Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus, Algimanto Valantino,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2016 m. balandžio 25-26 d. veika) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2016 m. liepos 29-30 d. veika) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2016 m. rugpjūčio 4-5 d. veika) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės subendrintos bausmės iš dalies pridedant visas švelnesnes, ir G. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš G. B. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudotos nusikaltimo priemonės: automobilio „Seat Alhambr“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 690 eurų.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra išteisintas G. K., tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. B. (toliau – ir G. B. arba nuteistasis) pripažintas kaltu ir nuteistas:

1.1. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad būdamas organizatoriumi, parengdamas nusikalstamas veikas ir joms vadovaudamas, davė nurodymus vykdytojui V. S. (toliau – ir V. S.), kuris Suomijos Respublikos Helsinkio apylinkės teismo 2016-10-15 nuosprendžiu yra nuteistas, neteisėtai gabenti labai didelį kiekį įgytų psichotropinių medžiagų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu, o būtent: jis, veikdamas kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu V. S. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2016 m. balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, davė nurodymą V. S., jam užregistravus savo vardu automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką nugabenti 25 581 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurio koncentracija ne mažesnė kaip 47 % (ne mažiau kaip 12023,07 g). V. S., vykdydamas organizatoriaus nurodymus, 2016 m. balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, užregistravo automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu, po to G. B. nurodymu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, laikotarpiu iki 2016-06-25, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, minėto automobilio dugno konstrukcijoje paslėpė 25 581 g miltelių, kuriuose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurio koncentracija ne mažesnė kaip 47 % (ne mažiau kaip 12023,07 g), ir 2016-06-25 ir tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, minėtą automobilį paliko automobilių stovėjimo aikštelėje prie Kauno pilies adresu (duomenys neskelbtini), po to G. B. nurodė V.S. šia transporto priemone vykti iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką, taip pat sutarė, kad, darant suplanuotą nusikalstamą veiką, palaikys ryšį mobilaus ryšio telefonais tikslu geriau koordinuoti savo veiksmus bei finansavo V. S. kelionės išlaidas duodamas jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pinigų, o V. S. automobiliu „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-06-25, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vykdydamas organizatoriaus G. B. nurodymą, neteisėtai, neturint leidimo, iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną adresu (duomenys neskelbtini), lengvuoju automobiliu „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai nugabeno paslėpus automobilio dugno konstrukcijoje 25 581 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio koncentracija ne mažesnė kaip 47 % (ne mažiau kaip 12023,07 g), o 2016-06-26, apie 9.30 val., psichotropinę medžiagą Suomijos Respublikos teritorijoje surado automobilį patikrinę Suomijos muitinės pareigūnai;

1.2. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad būdamas organizatoriumi, parengęs nusikalstamas veikas ir joms vadovaudamas, davė nurodymus G. K. (toliau – ir G. K.), kuris nėra kaltas, neteisėtai gabenti labai didelį kiekį įgytų psichotropinių medžiagų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu, o būtent: jis, veikdamas kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu G. K., nežinojusiu apie daromas nusikalstamas veikas, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir būdamas organizatoriumi, 2016-07-29 davė nurodymą G. K. išsinuomoti automobilį, kad šis, jam nežinant, šiuo automobiliu iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką nugabentų 2 555 tabletes „Subutex 8 mg“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 20,44 g buprenorfino. G. K., vykdydamas organizatoriaus nurodymą, 2016-07-29 apie 19 val. Karmėlavoje, Kauno r., būdamas kartu su M. B. (toliau – ir M. B.), taip pat nežinojusiu apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB (duomenys neskelbtini) išsinuomavo automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apie 20.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), perdavė G. B., kurio nurodymu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys pakeitė automobilio variklio skyriuje buvusį akumuliatorių kitu ir pastarajame paslėpė 2 555 tabletes „Subutex 8 mg“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 20,44 g buprenorfino, ir apie 21.10 val. G. B. automobilį grąžino G. K., nurodydamas 2016-07-30 šia transporto priemone vykti iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką, taip pat sutarė, kad vykstant, palaikys ryšį mobilaus ryšio telefonais tikslu geriau koordinuoti savo veiksmus bei davė 300 Eur G. K. kelionės išlaidoms. 2016-07-30 apie 03.10 val. G. K., vykdydamas organizatoriaus nurodymus, kartu su M. B., taip pat nežinojusiu apie daromą nusikalstamą veiką, neteisėtai, neturint leidimo iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną adresu (duomenys neskelbtini), lengvuoju automobiliu „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino neteisėtai gabenti paslėptas automobilio variklio skyriuje esančio akumuliatoriaus slėptuvėje, 2 555 tabletes „Subutex 8 mg“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 20,44 g buprenorfino, kur 2016-07-30 apie 04.50 val. kelio Nr. 190 Biržai-Germaniškis 22 kilometre, psichotropinę medžiagą surado automobilį patikrinę Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto pareigūnai;

1.3. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas organizatoriumi, parengęs nusikalstamas veikas ir joms vadovaudamas, davė nurodymus vykdytojams R. V. B. (toliau – ir R. V. B.), R. B. (toliau – ir R. B.) ir A. V. (toliau – ir A. V.), kurie Suomijos Respublikos Helsinkio apylinkės teismo 2016-11-07 nuosprendžiu yra nuteisti, neteisėtai gabenti labai didelį kiekį įgytų psichotropinių medžiagų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Lietuvos Respublikos piliečiais R. V. B., R. B., A. V. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir būdamas šios grupės organizatoriumi, 2016-08-03 davė nurodymą R. V. B. iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką nugabenti 1 574 tabletes „Subutex 8 mg“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 12,592 g buprenorfino. R. V. B., vykdydama organizatoriaus nurodymus, 2016-08-04 apie 10.00 val., būdama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. B., kurio nurodymu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys automobilio variklio skyriuje esančio akumuliatoriaus viduje paslėpė 1 574 tabletes „Subutex 8 mg“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 12,592 g buprenorfino. Po to jis, 2016-08-04 apie 10.23 val. minėtą automobilį paliko tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nurodydamas R. V. B. ir R. B. šia transporto priemone vykti iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką, taip pat sutarė, kad, darant suplanuotą nusikalstamą veiką, palaikys ryšį mobilaus ryšio telefonais tikslu geriau koordinuoti savo veiksmus bei finansavo R. V. B. ir R. B. kelionės išlaidas duodamas jiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pinigų, o R. V. B. ir R. B. automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-08-04, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vykdydami organizatoriaus nurodymą, neteisėtai, neturint leidimo, iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kirsdami ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, lengvuoju automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno paslėpę automobilio variklio skyriuje esančio akumuliatoriaus viduje, 1 574 tabletes „Subutex 8 mg“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 12,592 g buprenorfino, ir 2016-08-05 minėtą automobilį R. V. B. perdavė A. V., adresu (duomenys neskelbtini), kur 2016-08-05 apie 10.00 val. psichotropinę medžiagą surado automobilį patikrinę Suomijos muitinės pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. B. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl apeliaciniame skunde nurodytų BPK 255, 256 straipsnių reikalavimų pažeidimų

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl BPK 255 straipsnio nuostatų pažeidimo, yra nepagrįsti. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apelianto skundo argumentus dėl BPK 256 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, pakeičiant dalį G. B. pareikšto kaltinimo.

7. Iš Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties matyti, kad teismui buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje G. B. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų, ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotų pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, padarymu (t. 8, b. l. 178-181). Iš kaltinamojo akto, kuris apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, turinio matyti, kad G. B. buvo kaltinamas visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padaręs iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje, būdamas tokios grupės organizatoriumi, parengdamas nusikalstamas veikas ir joms vadovaudamas; duodamas nurodymus Lietuvos Respublikos piliečiams: V. S. (2016 m. birželio 25–26 dienomis), G. K. (2016 m. liepos 29–30 dienomis) ir R. V. B., R. B., A. V. (2016 m. rugpjūčio 4–5 dienomis) neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu gabenti G. B. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgytus ir automobiliuose paslėptus labai didelius kiekius psichotropinių medžiagų (dviem atvejais – tabletes „Subutex 8 mg“, kuriose buvo nustatytas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – buprenorfino, ir vienu atveju – milteliai, kuriuose buvo nustatytas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino) (t. 8, b. l. 113–160).

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo G. B. bendrininkais pripažinti V. S. (pirma veika) ir R. V. B., R. B., A. V. (trečia veika) nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje, nes visi šie asmenys buvo sulaikyti ir nuteisti Suomijos Respublikoje. Iš byloje esančių Suomijos Respublikos Helsinkio apylinkės teismo nuosprendžių turinio matyti, kad apkaltinamasis nuosprendis už sunkų nusikaltimą susijusį su narkotinėmis medžiagomis V. S. buvo priimtas 2016 m. spalio 25 d., R. V. B., R. B., A. V. – 2016 m. lapkričio 7 d. (t. 6, b. l. 32–39; 45–61).

11. Taigi iš 9–10 punktuose išdėstytų duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje G. B. įtarimai įvykdžius nusikalstamas veikas bendrai su Suomijos Respublikoje sulaikytais Lietuvos Respublikos piliečiais V. S. (pirmoje veikoje) ir R. V. B., R. B. ir A. V. (trečioje veikoje) buvo pareikšti 2017-05-02, t. y. tuo metu, kai Suomijos Respublikoje sulaikytiems su psichotropinėmis medžiagomis asmenims: V. S. , R. V. B., R. B. ir A. V. jau buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai Suomijos Respublikoje (atitinkamai 2016-10-25 ir 2016-11-07). Nagrinėjamoje byloje G. B. nusikalstamo bendrininkavimo su Suomijos Respublikoje nuteistais Lietuvos Respublikos piliečiais faktai buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir tokie duomenys išdėstyti kaltinamajame akte (t. 8, b. l. 113–160). Todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. B. bendrininkais Suomijos Respublikoje nuteistus V. S., R. V. B., R. B. ir A. V., BPK 255 straipsnyje apibrėžtų bylos nagrinėjimo teisme ribų nepažeidė.

12. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, iš anksto neįspėjęs kaltinamojo, nustatė G. B. naują, kaltinime nenurodytą nusikalstamų veikų padarymo aplinkybę, kad byloje nenustatyti asmenys automobiliuose paslėpė psichotropines medžiagas pagal G. B. nurodymus, ir tuo pažeidė BPK 256 straipsnio nuostatas, reikalaujančias pranešti kaltinamajam apie teisme keičiamą kaltinime nurodytą veikos faktinę aplinkybę iš esmės skirtinga, ir kaltinamojo teisę į gynybą.

14. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo G. B. gynėjo skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kad nenustatyti asmenys psichotropines medžiagas automobiliuose paslėpė G. B. nurodymu, nuteistajam inkriminuota ir nurodyta kaltinamajame akte nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs iš esmės skirtingą nei kaltinamajame akte nurodytą veikos faktinę aplinkybę, apie tai turėjo nedelsdamas pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams, suteikiant kaltinamajam laiko pasirengti gynybai (BPK 256 straipsnis). Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teisme kaltinimo pakeitimo klausimas svarstomas nebuvo, o skundžiamo teismo nuosprendžio turinys liudija, kad teismas, nustatydamas naują faktinę aplinkybę (kad nenustatyti asmenys psichotropines medžiagas automobiliuose paslėpė G. B. nurodymu), jos bylos įrodymais nepagrindė. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokių įrodymų byloje ir nesurinkta. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, remiantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta aplinkybė, kad nenustatyti asmenys psichotropines medžiagas automobiliuose paslėpė G. B. nurodymu, byloje neįrodyta.

15. Dėl to, kas išdėstyta 12-14 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad visuose G. B. inkriminuotuose nusikalstamų veikų epizoduose nenustatyti asmenys psichotropines medžiagas automobiliuose „Kia Sportage“, „Seat Alhambra“ ir „Ford Galaxy“ paslėpė G. B. nurodymu, neatitinka bylos aplinkybių, todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina. Skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.

Dėl bylos aplinkybių ištyrimo ir įrodymų vertinimo

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tenkindama nuteistojo ir jo gynėjo prašymą iškviesti ir teisme apklausti liudytoją A. V., o taip pat ir liudytoją M. B. (šio liudytojo apklausti pirmosios instancijos teisme gynyba neprašė), ėmėsi visų įmanomų priemonių nustatyti šių liudytojų gyvenamąją ir buvimo vietą. Apeliacinės instancijos teismui nustatyti šių asmenų tikslią buvimo vietą nepavyko dėl objektyvių aplinkybių (t. 10, b. l. 221–239). Todėl teisėjų kolegija, išnaudojusi visas įmanomas galimybes iškviesi į teismą gynybos prašomus liudytojus, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių, nutarė įrodymų tyrimą baigti. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo G. B. bendrininkavimo su A. V. aplinkybės yra nustatytos byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma (liudytojų R. V. B., R. B. parodymai, rašytine bylos medžiaga, gauta iš Suomijos Respublikos teisėsaugos institucijų ir surinkta atliekant ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje). Gynybos prašomas apklausti M. B., kurio pirštų antspaudai buvo rasti ant pakuotės su psichotropinėmis medžiagomis, nagrinėjamoje byloje jokio procesinio teisinio statuso neturi. M. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo, jo parodymais apkaltinamasis nuosprendis G. B. negrindžiamas. Be to, minėta, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas G. B. iš kaltinimo pašalino BK 260 straipsnio 3 dalies alternatyvią veiką – psichotropinių medžiagų įgijimą, o taip pat ir jų slėpimą automobiliuose, todėl gynybos nurodomos aplinkybės, kurias galimai paliudytų M. B. (apie psichotropinių medžiagų įgijimą ar (ir) slėpimą), nėra susijusios su apeliacine tvarka nagrinėjamomis bylos aplinkybėmis, t.y. su nuteistojo G. B. dalyvavimu neteisėtame labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenime per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu. Nuteistojo G. B. dalyvavimas ir jo vaidmuo tokios nusikalstamos veikos padaryme yra nustatytas kitais nagrinėjamoje byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais.

21. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio, kuriame, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, yra išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti tiek nuteistąjį kaltinantys, tiek jį teisinantys įrodymai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino visus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus ir remiantis byloje surinktų įrodymų visetu darė išvadas dėl G. B. kaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pastebėjimais, kad skundžiamame teismo nuosprendyje ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, turinys iš esmės yra tapatus kaltinamajame akte nurodytam tokių duomenų turiniui. Tačiau teisėjų kolegija tokio nuosprendžio surašymo trūkumo nelaiko esminiu BPK nuostatų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, pažeidimu, nes ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys teisme buvo tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirti ir pagrįstai pripažinti patikimais bylos įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

22. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto skundo teiginius dėl negalimumo remtis apkaltinamajame nuosprendyje iš Suomijos Respublikos gautais procesiniais dokumentais. Užsienio valstybėse nagrinėjant baudžiamąsias bylas priimti nuosprendžiai ar kiti užsienio valstybių pareigūnų ar teismų surašyti dokumentai Lietuvos teismų nagrinėjamoje byloje laikomi įrodymais, jei šie dokumentai atitinka BK 20 straipsnyje numatytus leistinumo, sąsajumo, patikimumo (patikrinamumo) reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426-507/2016). Iš Suomijos Respublikos gauti duomenys šiuos reikalavimus atitinka: remiantis šiais duomenimis galima daryti išvadas apie byloje nustatinėtinas aplinkybes (sąsajumo reikalavimas); nėra jokio pagrindo teigti, kad gauti duomenys galėjo būti surinkti pažeidžiant baudžiamojo proceso principus ar nesilaikant žmogaus teisių apsaugos standartų (leistinumo reikalavimas); skirtinguose iš Suomijos Respublikos gautuose dokumentuose nurodyta reikšminga informacija sutampa tarpusavyje ir su duomenimis, surinktais atliekant procesinius veiksmus Lietuvoje (patikrinamumo reikalavimas). BPK nuostatų pažeidimu nelaikytina ir tai, kad byloje remtasi išverstomis į lietuvių kalba procesinių dokumentų kopijomis. Teismo daromų išvadų pagrindimas kopijose užfiksuotais duomenimis, kurių patikimumas nekelia abejonių, įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidžia.

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta 17-23 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visus bylos įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, dėl to apelianto argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos principo ir BPK įtvirtintų įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip prieštaraujantys bylos medžiagai.

Dėl kaltės, nusikaltimo dalyko ir baudžiamojo įstatymo taikymo

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyti trys neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimo automobiliuose įrengtose slėptuvėse per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu atvejai, iš kurių dviem atvejais labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų kontrabandos būdu buvo pergabentas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Suomijos Respubliką, ir vienu atveju tokio pobūdžio nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad visas šias nusikalstamas veikas organizavo G.B., o jas įvykdė: 2016 m. birželio 25-26 dienomis V. S., kuris už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis nuteistas Suomijos Respublikos Helsinkio apylinkės teismo 2016-10-25 nuosprendžiu; 2016 m. liepos 29-30 dienomis G. K., kuris skundžiamu teismo nuosprendžiu išteisintas, teismui pripažinus, kad jis nežinojo apie daromas nusikalstamas veikas ir 2016 m. rugpjūčio 4-5 dienomis R. V. B., R. B. ir A. V., kurie nuteisti Suomijos Respublikos Helsinkio apylinkės teismo 2016-11-07 nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas G. B. nusikalstamas veikas kvalifikavo: pirmoje veikoje – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2016 m. balandžio 25-26 d.); antroje veikoje – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2016 m. liepos 29-30 d.), trečioje veikoje – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2016 m. rugpjūčio 4-5 d.).

25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. B. kaltė padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis yra nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, neįrodyta. Teismas nenustatė, kad G. B. žinojo, jog automobiliuose, kuriais disponavo V. S., G. K., R. V. B., R. B. ir A. V., buvo neteisėtai gabenamos psichotropinės medžiagos. Taip pat teismas patikimais bylos įrodymais nenustatė BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo dalyko ir jo kiekio. Be to, nelogiška G. B. nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 24 straipsnio 4 dalį (veika padaryta 2016 m. liepos 29-30 dienomis), nes dėl šios nusikalstamos veikos G. K. buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir remiantis ja nustatytoms bylos aplinkybėms.

27. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-604/2014) yra išaiškinta, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 3 dalį už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą kyla nepriklausomai nuo neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną gabenamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio, bet kaltininkas turi suvokti, kad gabena būtent šias medžiagas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-530-693/2015). Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės.

28. Pirmosios instancijos teisme dėl pareikšto kaltinimo apklaustas G. B., priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, neneigė pažinojęs kaltinime nurodytus asmenis neteisėtai gabenusius psichotropines medžiagas iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką ir su jais asmeniškai bendravęs. Tačiau nuteistasis G. B. neigė žinojęs, kad automobiliuose, kuriais V. S., G. K., R. V. B. ir R. B. vyko iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką, buvo gabenamos paslėptos psichotropinės medžiagos. Nuteistasis G. B. prisipažino supratęs, kad V. S. ir G. K. siūlė vežti kontrabandą, tačiau manęs, kad tai yra juvelyriniai aukso dirbiniai. Nuteistojo teigimu, R. V. B. ir R. B. jis pasiūlė už piniginį atlygį iš Suomijos parvežti A. V., kuris neturi dokumentų. Nuteistasis nurodė visus veiksmus, susijusius su V. S., G. K., R. V. B. ir R. B. vykimu į Suomijos Respubliką ir A. V. pargabenimu iš Suomijos, atlikęs pagal asmens, vardu Darius, nurodymus ir už tokį tarpininkavimą gavęs piniginį atlygį. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs tokią gynybos pateiktą įvykio versiją, ją atmetė, motyvuodamas tuo, kad G. B. parodymai dėl įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklūs, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ji pagrįsta bylos medžiaga. Nagrinėjamoje byloje apklausti psichotropines medžiagas gabenę V. S., G. K., R. V. B. ir R. B., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, davė iš esmės G. B. kaltinančius parodymus. Visi minėti asmenys pagal nuotrauką atpažino G. B. kaip asmenį jiems prisistačiusiu svetimais vardais (,,Ž“ – G. K.; ,,R.“ – V. S. ir R. V. B. ir R.B.) ir pasiūliusiu už piniginį atlygį nuvykti į Suomijos Respubliką. Minėtų liudytojų, taip pat ir byloje apklaustų liudytojų M. B., A. B., M. S., A. G., J. S., U. J. parodymais nustatyta, kad G. B. aktyviai domėjosi automobiliais, kuriais buvo ketinama vykti į Suomijos Respubliką, asmeniškai jais rūpinosi (padėjo V. S. užregistruoti jo vardu automobilį ,,Kia Sportage“; nurodė G. K. išsinuomoti automobilį galingesniu varikliu ir pats disponavo G. K. išsinuomotu automobiliu ,,Seat Alhambra“ (važiavo juo, automobilį perdavė kitam asmeniui, po to jį grąžino G. K.); žinojo, kad sutuoktiniai R. V. ir R. B. naudojasi ,,Ford Galaxy“ automobiliu ir juo vyks į Suomijos Respubliką, padėjo kelionei išsinuomoti navigacinę įrangą). Taip pat byloje apkaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad G. B. mokėjo V. S., G. K., sutuoktiniams R. V. ir R. B. už jų kelionę į Suomijos Respubliką, patarė kelionei įsigyti naujas mobilaus ryšio operatoriaus SIM korteles, davė patarimus ir nurodymus, kaip elgtis tam tikrose situacijose, pats asmeniškai kontroliavo visų minėtų asmenų veiksmus (išvykimą iš Lietuvos Respublikos, jų judėjimą į Suomijos Respubliką ir šioje valstybėje). Tokios aplinkybės, be kita ko, nustatytos ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotais telefoniniais kontaktais tarp G. B. ir byloje minimų asmenų (skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išsamiai išdėstytas tokių telefoninių kontaktų, pokalbių, SMS žinučių laikas, jų turinys, todėl šiame procesiniame sprendime jis nekartojamas).

30. Byloje neginčijamai nustatyta, kad automobiliuose, kuriais G. K. V. S., R. V. B. ir R. B. vyko iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką, buvo įrengtos slėptuvės ir jose rastos paslėptos psichotropinės medžiagos, dviem atvejais – vaistinis preparatas „Subutex 8 mg“, kurio sudėtyse yra psichotropinė medžiaga – buprenorfinas, ir vienu atveju milteliai, kurių sudėtyje nustatytas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Iš 2016-07-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Seat Alhambra“, kurį vairavo G. K., akumuliatoriaus viduje buvo paslėptos 365 pakuotės „Subutex 8 mg“, kuriose viso 2 555 tabletės, jų sudėtyse nustatyta psichotropinės medžiagos – buprenorfino, kurio bendroji masė yra 20,440 g, buprenorfino kiekis vienoje tabletėje yra 0,008 g (specialisto išvada Nr. 140-(3788)-IS1-4440; t. 4, b. l. 29-30). Iš Suomijos muitinės nusikaltimų prevencijos linijos Helsinkio filialo gauto atsakymo į teisinės pagalbos prašymą matyti: kad 2016-08-05 Helsinkyje parkavimo aikštelėje muitinė konfiskavo 1574 vienetus Subutex 8 mg tablečių. Psichotropinės medžiagos (Suomijos surinktoje išankstinio tyrimo medžiagoje įvardijamos kaip narkotinės medžiagos) buvo paslėptos lengvojo automobilyje ,,Ford Galaxy“, su lietuviškais valstybiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) buvusio akumuliatoriaus viduje. Tyrimo metu nustatyta, kad minėtu automobiliu iš Talino į Helsinkį atvyko R. V. B. ir R. B. ir įvežė psichotropines medžiagas į šalį, automobilį su psichotropinėmis medžiagomis perdavė lietuviui A. V.. R. V. B., R. B. ir A. V. buvo sulaikyti po automobilio perdavimo; 2016-06-26 Helsinkyje konfiskuota 25 581 g metamfetamino partija. 26 vienetai vakuumuotų paketų buvo rasti V. S. vardu Lietuvoje registruotame automobilyje „Kia Sportage“ ((duomenys neskelbtini)) išardžius automobilio priekines sėdynes (po jomis buvo rastos dvejos durelės, atidarius dešinės pusės dureles, buvo rasti paketai su baltais milteliais) (t. 5, b. l. 76–79).

31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kas nuosprendyje nurodytuose automobiliuose pakeitė akumuliatorius ir juose paslėpė psichotropines medžiagas, nuteistojo G. B. biologiniai pėdsakai nei ant automobilių akumuliatorių, kuriuose buvo įrengtos slėptuvės, nei ant iš jų išimtų psichotropinių medžiagų pakuočių nerasti, ikiteisminio tyrimo metu atliktų kratų metu patalpose, kuriomis galėjo naudotis G. B., jokių draudžiamų medžiagų nerasta, byloje nėra jokios informacijos, kad G. B. būtų turėjęs tiek pinigų, jog būtų galėjęs finansuoti labai didelių psichotropinių medžiagų kiekių pirkimus, ir remiantis šiomis aplinkybėmis teigiama, jog byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių G. B. žinojimą apie automobiliuose slepiamas psichotropines medžiagas.

32. Teisėjų kolegija, atsakydama į 31 punkte išdėstytus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu G. B. nėra pripažintas kaltu ir nuteistas už psichotropinių medžiagų įgijimą ir jų slėpimą automobiliuose. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia teismo išvados, kad nuteistasis G. B. dalyvavo psichotropinių medžiagų gabenime. Byloje surinkti, teisme ištirti įrodymai (G. K., R. V. B., R. B., V. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, tarnybinių pranešimo dėl informacijos pateikimo protokoluose užfiksuoti duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai) patvirtina, kad G. B. tiesiogiai bendravo su psichotropines medžiagas gabenusiais asmenimis. G. B. atlikti aktyvūs veiksmai (domėjimasis automobiliais, kuriais buvo vykstama į Suomijos Respubliką, taip pat ir domėjimasis akumuliatoriais, tokiais pat, kaip buvo panaudotas 2016-07-30 sulaikytame G. K. automobilyje ,,Seat Alhambra“, kuriame buvo gabenamos slepiamos psichotropinės medžiagos, tokių akumuliatorių įsigijimas UAB (duomenys neskelbtini) 2016-08-02, konspiracinio pobūdžio patarimai į Suomijos Respubliką vykstantiems asmenims (pasiimti šeimos narius, prisidėti daugiau daiktų, įsigyti kelionei naujas SIM korteles, kokią informaciją suteikti pasienio pareigūnams ir pan.), šių asmenų nuolatinis kontroliavimas kelionės metu) ir sulaikytuose visuose automobiliuose rastas paslėptas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų kiekis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. B. žinojo apie asmenų, kuriuos jis pats surado ir kontroliavo, vykimo į Suomijos Respubliką tikslą ir jų automobiliuose slepiamas psichotropines medžiagas ir bent bendrais bruožais suvokė, koks yra tų medžiagų kiekis.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas – psichotropinės medžiagos ir jų kiekiai yra nustatyti patikimais bylos įrodymais. Lietuvos Respublikoje sulaikytame G. K. vairuojamame automobilyje rastas paslėptas psichotropinių medžiagų – vaistinio preparato ,,Subutex 8 mg“ – krovinys buvo kokybiškai ir kiekybiškai ištirtas ir nustatyta, kad 2016-07-30 automobilio „Seat Alhambra“ buvo paslėptos 365 pakuotės „Subutex 8 mg“, kuriose viso 2 555 tabletės, kurių sudėtyse nustatyta psichotropinės medžiagos – buprenorfino, jos bendroji masė yra 20,440 g, buprenorfino kiekis vienoje tabletėje yra 0,008 g (Specialisto išvada Nr. 140-(3788)-IS1-4440; t. 4, b. l. 29-30). Šios specialisto išvados patikimumo iš esmės neginčija ir apeliantas.

34. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti ir rašytinių dokumentų, gautų iš Suomijos Respublikos teisėsaugos institucijų pagal teisinės pagalbos prašymą, teisingumu ir patikimumu. Suomijos Respublikoje sulaikytuose automobiliuose, kuriais disponavo, Lietuvos Respublikos piliečiai V. S. (automobilis ,,Kia Sportage“) ir R. V. B., R. B., A. V (automobilis ,,Ford Galaxy“), buvo surastos paslėptos psichotropinės medžiagos. Suomijos Respublikos muitinės Vykdymo departamento Tarptautinių ir teisės reikalų skyriaus, atsakymas į Lietuvos Respublikos Muitinės kriminalinės tarnybos teisinės pagalbos prašymą, pateikė surinktą tyrimo medžiagą, susijusią su Suomijos Respublikoje sulaikytomis psichotropinėmis (Suomijos Respublikos surinktoje tyrimo medžiagoje įvardijamomis kaip narkotinėmis) medžiagomis. Iš šios oficialiai gautos tyrimo medžiagos matyti, kad Muitinės kontrolės padalinio Helsinkio filialas tyrė du su tokiomis medžiagomis susijusius nusikaltimus, kuriose įtariamieji buvo Lietuvos Respublikos piliečiai A. V., R. V. B., R. B. ir V. S..

35. Suomijos Respublikos Muitinės kontrolės padalinio Helsinkio filialas atlikęs tyrimą nustatė, kad Lietuvos Respublikos piliečio V. S. vairuojamame automobilyje ,,Kia Sportage“ buvo gabenami paslėpti 26 paketai su milteliais, kuriuos ištyrus Suomijos Respublikos muitinės laboratorijoje buvo identifikuota ir nustatyta veiklioji medžiaga – metamfetaminas (kiekio dalis nuo 47 iki 56 %) (t. 5, b. l. 179-201). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esanti Suomijos Respublikos muitinės laboratorijos tyrimo aprašas patvirtina, kad buvo ištirti visi 26 surasti paketai su milteliais (t. 5, b. l. 179-197) ir kiekviename iš jų atskirai buvo nustatinėjama veikliosios medžiagos – procentinė metamfetamino kiekio dalis (lentelė ,,Tyrimų rezultatai ir išvados“ (t. 5, b. l. 199)). Iš lentelės ,,Tyrimų rezultatai ir išvados“ matyti, kad specialaus tyrimo metu buvo nustatyta mažiausia metamfetamino kiekio dalis – 47 p-% ir didžiausias – 56 p-%. Nuteistajam G. B. buvo inkriminuota mažiausia milteliuose nustatyta metamfetamino kiekio dalis 47 p-% ir remiantis ja atlikus paprastą aritmetinį skaičiavimą buvo nustatytas bendras grynasis metamfetamino kiekis surastuose 25 581 g milteliuose 12 023, 07 g (25 581 g ×47%/100%). Tokiam aritmetiniam skaičiavimui atlikti specialios žinios nėra reikalingos, todėl tai, kad šį skaičiavimą atliko tyrėjai, o ne ekspertai, nepaneigia gauto rezultato teisingumo. Pagal narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“) disponavimas labai dideliu kiekiu metamfetaminu yra disponavimas daugiau kaip 100 g. V. S. vairuojamame automobilyje buvo surasta daug kartų didesnis tokios psichotropinės medžiagos kiekis – 12 023, 07 g.

36. Byloje yra ir Suomijos Respublikos muitinės laboratorijos tyrimo aprašas, iš kurio matyti, kad buvo tiriamas A. V., R. V. B., R. B. disponuotame automobilyje surastas paslėptas preparatas ,,Subutex 8 mg“ ir buvo nustatyta, kad buvo gabenama 1574 vnt. tablečių, kuriose nustatyta veiklioji medžiaga buprenorfinas, kurio kiekis tabletėje – 8 mg ir, kad ši medžiaga klasifikuojama kaip narkotinis vaistas, vaistinis preparatas, kuriam reikalingas receptas. Preparatas ,,Subutex 8 mg“, jo veiklioji medžiaga – buprenorfinas buvo nustatytas pagal mėginį, jo kiekis nustatytas svėrimo būdu ir apskaičiuojant pagal atskirų vienetų vidutinį svorį, o kiekiai nurodomi tokie, kokie yra pateikti ant pakuotės (t. 6, b. l. 16-17). Remiantis aritmetiniu skaičiavimu buvo nustatyta, kad Suomijos Respublikoje sulaikytame automobilyje ,,Ford Galaxy“, kuriuo disponavo A. V., R. V. B., R. B., buvo paslėptos 1574 tabletės vaistinio preparato ,,Subutex 8 mg“, kuriose yra viso 12,592 g buprenorfino (1574 tabletės×8 mg=12592 mg (12,592 g). Veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuojama, jei disponuojama didesniu nei 3 g buprenorfino kiekiu (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“).

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra ne kartą išaiškinta, jog ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, BPK nenustatyta išankstinės galios, todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių (kaltinamųjų, liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti tarnybiniuose pranešimuose, telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašymų darymo, įvykio vietos apžiūros, kratos, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, rašytiniai dokumentai, gauti iš Suomijos Respublikos teisėsaugos institucijų) leidžiančių teismui daryti pagrįstas išvadas, kad A. V., R. V. B., R. B. bei V. S. neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Suomijos Respubliką atgabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, nurodytų 35 ir 36 punktuose, o tokių neteisėtų veiksmų (psichotropinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu) organizatoriumi buvo G. B..

38. Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių G. B. teisme duotus parodymus apie asmens, vardu Darius, dalyvavimą byloje nagrinėjamuose įvykiuose. Teisme apklausti R. V. B. ir R. B., V. S., su kuriais tiesiogiai kontaktavo G. B., asmens, vardu Darius, neminėjo ir nurodė, kad prieš išvykimą ir kelionės į Suomijos Respubliką metu bendravo tik su G. B.. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti rašytiniais bylos įrodymai, išdėstyti ir aptarti skundžiamame teismo nuosprendyje.

39. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką, ar jai vadovavęs. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes G. B. parengė nusikalstamas veikas ar joms vadovavo. Byloje nustatyti G. B. veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, leidžia daryti, kad G. B. visais atvejais veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo nusikalstamus veiksmus (suprato, kad organizuoja nusikaltimo padarymą, kad savo veiksmais sudaro sąlygas veikti nusikalstamos veikos vykdytojams), jų pasekmes (dėl jo organizacinių veiksmų buvo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną dviem atvejais buvo pergabentas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų ir vienu atveju buvo pasikėsinta padaryti tokią nusikalstamą veiką) ir jis norėjo taip veikti.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad G. B. nusikalstamos veikos kvalifikacija su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį antroje veikoje (2016 m. liepos 29-30 dienomis), dėl šios nusikalstamos veikos išteisinus tiesioginį šios nusikalstamos veikos vykdytoją G. K., yra nelogiška. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad G. K. nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos, kurią suorganizavo G. B., netiesioginiu tokios nusikalstamos veikos vykdytoju pagal BK 24 straipsnio 3 dalies nuostatas (vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti) tapo G. B.. Tačiau nors G. B. formaliai tapo nusikalstamos veikos netiesioginiu vykdytoju, jo kaip organizatoriaus vaidmuo nusikaltimo padaryme nepakito. Todėl pirmosios instancijos teismas antroje veikoje (2016 m. liepos 29-30 dienomis), kvalifikuodamas G. B. nusikalstamą veiką su nuoroda į BK 24 straipsnio 4 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta 25-41 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes G. B. dalyvavimas nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, padaryme įrodytas, jo atlikti veiksmai ir vaidmuo darant visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje nustatytus organizatoriaus požymius, todėl G. B. baudžiamasis įstatymas (BK 24 straipsnio 4 dalis, 260 straipsnio 3 dalis, 199 straipsnio 3 dalis) pritaikytas tinkamai.

Dėl bausmės

42. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

43. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

44. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų; BK 199 straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimą nuo 3 iki 10 metų.

45. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarytas 2016 m. birželio 25-26 d. ir 2016 m. liepos 29-30 d., paskyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmes, už 2016 m. rugpjūčio 4-5 d. padarytą veiką – 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Už nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą teismas G. B. skyrė: už 2016 m. birželio 25-26 d. veiką – laisvės atėmimą 5 metams; už 2016 m. liepos 29-30 d. veiką – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams ir už 2016 m. rugpjūčio 4-5 d. veiką – laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams. Teismas, paskirtas bausmės subendrino, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 3 dalimi, ir G. B. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 metų 6 mėnesiams.

46. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas G. B. už veikas padarytas kartu su Suomijos Respublikos teismų nuosprendžiais nuteistais bendrininkais, skirti griežtesnes bausmes nei bendrininkams, yra nelogiškas. Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į Suomijos Respublikoje nuteistiems bendrininkams paskirtų bausmių dydžius ir G. B., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti bausmes artimas toms, kuriomis buvo nuteisti jo bendrininkai.

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. B. bausmes, BK 41, 54, 61 straipsniuose išdėstytų reikalavimų nepažeidė.

48. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į jo padarytų veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį: G. B. įvykdė tris nusikalstamas veikas, priskirtas labai sunkių ir tris – sunkių nusikaltimų kategorijoms. Du labai sunkūs ir du sunkūs nusikaltimai buvo baigti, vienas labai sunkus ir sunkus nusikaltimai nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Visais atvejais nuteistojo G. B. vaidmuo buvo aktyvus, pagal byloje nustatytas aplinkybes G. B. organizavo visas nusikalstamas veikas ir jas koordinavo. Nustatyta, kad nusikalstama veika 2016 m. rugpjūčio 4-5 d. buvo įvykdyta veikiant bendrininkų grupe ir ši aplinkybė pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgta į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Iš nuteistąjį G. B. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis praeityje laikomas neteistu, vedęs, iki sulaikymo dirbo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas paminėtas, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į BK 41 straipsnio ir 61 straipsnio nuostatas, už atskiras nusikalstamas veikas G. B. paskyrė bausmes, švelnesnes negu sankcijose numatyti bausmių vidurkiai.

49. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Apelianto nurodoma aplinkybė, kad Suomijos Respublikos teismuose nuteistiems G. B. bendrininkams buvo skirtos švelnesnės bausmės, įtakos nustatant G. B. bausmės dydžius neturi. Pagal teismų praktiką vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016). Taip pat nesudaro pagrindo švelninti paskirtas bausmes ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama aplinkybė, kad automobiliuose rastos psichotropinės medžiagos buvo paslėptos G. B. nurodymu, nes ši aplinkybė įtakos skiriamoms bausmėms neturėjo.

50. Apibendrinant tai, kas išdėstyta 42–49 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nuteistajam G. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas nustatyti bausmių dydžiai yra teisingi ir švelninti paskirtas bausmes vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis nėra teisinio pagrindo. Taip pat nuteistajam motyvuotai ir tinkamai taikytos BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto, 3 dalies nuostatos ir paskirta teisinga galutinė subendrinta bausmė.

Dėl rašymo klaidos ištaisymo

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodytas G. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (pirma veika), padarymo laikas – 2016 m. balandžio 25-26 dienomis.

52. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirma nusikalstama veika buvo padaryta ne 2016 m. balandžio 25-26 dienomis, kaip nurodyta teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, o 2016 m. birželio 25-26 dienomis. Ši teismo klaida jokiu aspektu neįtakoja nuteistojo G. B. teisinės padėties, todėl teisėjų kolegija tokį nuosprendžio rezoliucinės dalies netikslumą vertina kaip rašymo klaidą ir šią klaidą ištaiso.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti nuteistojo G. B. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad automobiliuose „Kia Sportage“, „Seat Alhambra“ ir „Ford Galaxy“ rastos psichotropinės medžiagos buvo paslėptos G.B. nurodymu.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad G. B. nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (pirma veika) padarė 2016 m. birželio 25-26 dienomis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.