Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Wizz Air Hungary Kft. atstovams advokatui Mindaugui Navickui, advokatei Yvone Goldammer,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zigzag Travel“ atstovams advokatui Dainiu Burduliui, advokato padėjėjai Ramintai Stravinskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Wizz Air Hungary Kft. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zigzag Travel“ dėl uždraudimo naudoti domenus ir įpareigojimo juos perduoti ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Wizz Air Hungary Krt. (toliau – ir ieškovė) pareiškė atsakovei UAB ,,Zigzag Travel“ (toliau – ir atsakovė) ieškinį, prašydama:uždrausti atsakovei kurti ir naudoti domenus, kurių varduose atskirai ar junginyje su kitais žodžiais būtų vartojamas Wizz Air tarptautinis prekių ženklas – žodis ,,wizzair“; įpareigoti atsakovę neatlygintinai perleisti ieškovei nuosavybėn domenus ,,wizzair.lt“ bei ,,wizzair-skrydžiai.lt“;jei teismas nuspręstų netenkinti antrojo prašymo – įpareigoti atsakovę panaikinti ginčo domenų registraciją.Ieškovė nurodo, jog jai priklauso išimtinės nuosavybės teisės į tarptautinį prekių ženklą ,,wizzair“ (žodinis prekės ženklas). Prekių ženklas ,,wizzair“ įregistruotas 2007 m. rugsėjo 19 d. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos registre. Prekės ženklo registracijos Nr. 942430. Registracija galioja iki 2017 m. rugsėjo 19 d. ir apima tokias paslaugas, kaip keleivių pervežimas ir kelionių organizavimas (39 kategorija pagal Nicos klasifikaciją). Prekės ženklas išplėstas ir į Lietuvos Respublikos teritoriją. 2013 m. vasario 1 d. Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų departamento valdomame ,,.lt“ domenų registre buvo įregistruotas domenas – ,,wizzair-skrydžiai.lt“, 2016 m. liepos 1 d. – ,,wizzair.lt“. Domenų turėtoja atsakovė. Domeno vardas ,,wizair.lt“ yra visiškai tapatus ieškovės prekių ženklui, kito domeno – ,,wizzair-skrydžiai.lt“ – pavadinime vartojamas tas pats atsakovės prekių ženklas kartu su bendriniu žodžiu ,,skrydžiai“. Pasak ieškovės, atsakovė neteisėtai naudoja ginčo domenus, tuo pažeisdama Prekių ženklų įstatymu saugomą ieškovės teisę į tarptautinį prekių ženklą ,,wizzair“, nes naudoja šį prekės ženklą neturėdama jokių teisių ar sutikimo jį naudoti (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis, 50 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovė pažeidžia konkurencijos teisės nustatytus draudimus savavališkai naudoti kito subjekto prekių ženklą, kelti painiavą, remtis svetima reputacija, silpninti prekių ženklo skiriamąjį požymį (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovė prašo atmesti ieškinį. Atsikirsdama į ieškinį, atsakovė nurodo, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, esminę reikšmę turi atsakovo (ne)sąžiningumo klausimas, registruojant ir naudojant domeną. Net ir tuo atveju, jei domenas yra tapatus kito savininko registruotam prekių ženklui, jis gali būti naudojamas teisėtai, jei yra užregistruotas ar naudojamas sąžiningai. Vien tik pagrindo, kad ieškovės prekių ženklas ,,wizzair“ yra naudojamas atsakovės domenuose, neužtenka pripažinti šio naudojimo neteisėtu. Kadangi ieškovė nepateikė jokiu aplinkybių ir (ar) įrodymų, kad domenų vardus atsakovė įregistravo ir (ar) naudoja nesąžiningai, ieškinys turi būti atmestas.Atsakovė neginčija, kad domenų pavadinimuose naudoja ieškovės prekių ženklą, tačiau jis naudojamas teisėtai, laikantis teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad domeno vardo įregistravimas gali būti nulemtas tiek teisėtų, tiek neteisėtų interesų. Pastaruoju atveju, kai yra nustatomas trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas (pvz., intelektinės nuosavybės teisių ar teisės į fizinio asmens vardą pažeidimas), principas „kas pirmas, tas laimi“, kuriuo yra grindžiama domenų vardų registracija, negali būti suvokiamas kaip apskritai užkertantis kelią ginčyti tokio domeno vardo tolesnį naudojimą.WIPO praktikoje, sprendžiant bylas dėl registruoto prekių ženklo naudojimo perpardavėjo interneto svetainės domeno varde, laikomasi vieningos pozicijos, kad prekių perpardavėjas gali sąžiningai (bona fide) siūlyti prekes ir paslaugas ir tokiu būdu įgyti teisėtą interesą į domeno vardą, kurį sudaro ir registruotas prekių ženklas, jeigu jo naudojimas atitinka tam tikrus reikalavimus. WIPO praktikoje žinomus kaip Oki Data kriterijai: pirma, atsakovė turi iš tikrųjų siūlyti prekes ar paslaugas, susijusias su prekės ženklu, kuris yra naudojamas jam priklausančio domeno pavadinime; antra, atsakovė turi siūlyti tik tokias prekes ar paslaugas, kurios yra susijusios su ginčijamu domeno pavadinimu; trečia, atsakovė atskleidžia tikrąjį santykių su prekės ženklo savininku pobūdį; ketvirta, atsakovė neturi siekti užimti visus įmanomus registruoti domenus, susijusius su prekės ženklu. Sprendime, priimtame byloje Gillette v. LA-Laboratoires, apibrėžiamas „sąžiningas naudojimas“ pagal 5 straipsnio 1 dalies c punktą: „Sąžiningo naudojimo“ sąlyga pagal Direktyvos 89/104 6 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas iš esmės reiškia pareigą veikti sąžiningai prekių ženklo savininko teisėtų interesų atžvilgiu; Prekių ženklo naudojimas neatitinka sąžiningo pramoninio ar komercinio naudojimo, jeigu, pavyzdžiui, prekių ženklas naudojamas sudarant įspūdį, kad trečiąjį asmenį ir prekių ženklo savininką sieja komerciniai ryšiai.Ieškovė neturi teisės uždrausti atsakovei žymėti ,,wizzair“ prekių ženklu prekes, kurios pačios ieškovės ar jos sutikimu yra išleistos į Europos Bendrijos rinką. Teisių pasibaigimo principas reiškia, kad prekes, pažymėtas atitinkamu prekių ženklu (savininko ar su savininko sutikimu), išleidus į rinką, ženklo savininkas neturi teisės kontroliuoti tokių prekių tolesnės civilinės apyvartos (kai tos prekės ekonomiškai jam jau nepriklauso). Kitaip tariant, teisėtai rinkoje ant atitinkamų prekių (kurios ekonomiškai savininkui jau nebepriklauso) esantis prekių ženklas cirkuliavimo rinkoje požiūriu yra atsiejamas nuo ženklo savininko, nors teisės į ženklą kaip objektą priklauso jam. Ieškovės prekės, t. y. Wizz Air bilietai, yra išleisti į rinką pačios ieškovės ir pardavinėjami internetinėje svetainėje www.wizzair.com. Ieškovė nėra nustačiusi jokių draudimų neperpardavinėti aviabilietų bendrojoje rinkoje. Wizz Air bilietai yra plačiai perpardavinėjami nepriklausomų perpardavėjų, todėl akivaizdu, kad ieškovė, išleidusi Wizz Air aviabilietus į rinką, nebegali kontroliuoti jų civilinės apyvartos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo uždrausti atsakovei prekiauti Wizz Air aviabilietais. Be to, ieškovė nepateikė jokiu įrodymų, kad Atsakovei prekiaujant Wizz Air prekėmis ir (ar) paslaugomis, jų kokybė pasikeitė ar pablogėjo.Atsakovė, naudodamasi ginčo domenais, faktiškai vartotojams siūlė įsigyti ieškovės siūlomas prekes ir (ar) paslaugas, t. y. internetinėse svetainėse domenų vardais faktiškai yra perparduodamos ieškovės prekės ir (ar) paslaugos. Kitaip tariant, atsakovė neturėjo ir neturi jokių paslėptų ketinimų šių domenų atžvilgiu, kaip tik faktinis ieškovės siūlomų prekių ir (ar) paslaugų perpardavimas. Domenų pagalba nebuvo perpardavinėjamos jokios kitos ne ieškovo prekių ženklu pažymėtos prekės ir (ar) paslaugos, kas patvirtina atsakovės sąžiningumą. Be to, tinklalapiai, kuriuose yra naudojami domenų vardai, aiškiai yra atskleistas atsakovės ir ieškovės tarpusavio ryšys. Tinklalapiuose, kuriuose yra naudojami domenų vardai yra aiškiai nurodoma, kad portalus administruojanti atsakovė nėra įgaliota Wizz Air Hungary Kft. atstovė Lietuvoje ir, kad asmenys, įsigiję bilietus ne šiuose tinklalapiuose turėtų kreiptis į jų pardavėją arba tiesiogiai į Wizz Air Hungary Kft.Atsakovė nesiekė „užimti“ visus įmanomus vardus, į kuriuos įeitų ir ieškovės prekių ženklas. Atsakovė naudoja tik du domenus, kuriuose naudojamas ieškovės prekių ženklas. Be to, kaip matyti, viešuose Europos Sąjungos domenų registruose, domenų savininkai naudojantys ieškovės prekių ženklą savo vardu registruotuose domenuose, nėra ieškovės prekių ženklo savininkai, t. y. ieškovė taipogi nuosavybės teise nevaldo tokių domenų, kuriuose naudojamas ieškovės prekių ženklas kaip, pavyzdžiui, „wizzair.at“, „wizzair.be“, „wizzair.de“, „wizzair.dk“, „wizzair.fr“, „wizzair.se“; kai kuriuose iš jų taip pat yra perpardavinėjamos ieškovės siūlomos prekės ir (ar) paslaugos. Lietuvoje taip pat yra naudojami tokie domenų vardai kaip „wizzairbilietai.lt“, „wizzair-skrydis.lt“, kurie nepriklauso nei ieškovei, nei atsakovei.Nenustačius atsakovės nesąžiningumo ieškovės prekių ženklo atžvilgiu, teisiškai nepagrįstu tampa ieškovės argumentas dėl atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų.Dublike ieškovė papildomai nurodo, jog iš atsakovės tinklalapių matyti, kad atsakovė ginčo domenus naudoja nesąžiningai, nes sąmoningai naudoja klaidinantį tinklalapių dizainą ir išdėstymą, naudoja klaidinančią komentarų sekcija, tuo tarpu sąžiningą veiklos praktiką atsakovė naudoja tinklalapyje „kilti.lt“.Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo kalbėti apie teisių išnaudojimą, nes, pirma, skrydžio bilietas griežtąja prasme nėra prekė, o tik patvirtinimas apie sudarytą paslaugų (pervežimo oro transportu) sutartį; antra, atsakovė pati neįsigyja skrydžių bilietų, kuriuos vėliau galėtų perparduoti – visos sutartys sudaromos tiesiogiai tarp ieškovės ir galutinio keleivio.Šioje byloje netaikytina ir atsakovės nurodyta WIPO praktika, o ETT išaiškinimai tik patvirtina ieškovės reikalavimą. WIPO „LEGO byla“ suformuota taikant ir aiškinant kitą materialinę teisę. Faktinės aplinkybės WIPO „LEGO byloje“ esmingai skiriasi nuo aplinkybių nagrinėjamoje byloje. ETT praktika taip pat suformuota esant iš esmės skirtingoms faktinėms aplinkybėms, nei nagrinėjamoje byloje. Foto-fiksacijos atskleidžia nesąžiningą elgesį atsakovės valdomuose tinklalapiuose: keliama painiava, verčiant vidutinį vartotoją manyti, jog tinklalapiai „wizzair.lt“ bei „wizzair-skrydziai.lt“ susiję su kompanija Wizz Air, remiamasi kompanijos Wizz Air prekės ženklo žinomumu ir reputacija, sudaromas įspūdis, jog Zigzag yra įgaliotas Wizz Air atstovas ar kompanijas sieja kiti komerciniai ryšiai. Be to, atsakovės puslapių dizaine pabrėžtinai naudojama ta pati spalvinė schema, kurią savo veikloje naudoja Wizz Air („Magenta“ (purpurinė) bei „Viola“ (violetinė)). Nors spalvinė schema „Magenta-Viola“ nėra registruota kaip atskiras intelektinės nuosavybės objektas, ši aplinkybė vis tiek yra reikšminga vertinant, kaip atsakovė realiai naudoja ginčo domenus. Atsakovė šiek tiek pakeitė pagrindinės tinklalapių juostos atspalvį iš purpurinės į violetinę, tačiau jau po to, kai teisme buvo pradėta nagrinėti ši byla. Tai tik įrodo, jog atsakovė puikiai suvokia neteisėtą ir klaidinantį savo veiksmų pobūdį ir siekia suklaidinti teismą, ginčo metu keisdama įrodinėjimo dalyką sudarančių tinklalapių dizainą. Tai taip pat įrodo, jog, kol ginčo domenus kontroliuoja ne pats prekės ženklo savininkas, atsakovė savo nuožiūra gali keisti ir keis tinklalapių „wizzair.lt“ bei „wizzair-skrydziai.lt“ turinį ir klaidinimo laipsnį pagal tai, kiek tuo metu jai patogu tai daryti. Tai savaime įrodo atsakovės veiksmų nesąžiningumą. Taip pat, vos atsidarius puslapį „wizzair-skrydziai.lt“, kairiajame viršutiniame interneto naršyklės kampe, prie šio konkretaus tinklalapio aplanko atsiranda violetinė ikona „W“ ir užrašas „Wizzair Lietuva“, taip kuriant įspūdį, kad tinklalapis susijęs su Wizz Air Lietuvos padaliniu ar įgaliotu partneriu Lietuvoje. Tinklalapio tituliniame lape niekur nepateikta informacija, kad tinklalapį valdo su Wizz Air nesusijusi nepriklausoma kelionių agentūra Zigzag. Priešingai, tinklalapio pagrindiniame lange, Wizz Air būdingų spalvų fone, daugybę kartų vartojamas žodis „Wizzair“ ir nė karto nepavartotas žodis „Zigzag“. Maža to, pagrindiniame tinklalapio meniu nėra jokio skirtuko („Apie mus“; „Kontaktai“ ar pan.), kuris leistų identifikuoti tinklalapio prigimtį ar suteiktų daugiau informacijos apie tinklalapi administruojančią įmonę (pagrindiniame tinklalapio meniu yra tik skiltys „Bagažas“; „Skrydžių informacija“; „Bilietai“; „DŪK“). Tam, kad svetainės vartotojas pasiektų tinklalapio skiltį „Apie mus“, kurioje pateikiama detalesnė informacija apie tinklalapį ir bendrovės Zigzag (neegzistuojančias) sąsajas su Wizz Air, vartotojas tinklalapyje turėtų eiti žemyn, pro daugiau nei 50 „Wizzair naujienų“, kol galiausiai pasiektų pačią tinklalapio apačią, kur, po didžiuliu bloku nereikšmingų nuorodų, turėtų surasti aktyviąją nuorodą „Daugiau apie wizzair-skrydziai.lt / Kontaktai“. Akivaizdu, jog vidutinis vartotojas niekada neieškos tokioje vietoje patalpintos informacijos, todėl toks informacijos patalpinimas, vertinant objektyviai, prilygintinas sąmoningam informacijos paslėpimui, tikintis, kad vartotojai jos neieškos/neras. Tinklalapio apačioje esanti informacija skamba taip: „wizzair-skrydziai.lt portalą administruojanti UAB „ZigZag Travel“ nėra įgaliotas „ Wizz Air Hungary Ltd.“atstovas Lietuvoje“. Žodis „administruojanti“, pasirinktas neatsitiktinai, nes šis žodis referuoja į techninę priežiūrą, o ne tinklalapio priklausomybę. Vidutinis vartotojas, perskaitęs minėtą įspėjimą (jei, nepaisant mažų šansų, sugebėtų jį rasti), galėtų susidaryti įspūdį, kad ši informacija paaiškina santykį tarp tariamo tinklalapio techninio administratoriaus Zigzag ir tariamo tinklalapio savininko Wizz Air. Tik spustelėjus ant aktyviosios nuorodos, atsiranda informacija, šįkart teigianti jau ką kitą: „portalą valdanti UAB „ZigZag Travel“ nėra įgaliotas Wizz Air Hungary Ltd. atstovas Lietuvoje“. Taigi Zigzag ne tik paslepia svarbią informaciją sunkiai aptinkamoje vietoje, tačiau dar ir žaidžia semantinius žaidimus formuluotėse, kur būtinas nedviprasmiškas aiškumas. Tokiu būdu vartotojas yra esmingai klaidinamas dėl Zigzag – Wizz Air sąsajų.Griežtąja prasme, skrydžio bilietas nėra prekė, o tik patvirtinimas apie sudarytą paslaugų sutartį (pervežimo oro transportu sutartis). 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 aiškinamųjų pastabų 9 punktas paaiškina teisių išsėmimo principo tikslą: juo siekiama užtikrinti laisvą prekių judėjimą, uždraudžiant prekių ženklo savininkui riboti žymėjimą prekių, kurios jau išleistos cirkuliuoti Bendrijoje. 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2001/29/EB aiškinamųjų pastabų 29 punkte nurodyta, jog teisių išnaudojimo klausimas neiškyla paslaugų ir ypač internetinių (,,on-line“) paslaugų atveju. Taigi, ginčo atveju skrydžiui esant paslaugai, o ne prekei, skrydžio bilietas nėra laikomas preke ir todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie teisių išsėmimo principą.Akivaizdu, jog atsakovė iš Wizz Air neįsigyja jokių bilietų, kuriuos galėtų savo ruožtu perparduoti savo klientams. Zigzag yra tik kelionių agentūra – tarpininkas, atstovaujantis keleivį. Ginčo tinklalapių paieškos sistema susieta su Wizz Air bilietų pardavimo sistema: tinklalapių „wizzair.lt“ bei „wizzair-skrydziai.lt“ vartotojas, ieškodamas skrydžio bilietų, naršo ne po bilietus, kuriuos Zigzag būtų įsigijusi, o, priešingai, tiesiogiai po bilietų opcijas, siūlomas Wizz Air puslapyje „wizzair.com“ – t. y. dar neparduotus ir dar neišleistus į rinką. Kai ginčo tinklalapių vartotojas nusprendžia pirkti konkretų skrydį, jis bilietą perka ne iš Zigzag, o iš Wizz Air – Zigzag tik savo naudai priskaičiuoja komisinį mokestį už tarpininkavimą. Jokiame taške Zigzag neįsigyja skrydžio bilieto tiesiogiai iš Wizz Air. Jokiame taške Zigzag neparduoda bilieto tiesiogiai savo klientui. Sutartis dėl pervežimo oro transportu sudaroma tiesiogiai tarp keleivio ir Wizz Air, biliete visada atsispindi tik keleivio asmeniniai duomenys. Dėl šių priežasčių negalima konstatuoti Zigzag esant Wizz Air bilietų perpardavinėtoju.Tas asmuo, kuris remiasi teisių išnaudojimo principu, privalo įrodyti teisių išnaudojimo faktą ir jo turinį (ETT 2003 m. balandžio 8 d. prejudicinis sprendimas byloje Van Doren + O. GmbH v. Lifestyle sports + sportsvvear Handelsdesellschaft mbH and Michael Orth, byla Nr. C-244/00). Taigi bylos šaliai, teigiančiai, kad išimtinės teisės buvo išnaudotos, tenka šio fakto įrodinėjimo pareiga. Šiame prejudiciniame sprendime ETT taip pat yra pažymėjo, kad teisių savininko sutikimas išleisti prekių ženklu pažymėtas prekes į EB rinką, nėra preziumuojamas, ir būtent ta ginčo šalis, kuri remiasi teisių išnaudojimu, turi tai įrodyti (29 punktas). Be to, prekės ženklo suteikiamos teisės gali būti išsemiamos tik atskirų prekių vienetų, kurie buvo pateikti į rinką prekės ženklo savininko sutikimu, atžvilgiu (ETT 1999 m. liepos 1 d. sprendimas byloje Sebago Ine. And Ancienne Maison Dubois & Fils SA v. GB- Unic SA, byla Nr. C-l 73/98). Taigi atsakovė turi įrodyti teisių savininko atsisakymą savo išimtinių teisių.Atsakovė „LEGO bylą“ cituoja fragmentiškai ir tik tiek, kiek palanku jų interesams. Atsakovė nutyli esminę sprendimo pastraipą, kurioje WIPO pripažįsta, jog Oki Data patikrinimas toje byloje reikalingas tik dėl fakto, jog domeno pavadinimas sudarytas ne vien tik iš prekės ženklo „LEGO“, bet dar ir iš žodžio „gebruikt“ (Danų kalba reiškiančio „naudotas“), skirto atskirti ir realiai atskiriančio atsakovo domeną nuo ieškovo prekės ženklo. Šia pastraipa WIPO leidžia suprasti, jog jei domeno vardas būtų visiškai tapatus (identiškas) prekės ženklui, sąžiningo naudojimo testo iš viso nereikėtų. WIPO pateikia nuorodas į WIPO sprendimus kitose bylose, kuriose suformuota praktika, jog ginčų tipas prekės ženklas.com, t. y. kai domeno vardas yra identiškas pareiškėjo prekės ženklui, iš principo negali būti kvalifikuojamas kaip sąžiningo naudojimo atvejis, nepriklausomai nuo tinklalapio turinio ar naudojimo aplinkybių. Tokią poziciją WIPO aiškina tuo, jog egzistuoja tiesioginė ir betarpiška rizika kilti klaidingoms asociacijoms su prekės ženklo savininku ir yra didelis pradinės painiavos laipsnis. WIPO „LEGO byloje“ nurodė, kad lemiama aplinkybė, nuo kurios priklausė bylos baigtis, buvo ta, kad ginčo domenu atsakovas naudojosi pardavinėdamas naudotus LEGO žaislus – t. y. prekes, į kurias prekės ženklo savininko teisės jau buvo pasibaigusios pagal teisių pasibaigimo doktriną. Galiausiai, „LEGO byloje“ WIPO nustatė, jog tinklalapio turinys nesukuria jokio klaidinančio įvaizdžio vartotojui dėl tariamo komercinio ryšio tarp domeno valdytojo ir prekės ženklo savininko. Nagrinėjamoje byloje yra priešingai – Zigzag tinklalapiai aktyviai ir pasyviai klaidina vartotojus.ETT ,,BMW byloje“ nagrinėjo atvejį, kai privatus servisas, teikiantis naudotų BMW automobilių remonto ir perpardavimo paslaugas, savo reklaminiuose šūkiuose naudojo BMW prekės ženklą. „BMW byla“ nesusijusi su domenų naudojimu, taip pat esminis jos momentas yra prekių, į kurias gamintojo teisės jau yra pasibaigusios, perpardavimas. Nepaisant to, „BMW byloje“ ETT pasisakė, jog jei prekės ženklas reklamoje naudojamas tokiu būdu, kad tai gali sukelti įspūdžiui, jog tarp perpardavėjo ir ženklo savininko yra komercinis ryšys, konkrečiai, kad perpardavėjas susijęs su ženklo savininko prekių platinimo tinklu, prekės ženklo savininkas turi teisę uždrausti tolesnį prekės ženklo naudojimą (sprendimo 51 paragrafas). Maža to, pareigai elgtis sąžiningai prieštarauja bei prekės ženklo vertę menkina neteisėtas naudojimasis prekės ženklu ar jo skiriamuoju požymiu, siekiant įgyti pranašumą, kylantį iš prekės ženklo žinomumo ir reputacijos (sprendimo 52 paragrafas). Tai, ar konkrečiu atveju reklamavimas gali sukurti įspūdį, kad subjektus sieja komerciniai ryšiai, yra fakto klausimas ir nacionalinis teismas privalo tai nustatyti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (sprendimo 55 paragrafas). Manome, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos aplinkybės nustatyti, kad ginčo domenai vien savo egzistavimu ir, juo labiau, konkrečiu turiniu kuria nepagrįstą įspūdį, jog Zigzag ir Wizz Air sieja ypatingi atstovavimo Lietuvoje ryšiai.Atsakovė pateikė tripiką, kuriame papildomai nurodo, kad ieškovei priklauso išimtinės nuosavybės teisės į žodinį tarptautinių prekių ženklą „wizzair“ (registracijos Nr. 942430). Kitaip tariant, ieškovės prekių ženklas vaizduojamas naudojant žodžius, o ne paveikslėlius, grafinius simbolius ar vaizdus. Ieškovės prekių ženkle neatsispindi „Magenta“ (purpurinė) ar „Viola“ (violetinė) spalvos. Teikiant paraišką registruoti prekių ženklą visuomet yra duodama nuoroda, kad spalva ar spalvų derinys, jų kompozicija yra skiriamasis ženklo požymis. Spalvos gali kelti tam tikras idėjų asociacijas ir jausmus, tačiau jos sunkiai perteikia tikslią informaciją, ypač todėl, kad jos dėl savo patrauklumo nuolat ir plačiai naudojamos prekių arba paslaugų reklamoje ir prekyboje be jokios tikslios minties. Kitaip tariant, spalvai per se paprastai nebūdinga savybė atskirti konkrečios įmonės prekes. Be to, spalvos „Magenta“ (purpurinė) bei „Viola“ (violetinė) turi daugybę atspalvių, kuriuos savo veikloje bando monopolizuoti Ieškovas.Ieškovės ir atsakovės svetainės akivaizdžiai skiriasi. Įvertinus akivaizdžius skirtumus, nei vienas vidutinis vartotojas, negalėtų konstatuoti akivaizdaus panašumo egzistavimo tarp ieškovės ir atsakovės svetainių.Dublike nepagrįstai nurodoma, kad vidutinis vartotojas perskaitęs užrašą, kad „wizzair-skrydziai.lt portalą administruojanti UAB „ZigZag Travel“ nėra įgaliotas „Wizz Air Hungary Ltd.“ atstovas Lietuvoje“, gali susidaryti įspūdį kad ši informacija paaiškina santykį tarp tariamo tinklalapio techninio administratoriaus Zigzag ir tariamo tinklalapio savininkės Wizz Air. Niekuo nepagrįsta ieškovės nuomonė, kad vidutinis vartotojas, perskaitęs minėtą įspėjimą galėtų susidaryti įspūdį, kad ši informacija paaiškina santykį tarp tariamo tinklalapio techninio administratoriaus Zigzag ir tariamos tinklalapio savininkės Wizz Air. Atsakovė pateikė įrodymus, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodoma, kad tinklalapyje tarp ieškovės ir atsakovės nėra jokios sąsajos. Be to, yra įprastinė praktika, kad internetinėje svetainėje taisyklės, privatumo politika, kontaktai ir (ar) kita aktuali informacija yra skelbiama tinklalapio apačioje.Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė padeda ieškovei plėtoti veiklą ir populiarinti jo prekių ženklą, suteikdama nemokamą ir visapusišką informaciją keleiviams nemokamai, kai tuo tarpu pati ieškovė yra apmokestinusi informacijos paslaugą, t. y. 1,45 Eur už minutę. Be to, numeriu galima paskambinti tik iš laidinių ir mobiliųjų telefonų, naudojantis išankstinio mokėjimo paslaugą. Atsakovės dėka asmenys, neturintys mokėjimo kortelės ar sąskaitos banke, gali atvykti į vieną iš atsakovės biurų ir įsigyti prekę, sumokėdami grynaisiais pinigais. Tuo tarpu, perkant tiesiogiai iš ieškovės, galimybė mokėti grynaisiais pinigais, nėra suteikiama.Bilietai pagal Nicos klasifikaciją, kuri privaloma ne tik nacionalinei prekių ženklų registracijai Nicos sutarties šalyse, bet ir tada, kai juos registruoja PINO tarptautinis biuras pagal Madrido sutartį dėl tarptautinės ženklų registracijos bei pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolą, yra priskirtini 16 klasei, t. y. prekių, bet ne paslaugų kategorijai. Atsakovė faktiškai bilietus perka iš ieškovės, o vartotojai pirkdami iš atsakovės bilietus, aiškiai mato, kad gavėjas yra UAB „Zigzag Travel“. Ieškovas pats pripažįsta, kad aviabilietams yra taikomas prekių išsiėmimo principas. Nepriklausomai nuo to, kas yra perpardavinėjamos – prekės ar paslaugas, PINO Arbitražo ir tarpininkavimo centras savo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra konstatavęs, kad Oki Data kriterijai yra taikomi tiek prekėms, tiek paslaugoms, todėl atsakovė turi teisę sąžiningai (bona fide) siūlyti prekes ir paslaugas ir tokiu būdu įgyti teisėtą interesą į domeno vardą, kurį sudaro kito asmens registruotas prekių ženklas, jeigu jo naudojimas atitinka tam tikrus reikalavimus, t. y. PINO praktikoje žinomus kaip Oki Data kriterijai.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Ieškovė yra tarptautinio prekių ženklo ,,wizzair“ (žodinis prekės ženklas) savininkė. Prekių ženklas ,,wizzair“ įregistruotas 2007 m. rugsėjo 19 d. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos registre. Prekės ženklo registracijos Nr. 942430. Registracija galioja iki 2017 m. rugsėjo 19 d. ir apima tokias paslaugas, kaip keleivių pervežimas ir kelionių organizavimas (39 kategorija pagal Nicos klasifikaciją). Prekės ženklas išplėstas ir į Lietuvos Respublikos teritoriją. 2013 m. vasario 1 d. Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų departamento valdomame ,,.lt“ domenų registre buvo įregistruotas domenas – ,,wizzair-skrydžiai.lt“, 2016 m. liepos 1 d. – ,,wizzair.lt“. Domenų turėtoja atsakovė. Domeno vardas ,,wizzair.lt“ yra visiškai tapatus ieškovės prekių ženklui, kito domeno – ,,wizzair-skrydžiai.lt“ – pavadinime vartojamas tas pats atsakovės prekių ženklas kartu su bendriniu žodžiu ,,skrydžiai“. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė, naudodama domeno vardus „wizzair.lt“ ir ,,wizzair-skrydžiai.lt“, pažeidžia Prekių ženklų įstatymu saugomą ieškovės teisę į tarptautinį prekių ženklą ,,wizzair“, nes naudoja šį prekės ženklą neturėdama jokių teisių ar sutikimo jį naudoti (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis, 50 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovė pažeidžia konkurencijos teisės nustatytus draudimus savavališkai naudoti kito subjekto prekių ženklą, kelti painiavą, remtis svetima reputacija, silpninti prekių ženklo skiriamąjį požymį (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pasak ieškovės, tokio domeno vardo naudojimas ne tik gali klaidinti, bet ir klaidina vartotojus. Galimai pažeistoms teisėms apginti reikalauja įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei domeno vardą.Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, jog įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu;3) tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens naudojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus.Ginčui dėl atsakovės domeno vardų naudojimo ir registracijos teisėtumo spręsti pagal analogiją taikomas Komisijos 2004 m. balandžio 28 d. reglamentas (EB) Nr. 874/2004, nustatantis .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus“ (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 21 straipsnio 1 dalis numato, jog registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos (Europos Sąjungos) teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalies numatyta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas, pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Reglamento 10 straipsnio 1 dalis numato, jog ankstesnių teisių, kurias pripažino ar nustatė nacionalinė ir (arba) Bendrijos (Europos Sąjungos) teisė ir valstybės įstaigos, turėtojai gali teikti prašymus užregistruoti domenų vardus registracijos etapais laikotarpiu prieš bendrosios .eu domeno registracijos pradžią. „Ankstesnės teisės“, be kita ko, reiškia ir registruotus šalių ir Bendrijos (Europos Sąjungos) prekės ženklus, geografines nuorodas ar kilmės vietos nuorodas ir, tokia apimtimi, kokia juos gina šalies teisė valstybėje narėje, kurioje jie turimi: neregistruotus prekės ženklus, firmos vardus, verslo identifikatorius, įmonių pavadinimus, pavardes ir skiriamuosius apsaugotų literatūros ir meno kūrinių pavadinimus.Domeno vardo registracijai neteisėta pagal Reglamento 21 straipsnio 1 dalį pripažinti yra būtinos šios sąlygos: 1) domeno vardas yra tapatus ar klaidinančiai panašus į anksčiau pradėtą saugoti vardą, pavadinimą ar kitą žymenį; 2) savininkas domeno vardo atžvilgiu neturi teisių ir / ar teisėtų interesų arba domeno vardas buvo registruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Ieškovės žodinis prekių ženklas ,,wizzair“ buvo registruotas 2007 m. rugsėjo 19 d. Atsakovės domeno vardas ,,wizzair-skrydžiai.lt“ registruotas 2013 m. vasario 1 d., o domeno vardas ,,wizzair.lt“ – 2016 m. liepos 1 d. Vadinasi, ieškovė Reglamento 10 straipsnio 1 dalies prasme yra ankstesnių teisių turėtoja. Atsakovės domeno vardas „wizzair.lt“ yra tapatus ieškovės registruotam žodiniam prekės ženklui ,,wizzair“. Kaip išaiškino Lietuvos apeliacinis teismas, atliekant žymenų palyginimą, nėra vertinamas domeno plėtinys .lt, kuris yra techninis ir bendrinis elementas, neišvengiamas interneto svetainės adreso struktūroje ir todėl neatliekantis identifikacinės funkcijos (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-414-823/2016; 2016 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-423-798/2016)). Atsakovės domeno vardas „wizzair-skrydžiai.lt“, teismo vertinimu, yra klaidinamai panašus į ieškovės registruotą prekių ženklą ,,wizzair“, o taip pat atsakovės juridinio asmens pavadinimą – Wizz Air Hungary Kft. Ir nors domeno varde taip pat naudojamas bendrinis žodis ,,skrydžiai“, kuris iš esmės žymį paslaugą, teismo vertinimu, šiuo naudojamu bendriniu žodžiu nesukuriamas išskirtinumo požymis, todėl atsakovės domeno vardas gali klaidinti vartotojus. Galima vartotojų klaidinimą patvirtina ieškovės pateikti įrodymai. Vidutiniam vartotojui sukuriamas įspūdis, esą ,,wizzair.lt“ bei ,,wizzair-skrydžiai.lt“ yra oficialios svetainės, kuriose pati ieškovė pardavinėja savo aviabilietus. Tinklapių lankomumo patikros duomenys rodo, jog per mėnesį svetainėse ,,wiz air.lt“ ir ,,wiz air-skrydžiai.lt“ apsilanko vidutiniškai po 100 000 interneto lankytojų, daugiausia iš jų – Lietuvos vartotojai. Lankomumo šaltinius procentiškai daugiausia sudaro tiesioginis lankomumas (suvedus tinklapio pavadinimą į interneto naršyklės langą) bei organinė paieška (paieška per paieškos platformą (pvz. Google)), kas leidžia daryti išvadą, jog daugiausia Lietuvos vartotojų puslapius „wizzair.lt“ bei „wizzair-skrydziai.lt“ suranda ieškodami tiesiogiai pagal Wizz Air kompanijos pavadinimą arba prekių ženklą „wizzair“, o ne per kelionių tarpininką Zigzag ar su šia bendrove susijusias paieškas. Atitinkamai teismas nevertina domeno plėtinio .lt, kuris, kaip jau buvo minėta, yra techninis ir bendrinis elementas, neišvengiamas interneto svetainės adreso struktūroje ir todėl neatliekantis identifikacinės funkcijos.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog egzistuoja pirmoji sąlyga atsakovės domeno vardo registracijai pripažinti neteisėta pagal Reglamento 21 straipsnio 1 dalį (sprendimo 51-53 punktai). Ieškovė reikalavimui dėl domenų vardo perdavimo pagrįsti nurodo, jog domeno vardų naudojimas – atsakovės nesąžiningų veiksmų rezultatas. Tuo tarpu atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, pabrėžia, jog ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad domenų vardus atsakovė įregistravo ir (ar) naudoja nesąžiningai. Reglamento 21 straipsnio 3 dalis numato pavyzdinį (nebaigtinį) atvejų, kuriais šio straipsnio 1 dalies b punkto prasme gali būti pripažįstamas nesąžiningumas, sąrašą. Tokiais atvejais laikytini atvejai, kuriais: 1) domeno vardas buvo užregistruotas ar įsigytas, visų pirma, siekiant parduoti, išnuomoti ar kitaip perduoti tą domeno vardą pavadinimo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos (Europos Sąjungos) teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, savininkui; 2) domeno vardas buvo užregistruotas, siekiant, kad pavadinimo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos (Europos Sąjungos) teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, savininkas ar valstybės įstaiga negalėtų parinkti tokį pavadinimą atitinkančio domeno vardo; 3) domeno vardas buvo užregistruotas, siekiant sužlugdyti profesinę konkurento veiklą; 4) domeno vardas buvo sąmoningai naudojamas interneto vartotojams pritraukti, siekiant komercinės naudos domeno vardo tinklalapio savininkui ar kitai interneto svetainei, sukūrus painiavos su pavadinimu, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos (Europos Sąjungos) teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, arba painiavos su valstybės įstaigos pavadinimu galimybę, kai tokios painiavos galimybė iškyla dėl domeno vardo savininko tinklalapio ar svetainės arba jo tinklalapyje ar svetainėje siūlomo produkto ar paslaugos šaltinio, finansavimo, ryšių ar paramos; 5) užregistruotas domeno vardas yra asmens vardas, o domeno vardo savininko ir užregistruoto domeno vardo nesieja jokie įrodomi ryšiai.Lietuvos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija yra suteikti vartotojui juo pažymėtų prekių ir (ar) paslaugų identiškumo garantiją. Lietuvos teismų praktikoje pasisakoma, jog interneto svetainės yra tapusios neatskiriama įvairių rinkos dalyvių ir kitų juridinių asmenų įvaizdžio dalimi, reikšminga reprezentavimo bei informacijos platinimo priemone. Domeno vardas be savo tiesioginės techninės funkcijos atlieka ir identifikavimo funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-571/2014; 2012 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-90/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog domenų vardai, tapatūs kitų subjektų registruotiems prekių ženklams, prieštarauja sąžiningai verslo praktikai bei silpnina prekių ženklo skiriamąjį požymį, taip pat gali klaidinti vartotoją dėl priklausomybės ir paslaugų tiekėjo identifikavimo, o domenų savininkas, savo ruožtu, gali turėti nesąžiningų tikslų, sukūręs painiavą ir suklaidinęs visuomenę, pasinaudojęs svetimo prekių ženklo reputacija, pritraukti didesnį vartotojų skaičių į savo interneto tinklalapį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-686/2015).Taigi konstatavęs atsakovo naudojamų domenų ir ieškovės prekių ženklo tapatumą, teismas sprendžia, jog tokia situacija gali klaidinti vartotojus dėl tinklalapių priklausymo ir atitinkamai paslaugų teikėjo identifikavimo, nes kaip minėta, domenas atlieka ne tik techninę, bet ir identifikavimo funkciją, todėl atsakovės veiksmai pažeidžia prekių ženklo savininko teises. Kadangi atsakovės veiksmai, naudojant ginčo domenų vardus, padeda pritraukti papildomus interneto vartotojus į atsakovės tinklalapius, be to, klaidina visuomenę, nes gali susidaryti įspūdis, jog tarp bylos šalių yra susiformavusios vienokios ar kitokios sąsajos, verslo ryšiai ir pan., akivaizdu, jog ieškovė iš esmės įrodinėja ketvirtąjį aukščiau nurodyto sąrašo atvejį (sprendimo 47 punktas). Atsakovė, savo ruožtu, atsikerta, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo domenų vardų naudojimas specifinei atsakovės veiklai, kuri skiriasi nuo ieškovės veiklos, pristatyti veiksmai yra nesąžiningi veiksmai, nukreipti prieš ieškovę, siekiant gauti vienokią ar kitokią naudą. EB Reglamentas Nr. 874/2004 21 str. 1 d. nustatyta, kad registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinamai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta teisė (tame tarpe - ir teisė į registruotą prekių ženklą), ir kai jis: a) jo savininko buvo įregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ir teisėtų interesų; b) buvo įregistruotas ar naudojamas nesąžiningai.Teismas nustatė, jog egzistuoja abi sąlygos atsakovės domeno vardų registracijai pripažinti neteisėta pagal Reglamento 21 straipsnio 1 dalį, todėl ieškinį tenkina.Lietuvos teismai, nustatę, jog konkrečių domenų registracija pažeidžia prekių ženklo savininko teises bei sąžiningos konkurencijos reikalavimus, formuojamoje praktikoje ne tik naikina domenų registraciją, tačiau ir tenkina ieškovo reikalavimus perleisti teises į ginčo domenus (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-208-407/2015). Nors ieškovas pasirinko alternatyvius savo pažeistų teisių gynybos būdus ir prašo uždrausti atsakovei kurti ir naudoti domenus, kurių varduose atskirai ar junginyje su kitais žodžiais būtų vartojamas Wizz Air tarptautinis prekių ženklas – žodis ,,wizzair“, ir įpareigoti atsakovę neatlygintinai perleisti ieškovei nuosavybėn domenus ,,wizzair.lt“, bei ,,wizair-skrydžiai.lt“, o tuo atveju, jei teismas nuspręstų netenkinti antrojo prašymo – įpareigoti atsakovę panaikinti ginčo domenų registraciją, teismas, nustatęs, kad egzistuoja abi sąlygos atsakovės domeno vardų registracijai pripažinti neteisėta, nutaria uždrausti atsakovei kurti ir naudoti domenus, kurių varduose atskirai ar junginyje su kitais žodžiais būtų vartojamas Wizz Air tarptautinis prekių ženklas – žodis ,,wizzair“, ir įpareigoti atsakovę neatlygintinai perleisti ieškovei nuosavybėn domenus ,,wizzair.lt“ ir ,,wizzair-skrydžiai.lt“.Teismas sutinka su ieškovės argumentais (Sprendimo 21-23 punktai), kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti teisių išsėmimo teoriją, nes ieškovė parduoda bilietus į savo skrydžius elektroninėje erdvėje, taigi siūlo įsigyti vežimo oro transportu paslaugą. Toks bilietų išleidimas į rinką yra tik galimybė sudaryti pervežimo sutartį, tačiau nereiškia, kad bilietas iš tiesų bus nupirktas. Pats bilietas, kurį vėliau naudodamas savo tinklalapius siūlo įsigyti atsakovas, negali būti prilyginamas prekei, kaip tai suprantama teisių išsėmimo teorijos prasme, nes pervežimo sutartis, net ir tarpininkaujant atsakovei, yra sudaroma tiesiogiai vartotojo su ieškove, t. y. pervežimo oro transportu paslaugų tiekėja. Be to, šioje byloje netaikytina ir atsakovės nurodyta WIPO praktika, kadangi WIPO „LEGO byla“ suformuota taikant ir aiškinant kitą materialiąją teisę, esmingai skiriasi ir faktinės aplinkybės WIPO „LEGO byloje“ nuo aplinkybių nagrinėjamoje byloje. ETT praktika, kuria remiasi atsakovė, taip pat suformuota esant iš esmės skirtingoms faktinėms aplinkybėms, nei nagrinėjamoje byloje, todėl netaikoma (Sprendimo 21-25 punktai). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Ieškovė nurodo, jog patyrė 6 421,86 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkintas, įvertinęs Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, taip pat bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų pobūdį, sprendžia, kad 6 421,86 Eur dydžio suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti yra pagrįsta ir protinga, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisia 6 421,86 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys, 93 straipsnio 1 dalis).Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės Wizz Air Hungary Kft. ieškinį tenkinti.

Uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Zigzag Travel“ kurti ir naudoti domenus, kurių varduose atskirai ar junginyje su kitais žodžiais būtų vartojamas atsakovės tarptautinis prekių ženklas – žodis ,,wizzair“.

Įpareigoti atsakovę neatlygintinai perleisti ieškovei nuosavybėn domenus ,,wizzair.lt“ bei ,,wizzair-skrydžiai.lt“.

Priteisti ieškovei Wizz Air Hungary Kft. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Zigzag Travel“ 6 421,86 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.