Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Hobis“ dėl vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas teismui pateikė ieškinį dėl WL Toys A949-A 1/18 mastelio 4WD rally automodelio vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir 69 Eur grąžinimo atsakovei. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl nutarties, kuria nustatyti procesinio dokumento trūkumai, apskundimo

9. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas jo ieškinio trūkumams susijusiems su šalies procesine padėtimi, įgaliojimo suteikiančio teisę ieškovui atstovauti J. D. pateikimu bei žyminiam mokesčiui sumokėti. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje skundžiamos nutarties dalyje nurodė, kad nutartis skundžiama.

10. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

11. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalyje proceso dalyviams buvo numatyta teisė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria jiems nustatomas terminas procesinio dokumento trūkumams ištaisyti. Tačiau nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai (2022 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XIV-1349), kuriais, be kita ko, buvo pakeistas ir CPK 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatant, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Ši nuostata taikoma procesiniams dokumentams, paduotiems po 2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1349 įsigaliojimo, t. y. po 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1349 6 straipsnis, 14 straipsnio 1, 3 dalys).

12. Taigi, pagal naują įstatymo redakciją teismo nutartis, kuria nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, atskiruoju skundu negali būti skundžiama.

13. Tačiau paminėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti skirtingą praktiką dėl naujos redakcijos CPK 115 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo, 2023 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023, išaiškino, kad teismų nutartys, kuriomis nustatomi procesinio dokumento trūkumai, remiantis CPK 115 straipsnio 5 dalimi, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, išskyrus tas nutartis, kurios yra susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu. Teismų nutartys, kurios susijusios su žyminiu mokesčiu, gali būti apeliacijos objektu, todėl asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos, gali paduoti atskiruosius skundus. Tokią teisėjų kolegijos išvadą lėmė CPK 100 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas specialus teisinis reglamentavimas, kad dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą.

14. Vadinasi, atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tik tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis yra nustatomas terminas procesinio dokumento trūkumams, susijusiems su žyminio mokesčio mokėjimu, pašalinti, tačiau teismo nutartys, kuriomis yra nustatytas terminas trūkumams, susijusiems su procesiniams dokumentams keliamais turinio ir formos reikalavimais, pašalinti, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu.

15. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir procesams dėl atskirųjų skundų (CPK 338 straipsnis).

16. Kadangi šiuo konkrečiu atveju nutarties dalis, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas įvardintiems ieškinio trūkumams, susijusiems su šalies procesine padėtimi, įgaliojimo suteikiančio teisę ieškovui atstovauti J. D. pateikimu, negali būti apeliacijos objektu, apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies nutraukiamas.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis procesas nutraukiamas, kai pirmosios instancijos teismo paskirtas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, bei siekdamas užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, nustato naują terminą pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Dėl žyminio mokesčio

18. Ieškovo vertinimu pirmosios instancijos teismo įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį yra nepagristas ir neteisingas, todėl turi būti panaikintas. Pažymi, kad ieškiniu ginamos vartotojo teisės.

19. Žyminis mokestis mokamas už tam tikrus procesinius dokumentus (jų padavimą). Kaip pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pagal CPK 80 straipsnį išskirtinos trys procesinių dokumentų, už kuriuos mokamas žyminis mokestis, rūšys: 1) procesiniai dokumentai, kuriais teismui pirmą kartą pareiškiami materialieji teisiniai reikalavimai (ieškinys, priešieškinis, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas, pareiškimas ypatingosios teisenos tvarka); 2) procesiniai dokumentai, kuriais reikalaujama peržiūrėti teismo procesinį sprendimą dėl bylos esmės (prašymai peržiūrėti sprendimą už akių, apeliaciniai, kasaciniai skundai, prašymai dėl proceso atnaujinimo); 3) kai kurie dokumentai, kuriais reiškiami procesinio pobūdžio prašymai (prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020).

20. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Žyminio mokesčio dydžiai ir jų apskaičiavimo tvarka, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, numatyti CPK 80 straipsnio 1 dalyje.

21. Kita vertus, civilinio proceso teisės normos nustato išimtis, kai žyminis mokestis už atliekamus procesinius veiksmus yra nemokamas. Tuo tikslu CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai, kurie skirti palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams), asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), bei su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais.

22. Nagrinėjamu atveju pradiniu ieškiniu ieškovas prašo nutraukti WL Toys A949-A 1/18 mastelio 4WD rally automodelio vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 69,00 Eur; 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kas siekia apginti pažeistas vartotojo teises vienu iš įstatymuose numatytų būdų – vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.

23. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto, galiojusio iki 2016 m. sausio 1 d., nuostatas, vartotojai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. Ši norma 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2084 buvo pakeista – nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Taigi, atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo taikymas susiaurintas, šią išlygą siejant ne su subjektu (vartotoju), besikreipiančiu į teismą dėl visų ginčų, kylančių iš vartojimo teisinių santykių, o su bylomis, kuriose keliami klausimai dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

26. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Toje pačioje dalyje reglamentuota, jog vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą.

27. Nagrinėjamu atveju ieškovas šioje byloje nesinaudojo savo teise pirmiausiai ginčą spręsti pateikiant skundą vartotojų teises ginančiai institucijai, kuri vartotojų skundus nagrinėja nemokamai, pasirinko kitą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą - kreipėsi į teismą. Byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų taikymo, taigi šiuo atveju CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas nėra taikytinas ir ieškovas, reikšdamas ieškinį, šiuo pagrindu nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

28. CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuotas žyminio mokesčio dydis ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – dviejų šimtų eurų, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo. Minėta, jog nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu vienu iš reiškiamų reikalavimų įvardijo siekį nutraukti WL Toys A949-A 1/18 mastelio 4WD rally automodelio vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo reikalavimą, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turi sumokėti žyminį mokestį.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kurią įpareigojo sumokėti – 219 Eur. Žyminio mokesčio dydis (jo apskaičiavimas) imperatyviai nustatytas įstatymo ir teismas ex officio (pagal pareigas) spręsdamas dėl pagrindo sumokėti jį (ne)buvimo turi pasisakyti ir dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė žyminio mokesčio dydį mokėtiną už teikiamą procesinį dokumentą, t. y. ieškinį.

30. CPK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios (2 dalis). Vyriausybės įgaliota institucija teismų taikomus indeksus skelbia vieną kartą per ketvirtį teisės aktams oficialiai skelbti nustatyta tvarka (3 dalis). Paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos (4 dalis). Vadovaujantis CPK 82 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ 2 punktu Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) yra įgaliota institucija kartą per ketvirtį skelbti teismų taikomus indeksus. Konkretūs vartotojų kainų indeksai žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti numatyti oficialiame Statistikos departamento interneto tinklalapyje. CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas žyminis mokestis yra nustatytas 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751, įsigaliojusiu nuo 2017 m. liepos 1 d. Ieškovas ieškinį pateikė 2023 m. rugsėjo 19 d., t. y. 2023 m. III ketvirtį. Vadovaujantis oficialia Statistikos departamento interneto tinklalapyje nurodyta informacija, 2023 m. kovo mėn. indeksas (t. y. 2023 m. rugsėjo mėn. taikytinas indeksas), palyginti su 2017 m. liepos mėn., sudaro 145,80 ir yra didesnis už 110. Atitinkamai mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį, pateikiant jį elektroninių ryšių priemonėmis, sudaro 219 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4, 7 dalys, 82 straipsnis).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovui nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė mokėtino žyminio mokesčio sumą, kurią sudaro 219 Eur.

32. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus, kurie gali būti taikomi pareiškiant prašymus bei įrodant sunkią turtinę padėtį. Taigi, procesinį dokumentą teikiančiam asmeniui, kuriam kyla pareiga sumokėti žyminį mokestį, įstatymas suteikia teisę teikti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, žyminio mokesčio atidėjimo. Prašymas turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti trūkstamą 219 Eur žyminio mokesčio dalį, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį yra pasibaigęs, remiantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, ieškovui nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties dalies, kuria ieškovui V. G. nustatytas terminas ieškinio trūkumams, susijusius su šalies procesine padėtimi ir įgaliojimų suteikiančių teisę jam atstovauti J. D. pateikimu, pašalinamu, nutraukti.

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria ieškovas V. G. įpareigotas sumokėti žyminį mokestį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui V. G. 7 dienų terminą, nuo nutarties įteikimo dienos, Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Išaiškinti, jog per teismo nustatytą terminą nepašalinus nustatytų ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.