Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Laikė nepagrįstu Departamento argumentą, jog leidimu ir sutartimi Bendrovei leista nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus naudojimo planą, naudoti ir atlikti kasybos darbus tik 26 ha (duomenys neskelbtini) žvyro karjero plote, pažymėdamas, jog Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. kovo 24 d. rašte dėl (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio dalies (30,0 ha) naudojimo galimybių Nr. (15.9)-A4- 3099 yra numatyta leisti vykdyti būtent 30,0 ha plote.

Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas netinkamai įvertino argumentus dėl to, jog tiek SPAV atrankos dokumentuose, tiek rengiant Planą, remiamasi nepatikrinta informacija, prielaidomis, daromos nei moksliniais tyrimais, nei jokiais kitais objektyviais duomenimis nepagrįstos išvados, ko pasėkoje konstatuojama, jog neigiamo poveikio aplinkai nebus. Pažymėjo, kad Plane niekaip nėra numatoma jokia konkreti rekultivacija, nenurodoma, kaip konkrečiai bus atkuriama aplinka, kur bus suformuoti vandens telkiniai ir kokie būtent, nėra jokio detalumo, kuris būtinas vertinant, ar Planas nežeidžia gyventojų interesų, ar nedaro, neįteisina neleistinos ir netoleruotinos žalos aplinkai ir neigiamo poveikio jai. Be to, Plano sprendiniais taip pat neleistinai numatoma iškirsti esamą mišką, pakeičiant žemės naudojimo paskirtį. SPAV dokumentuose nepagrįstai teigiama, jog teritorijoje nėra vertingų augalų, gyvūnų rūšių, saugotino kraštovaizdžio. Atitinkamai tokia prielaida remiamasi ir rengiant Plano sprendinius. (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakulteto prof. P. K. savo (duomenys neskelbtini) m. studijoje „(duomenys neskelbtini) žvyro telkinio teritorijos kraštovaizdžio vertės analizė“ nurodė, jog ši teritorija savo pobūdžiu yra raiškus gamtinio kraštovaizdžio kompleksas, išsiskiriantis viso regiono kontekste ir turintis konservacinę vertę, dalis teritorijos savo unikalumu realiai pretenduoja net į gamtos paveldo objekto statusą. Nurodė, kad atsakovas į šiuos argumentus neatsižvelgė, o priėmė formalų Sprendimą.

Pažymėjo ir tai, kad Departamentas netinkamai įvertino nurodomas aplinkybes, kad Plano rengėjai nepagrįstai ignoruoja faktą, jog (duomenys neskelbtini) telkinys yra daug didesnis nei 30 ha ir kad kitoje telkinio dalyje analogišką žvyro kasimo veiklą ketina vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atliekant SPAV atranką ir skaičiuojant taršą, triukšmingumą ir kitus rodiklius, taip pat rengiant Planą, į tai atsižvelgta nebuvo. Pareiškėjo teigimu, tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime planuojant įrengti du karjerus, turėjo būti atliekamas kompleksinis vertinimas visais aspektais, nes abu karjerai vienas nuo kito yra nutolę tik kelis šimtus metrų, todėl kiekvieno jų poveikis aplinkai nėra izoliuotas. Turi būti vertinamas abiejų karjerų suminis poveikis juos supančiai aplinkai ir tuomet sprendžiama, ar karjerų įrengimas apskritai galimas, ar galima jų eksploatacija ir iš to gaunama nauda būtų didesnė nei šiuo metu toje teritorijoje esančios unikalios gamtos, miškų sunaikinimas, kadangi jokia vėlesnė rekultivacija nesugrąžins to, kas bus išnaikinta eksploatuojant karjerus. Plotas, kuriame ketinama vykdyti veiklą, yra 46,5 ha, o ne SPAV dokumentuose nurodomi 30 ha, todėl SPAV turėjo būti atliekamas vertinant galimą poveikį aplinkai visoms teritorijoms, įvertinat ir kito operatoriaus numatomą daryti poveikį, taršą, triukšmo lygį ir kt. Atitinkamai ir išteklių naudojimo planas turėtų būti rengiamas visam (duomenys neskelbtini) telkiniui kartu, o ne atskirai kiekvienam karjero operatoriui.

Dėl išvados nerengti SPAV pabrėžė, jog ji buvo priimta atsižvelgiant į kompetentingų institucijų pateiktą informaciją, todėl pareiškėjo argumentus vertino kaip nepagrįstus. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad SPAV procedūros turėjo būti atliktos visame (duomenys neskelbtini) žvyro karjero plote įvertinant ir kito operatoriaus numatomą daryti poveikį, taršą, triukšmingumus ir kt., pabrėždama, kad Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145, kiti teisės aktai nenumato galimybės planavimo organizatoriui rengti naudojimo plano, o taip pat atlikti SPAV atrankos procedūrų teritorijoje, kuri nėra jam priskirta Leidimu.

Pažymėjo, kad Gamtinio karkaso nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96, nustato, kad ūkinė veikla gamtinio karkaso teritorijose galima, numatant priemones antropogeniniam poveikiui kompensuoti, gamtiniam kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei išsaugoti ar atkurti. Aplinkos apsaugos agentūra 2015 m. kovo 24 d. sprendimu nurodė, kad planuojama ūkinė veikla – (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio dalies naudojimas – leistina pagal parengtą Poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) ataskaitą ir įvykdžius šio sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas. Sprendė, kad Bendrovei leista vykdyti veiklą tik įgyvendinus visas PAV ataskaitoje ir Aplinkos apsaugos agentūros sprendime numatytas poveikį aplinkai mažinančias priemones bei neviršijant PAV ataskaitoje nurodytų ir teisės aktuose nustatytų poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai normų. Pabrėžė, kad Planas yra rengiamas vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos žemės gelmių išteklių aprobavimo komisijos posėdžio 2005 m. gruodžio 7 d. protokole Nr. 4-24 išdėstytomis išvadomis bei Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. kovo 24 d. rašte Nr. (15.9)-A4-3099 priimtu sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.

Rėmėsi Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, kurios nustato, jog miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Pabrėžė, jog buvo vertinamos visos alternatyvos iškasenų eksploatavimo ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje, tačiau prieita išvados, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje nėra galimybės žvyro iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis planuojamas iškirsti miškas nėra priskirtas saugomų miškų grupėms: planuojamoje teritorijoje esantys miškai yra IV grupės, t. y. ūkiniai miškai – nepriskirti I (rezervatiniai miškai), II (specialios paskirties miškai) ir III (apsauginiai miškai) miškų grupėms. Be to, pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, planavimo organizatorius yra įsipareigojęs sumokėti piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Pažymėjo, kad Plano aiškinamojo rašto 6 dalyje „Karjero rekultyvavimas“ nurodyta, kad baigus vykdyti planuojamą veiklą karjeras bus rekultyvuotas į mišką ir vandens telkinius, kasybos darbais pažeistus plotus apsodinant miško želdiniais ir žoliniais augalais.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad SPAV atrankos dokumentuose nesilaikoma minimalaus fizinio poveikio atstumo (numatyta 40 metrų), pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2015 m. spalio 21 d. rašte Nr. (12.5.-V)2V-1309 „Dėl sąlygų specialiojo planavimo dokumentui rengti“ nurodė, jog naudojimo planu planuojama teritorija nepatenka į Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ar apsaugos zoną, todėl sprendė, kad (duomenys neskelbtini) kapinių apsaugos zona Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre nėra registruota.

Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Departamentas formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė nepagrįstą sprendimą, pažymėdama, jog sprendime detaliai išanalizuota situacija bei teisės aktų nuostatos. Rėmėsi 2014 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1467 „Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo“ 3.5. punkto reikalavimais ir atsižvelgdama į tai, kad žvyro karjero eksploatacija yra numatyta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės kraštovaizdžio specialiajame plane, kuriam atliktos SPAV procedūros, sprendė, jog tai atitinka Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių 13 punkto reikalavimus, todėl suminio poveikio aplinkai vertinimo procedūros neprivalėjo būti atliekamos.

Pabrėžė, kad Bendrovė dėl SPAV vertinimo kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su 2016 m. kovo 21 d. raštu Nr. (28.7)-A4-2868), į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos su 2016 m. vasario 2 d. raštu Nr. (4)-V3-129(7.23), į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros paveldo ministerijos Vilniaus skyrių su 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. (12.53V)2V-77), į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą su 2016 m. sausio 28 d. raštu Nr. 12(12.42)-2-1101), į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su 2016 m. gegužės 12 d. raštu Nr. A33(1)-3151-(4.15) ir visos šios institucijos nurodė, jog SPAV nėra privalomas.

Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia 2006 m. prof. P. K. pateikta „(duomenys neskelbtini) žvyro telkinio teritorijos kraštovaizdžio vertės analizė“ (toliau – ir Analizė), kurioje teigiama, kad ši teritorija savo pobūdžiu yra raiškus gamtinio kraštovaizdžio kompleksas, išsiskiriantis viso regiono kontekste ir turintis konservacinę vertę, dalis teritorijos savo unikalumu realiai pretenduoja į paveldo objektų statusą. Bendrovės teigimu, Analizė yra bendro pobūdžio, nėra aišku, kieno užsakymu ir interesais ji buvo rengta, neaišku, ar Analizė buvo recenzuota ir viešinta, be kita ko, ši Analizė nėra minima ir specialiajame Vilniaus rajono kraštovaizdžio plane, todėl joje pateiktą informaciją ir siūlymus laikė tik privačia, prieš 10 metų išsakyta, prof. P. K. nuomone.

Byloje nustatyta, kad T. L., A. P., S. P., E. R. ir B. R. (toliau – ir suinteresuoti asmenys) 2016 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Bendrovę su pastabomis dėl (duomenys neskelbtini) telkinio (apie 30 ha) žvyro išteklių naudojimo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (b. l. 31–33).

Bendrovė 2017 m. sausio 2 d. raštu informavo suinteresuotus asmenis, kad su pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais nesutinka ir atmeta pasiūlymą atlikti strateginį ūkinės veiklos pasekmių aplinkai vertinimą visame (duomenys neskelbtini) žvyro telkinyje (b. l. 38–41).

Suinteresuoti asmenys 2017 m. sausio 11 d. su skundu kreipėsi į Departamentą, prašydami įvertinti pastabas, pakoreguoti SPAV atrankos dokumentus ir SPAV atlikti, įvertinant (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio teritorijoje (o ne vien 30 ha) planuojamos veiklos įtaką, taip pat mažinant žvyro gavybos plotą, taip išsaugant vertingą mišką, kartu nustatant konkrečias priemones, kuriomis po karjero eksploatacijos teritorija ir esamas gamtinis karkasas bus atkurti iki pirminės būklės, o ne kardinaliai pakeičiant esamą vertingą aplinką (b. l. 27–30).

Vienas iš suinteresuotų asmenų – pareiškėjas T. L., nesutikdamas su priimtu Departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti teiktą suinteresuotų asmenų skundą (b. l. 1–4).

Pareiškėjas nesutikimą su priimtu Sprendimu grindžia keliais aspektais, t. y. išvada nerengti SPAV yra klaidinga; SPAV procedūros turi būti atliktos visame Pašilių žvyro karjero plote įvertinant ir kito operatoriaus numatomą daryti poveikį; SPAV dokumentuose bei Plane kompensavimo priemonės neatitinka Gamtinio karkaso nuostatų; SPAV atrankos dokumentuose bei rengiant planą buvo remiamasi prielaidomis; nesilaikoma minimalaus fizinio poveikio atstumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas nekelia abejonių dėl Bendrovės, kaip planavimo organizatoriaus, teisės organizuoti naudojimo plano rengimo, todėl teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad derinimo stadijos metu, atsižvelgdamos į teritorijų planavimo dokumento lygmenį ir rūšį, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina: teritorijų planavimo dokumento sprendinių atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams (5 punktas).

Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad prieš pradedant parengiamąjį etapą, turi būti priimtas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos geologijos tarnyba) sprendimas dėl Naudojimo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų.

Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas rengti naudojimo planą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka raštu kreipiasi dėl planavimo sąlygų pateikimo į: savivaldybės administraciją (15.1. punktas); Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (15.2. punktas); Aplinkos apsaugos agentūrą (15.3. punktas); saugomos teritorijos direkciją, kai į planuojamą teritoriją patenka jos administruojamos saugomos teritorijos ir joms nustatytos apsaugos zonos, taip pat saugomos teritorijos ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, priskirtos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu (15.4. punktas); Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, kai į planuojamą teritoriją patenka nekilnojamosios kultūros vertybės ir (ar) jų apsaugos zonos (15.5. punktas); planuojamoje teritorijoje esančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojus (15.6. punktas); Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (15.7. punktas); Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai planuojama teritorija yra pasienio ruože (15.8. punktas).