- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- eI3-708-1064/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01054-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Sigita Fomičiova (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Atsakovas
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Sigita Fomičiova
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Č. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) direktoriaus 2022 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. B2-204 (toliau – ir Įsakymas) 1-ąjį ir 4-ąjį punktus; priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą nušalinimo nuo pareigų laiką; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo nušalintas nuo užimamų pareigų dėl to, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, buvo atliekamas tarnybinis nusižengimo tyrimas dėl veiklos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Iš 2022 m. vasario 8 d. pranešimo apie galimą tarnybinį nusižengimą matyti, kad pareiškėjas buvo įtariamas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimu, nes (duomenys neskelbtini), tarnybinėse (duomenys neskelbtini) patalpose, pasibaigus administracinio nusižengimo bylos posėdžiui, be teisinio pagrindo tęsė garso įrašymą ir užfiksavo (įrašė) administracinio nusižengimo protokolo priede žodinį (duomenys neskelbtini) departamento nutolusios darbo vietos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo veterinarijos gydytojo – inspektoriaus pranešimą, leidžiantį pagrįstai manyti, kad (duomenys neskelbtini) departamento nutolusiosios darbo vietos (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojos padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip sudarydamas galimybę su jais susipažinti administracinėn atsakomybėn byloje patraukto asmens įgaliotajam atstovui – advokatui V. P., t. y. subjektui, kuriam teisės aktuose nenustatyta teisė susipažinti su tokia informacija. Dėl tokio elgesio pareiškėjas buvo įtartas pažeidęs Asmens duomenų tvarkymo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2021 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. B 1-333 „Dėl asmens duomenų tvarkymo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje taisyklių patvirtinimo“ 43 punktą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, etikos kodekso, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. BĮ-1021 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir VMVT etikos kodeksas) 13.10 punkte nustatytą pareigą saugoti VMVT tarnybinę reputaciją bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vidaus tvarkos taisyklių, išdėstytų nauja redakcija Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 22d. įsakymu Nr. B 1-824 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. Bl-368 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“ (toliau – ir VMVT vidaus tvarkos taisyklės) 42 punktą, ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos antikorupcijos politikos, patvirtintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2021 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. B 1-489 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos antikorupcijos prevencijos politikos patvirtinimo“ (toliau – ir Antikorupcijos politika) 9.1. papunktyje nustatytą pareigą laikytis asmens duomenų konfidencialumo principo.
Pareiškėjo teigimu, įtarimai jam pasireiškė ir tuo, kad jis, 2021 m. gruodžio 16 d. gavęs duomenų apie pirmiau nurodytas galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo nepranešė apie jas nei Lietuvos Respublikos prokuratūrai, nei Specialiųjų tyrimų tarnybai arba kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, nei savo tiesioginiam vadovui – VMVT direktoriui M. S. ir VMVT Vidaus tyrimų skyriui, todėl savo pavyzdžiu kūrė korupcijai neatsparią aplinką VMVT; toleravo galimai neskaidrų VMVT (duomenys neskelbtini) departamento nutolusios darbo vietos (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų elgesį, veikdamas ne valstybės interesais; nesiėmė visų teisėtų veiksmų, reikalingų konstitucinei santvarkai apsaugoti; nekontroliavo ir neužtikrino Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Antikorupcijos politikos ir jos priedų, VMVT etikos kodekso vykdymo ir laikymosi savo (duomenys neskelbtini) padalinyje, tokiu būdu galimai nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytų principų ir taisyklių, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo, Antikorupcijos politikos, VMVT etikos kodekso, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos departamento nuostatų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. B 1-679 „Dėl valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinių nuostatų patvirtinimo“ nustatytų pareigų. Šiuo savo elgesiu pareiškėjas galimai diskreditavo valstybės tarnybą bei sumenkino VMVT ir savo reputaciją.
Pareiškėjo teigimu, tiek skundžiamas įsakymas dėl nušalinimo, tiek pranešimas pareiškėjui apie galimą tarnybinį nusižengimą, nėra aiškūs, nea iš jų neįmanoma suprasti, už kokius konkrečiai padarytus veiksmus (neveikimą) pareiškėjas buvo nušalintas nuo užimamų pareigų, ir kokiu teisiniu pagrindu tai padaryta. Atsakovė išvardijo pareiškėjo galimai padarytus veiksmus (neveikimą), tačiau nenurodė, koks konkrečiai elgesys laikytinas diskredituojančiu valstybės tarnybą.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nušalinimo nuo pareigų pagrįstumo klausimas teisingiausiai gali būti įvertintas retrospektyviai, t. y. pagal atlikto tyrimo rezultatus, tačiau nagrinėjamu atveju toks tyrimas dar tik pradėtas, todėl teismui tenka pareiga įvertinti, ar iš tikrųjų šiuo metu egzistuoja nušalinimo pagrindai, t. y. ar yra pagristas įtarimas, jog veika, kurios padarymu įtariamas pareiškėjas, yra šiurkštus tarnybinių pareigų atlikimo pažeidimas ir akivaizdžiai yra diskredituoja valstybės tarnybą ir ar pareiškėjo nušalinimas yra būtina ir proporcinga priemonė.
Pareiškėjo teigimu, pažeidimas dėl neteisėto įrašo darymo buvo padarytas dėl jo neapdairumo, t. y. netyčia (dėl neatsargumo), pamiršus išjungti daromą įrašą. Įrašo išsiuntimas advokatui buvo atliktas, vadovaujantis teisėtu jo prašymu, o įraše užfiksuotų duomenų pagarsinimas įvyko dėl analogiško R.Č. neapdairumo, t. y. netyčia (dėl neatsargumo), neperklausius siunčiamo įrašo, todėl šie veiksmai nelaikytini nei šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, nei veika, diskredituojančia valstybės tarnybą.
Pareiškėjo vertinimu, Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalių atžvilgiu, įstatyme nustatyta pareiga pranešti apie galimą korupcinio pobūdžio nusikaltimą tik gavus duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad toks nusikaltimas padarytas, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturėjo jokių konkrečių įrodymų apie išgirsto pasakojimo teisingumą. Dėl šios priežasties, pareiškėjas, būdamas patyrusiu (duomenys neskelbtini), kuris pažįsta pavaldines kaip ilgametes sąžiningas darbuotojas, nesikreipė į atitinkamas institucijas, o nusprendė viską gerai apgalvoti ir 2021 m. gruodžio 17 d. paskambino vienai iš darbuotojų, norėdamas patikrinti gautus duomenis. Ji informavo, kad 2021 m. gruodžio mėnesį kita UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja užėjo į jos kabinetą ir kolektyvui paliko keletą supakuotų kalėdinių dovanų, vieną kurių pasiėmė trečia darbuotoja. Telefonu kalbėjusi darbuotoja nurodė, kad apžiūrėjusi jai skirtą dovaną, ji pamatė, jog tai buvo atvirutė, žaisliukas, keksiukas ir kvietimas (reklaminis bukletas) į UAB „(duomenys neskelbtini)“, dovaną grąžino ir apie jos gavimo aplinkybes telefonu informavo pareiškėją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad duomenis apie galimą pavaldinių korupcinio pobūdžio veiką jis sužinojo tik iš nerišlaus ir keisto darbuotojo pasakojimo, t. y. antrinio šaltinio, tačiau nei pats matė ar girdėjo tokios veikos padarymo aplinkybes, nei gavo apie tai informuojantį oficialų pranešimą, tačiau nurodė, kad šitų dalykų nepaliks, juos vertina blogai, ir liepė dovanas grąžinti. Taigi, pareiškėjas labai aiškiai išreiškė savo poziciją dėl galimai korupcinių veikų ir priėmė atitinkamus sprendimus.
Pareiškėjas pa-ymėjo, kad nei jam informaciją apie korupcines veiklas pateikęs darbuotojas, nei galimai tokią veiką padarusios darbuotojos nebuvo nušalintos nuo pareigų, todėl laikytina, kad buvo pažeisti objektyvumo ir lygiateisiškumo principai. Ilgamečio sąžiningai dirbusio (duomenys neskelbtini) nušalinimas nuo pareigų dėl menko pagrindo ne neigiamai veikia kolektyvą, bet ir sukelia neigiamas pasekmes tiek pačiam R. Č., tiek ir visai tarnybai. Pareiškėjo veikoje galima įžvelgti neetiško elgesio apraiškų ir nesunkaus tarnybinio nusižengimo požymių, tačiau akivaizdu, jog jo padarytoje veikoje nėra jokių valstybės tarnybos diskreditavimo ar kito šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad 2021 m. gruodžio 16 d., tarnybinėse VMVT (duomenys neskelbtini) departamento patalpose, pasibaigus administracinio nusižengimo bylos posėdžiui, nebuvo išjungtas posėdžio garso įrašą fiksavęs įrenginys, todėl garso įrašymas buvo tęsiamas. Taip įraše buvo užfiksuotas su tarnyba susijęs pokalbis tarp pareiškėjo, tuo metu ėjusio (duomenys neskelbtini) pareigas, ir jam pavaldaus (duomenys neskelbtini) departamento nutolusios darbo vietos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo veterinarijos gydytojo – inspektoriaus V.V. V. V. pareiškėjui pasakojo apie galimai korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, į kurias įsitraukusios VMVT (duomenys neskelbtini) departamento nutolusios darbo vietos (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės – maisto produktų inspektorės L. V., I. Ž., V. H. C. Konkrečiai V. V. pasakojimo turinys apie tai, kaip nurodytos darbuotojos galimai priėmė kyšį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – keturis dovanų krepšelius su metiniais paslaugų abonementais ir jais nepasidalino. Be kita ko, pokalbio metu V. V. kalbėjo, jog tokia praktika padalinyje susiformavusi nuo seno. Pokalbio metu aptartos ir kitos, įtartinos bei tiesiogiai su VMVT vykdomomis funkcijomis susijusios aplinkybės.
Atsakovės teigimu, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, visa jos medžiaga, įskaitant ir garso įrašą, 2022 m. sausio 19 d. buvo pateikta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotam atstovui – advokatui V. P. Jis el. paštu pareiškėjui persiuntė skundą administracinio nusižengimo byloje, o pareiškėjas el. laišką, kartu su visais jo priedais, tarnybiniu el. paštu 2022 m. vasario 2 d. persiuntė VMVT Teisės skyriaus patarėjai R. S. Tarnautoja, susipažinusi su advokato V. P. pateikto skundo ir jo priedų turiniu, iš kurio ir paaiškėjo galimai korupcinio pobūdžio veikos aplinkybės, 2022 m. vasario 3 d. surašė tarnybinį pranešimą, siekiant informuoti apie numanomas korupcijos apraiškas VMVT.
Atsakovė nurodė, kad 2022 m. vasario 7 d. VMVT direktoriaus įsakymu Nr. B1-80 buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo komisija, kuriai pavesta ištirti galimą R. Č. tarnybinį nusižengimą. 2022 m. vasario 8 d. pranešimu Nr. TNR-8 „Apie galimą tarnybinį nusižengimą“, pareiškėjas informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pranešime aprašytos reikšmingos aplinkybės bei aptarti pareiškėjo veiksmai ir elgesys, susiję su galimai jo padarytu tarnybiniu nusižengimu. Pranešime įvardyti konkretūs teisės aktai bei jų dalys ir (ar) punktai, kurių galimu pažeidimu įtariamas pareiškėjas. Šiuo dokumentu R. Č. taip pat informuotas apie įstatymo jam suteiktas teises. 2022 m. vasario 8 d. R. Č. pasirašytinai supažindintas su skundžiamu Įsakymu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo dėl veikos, už kurią pastarasis gali būti atleistas iš darbo, tyrimas, dėl ko tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpiui R. Č. nušalinamas nuo pareigų (Įsakymo 1 punktas), nustatant, kad per šį laikotarpį pareiškėjui priklausantis darbo užmokestis nebus mokamas (Įsakymo 4 punktas). Įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai (Įsakymo 5 punktas).
Atsakovė nurodė, kad 2022 m. kovo 3 d. Komisija priėmė išvadą Nr. TNR-14 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) Departamento (duomenys neskelbtini) R. Č. tarnybinio nusižengimo“. Ištyrusi ir vertinusi visas reikšmingas aplinkybes, Komisija konstatavo, kad R. Č. šiurkščiai pažeidė tarnybines pareigas. Todėl VMVT (duomenys neskelbtini) Išvadoje buvo pasiūlyta pripažinti, kad R. Č. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir skirti jam griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. 2022 m. kovo 4 d. VMVT direktorius priėmė įsakymą Nr. B2-463 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. Č. skyrimo“, kuriuo pripažino, kad Pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Tą pačia dieną VMVT direktorius įsakymu Nr. B2-464 „Dėl R. Č. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ pareiškėjas buvo atleistas.
Atsakovė nurodė, kad Įsakymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Teismų praktikoje aiškinama, kad įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų teisėtai ir pagrįstai priimamas esant dviem sąlygoms: (1) kai atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir (2) toks tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Iš 2022 m vasario 8 d. Pranešimo ir skundžiamo Įsakymo turinio yra aišku, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Taip pat šie dokumentai patvirtina, kad R. Č. buvo pareikšti įtarimai dėl tokių tarnybinių nusižengimų, už kuriuos pareiškėjas gali būti atleistas iš pareigų Priimant Įsakymą dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų, egzistavo abi būtinosios nušalinimo sąlygos. Be nušalinimo priežasčių bei teisinio pagrindo, Įsakyme taip pat buvo nurodytos ir visos kitos būtinosios tokio administracinio akto dalys – laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai (VTĮ 40 straipsnio 4 dalis), o Įsakymą priėmė pareiškėją į darbą priėmęs subjektas (VTĮ 40 straipsnio 3 dalis).
Atsakovė nurodė, kad Komisijos Išvadoje konstatuota, jos R. Č. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą už kurį VMVT direktoriui buvo pasiūlyta atleisti pareiškėją iš pareigų. Toks Išvados rezultatas patvirtina R. Č. nušalinimo nuo pareigų pagrįstumą ir teisėtumą.
Atsakovės teigimu, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad jo nušalinimo nuo pareigų teisėtumas ir pagrįstumas neva turėtų būti patikrintas šioje administracinėje byloje teismui įvertinant, egzistuoja pagrindas įtarti pareiškėją padarius šiurkštų tarnybinių pareigų pažeidimą, ar ne, nes sprendžiant dėl nušalinimo nuo pareigų teisėtumo, esminę reikšmę turi tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvados rezultatas, kaip faktas. Todėl tokiose bylose iš viso neegzistuoja poreikis atlikti teisinio nuo pareigų nušalinto valstybės tarnautojo veiksmų atitikties jam inkriminuojamiems tarnybiniams nusižengimams vertinimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2022 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. B2-204 1-ojo ir 4-ojo punktų teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad 2022 m. vasario 7 d. VMVT direktoriaus įsakymu Nr. B1-80 buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo komisija, kuriai pavesta ištirti galimą R. Č. tarnybinį nusižengimą.
2022 m. vasario 8 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr. B2-204, kuriame nurodė, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, 41 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“, 21.6 papunkčiu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo”, 5 punktu, atsižvelgdamas į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos tarnybiniam nusižengimui, kurį, įtariama, padarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) R. Č., tirti, sudarytos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2022 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-80 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ 2022 m. vasario 8 d. pranešimą Nr. TNR-8 „Apie galimą tarnybinį nusižengimą“, kuriame nurodyta, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą atliekamas tarnybinis nusižengimo tyrimas dėl veiklos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų: nušaliną Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) R. Č. nuo pareigų (1 punktas). Ketvirtame Įsakymo punkte nustatė, kad R. Č. už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį darbo užmokestis nemokamas.
2022 m. kovo 4 d. VMVT direktorius priėmė įsakymą Nr. B2-463 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. Č. skyrimo“, kuriuo pripažino, kad Pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
2022 m. kovo 4 d. VMVT direktorius įsakymu Nr. B2-464 „Dėl R. Č. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“ pareiškėjas buvo atleistas.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4015-535/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01428-2022-4), buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas dėl pirmiau nurodyto sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 5 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3698-815/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01428-2022-4), kuria pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną, t. y. 2022 m. spalio 5 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 1 punkte, o atsakovė priėmė teisėtus ir pagrįstus administracinius aktus, t. y. pripažino pareiškėjui skirtą nuobaudą teisėta ir pagrįsta.
Dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų ir darbo užmokesčio nemokėjimo
Pareiškėjo teigimu, jis (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, pasibaigus administracinės bylos nagrinėjimui, be teisinio pagrindo tęsė garso įrašymą ir sudarė galimybę 2022 m. sausio 19 d. su šia informacija susipažinti advokatui, tačiau nurodė, kad tuo padarė tik netyčinį pažeidimą, t. y. nepadarė šiurkštaus pažeidimo.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą, valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Tokiu atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui. Pagal VTĮ 40 straipsnio 3-4 dalis, Valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priimančio asmens ar jo įgalioto asmens (3 dalis); Sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai (4 dalis).
Pagal VTĮ 41 straipsnio 2 dalį, už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas.
Nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertinamas pagal atlikto tyrimo rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą. Tokiose bylose turi būti įvertinti galutiniai tarnybinio patikrinimo rezultatai (galutinai nustatyti teisės pažeidimai), tai, ar jie, vertinant retrospektyviai, pateisina pareiškėjo nušalinimą nuo pareigų, t. y. ar dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo būti teisėtai ir pagrįstai nušalintas nuo pareigų per faktinio jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį (žr., pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-35/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-798/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 8, p. 276-288).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4015-535/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01428-2022-4)) ir Lietuvos vyriausiasiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-3698-815/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01428-2022-4)) buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 5 d. galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 1 punkte, o atsakovė priėmė teisėtus ir pagrįstus administracinius aktus, t. y. pripažino pareiškėjui skirtą nuobaudą (atleidimą iš pareigų) teisėta ir pagrįsta.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl veikos, už kurią pareiškėjas gali būti atleistas iš pareigų, kad pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu procesiniu sprendimu pareiškėjo atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų pripažino pagrįstu ir teisėtu, konstatuodamas jo padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, darytina išvada, kad atsakovė turėjo pagrindą priimti sprendimą nušalinti pareiškėją nuo pareigų.
Nors pareiškėjas nurodė, kad tiek skundžiamas įsakymas dėl nušalinimo, tiek pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą yra neaiškūs, nes iš jų sudėtinga arba neįmanoma suprasti, už kokius konkrečiai padarytus veiksmus (neveikimą) pareiškėjas buvo nušalintas nuo užimamų pareigų, ir kokiu teisiniu pagrindu tai padaryta, tačiau tokie pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatose (kurį atitinka šiuo metu galiojantis šio įstatymo 10 straipsnis) nurodyta, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).
Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo nušalinti pareiškėją nuo pareigų, jame buvo nurodytas laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Sprendime taip pat nurodyta, kad yra vadovaujamasi tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pranešimu. Iš šio pranešimo matyti, kad jame detaliai aprašyta tiek pareiškėjo atlikta veika, tiek jos teisinis vertinimas, todėl pareiškėjo argumentai dėl sprendimo motyvacijos nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo skunde teismui detaliai ir išsamiai ginčijo komisijos pranešime ir Direktoriaus sprendime pateiktą jo veiksmų kvalifikaciją, kas taip pat parodo, kad pareiškėjui buvo suprantamas faktinis jo nušalinimo nuo pareigų pagrindas. Vien tai, kad pareiškėjas nesutiko su teisiniu jo veiksmų vertinimu (kad buvo padarytas nusižengimas, už kurį tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų), nes manė, kad jo veiksmai nelaikytini šiurkščiu pažeidimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas nėra teisiškai pagrįstas.
Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad 2022 m. vasario 8 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. B2-204 yra motyvuotas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus bei VAĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Nors pareiškėjas kvestionuoja kitų darbuotojų (ne)nušalinimą nuo pareigų, tačiau, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartyje, ta aplinkybė, kad valstybės tarnautojos buvo/nebuvo patrauktos atsakomybėn, neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės, todėl šiuo atveju, kitų darbuotojų (ne)nušalinimas nuo pareigų, pareiškėjo veiksmų vertinimui reikšmės neturi.
Konstatavus, kad sprendimas dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų yra pagrįstas ir teisėtas, sprendimas už nušalinimo laikotarpį pareiškėjui nemokėti darbo užmokesčio, taip pat laikytinas pagrįstu ir teisėtu (VTĮ 41 straipsnio 2 dalis), nes pareiškėjas nenurodė savarankiškų šio sprendimo naikinimo pagrindų, o absoliučių sprendimo naikinimo pagrindų teismas nenustatė.
Įvertinus išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestinas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkintinas.
Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo jos patirtas 2807,20 Eur bylos nagrinėjimo išlaidas. Ji nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė turi Teisės skyrių, nepaneigia VMVT teisės į byloje patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą,
Vertindamas šias aplinkybes teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovė turi vidinius administravimo pajėgumus – Teisės skyrių. Byloje sprendžiamas klausimas nebuvo naujas teisės taikymo ir aiškinimo prasme; byla nebuvo didelės apimties ir joje nagrinėjami klausimai nepasireiškė sudėtingumu; bylos dalyko teisinis reguliavimas ir faktinis pagrindas buvo aiškūs, todėl darytina išvada, kad atsakovė turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams, todėl teismas vertina, kad advokato dalyvavimas byloje nebuvo būtinas.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-3698-815/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01428-2022-4)), kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat nepriteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, motyvuodamas, kad atsakovės Teisės skyrius kuris galėjo užtikrinti tinkamą atstovavimą atsakovės interesams. Todėl, tokiais pačiais argumentais vadovaujantis, atsakovei nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvios būtinybės naudotis advokato paslaugomis, prašymas priteisti atsakovei iš pareiškėjo atstovavimo išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Č. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.