjo, kad toks rengėjo argumentas nėra susijęs su pareiškėjo pateiktomis pastabomis, nes pareiškėjas teikia pastabas ne dėl strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimo metu planavusių veikti subjektų veiklos, o dėl šiuo metu padidėjusio ūkinę veiklą planuojančių subjektų skaičiaus ir dėl to atsiradusio poreikio iš naujo atlikti vertinimą. Todėl teigia, kad į šią pareiškėjo pastabą nebuvo motyvuotai atsakyta.

Pareiškėjas 2017-11-12 raštu taip pat pateikė pastabas dėl gamtinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo, tačiau planavimo rengėjas pateiktame atsakyme nenurodė, kaip konkrečiai bus atkuriama aplinka, kur bus suformuoti vandens telkiniai ir kokie būtent. Tai, kad atsakyme nurodoma, jog strateginio poveikio aplinkai vertinimo proceso metu buvo numatytos priemonės antropogeniniam poveikiui kompensuoti, gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei išsaugoti ar atkurti, nėra pakankamas atsakymo motyvas, nes nebuvo tinkamai atsakyta ir dėl paties strateginio poveikio aplinkai vertinimo tinkamumo. Pareiškėjas 2017-11-22 taip pat išreiškė pastabas dėl netinkamo taršos, triukšmingumo ir kitų rodiklių apskaičiavimo, tačiau į šias pastabas jokio motyvuoto atsakymo apskritai nebuvo pateikta.

Pareiškėjo įsitikinimu, rengiant Planą nebuvo laikomasi Aplinkos ministerijos nurodytų reikalavimų, nes pats planavimo rengėjas 2017-11-29 atsakyme nurodo, kad rekultivuotame karjere bus suformuoti vandens telkiniai, nors Plane numatoma tik miškų ūkio pagrindinė naudojimo paskirtis (naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai). Todėl aplinkybė, kad didelę dalį teritorijos užims vandens telkiniai nėra suderinama su miškų ūkio pagrindine žemės naudojimo paskirtimi. Vadovaujantis Žemės įstatymo 26 ir 27 straipsniais, vandens telkiniai priskiriami vandens ūkio paskirties žemei, o ne miškų ūkio paskirties žemei, todėl planuojama teritorija po rekultivacijos turi būti naudojama pagal miškų ūkio pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė VTPSI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad, vadovaujantis Priežiūros įstatymu, strateginio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ir priimtų sprendimų teisėtumo nagrinėjimas nėra priskirtas VTPSI kompetencijai, todėl minėtų procedūrų teisėtumo VTPSI nenagrinėjo ir nevertino. VTPSI gavusi 2017-12-18 pareiškėjo skundą „Dėl B. P. individualios įmonės 2017-11-29 rašto Nr. 231/17 dėl Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio išteklių dalies naudojimo plano“, išnagrinėjo šį skundą, vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, įvertino skunde nurodytus faktus bei aplinkybes ir 2018-01-15 pateikė teisės aktais pagrįstą atsakymą.

VTPSI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nustatė, kad atsakymas į pareiškėjo teiktus planavimo pasiūlymus neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Pažymėjo, kad Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai nenumato prievolės planavimo organizatoriui tenkinti visų visuomenės teiktų pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, bet tik pareigą juos išnagrinėti, apsvarstyti, įvertinti ir priimti arba atmesti.

Atkreipė dėmesį, kad planavimo organizatoriui leista nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus naudojimo planą, naudoti ir atlikti kasybos darbus tik 26 ha Pašilių žvyro karjero plote. Teisės aktai nenumato galimybės planavimo organizatoriui rengti naudojimo plano, taip pat atlikti strateginio poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrų teritorijoje, kuri nėra jam priskirta Lietuvos geologijos tarnybos 2015-05-19 išduotu leidimu Nr. 31-15 ir Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Pašilių telkinio žvyro išteklių dalies naudojimo sutartimi. Teigia, kad rekultivuotame karjere bus suformuoti vandens telkiniai, neapvandeninta sklypo dalis – apsodinta miško želdiniais, miško plotas nuo 14,3 ha pagal dabartinę situaciją po rekultivacijos padidės iki 16,6 ha. Taigi 2017-11-29 atsakyme motyvuotai atsakyta, kad miško plotas, lyginant su vandens plotu, bus didesnis. Pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovę VTPSI atsižvelgti į skunde nurodytus argumentus, atitinkamai pakoreguojant Plano sprendinius pagal pareiškėjo pastabas negalėjo būti tenkinamas, nes VTPSI nėra kompetentinga koreguoti Plano sprendinius.

Atsakovės VTPSI atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad sprendimą rengti Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimo planą Geologijos tarnyba priėmė 2015-06-08, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi ir Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėmis bei atsižvelgdama į AB „Eurovia Lietuva“ 2015-05-20 prašymą. Pagrindiniai sprendimo priėmimo motyvai: planuojama naudoti Pašilių telkinio dalis yra detaliai išžvalgyta, atliktos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, kurių metu priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių pasirinktoje vietoje, gautas Geologijos tarnybos leidimas naudoti žemės gelmių išteklius. Pažymėjo, kad planuojamos naudoti telkinio dalies plotas apribojamas skirto kasybos sklypo kontūru, kuris nurodomas Geologijos tarnybos išduoto leidimo prieduose. Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimo plane išsamiai išnagrinėti visi AB „Eurovia Lietuva“ skirtos naudoti telkinio dalies įsisavinimo klausimai, Planas parengtas laikantis teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Geologijos tarnyba 2018-01-18 įsakymu patvirtino Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio išteklių dalies naudojimo planą. Sprendimas dėl naudojimo plano patvirtinimo buvo priimtas atsižvelgiant ir į Vilniaus rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos 2017-06-29 kompleksinio derinimo protokolo nutarimą bei VTPSI Departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros pateikto Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto išvadą. Geologijos tarnybos teigimu, VTPSI Departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2017-12-19 skundą ir ginčijamas raštas Nr. 2D-602 yra pagrįstas.

Trečiojo suinteresuoto asmens Geologijos tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GIK projektai“ (buvusi B. P. IĮ) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad B. P. IĮ, nepraleisdama terminų, pareiškėjui motyvuotai atsakė į jo 2017-11-22 rašte nurodytas pastabas ir pateikė papildomą informaciją 2017-11-29 raštu Nr.231/17. Pažymėjo, kad B. P. IĮ turėjo 2015-06-25 AB „Eurovia Lietuva“ įgaliojimą atlikti veiksmus, susijusius su Plano rengimu, viešinimu, pateikimu derinti, tikrinti ir tvirtinti tai atliekančioms institucijoms, taip pat rinkti, gauti, pateikti, pasirašyti visus reikiamus dokumentus, rašyti AB „Eurovia Lietuva” vardu pareiškimus, prašymus, skundus, pažymas bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.

Teigia, kad B. P. IĮ parengė ir suderino strateginio poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus planuojamoje teritorijoje. Buvo gauti visų derinančių subjektų pritarimai, kad Plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neprivalomas ir AB „Eurovia Lietuva” priimtas sprendimas dėl strateginio poveikio aplinkai vertinimo neatlikimo yra pilnai pagrįstas. Tuo metu kai buvo rengiamos AB „Eurovia Lietuva“ užsakymu tiek poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, tiek strateginio poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacija, nebuvo daugiau kitų subjektų planuojančių vykdyti ūkinę veiklą (t. y. žvyro kasybą) Pašilių telkinyje, todėl tuo metu vertinti galimą poveikį visame telkinyje nebuvo poreikio. Ūkinės veiklos organizatorius AB „Eurovia Lietuva“, remdamasi Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis, turėjo teisę neatlikti strateginio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, nes šios procedūros buvo atliktos rengiant Vilniaus rajono kraštovaizdžio specialųjį planą, kuris 2014-12-17 yra patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu Nr. T3-571. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Plano strateginio poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir sprendimą jau buvo apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjo skundą atmetė (administracinės bylos Nr. I-3462-561/2017).

B. P. IĮ teigimu, rekultivuotame karjere bus suformuoti vandens telkiniai, neapvandeninta sklypo dalis bus apsodinta miško želdiniais, miško plotas nuo 14,3 ha pagal dabartinę situaciją po rekultivacijos padidės iki 16,6 ha. Planuojamoje teritorijoje naujai suformuotas kraštovaizdis pilnai atitiks gamtinio karkaso nuostatas ir sklandžiai integruosis į esamą gamtinę aplinką. Be to, rengiant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą 2014 m. AB „Eurovia Lietuva“ planuojamoje teritorijoje buvo atliktas triukšmo ir oro taršos sklaidos modeliavimas, kuris parodė, kad vykdant veiklą (žvyro kasybą) nebus viršijamas triukšmas ir oro taršos ribinės vertės gyvenamosiose aplinkose. Kiekvienas naujas telkinio naudotojas siekiantis naudoti išteklius kitoje telkinio dalyje turi įvertinti jau veikiančių karjerų ar teritorijų, kuriuose planuojamas karjeras, ir tai teritorijai atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros suminę taršą. Akcentavo, kad nedidelių iki 2 ha ploto, vandens telkinių išskyrimas į atskirus žemės sklypus nėra tikslingas nei ūkiniu, nei aplinkosauginiu požiūriu ir neprieštarauja nei miškų, nei teritorijų planavimo įstatymams. Visi derinantys subjektai pritarė Plano rekultivacijos sprendiniams, Planas yra patvirtintas Lietuvos geologijos tarnybos įsakymu. Plane numatyta, kad baigus vykdyti ūkinę veiklą ir rekultivavus karjerą bus atliekami teritorijos kadastriniai matavimai, kuriais bus patikslintos naudmenų ribos ir plotai bei specialiosios naudojimo sąlygos.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „GIK projektai“ (buvusi B. P. IĮ) atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Eurovia Lietuva“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja jam suteikta įstatymo teise teikti skundus ir nepagrįstai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pakartotinai skundžia Departamento pateiktą atsakymą. Pažymėjo, kad dėl minėtų Pareiškėjo pastebėjimų 2017-11-15 Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3462-561/2017 jau priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Taip pat 2017-03-21 Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo pareiškėjo skundą administracinėje byloje Nr. I-657-561/2017, kurioje pareiškėjas skundė Aplinkos apsaugos agentūros išvadą, kurioje nurodoma, kad planuojamam Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimui poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas. AB „Eurovia“ teigimu, pareiškėjo visi skundai yra tapatūs, pareiškėjas jau trečią kartą teikia skundus dėl valstybinių institucijų sprendimų, kuriais teigiama, kad strateginio poveikio aplinkai vertinimo atlikimas Vilniaus rajono Pašilių telkinyje nėra privalomas. Be to, pareiškėjas nė viename skunde nepateikė argumentų, kokios jo teisės ir įstatymo saugomi interesai pažeisti, t. y. kokias jo teises pažeidžia valstybinių institucijų pateikti atsakymai.

Pažymėjo, kad kartu su 2018-01-15 Departamento raštu pareiškėjui buvo pateikta ir 2015-06-25 AB „Eurovia Lietuva“ įgaliojimo kopija, kuriame nurodyta, kad AB „Eurovia Lietuva“ įgalioja Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio išteklių dalies naudojimo plano rengimo organizatorius, plano rengėją B. P. IĮ, atlikti veiksmus susijusius su Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio išteklių dalies naudojimo plano rengimu, viešinimu, pateikimu derinti, tikrinti ir tvirtinti tai atliekančioms institucijoms, taip pat rinkti, gauti, pateikti, pasirašyti visus reikiamus dokumentus, rašyti AB „Eurovia Lietuva” vardu pareiškimus, prašymus, skundus, pažymus bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Kadangi AB „Eurovia Lietuva“ įgaliotas atstovas B. P. IĮ pateikė pareiškėjui atsakymą dėl rengiamo specialiojo plano, nėra pagrindo teigti, kad planavimo organizatorius AB „Eurovia Lietuva“ nepateikė pareiškėjui atsakymo.

Departamentas teikdamas atsakymą pareiškėjui pagrįstai nurodė, kad strateginio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ir priimtų sprendimų teisėtumas ir nagrinėjimas nėra priskirtas Departamento kompetencijai ir priėjo pagrįstos išvados, kad Departamentas negali įpareigoti planavimo organizatoriaus (AB „Eurovia Lietuva“) priimti ar atmesti pareiškėjo pasiūlymus dėl specialiųjų sprendinių, jei jie neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Nors pareiškėjas nurodė, jog AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Skaldenis“ planuojamos veiklos (karjero kasybos) turėjo būti atliekamas bendras strateginis poveikio aplinkai vertinimas, 2017-11-15 Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime konstatavo, kad Vilniaus rajono Pašilių telkinio (apie 30 ha) žvyro išteklių naudojimo planui strateginio poveikio aplinkai vertinimas neatliktas atsižvelgiant į kompetentingų institucijų pateiktą informaciją, be to, padarė išvadą, kad strateginio poveikio aplinkai vertinimas tarp dviejų skirtingų ūkio subjektų neturi būti atliekamas.

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl žemės naudojimo paskirties atkreipė dėmesį, kad atlikus planuojamos teritorijos rekultivavimą, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis turėtų būti pakeista į numatytą Plane. Atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos raštą, B. P. IĮ informavo suinteresuotą visuomenę, kad buvo patikslintas Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio planas, t. y. nurodyta, kad baigus vykdyti veiklą ir rekultivavus karjerą planuojama teritorijos pagrindinė naudojimo paskirtis – vietoje anksčiau projektuotų miškų ūkio arba vandens ūkio – miškų ūkio. Be to, nei kasybos, nei rekultivacijos sąlygos, nei po rekultivacijos žemės naudmenų plotai nebus keičiami. Taigi papildoma viešinimo procedūra buvo atlikta tik dėl 2017-07-17 Aplinkos ministerijos rašto, kuris nurodo, kad sklypui reikia priskirti vieną pagrindinę paskirtį. Jokiame įstatyme ar poįstatyminiame teisės akte nėra numatyta, kad prie pagrindinės sklypo paskirties negali būti kitų paskirčių, kaip pavyzdžiui miško ūkio paskirtis su vandens naudmenomis.

Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Eurovia“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją išsamiai išnagrinėti pateiktą pareiškėjo skundą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-11-01), taip pat Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-11-09).

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendroji ir supaprastinta tvarka, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose.

Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis taip pat kaip ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 6.4.1 punktas nustato, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje.

Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis nustato, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai; pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje; planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 6.4.2 punkte.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, skundai ir pranešimai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos; dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį ir tikrinamus subjektus ir nurodant patikrinimo termino pratęsimo priežastis. Skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Teikiant skundą ir (ar) pranešimą, jame turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai.

Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad minėtose normose aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-03 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143-201/2009; 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-169/2012; 2014-12-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2031/2014; 2015-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-711-525/2015).

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad T. L. 2017-11-22 raštu kreipėsi į AB „Eurovia Lietuva“ ir B. P. IĮ, prašydamas įvertinti pateiktas pastabas, pakoreguoti Plano sprendimus. B. P. IĮ 2017-11-29 raštu atsakė pareiškėjui į jo pateiktas pastabas. Pareiškėjas 2017-12-18 pateikė skundą VTPSI Departamentui, prašydamas pateiktą B. P. IĮ 2017-11-29 rašto nelaikyti tinkamu planavimo organizatoriaus atsakymu į visuomenės pateiktas pastabas, jį panaikinti ir įpareigoti planavimo organizatorių pateikti tinkamą motyvuotą atsakymą į pastabas. VTPSI Departamentas ginčijamu 2018-01-15 raštu Nr. 2D-602 atsakė pareiškėjui, jog į 2017-11-22 pateiktas pastabas dėl rengiamo specialiojo plano jau atsakė rengėjas 2017-11-29 raštu Nr. 231/17, papildomai informavo, kad į daugelį pareiškėjo keliamų klausimų Departamentas atsakė 2017-03-23 raštu Nr. 2D-3875.

Įvertinus pareiškėjo 2017-11-22 rašto bei 2017-12-18 skundo VTPSI Departamentui turinį, matyti, kad pareiškėjas planavimo organizatoriui iš esmės pateikė pastabas dėl to, jog esamas gamtinis kraštovaizdis ir jame esanti biologinė įvairovė nebus išsaugota; negalimi Plano sprendiniai, numatantys vertingo miško kirtimus; skaičiuojant triukšmingumą nebuvo atsižvelgta į tai, kad kitoje telkinio dalyje žvyro kasimo veiklą ketina vykdyti UAB „Skaldenis“; planuojant įrengti du karjerus turėjo būti atliekamas kompleksinis vertinimas; planuojamoje teritorijoje yra senosios kapinės, tačiau Plane pažymima per maža apsauginė teritorija. Remdamasis nurodytais teiginiais, pareiškėjas prašė pakoreguoti Plano sprendinius.

Plano rengėjas, B. P. IĮ 2017-11-29 raštu, įvertinęs pareiškėjo pateiktas pastabas į jas atsakė, nurodydamas, kad tuo metu, kai buvo rengiamos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacija, nebuvo daugiau jokių subjektų, planuojančių vykdyti ūkinę veiklą Pašilių tvenkinyje, todėl tuo metu vertinti galimą poveikį visame telkinyje nebuvo poreikio. Pažymėjo, kad planuojamos teritorijos plotas nepatenka nei į saugomas, rekreacines teritorijas, jame nėra įregistruota gamtos paveldo objektų, istorinių, kultūrinių ar archeologinių vertybių. Planuojamoje teritorijoje naujai suformuotas kraštovaizdis pilnai atitiks gamtinio karkaso nuostatas ir sklandžiai integruosis į esamą gamtinę aplinką. Atkreipė dėmesį, kad teritorijoje esantis IV grupės miškas nėra išskirtinis nei savo sudėtimi, nei našumu, miško kirtimas bus vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo pastabą dėl senųjų kapinių ginčo teritorijoje taip pat atmetė, argumentuojant, kad kapinės yra už planuojamos teritorijos ribų. Siekiant apsaugoti gretimus sklypus papildomai paliekama po 5 metrų pločio žemės juosta.

VTPSI Departamentas, vertindamas šiuos plano rengėjo argumentus ginčijamu papildomai nurodė, kad į pareiškėjo pateiktas pastabas plano rengėjas jau buvo atsakęs 2017-11-29 raštu Nr. 231/17, taip pat nurodė, kad pareiškėjui motyvuotai atsakyta, kodėl į jo pastabas nėra atsižvelgta, o atsakovė negali įpareigoti planavimo organizatorių priimti ar atmesti pareiškėjo pasiūlymų dėl specialiojo plano sprendinių, jeigu jie neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijamas atsakovės 2018-01-15 sprendimas Nr. 2D-602 dėl pareiškėjo pasiūlymų atmetimo atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų dokumentų turinio, plano rengėjas įvertino pareiškėjo pastabas, o jas atmesdamas, atsakymą tinkamai motyvavo ir argumentavo, dėl ko tokios pastabos nėra tenkinamos.

Teismas papildomai pastebi, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl Plano strateginio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų jau buvo vertintos Vilniaus apygardos administraciniam teismui priimant 2017-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3462-561/2017, kurioje pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat aktuali aplinkybė, jog VTPSI Departamento kompetencijai nėra priskirta priimti sprendimą, kuriuo planavimo organizatorius būtų priverstas atlikti suminį strateginio pasekmių poveikio aplinkai vertinimą ne tik pastarosios planuojamoje teritorijoje bet ir UAB „Skaldenis“ planuojamoje teritorijoje.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-11-05 įsakymu Nr. D1-904/3D-844, 11 punktu, priežiūros institucija negali reikalauti keisti dokumento sprendinių, t. y. priimti pareiškėjo pasiūlymus ir pastabas, jei jie neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Taigi įvertinus byloje esančius duomenis matyti, kad pareiškėjas tiek teikdamas 2017-11-22 pastabas, tiek 2017-12-18 skundą Departamentui reikalavo atlikti veiksmus, kurie nepriskirtini atlikti VTPSI skundo nagrinejimo metu. Pagal teritorijų planavimo procedūras šioje stadijoje nei planavimo organizatorius, nei VTPSI neprivalėjo priimti visų pareiškėjo pasiūlymų dėl Plano sprendinių, bet turėjo pareigą motyvuotai atsakyti pareiškėjui, kuris pateikė pasiūlymus. Taigi VTPSI savo kompetencijos ribose patikrino ir ginčijamu sprendimu pripažino, jog planavimo organizatorius jam tenkančią pareigą motyvuotai atsakyti į pasiūlymus įvykdė tinkamai. Todėl pareiškėjo teiginys, kad ginčijamas sprendimas naikintinas, nes VTPSI pareiškėjo skundo iš esmės nenagrinėjo vertintinas kritiškai, nes VTPSI neturėjo pareigos spręsti tų klausimų, kurie pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir Nuostatus turėjo būti sprendžiami tik teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijoje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo 2017-11-22 pasiūlymus ir pastabas B. P. IĮ gavo 2017-11-22, o atsakymą į pastabas parengė praėjus 5 darbo dienoms po pastabų gavimo dienos. Nustatyta, kad skundą VTPSI pareiškėjas surašė 2017-12-18, atsakovė juos gavo 2017-12-19, o ginčijamą sprendimą dėl šio skundo VTPSI priėmė 2018-01-15, t. y. ginčijamas sprendimas priimtas praėjus 16 darbo dienų po skundo gavimo. Taigi VTPSI nepažeidė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyto skundo nagrinėjimo termino.

Pareiškėjo argumentai, kad planavimo organizatorius apskritai atsakymo į pateiktas pastabas nepateikė, nes Teritorijų planavimo įstatymas vienareikšmiškai nustato, kad atsakymą pateikti privalo planavimo organizatorius, o ne kitas planavimo procedūrose dalyvaujantis ar planavimo organizatoriaus įgaliotas asmuo, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje pateiktos rašytinės medžiagos, AB „Eurovia Lietuva“ 2015-06-25 įgaliojo Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio išteklių dalies naudojimo plano rengimo organizatorius, plano rengėją B. P. IĮ direktorių B. P. atlikti veiksmus, susijusius su Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio išteklių dalies naudojimo plano rengimu, viešinimu, pateikimu derinti, tikrinti ir tvirtinti tai atliekančioms institucijoms, taip pat rinkti, gauti, pateikti, pasirašyti visus reikiamus dokumentus, rašyti AB „Eurovia“ vardu pareiškimus, prašymus skundus bei atlikti kitus susijusius veiksmus su šiuo pavedimu. Todėl pareiškėjo argumentas, kad pats planavimo organizatorius nepateikė atsakymo į jo pateiktas pastabas vertintinas kaip formalus, į bylą pateiktas įgaliojimas patvirtina, kad B. P. IĮ, atsakydama pareiškėjui veikė planavimo organizatoriaus AB „Eurovia Lietuva“ vardu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018-01-15 raštas Nr. 2D-602 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, atsakovė pagrįstai pripažino Plano rengėjo B. P. IĮ 2017-11-29 raštą dėl pareiškėjo pateiktų pastabų tinkamai motyvuotu, todėl naikinti atsakovės nurodytą sprendimą teismas neturi pagrindo. Kadangi pagrindinis pareiškėjo reikalavimas dėl rašto panaikinimo atmestinas, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę išsamiai išnagrinėti pateiktą skundą dėl B. P. individualios įmonės 2017-12-19 rašto Nr. 231/17, atsižvelgti į skunde nurodytus argumentus ir pakoreguoti Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio išteklių dalies naudojimo plano sprendinius pagal pareiškėjo pastabas. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo T. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas Kaminskas Mefodija Povilaitienė Liudmila Zaborovska