- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- e2-9-1025/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00411-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui V. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo 1115,00 Eur turtinės žalos, 10 000,00 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2013-07-04 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), užėjo pas atsakovą pasikalbėti dėl jo vykdomos veiklos, susijusios su automobilių remontu ir nuolatinės taršos, o atsakovas spjovė jam į veidą bei kumščiu sudavė į veido sritį, taip padarė pogleivines kraujosruvas apatinėje lūpoje ir dantenų srityje, intraalveolinį 41 ir 31 dantų II paslankumą, dėl ko buvo priverstas kreiptis į odontologijos kliniką dėl implanto įdėjimo 31 danties srityje. 31 dantis galutinai buvo sutvarkymas 2015-06-26 ir buvo patirtos 1115,00 Eur danties sutvarkymo išlaidos. Dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų patyrė 1115,00 Eur turtinę žalą, kurią atsakovas turi atlyginti. Dėl turtinės žalos atlyginimo anksčiau nesikreipė ir nereikalavo iš atsakovo jos atlyginti. Be to, dėl kilusio konflikto su atsakovu dėl jo vykdomos komercinės veiklos, dėl 2013-07-04 sumušimo, dėl melagingų atsakovo bei jo liudininkų parodymų bei kaltinimų buvo nuteistas, dėl šių atsakovo veiksmų patyrė labai didelių dvasinių bei moralinių išgyvenimų, nuo 2013-06-06 iki šiol gydosi ambulatoriškai (duomenys neskelbtini), vartoja vaistus nuo depresijos. Būdamas gilioje depresijoje negalėjo susirasti darbo ar užsiimti individualia veikla, kuria vertėsi anksčiau. Dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuria vertina 10 000,00 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus nurodo, jog 2014-10-24 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovui jau buvo priteistas 47,35 Lt turtinės ir 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Taigi šiuo 2015-10-26 įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo išspręstas iš išnagrinėtas ieškovo baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl 2013-07-04 įvykio patirto ieškovo kūno sužalojimo. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos, o vėliau ir apeliacinės instancijos teisme metu ieškovas savo civilinio ieškinio netikslino ir nepareiškė reikalavimo dėl 31 danties gydymo ar implantavimo išlaidų priteisimo, nors apie tokių išlaidų susidarymą žinojo. Kadangi baudžiamojoje byloje jau buvo išnagrinėtas ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl 2013-07-04 įvykio, todėl šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindas yra tapatus ir civilinė byla turi būti nutraukta. Be to, ieškovui 31 danties implantavimas nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovo patirtu sužalojimu, o yra ilgą laiką negydytos parodontozės pasekmė. Dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl 2013-07-04 įvykio yra išnagrinėta ir išspręsta baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Teigia, jog dėl savo pažeistų teisių turėjo pagrindą kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Jokiu sprendimu nėra pripažintas kaltu dėl melagingų parodymų davimo. Ieškovas iki 2013-07-04 sveikatos sužalojimo gydėsi, todėl ieškovo psichinės sveikatos sutrikimai nėra susiję su privataus kaltinimo skundo pateikimu. Ieškovas prieš penkis metus iki sužalojimo jau nedirbo. Nurodė, jog jokios veiklos nevykdo, už aplinkos teršimą administracine tvarka bausta (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu ieškovas P. K. ir jo atstovas ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, jog turtinį reikalavimą grindžia, tuo, jog atsakovas 2013-07-04 jam prakirto lūpą, išmušė priekinį dantį (41), o antrą išklibino (31), buvo padarytas dviejų dantų paslankumas, negalėjo valgyti. 31 dantį tvarkė privačioje klinikoje „Šypsokis pasauliui“. Į gydymo įstaigą kreipėsi 2014-11-04, pusę metų laukė eilėje, kad sutvarkytų. Parodontoze nėra sirgęs, buvo paraudimai nuo smūgio. 2015 m. metų sąskaita yra už vainikėlį ant 31 danties, kuris buvo sumuštas. Apygardos teisme nagrinėjamoje byloje buvo atlyginta 47 Lt už ekspertizės atlikimą. Dėl turtinės žalos dėl gydymo išlaidų, apygardos teisme nagrinėjamojoje byloje, dokumentų neteikė, nes advokatas I. B., kuris atstovavo, neleido, sakė, jog bus kita byla dėl turtinės žalos. Baudžiamojoje byloje jam buvo priteista 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas už patirtus sužalojimus, kurią atsakovas jau atlygino. Šioje byloje prašo priteisti neturtinę žalą, nes gydėsi, patyrė stresą, susirgo depresija, o anksčiau nebuvo sirgęs. Taip pat dėl to, kad atsakovo giminaitis įkūrė (duomenys neskelbtini), dėl kurios vykdomos veiklos negalėjo ramiai gyventi. Neturtinę žalą patyrė dėl atsakovo smūgio, dėl pažeminimo teisme, dėl apkaltinimo, vykusio teisminio proceso. Atsakovas surinko melagingus parodymus, jog jis rašo visoms instancijoms skundus, jog konfliktuojantis, tačiau jis nekonfliktuoja. Šioje byloje reikalavimo (duomenys neskelbtini) nereiškia, atsakovo nekeis. Anksčiau pats vykdė individualią veiklą – krovinių pervežimas, tačiau veiklą nutraukė, nes prasidėjo krizė. Veiklą vykdė 2005-2008 m., prasidėjus krizei bankrutavo, 2016 m. pardavė automobilį ir išėjo į priešlaikinę pensiją. Darbo neieškojo dėl prastos sveikatos, be to nenorėjo dirbti už minimumą.
Atsiliepimas
Atsakovo V. M. atstovė advokatė J. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, jog ieškovo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas baudžiamojoje byloje. Prašomas priteisti papildomas išlaidas atsakovas jau patyrė baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Po priimto sprendimo ieškovo būklė nepablogėjo. 31 danties iškritimas ir implantacija nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su 2013-07-04 smūgiu. Ieškovui buvo konstatuota parodontozė, kurios vienas iš požymių yra dantų paslankumas. Jei iš karto po įvykio ieškovui būtų nustatytas dantų paslankumas, jam būtų reikalingas gydymas, tačiau gydymo nebuvo. Ieškovui senai nustatyta parodontozė, todėl mano, jog 31 danties šalinimas buvo susijęs su ieškovo liga – parodontoze.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
2014-10-24 Klaipėdos rajono apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai) nuosprendžiu atsakovas V. M. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir tuo nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2013-07-04 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), ties namo kieme esančiu šiltnamiu, P. K. užėjus pasikalbėti dėl vykdomos veiklos, susijusios su automobilių remontu ir nuolatinės taršos, V. M. P. K. spjaudamas jam į veidą kumščiu sudavė į veido sritį, taip padarė pogleivines kraujosruvas apatinėje lūpoje ir dantenų srityje, intraalveolinį 41 ir 31 dantų II0 paslankumą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikimą ir už tai V. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta laivės atėmimo bausmė 3 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 650,00 Lt per 2 mėnesius, be to priteista iš V. M. 47,35 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 2547,35 Lt nukentėjusiajam P. K., o ieškovas P. K. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, priteista nukentėjusiajam V. M. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidos 2000 Lt, viso 3000 Lt.
2015-10-26 Klaipėdos apygardos teismas nuosprendžiu iš dalies panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-24 nuosprendžio dalį dėl P. K. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jį išteisino, taip pat panaikino nuosprendžio dalį dėl V. M. bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš P. K., o kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
Iš baudžiamosios bylos Nr. PK-77-586/2014 medžiagos nustatyta, jog ieškovas buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo V. M. priteisti 47,35 Lt turtinės žalos, kurią patyrė dėl to, jog kreipėsi į medicinos tarnybą dėl sužalojimo masto nustatymo. Taip pat ieškovas prašė priteisti neturtinę žalą, nes dėl V. M. nusikalstamų veiksmų patyrė skausmą, sukrėtimą, pažeminimą, jautėsi įžeistas, patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, reputacijos sumažėjimą. Teismas, 2014-10-24 nuosprendžiu tenkindamas ieškovo reikalavimus, nurodė, jog reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl priteisė ieškovui 47,35 Lt turtinės žalos atlyginimo, o dėl neturtinio reikalavimo nurodė, jog nukentėjusiajam priteistinas 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimas atsižvelgiant į jo patirtus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, patirtus sužalojimus, be to, atsižvelgta į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš 2013-07-05 specialisto išvados Nr. G 1372/13(03) nustatyta, kad 2013-07-05 buvo atliktas tyrimas tikslu nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. Tyrimo metu ekspertas iš ieškovo sveikatos istorijos nustatė, jog ieškovas traumą patyrė 2013-07-04, apžiūrėjęs gydytojas nustatė dantenų paraudimą apie 41 ir 31 dantis, 41 ir 31 dantų II laipsnio paslankumą, lūžimų nestebima. Ekspertas padarė išvadą, jog ieškovui buvo padaryti sužalojimai: pogleivinės kraujosruvos apatinėje lūpoje ir dantenų srityje, intraalveolinis 41 ir 31 dantų II paslankumas, ieškovui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Iš 2015-05-14 komisijinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)15(03) pateiktų išvadų nustatyta, kad ieškovui P. K. buvo nustatyta I laipsnio lėtinis periodontitas (parodontozė). Ekspertai nurodė, jog neįtikėtina, kad 31 danties paslankumas galėjo atsirasti dėl nesveikatos būklės - periodontito be pašalinio fizinio poveikio ir padarė išvadą, jog 31 danties paslankumas yra trauminės kilmės dėl patirto smūginio trauminio poveikio.
Iš 2014-11-17 sąskaitos faktūros Serija SP Nr.0000937 ir 2015-06-26 sąskaitos faktūros Serija SP Nr.0001178 nustatyta, kad ieškovui P. K. buvo suteiktos paslaugos (duomenys neskelbtini) už implantaciją 31 danties srityje ir už MK vainikėlio ant implanto ir abatmentą, už šias gydymo paslaugas ieškovas sumokėjo 2500,00 Lt (724,05 Eur) ir 391,00 Eur, iš viso 1115,05 Eur.
Iš 2015-01-21 (duomenys neskelbtini) išduoto medicininio pažymėjimo Nr. 7-7-37 nustatyta, kad ieškovas P. K. nuo 2013-06-06 ambulatoriškai gydosi (duomenys neskelbtini). Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovui skirtas gydymas medikamentais.
Iš Kelių transporto veiklos licencijos kortelės Nr. 013805-001* nustatyta, kad P. K. individualiai įmonei iki 2011-04-19 buvo leidžiama verstis kelių transporto veikla - vežti krovinius vidaus maršrutais. Ieškovas nurodė, jog individualią veiklą – krovinių pervežimą nutraukė, nes prasidėjo krizė ir išėjo į priešlaikinę pensiją.
Ieškovas pateikė kaimynų surašytus raštus, kuriuose kaimynai nurodo, jog ieškovas yra geras, mandagus, draugiškas kaimynas. Atsakovas pateikė kaimynų raštus, kuriuose ieškovas apibūdinamas kaip konfliktiškas asmuo. (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, jog ieškovas konfliktuoja su kaimynais, o atsakovas yra pareigingas, su šeima dalyvauja seniūnijos ir bendruomenės renginiuose. Ieškovas 2014-11-05 nubaustas administracine tvarka pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį dėl nedidelio chuliganizmo.
Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), vairuotoju. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pateiktų duomenų nustatyta, jog atsakovo kieme laikomos transporto priemonės priklauso (duomenys neskelbtini), dėl aplinkos teršimo nubaustas (duomenys neskelbtini) direktorius. Departamento pažyma patvirtina, jog atsakovas nėra baustas už pažeidimus aplinkos apsaugos srityje.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1115,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų dėl jo sveikatos sužalojimo. Atsakovas nesutinka su pareikštu reikalavimu, argumentuodamas, jog ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo jau buvo išnagrinėtas baudžiamojoje byloje priimant nuosprendį, ieškovo prašomos priteisti gydymo išlaidos dėl 31 danties gydymo ar implantavimo buvo patirtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tačiau ieškovas civilinio ieškinio netikslino ir reikalavimo nepareiškė, be to ieškovui 31 danties implantavimas nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovo patirtu sužalojimu, o yra ilgą laiką negydytos parodontozės pasekmė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti asmeniui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusius nuostolius, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).
CK 6.283 straipsnyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma (CK 6.283 straipsnio 3 dalis).
Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas.
CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi, pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; kt.).
Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas 2013-07-04 kumščiu sudavė ieškovui į veido sritį, taip padarė pogleivines kraujosruvas apatinėje lūpoje ir dantenų srityje, intraalveolinį 31 danties II laipsnio paslankumą, ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2014-10-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taigi nuosprendyje konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, ieškovui padarytas sveikatos sužalojimas - intraalveolinis 31 danties II laipsnio paslankumas bei sveikatos sutrikdymo mastas - nežymus sveikatos sutrikdymas (CPK 182 straipsnis). 2013-07-05 specialisto išvada Nr. G 1372/13(03) patvirtina, jog ieškovui buvo padaryti sužalojimai: pogleivinės kraujosruvos apatinėje lūpoje ir dantenų srityje, intraalveolinis 31 danties II0 paslankumas. Ieškovas dėl patirtų sužalojimų 2014-11-04 kreipėsi į odontologijos kliniką (duomenys neskelbtini)“ dėl implanto įdėjimo 31 danties srityje. 31 dantis buvo sutvarkymas 2015-06-26. Už gydymą ieškovas sumokėjo 1115,00 Eur. Nors atsakovas teigia, jog ieškovui 31 danties implantavimas nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovo patirtu sužalojimu, o yra ilgą laiką negydytos parodontozės pasekmė, tačiau 2015-05-14 komisijinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)15(03) pateiktose išvadose ekspertai nurodė, jog neįtikėtina, kad 31 danties paslankumas galėjo atsirasti dėl nesveikatos būklės - periodontito be pašalinio fizinio poveikio, 31 danties paslankumas yra trauminės kilmės dėl patirto smūginio trauminio poveikio. Taigi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui buvo sužalota sveikata, jei atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų ieškovo sveikata nebūtų sužalota, ieškovas dėl 31 danties gydymo ir implantavimo patyrė išlaidas, jų atsakovas ieškovui nėra atlyginęs.
Atsakovas teigia, jog turtinės žalos atlyginimo klausimas jau buvo išspręstas baudžiamojoje byloje, tačiau teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti, nes baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog baudžiamojoje byloje reikalavimas atlyginti su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas nebuvo pareikštas, taigi nebuvo nagrinėjimas, todėl ieškovas turi teisę reikšti savarankišką reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui – atsakovui dėl jo su sveikatos sugrąžinimu susijusių išlaidų atlyginimo. Atsakovas teigia, jog ieškovas gydymo išlaidas patyrė baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tačiau kaip matyti ieškovui dantis buvo sutvarkytas 2015-06-26, taigi gydymo išlaidas ieškovas patyrė po to, kai baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme.
Teismas, įvertinęs ieškovo turėtas išlaidas dėl danties gydymo, sprendžia, jog ieškovo 1115,00 Eur išlaidos yra pagrįstos pateiktais kvitais, dėl šių nuostolių atsiradimo kaltas atsakovas, taigi tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys, ieškovo patirtų išlaidų atsakovas ieškovui nėra atlyginęs, todėl yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir iš atsakovo priteisti 1115,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ieškovo naudai (CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.283 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, argumentuodamas tuo, jog dėl atsakovo atliktų veiksmų – ieškovo 2013-07-04 sumušimo, melagingų atsakovo bei jo liudininkų parodymų bei kaltinimų, pirmos instancijos teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, be to dėl kilusio konflikto su atsakovu dėl jo vykdomos komercinės veiklos patyrė labai didelių dvasinių bei moralinių išgyvenimų, susirgo depresija, gydėsi, vartojo vaistus. Būdamas gilioje depresijoje negalėjo susirasti darbo ar užsiimti individualia veikla, kuria vertėsi anksčiau.
Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan.
Pažymėtina, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos A. T. CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis).
Taigi atsakovui prievolė atlyginti ieškovui neturtinę žalą kiltų konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga.
Bylos duomenimis nustatyta, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl atsakovo nusikalstamos veikos - ieškovo sumušimo, ieškovo atžvilgiu padarymo, ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iš dalies ir ieškovui priteista 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atsakovas šią žalą ieškovui atlygino. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui neturtinė žala dėl atsakovo padaryto nusikaltimo ieškovo sveikatai buvo priteista, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgta į ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, patirtus sužalojimus, atsižvelgta į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra faktinio bei teisinio pagrindo pakartotinai priteisti ieškovui iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo dėl atsakovo atliktų nusikalstamų veiksmų.
Ieškovas taip pat teigia, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, nes atsakovas nepagrįstai pradėjo baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu bei teisme davė melagingus parodymus dėl ko ieškovas pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kalti ir nuteistas. Teismas nurodo, jog kreipimasis į policiją, prokuratūrą, teismą prašant įvertinti kito asmens veiksmus pats savaime negali būti vertinamas kaip neteisėtas elgesys. Asmuo, manydamas, jog buvo pažeistos jo teisės, turi teisę atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, kuriais būtų pašalintos pažeidimo pasekmės, pažeidimą padariusio asmens atžvilgiu pritaikyta teisės aktuose numatyta atsakomybė. Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų bei prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos, atsakovas dėl galimai ieškovo padarytos nusikalstamo veikos kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovą kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas ieškovo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, konstatavęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje požymių.
Teismas nurodo, jog vien faktas, jog ieškovas buvo išteisintas pats savaime nereiškia, jog atsakovas kreipdamasis į teismą privataus kaltinimo tvarka, atliko teisei prieštaraujančius veiksmus. Atsakovas, manydamas, jog jo atžvilgiu ieškovas atliko neteisėtus nusikalstamus veiksmus, turėjo teisę ir pagrindą kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pabrėžtina, jog kompetencija vertinti faktines aplinkybes teisiniu požiūriu yra suteikta teismui. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalis). Tai, jog ieškovas apeliacinės instancijos teismo buvo išteisintas, teismas kitaip vertino byloje pateiktus įrodymus nei pirmosios instancijos teismas, o ir esant prieštaringiems įrodymams, visas abejones vertino nuteistojo naudai, t. y. ieškovo ir konstatavo, jog ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, atsakovas neturi pagrindo už tai atsakyti. Pabrėžtina ir tai, jog nei civilinėje byloje, nei prijungtoje baudžiamojoje byloje, nėra jokių duomenų apie atsakovo pateiktų duomenų melagingumą, taip pat atsakovas nėra pripažintas kaltu dėl melagingų parodymų davimo. Konstatavus, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovas davė melagingus parodymus, taigi neatliko neteisėtų veiksmų, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti ir atlyginti ieškovo prašomos neturtinės žalos. Kaip jau minėta atsakovas manydamas, jog ieškovas jo atžvilgiu atliko nusikalstamus veiksmus teisėtai kreipėsi į teismą privataus kaltinimo byloje, toks atsakovo kreipimasis neperžengė jo teisių realizavimo ribų ir nepažeidė ieškovo teisių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, jog nėra pagrindo atsakovo naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, pripažinti neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu.
Ieškovas neturtinę žalą grindžia ir tuo, jog dėl vykusio baudžiamojo proceso jis susirgo depresija, turėjo lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus, be to dėl suprastėjusios sveikatos neteko darbo ir pajamų. Vertinant šalių argumentus dėl atsakovo veiksmų įtakos ieškovo psichinei savijautai bei darbo ir pajamų netekimu, dėmesys atkreiptinas į tai, jog ieškovas jau iki nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo bei baudžiamojo proceso, sirgo depresija, gydėsi psichikos sveikatos centre, reguliariai lankydavosi pas gydytoją, jam jau buvo skiriami vaistai, o tai rodo, jog ieškovo liga, nėra susijusi su atsakovo atliktais veiksmais, duomenų, jog liga būtų paūmėjusi ir ieškovui būtų skirtas papildomas gydymas, nėra. Teismo vertinimu ieškovo sveikatos sutrikimai iš esmės nebuvo nulemti vykusio baudžiamojo proceso, nes kaip minėta, jau iki to ieškovas sirgo depresija bei lankėsi pas gydytojus, vartojo vaistus. Be to, akcentuotina, jog nuosprendžiu baudžiamojoje byloje jau buvo įvertintas patirtas stresas, emocinė depresija, išgyvenimai dėl atsakovo atliktų nusikalstamų veiksmų ir ieškovui neturtinė žala dėl nusikalstamos veikos padarymo atlyginta.
Nors ieškovas teigia, jog dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų jis neteko darbo ir pajamų, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog sužalojimo padarymo metu ieškovas jau nedirbo, individualią veiklą buvo nutraukęs. Taigi ieškovas pats nusprendė nutraukti veiklą, darbo neieškojo, todėl tarp atsakovo atliktų nusikalstamų veiksmų - ieškovo sužalojimo ir ieškovo darbo santykių nutraukimo bei pajamų iš darbo santykių neturėjimo, nėra jokio priežastinio ryšio. Ieškovas pats nusprendė nutraukti veiklą bei nedirbti.
Taip pat ieškovas teigia, jog dėl atsakovo vykdomos veiklos patyrė nepatogumus, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas yra tolimųjų reisų vairuotojas, jokios veiklos nevykdo, o veiklą apie kurią kalba ieškovas vykdo (duomenys neskelbtini) ir už aplinkos teršimą administracine tvarka buvo nubaustas (duomenys neskelbtini) vadovas. Atsakovas negali būt atsakingas už juridinio asmens veiklą bei galimai kilusias pasekmes ieškovui. Atsakovas nei karto nėra baustas už jokius aplinkos apsaugos pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė atsakovo atliekamų neteisėtų veiksmų bei ryšio tarp jų ir jo ligos.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu ir ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti ir ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.
Ieškovas šioje byloje patyrė 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. už advokato padėjėjo pagalbą - 600,00 Eur ir advokato pagalbą - 250,00 Eur. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 1450,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas, įvertinęs šalių atstovų atliktas teisines paslaugas ir jų dydį, atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusių teismo posėdžio skaičių, trukmę, atstovų darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog ieškovo ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka rekomendacijų nuostatas.
Ieškovas buvo pareiškęs du reikalavimus, t. y. dėl turtinės žalos atlyginimo ir neturtinės žalos atlyginimo, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas 100 procentų, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas visiškai, todėl teismas laiko jog ieškinys tenkintas 50 procentų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš atsakovo ieškovui priteistina 425,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo priteistina atsakovui 725,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo priteistina 25,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. M. 1115,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ieškovui P. K..
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. M. 425,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. K..
Priteisti iš atsakovo V. M. 25,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš ieškovo P. K. 725,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. M..