- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- 2YT-24626-294/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Pareiškėjas
- Gražinos gatvės bendruomenės
- Suinteresuotas asmuo
- Generalinė prokuratūra
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Gražinos gatvės bendruomenės skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022-08-29 nutarimo, suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Gražinos gatvės bendruomenė, atstovaujama J. V., pateikė skundą, prašydama panaikinti 2022-08-29 Generalinės prokuratūros nutarimą Nr. 13.12-51 ir priimti naują procesinį sprendimą – įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą imtis viešojo intereso gynimo priemonių. Nurodė, kad bendruomenė kreipėsi į prokuratūrą dėl nelegalių statybų Pavilnių regioniniame parke sustabdymo. Mano, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija netinkamai vykdė savo funkcijas. Pažymi, kad tiek apygardos prokurorė, tiek Generalinė prokuratūra nuėjo lengviausiu keliu ir savo nutarimą išimtinai motyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-23 sprendimu, kuriuo inspekcijos ieškinys buvo atmestas. Mano, kad inspekcija, neapskundusi teismo sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas, elgėsi neteisėtai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo teismui pateiktu atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad prokurorai nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo aplinkybes. Dar daugiau, prokuroro išvada dėl viešojo intereso pažeidimo turi būti pagrįsta faktinių aplinkybių ir teisės normų analize. Prokuroras atliko realų faktinių aplinkybių tyrimą, įvertino nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgdamas į teisinė reglamentavimą priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Pažymi, kad įtarimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo nepasitvirtino.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas netenkintinas
Teismas nustatė, kad pareiškėja skundžia Generalinės prokuratūros 2022-08-29 nutarimą, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2022-07-01 nutarimas Nr. 2VI-58 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai ginant viešąjį interesą. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Ką pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016), bylos nagrinėjimo ribos siekia prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą patikrinimą (tik) proceso aspektu. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Teismas patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Aukštesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones taip pat gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų (tyrimo terminų, apimties, galutinį sprendimą priėmusio subjekto įgaliojimų ir pan.).
Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, teismas pažymi, kad nagrinėjant tokio pobūdžio skundą teismas nesprendžia klausimo dėl viešojo intereso pažeidimo, o apsiriboja vertinimu, ar prokuroras neatliko proceso normų pažeidimo. Teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Taigi teisme nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl prokurorų veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, sprendžiamas tik klausimas, ar nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl viešojo intereso pažeidimo nepažeista skundo nagrinėjimo procedūra. Atsižvelgiant į nurodytas pareiškėjos skundo nagrinėjimo ribas, teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, neturi jokio teisinio pagrindo nuspręsti dėl pareiškėjos dėstomų faktinių aplinkybių ir dėl galimo inspekcijos neveikimo.
Teismas, ištyręs bylos medžiagą, nustatė, kad nagrinėjant pareiškėjos skundą buvo rinkti faktiniai duomenys, tirti įrodymai, buvo tirtos, analizuotos ir įvertintos pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei argumentai, taip pat ir argumentai, susiję su pareiškėjos akcentuojamomis galimomis nelegaliomis statybomis, taip pat vertinti teisės aktai ir teisinis reglamentavimas, dėl pareiškėjos argumentų dėl galimo viešojo intereso pažeidimo prokurorai pateikė motyvuotas išvadas.
Dar daugiau, pareiškėja nenurodo jokio pobūdžio prokurorų veiksmų (neveikimo) ar konkrečių padarytų procesinių pažeidimų, nenurodo ir jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę pareiškėjos skundą nagrinėję prokurorai. Pareiškėja prokurorų nutarimų neteisėtumą grindžia skirtingų savo ir prokurorų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Pareiškėja iš esmės siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, ištirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones.
Teismas neturi jokių prielaidų daryti išvados, kad faktinės situacijos tyrimas prokurorų atliktas paviršutiniškai.
Dar kartą pabrėžtina, kad teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią nuomonę dėl jos kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jos prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą.
Iš byloje esančių duomenų negalima teigti, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog pareigūnai rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad prokurorai, priimdami savo sprendimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė. Teismas konstatuoja, kad priimant pareiškėjos skundžiamą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą nepažeistos CPK 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priimtą nutarimą, o pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos Gražinos gatvės bendruomenės skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022-08-29 nutarimo, suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra, atmesti visiškai.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.