- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-23
- Bylos Nr.
- R-62-662/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00073-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- G. U., Z. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų G. U. ir Z. V. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjai G. U. ir Z. V. 2024 m. spalio 21 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašė nutraukti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) neveikimą bei įpareigoti priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2024 m. spalio 16 d. prašymo.
Pareiškėjai skunde nurodo, kad G. U. ir Z. V., kaip Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų stebėtojai, VRK pateikė 2024 m. spalio 16 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, kuriame buvo prašoma pateikti daugiamandatės ir vienmandačių rinkimų apygardų dokumentus: 1. Balsavimo biuletenių, specialių ženklų ir balsavimo vokų gavimo kiekvienoje rinkimų apygardoje iš VRK (ar iš kitur) perdavimo-priėmimo aktus; 2. Balsavimo biuletenių, specialių ženklų ir balsavimo vokų perdavimo šios rinkimų apygardos rinkimų apylinkių komisijoms perdavimo-priėmimo aktus; 3. Rinkimų apygardos ir šios apygardos rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus. Praėjus trims dienoms po jų prašymo pateikimo, VRK atsakymo nepateikė.
Pareiškėjai teigia, kad turi rimtų įtarimų, jog skunde minimos apygardos, disponuodamos dideliais kiekiais laisvų biuletenių, galėjo manipuliuoti jais ir paveikti išankstinio balsavimo paštu procesą, o atvejis ambasadoje JK yra niekaip kitaip nepaaiškinamas, kaip dokumentų klastojimu arba griežtos atskaitomybės dokumentų vagyste. Dėl nurodytų priežasčių skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 ir 6 dalimis, teikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nes yra skundas dėl neteisėto rinkimų biuletenių naudojimo 2024 m. Seimo rinkimų balsavime. Tik išreikalavus prašomus rinkimų dokumentus ir rinkimų komisijų veiklos dokumentus, būtų galima atlikti Seimo rinkimų pirmo turo auditą ir įsitikinti rinkimų skaidrumu, sąžiningumu ir teisėtumu.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, pirmiausia pažymi, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam priskirtas nagrinėti konkretus ginčas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-9-1047/2024, 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-8-415/2024).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl Rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų. ABTĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad Regionų administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl VRK sprendimų ar neveikimo, išskyrus skundus, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai.
Vadovaujantis Rinkimų kodekso 182 straipsnio 1 dalimi, rinkimų ginčai – asmenų skundų, prašymų, pranešimų (toliau kartu – skundai) dėl šio kodekso pažeidimų nagrinėjimas. Skundų nagrinėjimo rinkimų komisijose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija nagrinėja: a) visus rinkimų ginčus ne rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, taip pat rinkimų ginčus rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, kurie nepatenka į apygardos, savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijos kompetenciją; b) rinkimų ginčus, kurie rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu apima dvi ar daugiau rinkimų apygardų, kai reikia užtikrinti vienodą jų išnagrinėjimą.
Rinkimų kodekso 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautą skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai šiame kodekse nustatyta kitaip. Sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai yra: 1) skundo dėl rinkėjo įrašymo į rinkėjų sąrašą – per 2 dienas, bet ne vėliau kaip rinkimų dieną; 2) skundo dėl rinkimų biuletenių, atsakomosios nuomonės – per 3 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos; 3) skundo dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo arba informacijos apie juos paskelbimo – per 5 dienas (Rinkimų kodekso 185 str. 2 d.).
Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad VRK sprendimai dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų skundų, taip pat dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo arba šios komisijos neveikimas per 3 dienas nuo jos sprendimo įsigaliojimo dienos arba nuo tos dienos, kai sprendimas turėjo būti priimtas, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. VRK sprendimai dėl kitų šiame skirsnyje nurodytų sprendimų skundžiami Regionų administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Rinkimų kodekso nuostatas, susijusias su skundo dėl VRK sprendimo teikimo tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, yra nurodęs, kad skundai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmajai ir vienintelei instancijai, gali būti teikiami tik griežtai vadovaujantis Rinkimų kodekso nuostatomis (žr., pvz., 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-8-415/2024, 2024 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-9-1047/2024, 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-23-602/2024, 2024 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-24-463/2024, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-25-556/2024, 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-28-525/2024, 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-30-624/2024 ir kt.).
Pažymėtina, kad pagal Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalį, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip vienintelei instancijai, skundžiami ne bet kokie VRK sprendimai, o būtent nurodyti Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje bei dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo, rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo, taip pat Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali būti skundžiamas su tuo susijęs VRK neveikimas.
Vertindama pareiškėjų reikalavimą nutraukti VRK neveikimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prašymas, į kurį pareiškėjai skundo pateikimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui metu nebuvo gavę atsakymo, yra iš esmės prašymas dėl informacijos ir konkrečių dokumentų pateikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad, sistemiškai aiškinant Rinkimų kodekso 185 straipsnio 6 dalyje nurodytą teisės normą, akivaizdu, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmajai (vienintelei) instancijai, skundžiamas ne bet koks VRK neveikimas, o tik toks VRK neveikimas, kuris yra aiškiai įvardytose srityse, – kai nėra priimami sprendimai Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, taip pat sprendimai dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo ir rinkėjų parašų rinkimo reikalavimų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų 2024 m. spalio 16 d. prašymas pateikti informaciją nėra susijęs nei su viena iš nurodytų sričių, todėl pareiškėjų nurodomas VRK neveikimas negali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kaip pirmosios (vienintelės) instancijos teismui, todėl pareiškėjai su tokiu reikalavimu įstatymų nustatyta tvarka turėtų kreiptis į Regionų administracinį teismą (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų skundą atsisakytina priimti, kaip nepriskirtiną Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).
Atsisakius priimti pareiškėjų skundą, nesprendžiami pareiškėjų nurodyti procesinio pobūdžio prašymai (dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjų G. U. ir Z. V. skundą.
Nutartis neskundžiama.