Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-183-273/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-03-28
Bylos Nr.: e2A-183-273/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-04963-2015-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Izolda Nėnienė, Aušra Baubienė
Ieškovas: A. S.
Atsakovas: R. N.
Trečiasis asmuo: A. N., notarei R, Vilkaviškio

Kategorijos

2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris

Civilinė byla Nr. e2A-183-273/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04963-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6.; 2.1.2.4.2.7; 2.1.5.2.; 2.5.9. ; 3.3.1.22. (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Lozoraitytės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovei advokatei K. Č.,atsakovui R. N., jo atstovui advokatui V. P.,trečiojo asmens A. N. atstovei advokatei J. S.,

trečiajam asmeniui notarei R. V.

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. atstovės advokatės K. Č. ir atsakovo R. N. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-147-292/2016 pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovui R. N., tretiesiems asmenims A. N. ir Vilkaviškio 1-ojo notarų biuro notarei R. V. dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu bei palikimo priėmimo pripažinimo iš dalies neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė A. S. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) atnaujinti terminą ginčyti atsakovo R. N. priimtą J. N. palikimą iš dalies, 2001-11-14 ieškovės ir motinos T. N., mirusios (duomenys neskelbtini) , 2001-10-16 atsisakymus nuo palikimo, registro Nr. 5621 ir 4979; 2) pripažinti ieškovės 2001-11-14 atsisakymą nuo palikimo, registro Nr. 5621, ir T. N., mirusios (duomenys neskelbtini), 2001-10-16 atsisakymą nuo palikimo, registro Nr. 4979 negaliojančiais; 3) pripažinti atsakovo R. N. tėvo J. N. palikimo priėmimą iš dalies neteisėtu ir panaikinti iš dalies 2015-09-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 3421, dalyje dėl 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo ir dėl 5/24 dalies buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teises į 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės ir jos brolių - atsakovo bei trečiojo asmens A. N. - tėvui J. N., jie ir jų motina T. N. kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Tėvų valia visada buvo, kad po jų mirties visas jų turimas turtas vaikams atitektų po lygiai, po tėvo mirties motina paveldės tėvo turtą, o vėliau kai nebebus tėvų, vis tiek visas turtas vaikams atiteks po lygiai visiems trims vaikams. Tačiau vėliau, atsakovas neva dėl ekonomiškumo bei dėl paprastesnio 14,04 ha žemės sklypo valdymo, paprašė, kad laikinai ieškovė ir motina pasirašytų atsisakymus nuo joms priklausančių tėvo palikimo dalių. Ieškovė ir motina šiuos raštus suprato kaip įgaliojimą atsakovui, todėl pasirašė atsisakymus nuo palikimo atsakovo naudai, tikėjosi, kad atsakovas laikysis susitarimo ir vėliau, mirus motinai visi vaikai pasidalins tėvų turtą į tris lygias dalis. Atsakovas į žemės sklypą savo nuosavybės teisės neregistravo ir, kol motina buvo gyva, jokių ginčų dėl to nebuvo. Žemė buvo laikoma tėvo nuosavybe, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo laikomas motinos nuosavybe, butą motina valdė ir juo naudojosi. Po motinos mirties, atsakovas, pažeisdamas susitarimą, 2015 m. rudenį įregistravo nuosavybės teises į ¾ žemės sklypo bei 13/24 dalis buto. Ieškovė pasirašė atsisakymą nuo tėvo palikimo dalies atsakovo naudai tik su sąlyga, kad po motinos mirties ieškovė atgaus tėvo turto dalį ir pasidalins turtą po lygiai. Nei ji, nei motina, jeigu būtų žinojusios, jog atsakovas nesilaikys susitarimo tėvų turtą pasidalinti lygiomis dalimis, o sieks užvaldyti turtą, nebūtų pasirašiusios atsisakymo nuo palikimo. Jos patikėjo atsakovu. Nesuprato atsisakymo teisinių pasekmių, nes nebuvo aiškus atsisakymo objektas. Atsakovo pareiškime notarei nurodytas tik žemės sklypas, apie butą nebuvo net kalbos, todėl nesuprato ko atsisako, nes neturi teisinio išsilavinimo, o motina buvo sutrikusi po tėvo mirties, dėl seno amžiaus ir dėl ligų turėjo suvokimo problemų. Ieškovės nuomone, atsisakymas nuo palikimo turi būti panaikintas CK 1.90 bei 1.91 straipsnių pagrindu. Tik 2015 metais ieškovė sužinojo apie pažeistas teises ir tai, kad atsakovas ją ir motiną suklaidino ir apgavo, todėl CK 5.8 straipsnyje nustatytas terminas turi būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.).Grąžinus atsisakytos tėvo palikimo dalies, ieškovei kaip pirmos eilės įpėdinei priklauso 1/3 žemės sklypo ir buto, kurie priklausė mirusiam jos tėvui. Mirusio tėvo palikimo priėmimo teisė pripažintina iš dalies neteisėta, todėl iš dalies naikintinas ir 2015-09-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 3421.Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir motina palikimo atsisakė laisva valia. Jeigu būtų susitarimas dėl laikino atsisakymo, tai palikimo turėjo atsisakyti ir trečiasis asmuo. Tačiau palikimo jis neatsisakė, tik nesutvarkė savo paveldėjimo dalies, o tai reiškia, kad į tris lygias dalis turto dalinti negalima. Ieškovė nepagrįstai ginčija motinos atisakymą nuo palikimo, nes ieškovė negali reikšti reikalavimo kito asmens vardu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad suklydimas buvo esminis. Ieškovė praleido 10 metų ieškinio senaties terminą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atmetė ieškinio dalį dėl T. N., mirusios (duomenys neskelbtini), 2001-10-16 atsisakymo nuo palikimo, notarinio registro Nr. 4979, pripažinimo negaliojančiu; pripažino ieškovės 2001-11-14 atsisakymą nuo palikimo po J. N. mirties, notarinio registro Nr. 5621, negaliojančiu; pripažino atsakovo tėvo J. N. palikimo priėmimą neteisėtu ir panaikino 2015-09-25 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 3421; priteisė iš atsakovo ieškovei 65 Eur žyminį mokestį, 550 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovės atsakovui 300 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovės ir iš atsakovo valstybei po 23,50 Eur žyminiam mokesčiui ir po 10,25 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti. Teismas nustatė, kad po šalių tėvo J. N. mirties (duomenys neskelbtini) su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į Vilkaviškio rajono 1-jo notarų biuro notarę 2001-10-16 kreipėsi atsakovas, 2001-11-28 su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi trečiasis asmuo. Ieškovė nuo jai priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies atsakovo naudai atsisakė 2001-11-14 pareiškimu. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams po J. N. mirties nebuvo išduotas, nes įpėdiniai toliau jokių veiksmų neatliko, todėl mirusiojo J. N. paveldėjimo byla nėra užbaigta. Po J. N. sutuoktinės T. N. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą 2015-02-11 kreipėsi mirusiosios vaikai - ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo, kuriems 2015-02-11 išduoti paveldėjimo liudijimai į T. N. priklausiusį turtą - žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto santuokoje su mirusiuoju J. N.. 2015-06-17 atsakovui išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kuriuo patvirtinama, kad J. N., mirusiam 2001-06-02, nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto santuokoje su T. N.. 2015-09-11 atsakovui išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu atsakovas įgijo daiktines teises į 1/6 buto ir 1/3 dalį žemės. 2015-09-25 atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į ¾ dalis nurodyto turto, atsisakius nuo palikimo jo naudai mirusiojo sutuoktinei T. N. ir ieškovei.Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl mirusios J. N. įpėdinės T. N. atsisakymo priimti palikimą pripažinimo negaliojančiu. Teismas nurodė, kad ieškovė negali ginčyti už mirusiąją T. N. jos valios atsisakyti priimti palikimą atsakovo naudai, kurią ji išreiškė būdama gyva, nes veiksmai nuspręsti priimti ar ne palikimą yra asmeninio pobūdžio.Teismas nurodė, kad ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino. Apie savo pažeistą teisę ieškovė turėjo sužinoti ir sužinojo, kai 2015-02-11 pateikė pareiškimą notarės kontorai dėl palikimo priėmimo po motinos T. N. mirties 2014-11-13, kuriame, notarei patikslinus duomenis apie mirusiosios vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, paaiškėjo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje, tėvams esant gyviems buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors daiktinės teisės ir įregistruotos motinos T. N. vardu, ir buto dalies paveldėjimo klausimas turėjo būti sprendžiamas priimant palikimą po tėvo J. N. mirties. Teismo vertinimu, kadangi apie savo teisę paveldėti tėvui J. N. priklausiusią buto dalį ieškovė sužinojo 2015-02-11, t. y. pareiškimo priimti palikimą po motinos T. N. mirties pateikimo notarinei kontorai dieną (CPK 176 str. 1 d.), nuo tada turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Teismas konstatavo, kad ieškinys teismui pateiktas 2015-12-01, nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino.Teismas, pasisakydamas dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu, nurodė, kad mirusiojo J. N. įpėdiniai suvokė, kad butas, registruotas T. N. vardu, yra jos asmeninė nuosavybė ir gali būti paveldėtas tik po jos mirties. Atsakovas, teikdamas prašymą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, tikėtina, kad dėl šios priežasties, prašyme jis nurodė paveldimą tėvo turtą - tik žemę, esančią (duomenys neskelbtini), į kurią jam buvo atkurtos nuosavybės teisės. Per J. N. palikimo priėmimo terminą, T. N. gyveno bute, jį savo asmeniniu turtu, todėl ir vaikams tikėtina negalėjo būti žinoma, kad tėvų turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nurodė, kad ieškovė, pasitikėdama broliu ir motina, pasitraukė iš paveldėjimo po tėvo mirties, nesitikėdama radikalių pasekmių ir esminiai suklydusi dėl paveldimo objekto. Teismas pripažino, kad visiškai atsisakyti paveldėjimo po tėvo mirties ieškovė valios neturėjo, tik suklydo dėl atsisakymo esmės, jo dalyko. T. N. ir ieškovei atsisakius palikimo po tėvo J. N. mirties atsakovo naudai, teismas pripažino, kad tarp šalių ir motinos T. N. egzistavo susitarimas, kad po tėvo ir sutuoktinio mirties ieškovė ir T. N. atsisakys paveldėti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo naudai. Teismas ieškovės atsisakymą nuo palikimo teismas pripažino negaliojančiu visa apimtimi CK 1.90 straipsnio pagrindu.Teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti atsisakymą nuo palikimo remiantis CK 1.91 straipsniu, kadangi sprendė, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovas ją suklaidino dėl sandorio aplinkybių. Teismas nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Nuginčijus teisę, paneigiamas ir ją patvirtinusio dokumento teisėtumas. Ieškovė ginčijo ne tik paveldėjimo teisę, bet ir reiškė atskirą reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo atsakovui išdavimo. Pripažinęs atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu, teismas nurodė, kad asmeninės nuosavybės teisių pripažinimas į tam tikras dalis nekilnojamo turto, nenagrinėtinas, nes paveldėto turto dalys, panaikinus atsisakymą nuo palikimo, bus nustatytos priimant palikimą.Nustatydamas tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, teismas pripažino pagrindiniu reikalavimą dėl ieškovės ir jos motinos atsisakymų nuo palikimo pripažinimo negaliojančiais, o visus kitus reikalavimus išvestiniais, todėl patenkinus reikalavimą pripažinti ieškovės atsisakymą nuo palikimo negaliojančiu, o atmetus reikalavimą dėl T. N. atsisakymo nuo palikimo, teismo vertinimu, patenkintų ir atmestų reikalavimų yra po lygiai, todėl iš šalių po lygiai turi būti priteistos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašė pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti T. N. (mirusios (duomenys neskelbtini)) 2001-10-16 atsisakymą nuo palikimo, notarinio registro Nr. 4979, negaliojančiu, ir tenkinti šį ieškinio reikalavimą bei priteisti visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Reikalavimo teisė yra materialinio teisinio pobūdžio, todėl po fizinio asmens mirties pereina jo teisių perėmėjams materialinės teisės normų nustatyta tvarka. Ieškovė yra mirusiosios T. N. įpėdinė, todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, turi teisę ginčyti mirusios savo motinos T. N. atsisakymą priimti palikimą atsakovo naudai CK 1.90 straipsnio pagrindu; Nebuvo aiškus ginčijamų atsisakymų objektas. Notarė R. V. negalėjo pasakyti, kad būtų išaiškinusi ieškovei ar ieškovės motinai ko yra atsisakoma. Ginčijamų atsisakymų metu 2001 m. buvo nurodytas tik paveldimas žemės sklypas, jokio buto nebuvo nurodyta, nors notarei buvo žinoma mirusiojo gyvenamoji vieta. Butas nebuvo įtrauktas į paveldimą J. N. turtą. Nei ieškovė, nei jos motina negalėjo žinoti, kad 2001 m. jos atsisako teisių į minėto buto dalį. Ieškovė ir jos motina nesuprato atsisakymo pasekmių, atsisakymo objektas irgi buvo neaiškus. Analogiškai kaip ieškovė, suklaidinta buvo ir T. N., dėl to jos atsisakymas nuo palikimo taip pat naikintinas;Kad ieškovės motina T. N. pasirašydama sandorį dėl atsisakymo priimti palikimą suklydo dėl šio sandorio esmės įrodo ir tai, kad T. N. laikė butą savo nuosavybe, jį valdė ir naudojosi. Ieškovės motina T. N. ginčijamo atsisakymo metu jau buvo garbingo amžiaus 83 metų, nuo 2000 m. turėjo sveikatos problemų, sirgo lėtiniu smegenų kraujotakos sutrikimu, išeminė širdies liga, prieširdžių virpėjimu, kojų arterijų ateroskleroze, cukriniu diabetu, katarakta. Tai svarbu sprendžiant jos gebėjimą tinkamai suprasti ginčijamo atsisakymo pasekmes; Ieškovė ir jos motina atsisakė palikimo atsakovo naudai suklaidintos, apgautos atsakovo dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių, neturėjo aiškios informacijos ir laisvos valios. Ieškovė ir jos motina neteisingai suvokė sudaromą sandorį (atsisakymą nuo palikimo), jo turinį, objektą, pasekmes, nes buvo tyčia suklaidintos atsakovo, galvojo, kad tai tik laikinas atsisakymas ir susijęs tik su žemės sklypo patogesniu naudojimu, galimybėmis perduoti naudoti žemės sklypą kitiems asmenims. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovės ieškinys buvo patenkintas ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį ir pripažinti, kad ieškovės atsisakymas nuo palikimo po J. N. mirties yra galiojantis bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Ieškovės atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tėvo mirties datos, o ne nuo motinos mirties datos, todėl teismas nepagrįstai ieškovei atnaujino senaties terminą.Teismo argumentas, jog nebuvo prašoma taikyti senaties terminą yra nepagrįstas. Senatį prašė taikyti ne tik atsakovas, bet ir tretieji asmenys;Ieškovė savo atsisakymą pas notarą valingai priėmė 2001-11-14, jai buvo išaiškintos atsisakymo teisinės pasekmės, todėl atsisakymas buvo teisėtas ir pagrįstas. Teiginys, kad ieškovė buvo apgauta ir sandorį sudarė suklydimo įtakoje yra nepagrįsta ir visiškai neįrodyta. Be to, nuo 2011 metų motinai buvo nustatyta silpnaprotystė ir ji negalėjo suprasti savo veiksmų bei adekvačiai bendrauti su aplinkiniais. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2015 m.;Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad T. N. buvo nesąmoninga, nes nuo 2011 metų jai nustatyta silpnaprotystė tik patvirtina ieškinio reikalavimus dėl sandorio panaikinimo ir visai nepaneigia liudytojų parodymų.Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad motinos T. N. palikimo atsisakymas buvo teisėtas ir pagrįstas, ieškovės teiginiai, kad motina buvo apgauta ir sandorį sudarė suklydimo įtakoje yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atsakovas prašė palikti galioti ieškovės skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. N. prašė ieškovės apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo objektą, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl T. N. atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu.Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. N. prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime iš esmės pritarė ieškovės apeliacinio skundo argumentams ir papildomai nurodė tokius motyvus:Atsakovas ginčija senaties termino atnaujinimą, tačiau teismas sprendimą motyvavo ne atnaujinimu, bet apskritai senaties termino pradžios vėlesniu momentu, kai ieškovė sužinojo apie pažeistas teises ir atitinkamai pagrįstai netaikė ieškinio senaties, nes ji nebuvo praleista;Tik 2015-02-11 paaiškėjo, kad pasirašant palikimo atsisakymo sandorį nebuvo ieškovei išaiškinta, kas sudaro palikimą, t. y. kad yra atsisakoma ne tik nuo žemės sklypo, bet taip pat ir nuo buto.Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė R. V. su apeliacinio skundo reikalavimu pripažinti T. N. atsisakymą nuo J. N. palikimo negaliojančiu nesutiko. Notarės nuomone, teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą ir teisingai atmetė ieškinį dalyje dėl mirusios T. N. atsisakymo. Teigti, kad T. N. suklydo tik todėl, kad notarė neatliko to, ką privalo padaryti pagal įstatymą, yra visiškai nepagrįsta. Tai, kad palikimą priimantis atsakovas, palikimo priėmimo dieną savo pareiškime nenurodė visų nekilnojamųjų daiktų, o tik žemės sklypą, nedaro palikimo priėmimo neteisėtu. Įpėdinis vėliau sužinojęs, kad yra dar ir kito turto, kurio jis nenurodė, gali papildyti savo pareiškimą, nurodydamas ir kitą turtą. Dėl šio motyvo negalima teigti, kad pati T. N. nežinojo, kad jos vardu įregistruotas butas, įgytas santuokoje, neįeina į palikimą (paveldimo turto sudėtį).Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė R. V. prašė atsakovo apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:Ieškovė, prašydama atnaujinti terminą ginčyti savo ir mirusios motinos atsisakymus nuo palikimo, pati pripažino, kad terminą praleido. Pagal CK 5.8 str. ginčyti palikimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ieškovė galėjo per 1 metus nuo palikimo atsiradimo dienos (2001 m. birželio 2 d.) arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė atsakovas, bet ne nuo tos dienos kai atsakovas gavo paveldėjimo teisės liudijimą;Termino atnaujinimas ginčyti atsakovo iš dalies priimtą J. N. palikimą yra neteisėtas, nes nesukels jokių teisinių pasekmių;Jeigu ir buvo įpėdinių susitarimas dėl paveldimo turto, kaip teigia ieškovė, jis prieštaravo 1964 m. CK 591 str. ir CK 5.60 str., kuriais įstatymo leidėjas imperatyviai nustatė, jog neleidžiama atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Įpėdinių išankstinis tarpusavio susitarimas prieštarauja minėtam įstatymo imperatyvui. Tokios atsisakymo nuo palikimo sąlygos pagal įstatymą negalioja, negali ir nesukelia jokių teisinių padarinių, todėl susitarimo faktu ieškovė byloje remtis negali, jis negali būti pripažintas įrodymu teisme. Iš ne teisės - teisė nekyla. Dėl to ar asmuo suklydo ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo (LAT 2001-09-05 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-745/2001);Pripažinęs ieškovės atsisakymą nuo palikimo negaliojančiu ir nustatęs, kad ji yra priėmusi palikimą, teismas netinkamai taikė iš to atsirandančias pasekmes atsakovo atžvilgiu, tai yra netinkamai taikė CK 5.9 str. materialines teisės normas;Ieškovė turėjo žinoti apie abiejų savo tėvų turtą, nes tai yra jos artimų žmonių, o ne svetimų asmenų turtas ir prieš išreikšdama savo valią atsisakyti nuo tėvo palikimo, esant bent menkiausiai abejonei ieškovė privalėjo išsiaiškinti abejones.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje nustatyta, kad po šalių tėvo J. N. mirties (duomenys neskelbtini) su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į Vilkaviškio rajono 1-jo notarų biuro notarę 2001-10-16 kreipėsi atsakovas R. N., 2001-11-28 su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi trečiasis asmuo A. N.. Ieškovė A. S. nuo jai priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies atsakovo naudai atsisakė 2001-11-14 pareiškimu. T. N., J. N. sutuoktinė, 2001-10-16 pareiškimu atsisakė nuo jai priklausančios paliko dalies sūnaus R. N. naudai. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams po J. N. mirties nebuvo išduotas, nes įpėdiniai toliau jokių veiksmų neatliko, todėl mirusiojo J. N. paveldėjimo byla nėra užbaigta. Po J. N. sutuoktinės T. N. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą 2015-02-11 kreipėsi mirusiosios vaikai - ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo, kuriems 2015-02-11 išduotas liudijimas, kad T. N. palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai. Palikimą sudarė T. N. priklausęs turtas - žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto santuokoje su mirusiuoju J. N.. 2015-06-17 atsakovui išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kuriuo patvirtinama, kad J. N., mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto santuokoje su T. N.. 2015-09-11 atsakovui išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu atsakovas įgijo daiktines teises į 1/6 buto ir 1/3 dalį žemės. 2015-09-25 atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) į ¾ dalis nurodyto turto, atsisakius nuo palikimo jo naudai mirusiojo sutuoktinei T. N. ir ieškovei.Ieškovė ginčija jos pačios 2001-11-14 atsisakymą nuo palikimo bei T. N., mirusios (duomenys neskelbtini), 2001-10-16 atsisakymą nuo palikimo ir pašo juos pripažinti negaliojančiais CK 1.90 str. ir 1.91 str. pagrindu, kaip sudarytus dėl apgaulės ir suklydimo.

Dėl ieškinio senaties

R. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškovei ieškinio senaties terminą neteisingai interpretuodamas galiojančius įstatymus. Apeliantas nesutinka su tuo, kad ieškovė apie savo pažeistą teisę sužinojo tik 2015-02-11, pateikdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, kadangi CK 5.3 str. nurodyta, kad palikimo atsiradimo laikas yra palikėjo mirties momentas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad baigiamosiose kalbose atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, teismo argumentas, kad nebuvo prašoma taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas.Nagrinėjamojoje byloje paveldėjimo santykiai atsirado galiojant 1964 metų Civiliniam kodeksui. 1964 m. CK nenustatyta specialių ieškinio senaties terminų iš paveldėjimo santykių atsiradusių teisių teisminei gynybai, todėl atsisakymui nuo palikimo ginčyti buvo taikomas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas (1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis). CK 5.8 straipsnyje paveldėjimo teisei ginčyti nustatytas trumpesnis ieškinio senaties terminas: asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kai ieškinys dėl atsisakymo nuo palikimo, įvykusio galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, yra reiškiamas jau įsigaliojus CK (2001 m. liepos 1 d.), dėl ieškinio senaties termino turi būti sprendžiama vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu (toliau- Įgyvendinimo įstatymas). CK taikymas paveldėjimo santykiams reglamentuotas Įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje; pagal 38 straipsnio 2 dalį CK 5.8 straipsnis taikomas, jeigu, įsigaliojus šiam kodeksui, dar nebuvo pasibaigęs šio kodekso 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ši Įgyvendinimo įstatymo norma turi būti taikoma kartu su to paties įstatymo 10 straipsniu, kuriame įtvirtintos bendrosios ieškinio senaties terminų taikymo taisyklės įsigaliojus naujajam CK. Taikydamas ieškinio senatį teismas turi nustatyti termino pradžios momentą, o kai terminas praleistas - įvertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą ir svarstyti jo atnaujinimo klausimą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009).Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad J. N. mirė (duomenys neskelbtini) (palikimo atsiradimo laikas) ir nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus Civiliniam kodeksui nebuvo pasibaigęs CK. 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju taikytinas CK 5.8 nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas neteisingai taikydamas šią teisės normą klaidingai nustatė ieškinio senaties pradžią. Teismas nurodo, kad ieškovė apie savo pažeistą teisę sužinojo, kai 2015-02-11 pateikė pareiškimą notarės kontorai dėl palikimo priėmimo po motinos T. N. mirties 2014-11-13, kuomet paaiškėjo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje, tėvams esant gyviems buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Iš J. N. paveldėjimo bylos matosi, kad po jo mirties palikimą priėmė R. N. ir A. N.. Kaip nurodyta, palikimas atsirado po J. N. mirties – (duomenys neskelbtini), ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji nežinojo apie palikimo atsiradimą ar jai nebuvo žinoma, kad atsakovas yra priėmęs palikimą 2001 m. spalio 16 d. pareiškimu, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad 2015-12-01 pateikdama ieškinio pareiškimą teismui ginčyti atsisakymus nuo palikimo ieškovė buvo praleidusi ieškinio senaties terminą.CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovas pirmosios instancijos teisme savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė praleidusi ieškinio senaties terminą ginčyti atsisakymus nuo palikimo, o termino atnaujinimas ginčyti R. N. iš dalies priimtą J. N. palikimo priėmimą yra neteisėtas, nes nesukels jokių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas neakcentavo ar atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, tačiau iš nurodytų duomenų matosi, kad atsakovas nurodė materialinės teisės normas ir aplinkybes, kurių pagrindu darė išvadą apie ieškinio senaties termino praleidimą. Teisėjų kolegija, bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjusi žodinio proceso tvarka, daro išvadą, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ir nesant svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo, atsakovui prašant taiko ieškinio senatį ir ieškinį atmeta pritaikius ieškinio senatį (CK 1.131 str. 1 d.)Dėl atsisakymų nuo palikimo ginčijimo CK 1.90, 1.91 straipsnių pagrindaisLietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek CK 1.90, tiek ir 1.91 straipsniai reglamentuoja ginčijamų sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimą negaliojančiais. Pagal CK 1.90 straipsnį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminę reikšmę, kai suklysta dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas laikomas esminiu ir tuo atveju, kai viena šalis, neturėdama tikslo apgauti, suklaidino kitą šalį dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, kitų aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007).Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu T. N. atsisakymą negaliojančiu atmetė tuo pagrindu, kad ieškovė negali ginčyti už mirusiąją T. N. jos valios, kurią ji išreiškė būdama gyva. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, kadangi reikalavimo teisė yra materialinio teisinio pobūdžio, todėl po fizinio asmens mirties ši teisė pereina jo teisių perėmėjams materialinės teisės normų nustatyta tvarka. Kadangi ieškovė turi teisę ginčyti mirusios motinos T. N. atsisakymą nuo palikimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl materialinės teisės normų taikymo sprendžiant ginčą tiek dėl ieškovės, tiek dėl T. N. sudarytų vienašalių sandorių.Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, pasitikėdama broliu ir motina, pasitraukė iš paveldėjimo po tėvo mirties, nesitikėdama radikalių pasekmių ir esminiai suklydusi dėl paveldimo objekto. Teismas pripažino, kad ieškovė visiškai atsisakyti paveldėjimo po tėvo mirties valios neturėjo, tik suklydo dėl atsisakymo, jo dalyko. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas, neva dėl ekonomiškumo bei paprastesnio 14,04 ha žemės sklypo valdymo, paprašė, kad laikinai ji ir motina pasirašys atsisakymus nuo joms priklausančių tėvo J. N. palikimo dalių, atsisakymą nuo palikimo suprato kaip įgaliojimą tvarkyti žemę, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šie ieškovės argumentai neįrodo, kad vienašalio sandorio sudarymo metu ieškovė neteisingai suvokė sandorį. Kaip matyti iš A. S. 2001-11-14 atsisakymo teksto, ieškovė atsisakė nuo jai priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies, mirus (duomenys neskelbtini) tėvui N. J., jo sūnaus N. R. naudai. Ieškovė savo ranka padariusi įrašą, kad atsisakymo pasekmės jai išaiškintos ir pasirašiusi. Atsisakymas nuo palikimo – vienašalis sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Kaip nurodyta CK 5.60 straipsnio 1 dalyje, įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Notarė R. V. patvirtino, kad ši imperatyvi teisės norma ieškovei buvo išaiškinta, nes negalima vieną daiktą paveldėti, o nuo kito – atsisakyti. Todėl atmestinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad butas nebuvo įtrauktas į paveldimą J. N. turtą, todėl nei ieškovė, nei jos motina negalėjo žinoti, kad 2001 m. jos atsisako teisių į minėto buto dalį. Kaip minėta, įstatyme nėra reglamentuota, kad paveldėtojai kreipdamiesi į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo, nurodytų visą turtą, esantį palikėjo vardu, įpėdiniui gali būti ir nežinoma viso turto sudėtis, todėl jam žinomą įpėdinio turtą palikėjas gali nurodyti ir vėliau. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei esant aukštojo išsilavinimo, pasirašant atsisakymą nuo palikimo jai buvo 47 metai, todėl būdama atidi ir rūpestinga turėjo galimybę pasidomėti turtu, likusio po tėvo N. mirties. Ieškovė ir jos motina T. N. pasirašė atsisakymus nuo joms priklausančios palikimo dalies po tėvo N. mirties, o ne dėl tam tikros turto dalies, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė ar jos motina nesuprato pasirašytų dokumentų esmės.Nors ieškovė ginčija ir motinos T. N., mirusios (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo palikimo, tačiau kaip matyti, dėl paveldimo turto iki pat motinos mirties ginčo nebuvo. T. N., atsisakiusi nuo palikimo, nesiėmė jokių veiksmų, kad pakeisti savo valią. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamo atsisakymo metu T. N. buvo 83 metų ir turėjo sveikatos problemų, kurios galimai turėjo įtakos sprendžiant jos gebėjimą tinkamai suprasti ginčijamo atsisakymo pasekmes, tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta, nes į bylą nėra pateikta įrodymų, kad T. N. pasirašydama ginčijamą atsisakymą, nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek T. N., tiek ieškovė sutiko su atsisakymu nuo palikimo, suprato atsiradusias pasekmes, leido joms kilti ir šių pasekmių neginčijo keturiolika metų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė ar T. N. suklydo.Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė ir jos motina buvo suklaidintos, apgautos atsakovo dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių, neturėjo aiškios informacijos ir laisvos valios. Ieškovė ir jos motina neteisingai suvokė sudaromą sandorį, jo turinį, objektą, pasekmes, nes buvo tyčia suklaidintos atsakovo, galvoto, kad tai tik laikinas atsisakymas ir susijęs su žemės sklypo patogesniu naudojimu, galimybėmis perduoti naudoti žemės sklypą kitiems asmenims. Šių duomenų pagrindu ieškovė prašė naikinti atsisakymus nuo palikimo CK 1.91 straipsnių pagrindu. Atsakovas su ieškovės nurodytais argumentais nesutiko ir kadangi į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų apgavęs ar tyčia suklaidinęs ieškovę ir jos motiną, todėl naikinti vienašalių sandorių, kaip sudarytų dėl apgaulės nebuvo teisinio pagrindo.Lietuvis Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Civilinės apyvartos dalyvių veiksmai grindžiami autonomijos principu, jie gali laisvai disponuoti savo civilinėmis teisėmis tiek, kiek šios laisvės nevaržo imperatyviosios įstatymo normos (CK 1.137 straipsnis). Asmuo turi teisę nuspręsti, kam po mirties atiteks jo turtas (palikimas). Mirusio fizinio asmens palikimą sudarančių turtinių ir kai kurių neturtinių teisių perėjimo įpėdiniams taisyklės yra įtvirtintos įstatyme - CK penktosios knygos normose. Fizinis asmuo gali išreikšti savo valią dėl paveldėjimo, sudarydamas testamentą, ir patvarkyti paveldėjimo santykius kitaip, negu nustatyta įstatyme: palikti turtą savo nuožiūra pasirinktiems įpėdiniams, suteikti teisę paveldėti arba ją atimti (CK 5.19 straipsnis). Jeigu asmuo nesudaro testamento, preziumuojama, kad jo valią atitinka tokie paveldėjimo santykiai, kokie nustatyti įstatymo. Sprendžiant ginčus dėl palikimo prioritetas turi būti teikiamas palikėjo, o ne įpėdinių valiai, palikėjo valia neturi būti paneigta ar iškreipta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2009). Iš šio išaiškinimo seka, kad įpėdiniai negali pakeisti įstatymu nustatytos paveldėjimo tvarkos. Kadangi J. N. testamento nesudarė, o ieškovė neįrodė, kad atsisakymu nuo palikimo pasirašė įgaliojimą tvarkyti žemę, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad J. N. valią atitiko tokie paveldėjimo santykiai, kokie nustatyti įstatymu.Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldimo turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminami vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007), todėl tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui R. N. buvo išduotas 2015-09-25, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė buvo suklaidinta ar apgauta ir dėl to nėra pagrindo paveldėjimo teisės liudijimo pripažinti neteisėtu. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl T. N., mirusios (duomenys neskelbtini), 2001-10-16 atsisakymo nuo palikimo, notarinio registro Nr. 4979, pripažinimo negaliojančiu, paliekama nepakeista. Kita teismo sprendimo dalis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies naikinamas, priimant naują sprendimą – ieškinį atmesti, todėl yra pagrindas perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl ieškinį atmetus yra pagrindas iš ieškovės priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.)Ieškovė paduodant ieškinio pareiškimą yra sumokėjusi 130 Eur žyminį mokestį, likusios 47 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą pirmosios instancijos teismas 2015-12-03 atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo. Kadangi ieškinys atmestas, nesumokėtą žyminio mokesčio dalį ir 20,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra pagrindas priteisti iš ieškovės (CPK 96 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas R. N., paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio bei advokatui P. 2016 m. rugpjūčio 18 d. už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 300 Eur (pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 869305). Taip pat atsakovas R. N. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 869309, iš kurio matosi, kad advokatui V. P. 2016 m. rugsėjo 8 d. sumokėjo 150 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrindas atsakovui priteisti 491 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.Taip pat iš atsakovės priteisiama 5,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str. 2 d.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nuspendžia :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl T. N., mirusios (duomenys neskelbtini), 2001-10-16 atsisakymo nuo palikimo, notarinio registro Nr. 4979, pripažinimo negaliojančiu, palikti nepakeistą, kitą sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. N. a. k(duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei bei 20,30 Eur (dvidešimt eurų 30 euro centų) išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. N. a. k. (duomenys neskelbtini) 491 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 5,36 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėVirginija LozoraitytėIzolda Nėnienė