Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-4370-940/2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02163-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.13.

2021 m. liepos 9 d.

suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atstovėms Astai Reikienei, Loretai Guokei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jankauskienei,

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. M. – Z. ir G. K. pareiškimą dėl vaiko įregistravimo, suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą (atsakymą) Nr. SDM-231(16.46) “Dėl vaiko vardo „Anna“ suteikimo galimybės nebuvimo“ ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti pareiškėjų A. M. – Z. ir G. K. dukros, gimusios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) gimimą, gimimo įraše įrašant tėvų pageidaujamą šio vaiko vardą – Anna, taip pat išduoti pareiškėjams šio civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.

2. Pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad jiems gyvenant nesusituokus (duomenys neskelbtini) gimė vaikas. Po vaiko gimimo pareiškėjai kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių dėl vaiko įregistravimo, pageidaudami suteikti vaikui vardą Anna (pateikė notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. SDM-231(16.46) “Dėl vaiko vardo „Anna“ suteikimo galimybės nebuvimo” atsisakė patenkinti prašymą ir įregistruoti vaiką vardu Anna. Pareiškėjai su tokiu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus sprendimu nesutinka, kadangi nebuvo užtikrintos pareiškėjų teisės į privatų ir šeimos gyvenimą pasirinkti vaiko vardą ir užregistruoti vaiko gimimą.

3. Pareiškėjai paaiškino, jog pasirinktas vardas Anna yra plačiai žinomas Lietuvoje, vartojamas, gerai suprantamas, sudarytas išimtinai lotynų abėcėlės pagrindu. Pagal viešai prieinamą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos skelbiamą vardų, registruotų Lietuvoje, statistiką vardas Anna 1990 - 2018 metų laikotarpiu buvo užregistruotas 240 kartų. Lyginant su 1990-2013 laikotarpiu šis vardas populiarėja ir registruotas žymiai dažniau. Dėl vardo Anna įregistravimo pavojų lietuvių kalbai ir jos savitumui įžvelgti sudėtinga. Duomenų, kad 240 kartų šalyje įregistruotas vardas Anna bendrinei lietuvių kalbai sukėlė pavojų ar buvo padarytas koks nors neigiamas poveikis kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, nėra. Be to, vardas Anna mažai skiriasi nuo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlomo sulietuvinto varianto Ana.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. M. – Z. papildomai paaiškino, jog vardą „Anna“ išrinko, nes močiutė (vyro mama) yra slaviškos kilmės. Dukra nuo gimimo yra vadinama šiuo vardu. Viena vardo „n“ raidė keičia vardo skambesį. Pareiškėja taip pat nurodė, jog tokį vardą rinkosi siekiant išvengti galimų patyčių, kadangi žodis „ana“ – nėra vardas. Pažymėjo, kad planuoja gyventi Lietuvoje, pačios pareiškėjos tautybė – lietuvė.

5. Pareiškėjas G. K. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad vardą „Anna“ rinkosi, kad nebūtų darželyje ir paauglystėje patyčių, nes Ana su viena „n“ būtų kaip kreipinys – „eik pas aną“, „padaryk aną“ – tai nėra vardas. Vardas „Anna“ yra hebrajiškos kilmės, deivės vardas. Dukrai šis vardas labai tinka, dukra į jį atsišaukia, nuo gimimo dukra vadinama šiuo vardu. Pažymėjo, jog pareiškėjo tautybė – lietuvis.

6. Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja A. M. – Z. 2021 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių (toliau – ir Civilinės metrikacijos skyrius) su prašymu įregistruoti vaiko gimimą ir įrašyti naujagimiui vardą ,,Anna“. Civilinės metrikacijos skyrius, susipažinęs su pareiškėjos prašymu, 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr. SDM- (16.46) kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, prašydamas išaiškinimo dėl „Anna“ vardo registravimo naujagimiui. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. S1-171(1.7) pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad užrašymas su dviem priebalsėmis „Anna“ yra nelietuviškas ir tuo požiūriu neatitiktų Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 punkto nuostatos „civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba“. Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. SDM-231 (16.46) informavo pareiškėją A. M. – Z., kad jos prašymas nebus tenkinamas ir nebus įregistruojamas naujagimis vardu „Anna“.

7. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad „Anna“ – slaviškos kilmės vardas, rašomas pagal kitos šalies kalbos taisykles. Pagal lietuvių kalbos taisykles, kitų kalbų žodžius lietuvinant, dvigubosios priebalsės rašomos kaip viena, taigi vardas ,,Anna“ lietuviškai rašomas kaip ,,Ana“. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruoti keli įstatymo projektai, reglamentuojantys vardų ir pavardžių, taip pat nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, yra nemažai teismų praktikos formuojama tuo klausimu, todėl palieka šį klausimą spręsti teismo nuožiūra.

8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvų parinktas vardas „Anna“ prieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojantiems teisės aktams, tačiau pareiškėjų teismui pateiktas prašymas neprieštarauja ir nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, nes vaiko prigimtinė teisė yra turėti vardą ir pavardę.

9. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija išvadoje nurodė, kad pareiškėjų prašymas netenkintinas, nes vardas „Anna“ neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba“. Pabrėžė, kad nesutinkama tik dėl vardo rašybos – nėra reikalaujama rinkti(s) vardo iš tradicinio lietuvių vardyno, tokiu atveju būtų rekomenduojamas lietuviškas to paties vardo variantas „Ona“ arba „Onė“. Pagal transkripcijos iš kitų kalbų į lietuvių kalbą taisykles kitų kalbų dvigubosios priebalsės lietuviškai užrašomos kaip viena. Užrašymas su dviem priebalsėmis „Anna“ yra ne pagal lietuvių, o pagal kitos kalbos taisykles ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, lietuvių kalbos dėsniams ir principams, susiklosčiusiai jų taikymo praktikai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškai („Anna“) reikėtų vertinti kaip išimtinius. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovams, sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

10. Byloje kilo ginčas dėl civilinės būklės akto – vaiko gimimo liudijimo įrašo įregistravimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo.

11. Teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini (CPK 514 straipsnio 2 dalis).

12. Byloje nustatyta, jog pareiškėjai A. M. – Z. ir G. K. yra Lietuvos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje. Pareiškėjams gyvenant nesusituokus (duomenys neskelbtini) gimė dukra. 2021 m. balandžio 21 d. notariškai patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo G. K. pripažino tėvystę (duomenys neskelbtini) gimusiai A. M. – Z. Vaikui gimus tėvai išreiškė norą civilinės būklės akto įraše registruojant vaiko gimimą įrašyti dukros vardą „Anna“, tačiau Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. SDM-231 (16.46) tokį jų prašymą atsisakė tenkinti, nurodydamas, jog vardas „Anna“ su dviem priebalsėmis „n“ yra ne pagal lietuvių, o pagal kitos kalbos taisykles ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, lietuvių kalbos dėsniams ir principams, susiklosčiusiai jų taikymo praktikai. Nesutikdami su tokiu sprendimu pareiškėjai kreipėsi į teismą.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.20 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitokių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos piliečio gimimo įrašo sudarymo, todėl pagal Taisyklių 23 punktą toks įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba.

14. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

15. Nagrinėjamu atveju vardas „Anna“ yra sudarytas iš lietuvių kalbos rašmenų, nereikalauja sugramatinimo, tačiau, kaip nurodė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, toks vardas neatitinka lietuvių kalbos taisyklių, nes vardas „Anna“ su dviem priebalsėmis yra ne pagal lietuvių, o pagal kitos kalbos taisykles. Be to, pagal transkripcijos iš kitų kalbų į lietuvių kalbą taisykles kitų kalbų dvigubosios priebalsės lietuviškai užrašomos kaip viena.

16. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija įpareigoja Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

17. Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“ 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

18. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Sprendime Johansson prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 10163/02) Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

19. Iš minėtų tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai siekia, kad jų dukra būtų įregistruota vardu „Anna“ norėdami ateityje išvengti galimų patyčių, nes vardas Ana su viena „n“ būtų kaip kreipinys, o ne vardas. Vardas „Anna“ yra sudarytas iš lietuvių kalboje esančių raidžių, tačiau neatitinka lietuvių kalbos tradicijų ir gramatikos taisyklių, nes užrašymas su dviem priebalsėmis „Anna“ yra ne pagal lietuvių, o pagal kitos kalbos taisykles, pagal transkripcijos iš kitų kalbų į lietuvių kalbą taisykles kitų kalbų dvigubosios priebalsės lietuviškai užrašomos kaip viena, todėl tokio vardo įrašymas negalimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, o konkrečiai – Taisyklių 23 punktą. Tačiau, dėl tarptautinių institucijų jurisprudencijos ir šiuolaikinio gyvenimo poreikių pareiškėjų prašymas nėra išskirtinis ar neįprastas šiuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste. Pažymėtina, jog iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto tinklalapyje viešai skelbiamų duomenų matyti, jog laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2018 m. Lietuvoje registruotas vardas „Anna“ 240 kartų. Tai iš esmės patvirtina, jog tokio vardo naudojimas yra įmanomas ir įgyvendinamas. Duomenų, kad tokio vardo naudojimas neigiamai įtakotų lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, nenustatyta. Atitinkamai teismas nenustatė jokio teisėto pagrindo, kodėl pareiškėjų prašymas negalėtų būti tenkinamas. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas minėtoje Johansson prieš Suomiją byloje pažymėjo, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.

21. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjų siekiamam tikslui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėjų vaikas galėtų patirti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas tenkintinas.

22. CPK 443 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

23. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų interesai nebuvo priešingi, pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo teismas nesprendžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 516 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų A. M. – Z. ir G. K. pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą (atsakymą) Nr. SDM-231 (16.46) „Dėl vaiko vardo „Anna“ suteikimo galimybės nebuvimo“.

Įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių registruoti pareiškėjų A. M. – Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters, gimusios (duomenys neskelbtini), gimimą, gimimo įraše įrašant vardą „Anna“, ir išduoti gimimo įrašą liudijantį įrašą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.