- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-20
- Bylos Nr.
- ATP-32-195/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13579-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimo, kuriuo G. B. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir nubaustas įspėjimu, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. nubaustas už tai, kad jis būdamas nepilnamečio sūnaus D. B., gim. 2008 m. sausio 19 d., tėvu, 2016 m. birželio 15 d. apie 12.20 val., Santariškių g.7, Vilniuje esančios Santariškių vaikų ligoninės, traumatologijos ir nudegimo skyriaus, 3 aukšto koridoriuje, vaiko akivaizdoje konfliktavo su vaiko motina N. G., rėkė, vaiko motinai užsuko ranką, dėl ko vaiko motina atsisėdo ant grindų, ją išvadino „dura“, tokiais savo veiksmais vaikui sukėlė stiprų išgąstį bei rodė jam amoralų pavyzdį, tuo pažeidė vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių pagrindų įstatymo 43 straipsnio „Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos bendrųjų nuostatų“ 2 dalyje - fizinio ar psichinio smurto demonstravimas, tuo jis pažeidė ATPK 181³ straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Savo skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą netinkamai įvertino buvusią situaciją, neatsižvelgė į jo veiksmų pobūdį, turinį, pasekmes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
Nubaustasis skunde nurodo, kad iš tiesų jam esant ligoninėje tarp jo ir N. G. tą kartą kilo žodinis ginčas konfliktas. Pažymi, jog jis tik norėjo, kad jo sūnus jį palydėtų iki lifto, o N. G. tam paprieštaravo. Atkreipia teismo dėmesį, kad jis N. G. nemušė ir jai negrasino, kad tai tik akivaizdus buvusios sutuoktinės išsigalvojimas ir jo apkalbinėjimas. Nubaustojo teigimu, N. G. pastoviai sudaro jam kliūtis matytis su vaikais, dėl to jis yra pateikęs Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl matymosi su vaikais detalios tvarkos nustatymo. Nurodo, kad šio ginčo konflikto iniciatorė buvo N. G., tai ji jam sudavė ir jo atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius. Pažymi, kad jis priešingai nei nurodo N. G. nesmurtavo, necenzūrinių žodžių nevartojo, vengė kilusio konflikto.
Nubaustojo manymu, jam pareikštų kaltinimų nepatvirtina jokie įrodymai. Apeliantas nurodo, kad jis konflikto metu tiesiogiai su vaiku nebendravo, jokių smurtinių veiksmų neatliko, vaiko nežemino, su juo nederamai nesielgiau. Pažymi, kad jis negali būti atsakingas už N. G. nederamą elgesį.
Šalies argumentai
G. B. teigimu, teismo procesas vyko nenustačius tinkamo nukentėjusiojo bei pastarajam nedalyvaujant teismo procese. Atkreipia teismo dėmesį, kad apylinkės teismas pažeidė ATPK 256 ir 257 straipsnių nuostatas, kadangi neištyrė visų aplinkybių ir neįvertino byloje esančių įrodymų, nutarimą priėmė remdamasis vien tik N. G. parodymais. Nubaustojo nuomone, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą.
Nubaustasis vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika nurodo, kad jo atliktų veiksmų turinys – ginčas konfliktas su N. G. prie nepilnamečio vaiko – nesudaro administracinio teisės pažeidimo sudėties. Konstatuoja, jog jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikyta materialiosios teisės norma. Pažymi, kad tokiu atveju, kai iš įvairių šaltinių gaunama skirtinga informacija, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, kurie kelia abejonių. Nurodo, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti turi būti aiškintini administracinės atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1–ojo veiklos skyriaus atsiliepimu prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
G. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Apeliantas neigia savo kaltę, nurodydamas, kad jis nei savo buvusios sutuoktinės, nei savo mažamečio sūnaus nemušė ir jų negąsdino, o pirmosios instancijos teismas priešingas išvadas padarė neteisingai įvertinęs įrodymus, nenustatęs nukentėjusiojo.
ATPK 181³ straipsnio 1 dalis numato, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika – užtraukia įspėjimą arba baudą iki dvidešimt aštuonių eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, t.y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (2006 m. birželio 8 d. įstatymo redakcija Nr. X-672), kurio 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų, yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.
Nors nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. B. neigia padaręs ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t.y. neigia psichologiškai smurtavęs nepilnamečio vaiko akivaizdoje, tokie jo paaiškinimai yra atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantui inkriminuojamą veiką įrodo ne tik jo nepilnamečio sūnaus D. B. ir buvusios sutuoktinės N. G. paaiškinimai, bet ir nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tarnybinis pranešimas, liudytojo E. M. parodymai, iš dalies paties nubaustojo G. B. parodymai (b. l. 3-4, 7-9, 15-16, 17-18). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino faktą, kad 2016 m. birželio 15 d. apie 12.20 val., Santariškių g.7, Vilniuje esančioje Santariškių vaikų ligoninėje, tarp jo ir jo buvusios sutuoktinės kilo konfliktas, kurį matė nepilnametis nubaustojo sūnus D. B.. Savo paaiškinimuose G. B. nurodė, jog konfliktas tarp jo ir jo buvusios sutuoktinės N. G. kilo dėl jo sutuoktinės prieštaravimo neleisti sūnui jį palydėti iki automobilio ar lifto. Šias aplinkybes G. B. pripažino ir
apeliaciniame skunde, kuriame taip pat akcentavo, jog N. G. neleido sūnui eiti kartu su juo ( b.l.36-41).
Patikrinus byloje esančius įrodymus sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų – tiek paties administracinėn atsakomybėn traukiamo G. B. paaiškinimų, tiek liudytojų (N. G., E. M., D. B.) parodymų aiškiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne tik nesiekė išvengti psichologinio smurto demonstravimo vaiko akivaizdoje (dienos metu, esant gydymo įstaigoje, mažamečio vaiko akivaizdoje ėmė spręsti konfliktą su vaiko motina), bet ir vartojo smurtą sūnaus akivaizdoje, konfliktavo su vaiko motina N. G., tuo metu rėkė, vaiko motinai užsuko ranką, dėl ko ji atsisėdo ant grindų, taip pat ją išvadino įžeidžiančiais žodžiais, tokiais savo veiksmais vaikui sukėlė stiprų išgąstį, vaikas pradėjo verkti (D. B. parodymai b.l.18). Tokie G. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas.
Šalies argumentai
Priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo G. B., nagrinėjamu atveju, įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimų nenustatyta.
Atsižvelgiant į visą tai, kas nustatyta konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas G. B. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo, paskirta nuobauda (įspėjimas) atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
G. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą
Nutartis neskundžiama.