Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2019-01-02 · Civilinė byla Nr. e2A-447-381/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-02
Bylos Nr.
e2A-447-381/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01482-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Romualda Janovičienė, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Glotera“
Atsakovas
Studijų
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Travel Service“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-447-381/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01482-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Glotera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4512-590/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Glotera“ ieškinį atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Travel Service“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Glotera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui (toliau – ir perkančioji organizacija), vykdančiam mažos vertės viešąjį pirkimą „Studijų kokybės vertinimo centro darbuotojų tarnybinių komandiruočių organizavimo paslaugų pirkimas“, prašydama panaikinti atsakovo 2018 m. liepos 25 d. rašte Nr. S-1407 nurodytą viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl ieškovės UAB „Glotera“ pasiūlymo atmetimo (nepagrindus neįprastai mažos pasiūlymo kainos) ir atsakovo 2018 m. liepos 30 d. rašte Nr. S-1436 nurodytus viešojo pirkimo komisijos sprendimus dėl patvirtintos pasiūlymų eilės, laimėtojo ir sutarties su juo sudarymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija, atmesdama jos pasiūlymą, nesilaikė neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros rungimosi principo, bendradarbiavimo ir aktyvumo pareigos, o atliko tik formalias neįprastai mažos kainos vertinimo procedūras, iš tikrųjų siekdama ne įsitikinti ieškovės siūlomų kainų realumu, o tik formaliai atmesti pasiūlymą. Tokiais savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir nediskriminavimo principus.

3. UAB „Glotera“ vertinimu, atsakovas iš esmės neteisus teigdamas, kad ieškovės pasiūlyta kaina yra daugiau nei tris kartus mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį, todėl neva yra pagrįstų abejonių būtent dėl UAB „Glotera“ galimybių tinkamai įvykdyti sutartį. Pasiūlymai buvo vertinami pagal vienam keliaujančiam asmeniui taikomų aptarnavimo mokesčių sumą, kuri ieškovės pasiūlyme yra 0,85 Eur, laimėtojos UAB „Baltic Travel Service“ – 2,21 Eur, UAB „ZIP travel“ – 4,01 Eur ir UAB „Estravel“ – 6,50 Eur. Visi tiekėjai pateikė pasiūlymus su itin mažomis kainomis (laimėtojos UAB „Baltic Travel Service“ kaina – vos 2,21 Eur), numatydami dengti veiklos išlaidas iš gaunamų komisinių mokesčių už pardavimus. Objektyviai žiūrint, kainos patikimumo prasme nėra jokio skirtumo tarp ieškovės pasiūlytos vieno asmens aptarnavimo paslaugų kainos – 0,85 Eur ir kitų pirkimo dalyvių pasiūlytų kainų, nes jos visos yra itin žemos – kelionių agentūros gauna pajamas ne iš paslaugų pardavimo atsakovui, o iš gaunamų komisinių mokesčių. Šiame kontekste kelionių agentūra yra tarpininkė tarp paslaugų užsakovų ir paslaugų teikėjų (transporto, apgyvendinimo, draudimo ir t. t.) ir pajamas gauna ne tiesiogiai iš užsakovo, o iš paslaugų teikėjų. Įprasta situacija, kai kelionių agentūros iš užsakovų apskritai negauna pajamų, o savo veiklos išlaidas dengia tik iš komisinių mokesčių, gaunamų iš paslaugų teikėjų. Tiekėjų pateiktų kainų skirtumas diapazone nuo 0,85 Eur iki 6,50 Eur toks mažas, kad vien šio diapazono mažiausia reikšmė (0,85 Eur) pati savaime nekelia jokios grėsmės ar „pagrįstų abejonių“ būsimosios pirkimo sutarties vykdymui, palyginus su kitų pirkimo dalyvių pasiūlytomis kainomis. Komisiniai mokesčiai nuo vienos aptarnaujamos kelionės gali siekti 90 Eur ir daugiau, todėl yra daugiau nei dešimt kartų didesni už užsakovo mokamus įkainius kelionių agentūrai.

4. Ieškovės sugebėjimą teikti paslaugas už pasiūlytą kainą pagrindžia pirminiame pagrindime pateikti įrodymai, kad įmonė turi pakankamų finansinių pajamų iš komisinių mokesčių. Tiekėja pirminiame pagrindime pateikė objektyvius įrodymus apie realią įmonės pardavimo praktiką ir realiai praktikoje taikytus komisinius. UAB „Glotera“ nėra rinkos naujokė, o yra žinoma įmonė, stabiliai ir sėkmingai dirbanti su kitomis perkančiosiomis organizacijomis ir privačiais subjektais. Eilę metų kasmetiniai įmonės pardavimai viršija 1 mln. Eur, šiuo metu įmonėje dirba 18 darbuotojų, kurių vidutinis atlyginimas yra apie 1,4 tūkst. Eur. Tokie duomenys įrodo, kad patikimumo ir rimtumo prasme UAB „Glotera“ nenusileidžia kitoms pirkimo dalyvėms ir kad įmonės veikla ir gebėjimas dirbti už siūlomas kainas tikrai nekelia įtarimų ar „nepagrįstų abejonių“, palyginus su kitais pirkimo dalyviais.

5. Atsakovo pranešime dėl pasiūlymo atmetimo išskirtos sudėtinės komandiruočių paslaugų lydimosios funkcijos, kaip keliaujančiųjų registravimas, tarpininkavimas, atstovavimas ir kitoks aptarnavimas 24 val. per parą ir t. t. yra įprastos, nesiskiria nuo kitų perkančiųjų organizacijų poreikių ar kelionių agentūrų teikiamų paslaugų spektro, todėl pateiktas pagrindimas dėl gaunamų didelių komisinių objektyviai nekelia jokių papildomų įtarimų dėl tiekėjos sugebėjimo teikti visą šių paslaugų apimtį. Keliautojų aptarnavimo kelionės metu funkcijos yra sudėtinės pirkimo objekto charakteristikos, tai įprasti kelionių agentūros vykdomi sutartiniai įsipareigojimai aptarnaujant klientus, kurie vykdomi nuolat, neapibrėžiant konkrečių apimčių ir priemonių kiekių, taigi vien tai, kad tiekėjas savo kainos pagrindime atskirai neišskyrė visų šių funkcijų patiriamų išlaidų, nereiškia, kad jo kainos pagrindimas netinkamas, juolab, kad tiekėjo nurodyti gaunami komisiniai mokesčiai su kaupu padengia visas šias išlaidas.

6. UAB „Glotera“ teikia analogiškas paslaugas bei žymiai didesnėmis apimtimis kitoms perkančiosioms organizacijoms bei perkantiesiems subjektams, ką galima sužinoti iš viešai skelbiamos informacijos. Pavyzdžiui, įmonė teikia paslaugas AB „Lietuvos geležinkeliai“ taikant 0,00 Eur paslaugų mokestį, t. y. už dar mažesnį, nei pasiūlytas šiame pirkime, taip pat taiko iki 30 proc. nuolaidas nuo pardavimų.

7. Tiekėjos gaunami komisiniai visiškai padengia visus galimus paslaugų vykdymo kaštus, realiai įmonė gali dirbti ne tik už pasiūlytą 0,85 Eur mokestį, bet už nulinį ar dar mažesnį paslaugų mokestį, nepatirdama nuostolių. Nuo kiekvienos kelionės oro transportu įmonė gauna nuo 3,5 Eur komisinį mokestį, nuo kiekvienos viešbučio rezervacijos – apie 60 Eur komisinį mokestį, skaičiuojant 10 proc. komisinius, nuo kelionių sausumos transportu apie 20 Eur, skaičiuojant komisinius nuo 10 iki 20 proc., nuo kiekvienos draudimo tarpininkavimo paslaugos apie 10 Eur ir t. t., t. y. pajamos už vieno aptarnaujamo keleivio kelionę vidutiniškai yra apie 90 Eur. Tokios pajamos, atsižvelgiant į galimą pirkimo apimtį – apie 40 kelionių per metus (pirkimo sąlygų 1 priedo 4 punktas) arba 3,5 kelionių per mėn. – sudaro vidutiniškai nuo 300 Eur/mėn. Kadangi vienas įmonės darbuotojas objektyviai dirba ne su vienu užsakovu, o aptarnauja per 100 kelionių kiekvieną mėnesį (vidutiniškai nuo 3 kelionių per parą, todėl šio laiko objektyviai užtenka klientų aptarnavimui 24 val. per parą), o įmonėje dirba 18 darbuotojų, tai gaunamos pajamos iš komisinių visiškai padengia šios pirkimo sutarties vykdymo administracines išlaidas, darbuotojų atlyginimus ir kt. Įmonės planuojamos gauti pajamos iš vienos sutarties su atsakovu (atsižvelgiant į šio pirkimo apimtį) nuo visos įmonės apyvartos tesudaro itin mažą skaičių, neviršijantį 1 proc. Akivaizdu, kad įmonė finansiškai pajėgi vykdyti sutartį pasiūlytais įkainiais. Ieškovės 2017 m. balansas patvirtina, kad įmonė yra finansiškai pajėgi ir turinti pakankamai finansinių rezervų iš gaunamo pelno bet kuriuo metu kompensuoti visus galimus nuostolius, jeigu iš tikrųjų jos veikla, vykdant pirkimo sutartį, tokia būtų.

8. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, perkančioji organizacija, jei jai ieškovės pasiūlymo pagrindimai nebuvo iki galo suprantami ar pakankami, galėjo papildomai kreiptis į tiekėją, nurodydama, kokios pagrindimo dalys jai kelia abejonių ar neaiškumų, tačiau atsakovas iš karto formaliai atmetė pasiūlymą. Atsakovo formalūs veiksmai, atmetant pasiūlymą, nebuvo nukreipti į tikslą realiai įsitikinti kainos pagrįstumu, o tik formaliai atlikti pasiūlymo atmetimo įforminimo procedūras.

Šalies argumentai

9. Teismui pateiktame dublike ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, kuriuos grindė iš esmės analogiškomis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė papildomai nurodė, kad su dubliku pateikia papildomus įrodymus apie gaunamus komisinius iš LOT, Aeroflot, Ukrainos avialinijų, Uralo avialinijų, Belavia, Tarom, Lufthansa, taip pat įmonės buhalterinės programos ataskaitą apie gautus komisinius.

Atsiliepimas

10. Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepime į ieškinį prašė teismo jo netenkinti.

11. Atsakovas paaiškino, kad ginčo Viešojo pirkimo komisija (toliau – Komisija) susipažino ir detaliai išnagrinėjo ieškovės paaiškinimą ir kiekvieną iš pateiktų jo priedų ir konstatavo, kad paaiškinime pateikiama labai bendro pobūdžio informacija apie bendrovę ir jos bendradarbiavimą su paslaugų tiekėjais, neįvardinant, kaip tai susiję su konkrečia pasiūlyta kaina – 0,85 Eur. Iš ieškovės pridėtų sutarčių su DFDS, Stena Line, Komisija padarė išvadą, kad jose numatyta abstrakti galimybė pardavus bilietus gauti komisinius mokesčius, tačiau ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kaip ši galimybė užtikrina tiekėjos siūlomos kainos – 0,85 Eur pagrįstumą. Susipažinusi su ieškovės pateikta Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA ataskaita, Komisija konstatavo, kad joje nurodytu laikotarpiu ieškovė komisinius mokesčius gavo tik iš kelių kompanijų – Aeroflot, Ukraine International ir Belavia – tačiau ieškovė nenurodė, kaip šių komisinių mokesčių gavimas užtikrintų tiekėjos siūlomos kainos pagrįstumą. Analogiškai, susipažinusi su pridėtomis sąskaitomis ir išrašu iš ONYX sistemos, Komisija konstatavo, kad paaiškinime ieškovė nenurodė, kaip šių komisinių mokesčių gavimus užtikrintų tiekėjo siūlomos kainos – 0,85 Eur pagrįstumą. Dėl šios aplinkybės, jog ieškovė nepagrindė pasiūlytos neįprastai mažos 0,85 Eur kainos – atsakovas priėmė sprendimą UAB „Glotera“ pasiūlymą atmesti.

12. Atsakovas pakartotinai nesikreipė į ieškovą dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, nes ieškovė turėjo iš anksto nustatytą galimybę per protingą terminą pagrįsti neįprastai mažą kainą, tačiau šia teise iš esmės nepasinaudojo – per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą UAB „Glotera“ pateikė fragmentišką informaciją apie bendrovę ir jos taikomą praktiką, tačiau nieko nepaaiškino apie konkrečią pasiūlytą kainą. Tokiais veiksmais ieškovė iš esmės pažeidė rungimosi principą, neteikdama konkrečios informacijos atsakovo pateiktais klausimais, elgėsi pasyviai; jeigu ieškovė trūkstamą informaciją tikėjosi pateikti vėliau, kai perkančioji organizacija to vėl paprašys, taip ji elgėsi ir nesąžiningai. Jei Komisija pakartotinai būtų prašiusi pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, kas šiuo konkrečiu atveju iš esmės reiškia pakartotinį kreipimąsi dėl to paties objekto, būtų pažeisti lygiateisiškumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principai kitų pirkime dalyvaujančių tiekėjų atžvilgiu ir reikštų išskirtinės padėties sudarymą ieškovei.

13. Visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai apie tai, esą visos kainos „<...> yra itin žemos – kelionių agentūros gauna pajamas ne iš paslaugų pardavimo atsakovui, o iš gaunamų komisinių mokesčių.“ Jeigu visi kelionių organizatoriai pajamas gauna iš komisinių mokesčių (tokiu pačiu būdu kaip ir ieškovė) ir tai yra tikroji rinkos tendencija, tai vis tiek niekaip nepaneigs Komisijos konstatuoto fakto, kad ieškovės kaina daugiau nei tris kartus yra mažesnė už pirkime pateiktų pasiūlymų vidurkį (2,81 Eur) bei rinkos vidurkį ir dėl to turi būti atskirai pagrįsta.

Atsiliepimas

14. Atsakovas kritiškai vertina ieškovės teiginius, esą informacijos apie ieškovo neįprastai mažos kainos pagrįstumą atsakovas turėjo ieškoti savarankiškai, interpretuodamas viešai skelbiamą informaciją apie ieškovę jos naudai. Nors vertinant tiekėjo kvalifikacijos atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams tokie perkančiosios organizacijos veiksmai yra galimi, VPĮ nuostatos atsakomybę už tinkamą ir išsamų neįprastai mažos kainos pagrindimą palieka tik tiekėjui. Tuo tarpu ieškovės pretenzijoje pateikti duomenys labiau orientuoti pagrįsti, kad tiekėja yra finansiškai stabili įmonė, o ne įrodyti kainos pagrįstumą.

15. Atsakovas teismui pateiktame triplike palaikė prašymą atmesti ieškinį, kurį grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, išdėstytomis atsiliepime į ieškinį.

16. Trečiasis asmuo UAB „Baltic Travel Service“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.

17. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovės pateikta informacija atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai dauguma kelionių organizavimo veiklą vykdančių tiekėjų yra sudarę panašaus pobūdžio susitarimus su paslaugų tiekėjais (kuomet su paslaugų tiekėjais yra dirbama per Amadeus rezervavimo sistemą komisinių pagrindu), tačiau UAB „Glotera“ nepateikė išsamaus paaiškinimo, kodėl jos pateikta kaina yra daugiau nei tris kartus mažesnė už analogišką praktiką taikančių kitų tiekėjų kainų aritmetinį vidurkį. Ieškovė nenurodė, kaip duomenys apie sudarytas sutartis ar gautas įvairaus pobūdžio pajamas lemtų konkrečios ieškovės pasirinktos pasiūlymo kainos pagrįstumą ir užtikrintų visų ketinamų įsigyti paslaugų tinkamą įvykdymą, jei pasiūlyta kaina yra ženkliai mažesnė, nei kitų tiekėjų kainų vidurkis.

Šalies argumentai

18. Ieškovė savo pasiūlymo kainos tinkamai nepagrindė ne tik savo paaiškinimuose, bet ir vėliau teikdama pretenziją ieškovei, nors turėjo galimybę tai padaryti. Jei ieškovė būtų teikusi kokius nors papildomus duomenis, galinčius pagrįsti pasiūlytą kainą, Komisija, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, būtų galėjusi pakeisti savo sprendimą. Ieškovė nevykdė savo bendradarbiavimo pareigos įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, tačiau teikė abstrakčius duomenis apie bendrovę ir jos bendradarbiavimą su paslaugų tiekėjais, niekaip nepagrindžiančius konkrečios siūlomos kainos, t. y. kaip tai susiję su konkrečia ieškovo pasiūlyta kaina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir pripažino bylos medžiagą nevieša.

20. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Glotera“ viešajame pirkime pasiūlė 0,85 Eur kainą, kiti dalyviai siūlė: UAB „BPC Travel“ – 0,50 Eur, UAB „Estravel Vilnius“ – 6,50 Eur, UAB „Baltic Travel Service“ – 2,21 Eur, UAB „ZIP Travel“ – 4,01 Eur. Aritmetinis tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkis sudarė 2,81 Eur. Ieškovės pasiūlymas 30,25 proc. buvo mažesnis už pasiūlytų kainų vidurkį, todėl perkančioji organizacija pagrįstai nustatė, kad ieškovės pasiūlyta kaina yra neįprastai maža ir pagrįstai paprašė tokią kainą pagrįsti.

Šalies argumentai

21. Perkančiosios organizacijos 2018 m. liepos 18 d. prašyme pagrįsti pasiūlymo mažą kainą ieškovės buvo prašoma pateikti įrodymus (paaiškinimus), kuriais galėjo būti grindžiama pasiūlyme nurodyta kaina (pvz., ekonomiško teikiamų paslaugų metodo aprašymas, pasirinktų ekonomiškų sprendimų aprašymas, išskirtinai palankias sąlygų tiekti paslaugas patvirtinantys įrodymai, siūlomų paslaugų originalumą patvirtinantys dokumentai, darbo jėgos pasitelkimo ir jos panaudojimo organizavimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymas, naudojimosi technine įranga sąlygų aprašymas, kainos išskaidymas ir kt.).

22. Ieškovė pateikė kainos pagrindimą, kuriame nurodė, kad UAB „Glotera“ yra Tarptautinėje oro transporto asociacijoje IATA akredituota kelionių agentūra, kurioje įdiegta Amadeus rezervavimo sistema ir su aviakompanijomis, viešbučiais ir kitomis transporto paslaugas teikiančiomis organizacijomis, draudimo bendrove dirba komisinių pagrindu (komisiniai iki 10 proc.). Ieškovė pateikė sutartis ir komisinių gavimą patvirtinančius įrodymus. Remdamasis VPĮ 57 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais reikalavimais ir kasacinio teismo praktika, jog tiekėjas privalo pagrįsti pasiūlymo kainą, t. y. pateikti kainos dydį patvirtinančius paaiškinimus ir įrodymus, teismas konstatavo, kad UAB „Glotera“ pateiktame rašte dėl kainos pagrindimo visiškai nepasisakė dėl pasiūlyme nurodytos kainos pagrįstumo. Ieškovė iš esmės nepateikė jokių paaiškinimų, paskaičiavimų, kainos išskaidymo, tik bendrą, analogiškas paslaugas teikiantiems subjektams būdingą informaciją apie gaunamus komisinius ir šią informaciją patvirtinančius įrodymus. Ieškovė pagrindime nepateikė jokių paaiškinimų, kaip gaunami komisiniai lemia jos galimybes pasiūlyti daugiau nei tris kartus mažesnę kainą, nei siūlo kiti tiekėjai. Taigi, ieškovė nepateikė VPĮ 57 straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų, į kuriuos privalo atsižvelgti perkančioji organizacija, vertindama kainos ir sąnaudų pagrindimą.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pagal pirkimo sąlygų 11.2 punktą ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą numatyta išrinkti pagal kainą, todėl pagrįstos bei realios kainos nustatymas turi esminę reikšmę vertinant tiekėjų pasiūlymus, siekiant įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus už nurodytą kainą atlikti siūlomas paslaugas. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovės pagrindime nurodyta informacija apie komisinius ir juos patvirtinantys įrodymai, nepaaiškinant komisinių reikšmės pasiūlymo kainai, nepaaiškina pasiūlymo kainos ir nepatvirtina jos realumo. Ieškovė nepagrindė neįprastai mažos kainos, todėl perkančioji organizacija pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi pirkimo sąlygų 12.1.7 punktu, atmetė pasiūlymą.

24. Atsižvelgdamas į ieškovės prašymus dėl į bylą pateiktų dokumentų pripažinimo nevieša bylos medžiaga, į tai, kad į bylą pateikta informacija gali pakenkti sąžiningai dalyvių konkurencijai kituose viešojo pirkimo konkursuose, teismas bylos medžiagą pripažino nevieša (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Ieškovė UAB „Glotera“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Ieškovės byloje pateikta informacija apie gaunamus komisinius visiškai pagrindžia jos galimybes teikti paslaugas už pasiūlytą vieno į kelionę vykstančio asmens aptarnavimo 0,85 Eur įkainį. Ieškovei nebuvo būtina matematiškai papildomai išskaidyti šią kainą. Teismas sprendime taip pat nenurodė, į kokias dalis ši kaina turėjo būti išskaidyta, to nebuvo konkrečiai nurodyta ir atsakovo teiktame prašyme pagrįsti pasiūlymo kainą, juolab, kad kainos išskaidymas jau buvo pateiktas tiekėjo pasiūlyme. Kaina pagal pasiūlymo formą buvo išskaidyta į kelionės oro transportu organizavimo įkainį, viešbučio rezervavimo ir apgyvendinimo jame organizavimo įkainį, kelionės sausumos ir vandens transportu organizavimo įkainį, draudimo pardavimo paslaugų organizavimo įkainį, visų ir kitų kelionei būtinų dokumentų organizavimo įkainį, dalyvio registracijos į renginius organizavimo įkainį.

25.2. Ieškovė byloje išsamiai paaiškino, kaip jos gaunami komisiniai lemia pateiktą kainą, kad už vieno asmens aptarnavimą UAB „Glotera“ vidutiniškai gauna 90 Eur pajamų iš komisinių, todėl objektyviai to užtenka sutarties vykdymo išlaidoms. Atsakovas byloje ieškovės pateiktų skaičiavimų net neginčijo, teismas jų taip pat nepagrįstai nevertino.

25.3. Visi tiekėjai pirkime, atsižvelgiant į gaunamus komisinius, kurie yra žymiai didesni, nei pasiūlytos paslaugų kainos, pateikė vienodo kainų lygio pasiūlymus. Nėra jokio lemiamo skirtumo tarp ieškovės ir nustatyto laimėtojo kainų pasiūlymo, kad būtų galima kelti įtarimus dėl ieškovės kainos nepagrįstumo. Taigi, teismas be jokio pagrindo akcentavo „galimybę pasiūlyti tris kartus mažesnes kainas“, kaip neva įtartiną.

25.4. Pagal kasacinio teismo praktiką ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimus perkančiajai organizacijai kilus neaiškumų ar nustačius trūkumų pateiktame kainos pagrindime, ji turi kreiptis į tiekėją dėl šios neaiškios ar neišsamios informacijos paaiškinimo ar papildymo, o ne iš karto atmesti tiekėjo pasiūlymą. Jeigu perkančioji organizacija iš vieno pateikto pagrindimo, jos nuomone, neįsitikina kainos realumu, tai ji pakartotinai kreipiasi į tiekėją dėl tų pagrindimo momentų, kurie jos nuomone yra neišsamūs. Teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja šiems išaiškinimams. Šiuo atveju perkančioji organizacija nesiekė bendradarbiauti su tiekėja ir aiškintis kainos realumą, o tiesiog siekė įvykdyti formalius susirašinėjimo ir pasiūlymo atmetimo veiksmus.

Atsiliepimas

26. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Ieškovė nepagrindė pasiūlytos neįprastai mažos 0,85 Eur kainos. Pirkimo sąlygų I priedo „Techninė specifikacija“ 12, 15 punktuose be kita ko numatyta, kad viešojo pirkimo atlygintinų paslaugų sutartį sudaręs tiekėjas privalės ne tik pasiūlyti pigiausius skrydžių, apgyvendinimo ir kt. paslaugų variantus (tris skrydžių variantus ir mažiausiai keturis apgyvendinimo paslaugų variantus), bet ir kiekvienu atveju privalės įrodyti, kad teikiamos paslaugos rinkoje iš tiesų yra pigiausios. Dėl to iš tiekėjų tikimasi realių aptarnavimo įkainių pateikimo, tikintis užtikrinti, kad tiekėjas kiekvienu atveju perkančiajai organizacijai pasiūlys iš tiesų pigiausius rinkoje esančius variantus, o ne pasiūlyme nurodęs nepagrįstai mažus aptarnavimo įkainius įgyvendins sutartį perkančiajai organizacijai nenaudingai, pavyzdžiui, siūlys tuos kelionių variantus, kurių paiešką atlikti užtrunka mažiausiai laiko, ar už kurių pardavimą tiekėjas gaus didžiausius komisinius mokesčius neatsižvelgęs, ar pateiktas pasiūlymas iš tiesų ekonomiškai naudingiausias perkančiajai organizacijai.

26.2. Neįprastai mažos kainos instituto paskirtis, ne „susirašinėjimas“ „tik dėl formalaus matematinio kriterijaus“ kaip įvardija ieškovė, o išsiaiškinti, ar tiekėjas, pasiūlęs kainą, mažesnę nei rinkos vidurkis, iš tiesų yra pajėgus kokybiškai ir tinkamai suteikti pirkimu ketinamas įsigyti paslaugas. Taip pat apeliantė netinkamai interpretuoja esą pirkimui pateikta pasiūlymo kaina atitinka konkretų aptarnavimo mokestį. Vadovaujantis pirkimo sąlygų 3 priede pateikta pasiūlymo kainos apskaičiavimo taisykle, pasiūlymo kaina nustatoma sudėjus šešių konkrečių paslaugų aptarnavimo mokesčius padaugintus iš lyginamųjų svorių. Atsakovui įtarimų kelia ne ieškovės gaunami komisiniai atlygiai (nors net ir apie konkrečius atlygius ieškovės pateikiama informacija yra deklaratyvi, pagrįsta tik teiginiais, o ne konkrečiais įrodymais apie pastoviai stabiliai gaunamus komisinius atlygius), o jos sugebėjimas vykdyti sutartį konkrečiai jo pateiktais pasiūlymo įkainiais, t. y. įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį.

26.3. Grindžiant neįprastai mažą pasiūlymo kainą, duomenys apie ieškovės įvykdytas sutartis nagrinėjami neatsiejamai nuo neįprastai mažos kainos pagrindimo instituto, t. y. ieškovė turėjo pademonstruoti, kaip jos vykdomų ar įvykdytų sutarčių apimtys ir bendra ūkinė – finansinė būklė susijusi su konkrečia apeliantės siūloma pasiūlymo kaina (0,85 Eur).

26.4. Sprendimas pakartotinai nesikreipti į ieškovę dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, yra teisėtas ir pagrįstas, nes ji turėjo iš anksto nustatytą galimybę per protingą terminą pagrįsti neįprastai mažą kainą, tačiau šia teise iš esmės nepasinaudojo. Ieškovė apskritai nepagrindė jos siūlomos kainos, o teikė informaciją apie komisinio atlygio gavimo abstrakčią galimybę, nepateikdama jokių tos galimybės sąsajų su konkrečiu pirkimo objektu. Todėl kreipimasis dėl tikslinimo iš esmės reikštų kreipimąsi iš naujo dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo pateikimo, tokiu būdu suteikiant apeliantei naują galimybę ir terminą pagrindimui pateikti, kas akivaizdžiai suteiktų pastarajai išskirtinį statusą kitų pirkimo dalyvių atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

28. Studijų kokybės vertinimo centras 2018 m. liepos 5 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė apie vykdomą supaprastintą mažos vertės viešąjį pirkimą „Studijų kokybės vertinimo centro darbuotojų tarnybinių komandiruočių organizavimo paslaugų pirkimas“. Pirkimo objektas – Centro tarnybinių komandiruočių organizavimo paslaugos (pirkimo sąlygų 2.1 punktas) apėmė – kelionių oro transportu, autobusais, traukiniais ir vandens transportu paslaugos (lėktuvų bilietai, bilietai kitoms transporto rūšims) organizavimą (įskaitant bagažo gabenimo mokestį), vizų bei kitų kelionei būtinų dokumentų įforminimo bei išdavimo organizavimą, apgyvendinimo viešbučiuose organizavimą (įskaitant miesto/ekologinio ar panašaus pobūdžio mokestį, mokamą apgyvendinant mieste), vykstančio į kelionę (kelionių) kompleksinio draudimo (medicininių išlaidų ir sveikatos, nuo nelaimingų atsitikimų draudimo, bagažo draudimo) organizavimą, dalyvio registracijos atlikimo ir registracijos mokesčio apmokėjimo organizavimą (pirkimo sąlygų 2.3.1-2.3.5 punktai, pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninės specifikacija“ 1.1-1.5 punktai). Pirkimo sąlygų 3 priede „Pasiūlymas dėl kelionių organizavimo paslaugų“ nustatyta, kad siūlomos paslaugos ir taikomi aptarnavimo mokesčiai vienam į kelionę vykstančiam asmeniui; galutinė pasiūlymo kaina susideda iš (1) kelionės oro transportu organizavimo paslaugos (įskaitant keleivio registravimą į skrydį), (2) viešbučio rezervavimo ir apgyvendinimo jame organizavimo paslaugos, (3) kelionės sausumos ir vandens transportu organizavimo paslaugos (įskaitant keleivio registravimą į reisą), (4) draudimo pardavimo paslaugos, (5) visų ir kitų kelionei būtinų dokumentų įforminimo bei išdavimo organizavimo paslaugos, (6) dalyvio registracijos į renginius atlikimo ir registracijos mokesčio apmokėjimo organizavimo paslaugos kainų sumų. Taip pat pirkimo sąlygų 3 priede „Pasiūlymas dėl kelionių organizavimo paslaugų“ atsakovas nurodė, kad tiekėjams nėra leidžiama teikti 0,00 Eur arba 0,01 Eur, arba neigiamos reikšmės, arba kito nepagrįstai mažo dydžio aptarnavimo mokestį nei vienoje pasiūlymo pozicijoje; tiekėjui pateikus nurodyto dydžio pasiūlymus nors vienoje pozicijoje, jo pasiūlymas bus atmestas. Tiekėjai, apskaičiuodami pasiūlymo kainą, turi atsižvelgti į visą pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ nurodytą paslaugų kompleksą ir garantuoti, kad tiekėjo siūlomos kainos yra realios ir objektyviai pagrįstos, o sutartis tiekėjo nurodytomis kainomis realiai bus įvykdoma.

29. Bylos duomenimis pasiūlymus viešajame pirkime pateikė penki tiekėjai: UAB „Glotera“ (pasiūlymo kaina – 0,85 Eur), UAB „BPC Travel“ (pasiūlymo kaina – 0,50 Eur), UAB „Estravel Vilnius“ (pasiūlymo kaina – 6,50 Eur), UAB „Baltic Travel Service“ (pasiūlymo kaina – 2,21 Eur) ir UAB „ZIP Travel“ (pasiūlymo kaina – 4,01 Eur). 2018 m. liepos 18 d. perkančioji organizacija, nustačiusi, kad ieškovės UAB „Glotera“ pasiūlymo kaina (0,85 Eur) atitinka neįprastai mažos pasiūlytos kainos apibrėžimą (VPĮ 57 straipsnio 1 dalis), kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti įrodymus (paaiškinimus), pagrindžiančius pasiūlymo mažą kainą. Perkančioji organizacija nurodė, kad tokiais įrodymais gali būti – ekonomiško teikiamų paslaugų metodo aprašymas, pasirinktų ekonomiškų sprendimų aprašymas, išskirtinai palankias sąlygas teikti paslaugas patvirtinantys dokumentai (pavyzdžiui, susitarimai su tiekėjais), siūlomų paslaugų originalumą patvirtinantys dokumentai (pavyzdžiui, patentas), dokumentai, patvirtinantys, kad tiekėjui valstybės pagalba buvo suteikta teisėtai, darbo jėgos pasitelkimo ir jos panaudojimo organizavimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymas (pavyzdžiui, duomenys apie planuojamą pasitelkti darbo jėgą), subrangovų ar paslaugų subteikėjų pasitelkimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymas, naudojimosi technine įranga (turima ar galima pasitelkti) sąlygų aprašymas, nurodytų taikyti nuolaidų apskaičiavimo detalizavimas ir pagrindimas, ypač kai nuolaida suteikiama trečiojo asmens (subrangovo ar subteikėjo) atliekamose dalyse, kainos išskaidymas, kuriame matytųsi sudedamosios kainos dalys (jeigu pasiūlyme yra nurodyta tik bendra kaina jos nedetalizuojant), ir išskaidytos kainos pagrindimas, analogiškos jau įvykdytos ar vykdomos pirkimo sutartys, dokumentai, apibūdinantys tiekėjo ūkinę-finansinę būklę, kiti dokumentai, pirkimo vykdytojo nuomone, galintys pagrįsti, kad pasiūlyta kaina ar sąnaudos nėra neįprastai mažos.

30. UAB „Glotera“ 2018 m. liepos 24 d. pateikė atsakovui paaiškinimą dėl mažos pasiūlymo kainos, kuriame nurodė, jog UAB „Glotera“ yra akredituota IATA kelionių agentūra, kurioje įdiegta Amadeus rezervavimo sistema ir su aviakompanijomis, viešbučiais ir transporto paslaugas teikiančiomis organizacijomis ji dirba komisinių pagrindu (komisiniai iki 10 proc.). Tiekėja paaiškino, kad ji yra pasirašiusi individualius susitarimus su aviakompanijomis, viešbučių rezervacinėmis sistemomis, draudimo kompanija, keltų kompanijomis, kurios moka komisinius mokesčius. Siekdama pagrįsti nurodytas aplinkybes, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus – ataskaitas, PVM sąskaitas faktūras, sutartis. Perkančioji organizacija 2018 m. liepos 25 d. pranešimu informavo ieškovę apie jos pateikto pasiūlymo atmetimą, nepagrindus neįprastai mažos pasiūlymo kainos (pirkimo sąlygų 12.1.7 punktas). Pranešime atsakovas nurodė, kad UAB „Glotera“ paaiškinime pateikta bendro pobūdžio informacija apie tai, kad tiekėja yra sudariusi susitarimus dėl komisinių mokesčių mokėjimo pardavus paslaugas. Taip pat perkančioji organizacija pažymėjo, kad ieškovė pateikė dokumentus kuriais grindė komisinių mokesčių gavimą tam tikrais laikotarpiais. Atsakovo vertinimu, ši informacija atitinka bendrąją rinkos tendenciją, kad dauguma keliones organizuojančių tiekėjų yra sudarę tokio pobūdžio susitarimus su paslaugų teikėjais dėl komisinių mokesčių gavimo pardavus paslaugas, tačiau ieškovės pasiūlyta kaina daugiau nei 3 kartus mažesnė už visų tiekėjų pirkime pateiktų kainų aritmetinį vidurkį. Tai perkančiajai organizacijai kelia pagrįstų abejonių apie tiekėjos galimybes tinkamai vykdyti sutartį. Taip pat atsakovas paaiškino, jog UAB „Glotera“ objektyviais duomenimis ir dokumentais neįrodė, kad siūlomais įkainiais sugebės tinkamai ir kokybiškai teikti perkančiosios organizacijos ketinamas įsigyti paslaugas.

31. 2018 m. liepos 30 d. Studijų kokybės vertinimo centras patvirtino ginčo viešojo pirkimo pasiūlymų eilę bei laimėjusiu pirkimą pripažino UAB „Baltic Travel Service“ 2,21 Eur pasiūlymą. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimais, 2018 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kurioje reikalavo panaikinti 2018 m. liepos 25 d. rašte Nr. S-1407 nurodytą sprendimą dėl UAB „Glotera“ pasiūlymo atmetimo bei 2018 m. liepos 30 d. rašte Nr. S-1436 nurodytą sprendimą dėl pasiūlymų eilės, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties su juo sudarymo. Pretenzijoje tiekėja nurodė, kad sprendimas atmesti jos pasiūlymą pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir nediskriminavimo principus; pirminiame pagrindime tiekėja pateikė ne teorinius ir deklaratyvius paaiškinimus, o įrodymus apie realią įmonės pardavimų praktiką ir taikytus komisinius. Tuo tarpu perkančioji organizacija formaliai, paviršutiniškai ir neteisėtai įvertino UAB „Glotera“ pasiūlymą ir jos pateiktą pasiūlymo kainos pagrindimą, o sprendimą motyvavo nepakankamos informacijos pateikimu. Perkančioji organizacija 2018 m. rugpjūčio 3 d. pretenziją atmetė, nurodydama, kad tiekėja pateikė duomenis apie savo veiklą ir praktiką, kuri yra bendra visam turizmo sektoriui, tuo tarpu ji privalėjo pagrįsti konkrečiai atsakovui pasiūlytą kainą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu, iš esmės pritardamas atsakovui, jog UAB „Glotera“ pateiktame rašte dėl kainos pagrindimo visiškai nepasisakė dėl kainos pagrindimo, ieškinį atmetė.

32. Apeliaciniame skunde UAB „Glotera“ laikosi pozicijos, kad jos pateikta informacija apie gaunamus komisinius visiškai pagrindžia tiekėjos galimybes teikti paslaugas už pasiūlytą įkainį, tuo tarpu perkančioji organizacija, nustačiusi trūkumus pateiktame kainos pagrindime, nepagrįstai nesikreipė į ieškovę dėl neaiškios ar neišsamios informacijos paaiškinimo ar papildymo.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje apeliacijos ribas sudaro neįprastai mažos kainos pasiūlymo pagrindimas komisinių mokesčių gavimu, perkančiajai organizacijai siekiant įsigyti kelionių organizavimo paslaugas.

Dėl neįprastai mažos kainos pasiūlymo pasekmių ir jos pagrindimo

34. Neįprastai mažos kainos patikrinimas – iš viešųjų pirkimų tikslo sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis), išplaukianti perkančiosios organizacijos pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-570-469/2016).

35. Perkančiųjų organizacijų pareiga taikyti neįprastai mažos kainos institutą grindžiama tuo, kad tiekėjo, atitinkančio minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir siūlančio techninius reikalavimus atitinkantį pirkimo objektą, pasiūlymas, atsižvelgiant į jo siūlomą (mažiausią) kainą, nėra per se (pats savaime) priimtiniausias. Pirma, tiekėjo siūloma mažiausia kaina (taikant tiek mažiausios kainos, tiek ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus) gali būti ekonomiškai nepagrįsta ir lemti jo nesugebėjimą laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį arba būti jo nesąžiningų veiksmų padarinys. Antra, viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas lemia tai, kad kainos, kaip vienos iš pagrindinių tiekėjo pasiūlymo ir viešojo pirkimo sutarties sąlygų, nebegalima keisti nei sudarant viešojo pirkimo sutartį, nei ją vykdant (išimtis numatyta tik iš anksto nustatytoms kainodaros taisyklėms) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-916/2017). Taigi neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutas yra teisinė priemonė, skirta perkančiajai organizacijai, sudaranti jai sąlygas išvengti tiekėjo nesugebėjimo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį dėl viešajame pirkime pateikto ekonomiškai nepagrįsto pasiūlymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).

36. Pagal VPĮ 40 straipsnio 1 dalį (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija; nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančios įstatymo redakcijos 57 straipsnis), jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015). Neįprastai maža pasiūlyta kaina pati savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvu, perkančioji organizacija privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Taigi VPĮ normos užkerta kelią nepagrįstų, todėl tikėtina – neįvykdomų – pasiūlymų pripažinimui laimėjusiais konkursą.

37. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į: 1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą; 2) pasirinktus techninius sprendimus ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus; 3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą; 4) aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, laikymąsi, subtiekėjų pasitelkimą; 5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą (VPĮ 57 straipsnio 2 dalis).

38. Kainos pagrindimo rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šių rekomendacijų tikslas – padėti perkančiajai organizacijai išsiaiškinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų neįprastai maža kaina yra pagrįsta. Pagal Kainos pagrindimo rekomendacijų 6 punktą, kreipdamasi į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, perkančioji organizacija gali prašyti jo pateikti įrodymus, pagrindžiančius pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą. Tai gali būti: 6.1. ekonomiško gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo aprašymas; 6.2. pasirinktų ekonomiškų techninių sprendimų aprašymas; 6.3. išskirtinai palankių sąlygų tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus įrodymai (pavyzdžiui, susitarimai su tiekėjais); 6.4. siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumo įrodymai (pavyzdžiui, technologijos patentas); 6.5. įrodymai, kad tiekėjas laikosi norminių dokumentų reikalavimų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo vietoje (pavyzdžiui, pažyma apie ketinamų pasitelkti darbuotojų darbo užmokesčio vidurkius); 6.6. informacija apie tiekėjo galimybę gauti valstybės pagalbą; 6.7. darbo jėgos pasitelkimo ir jos organizavimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymas (pavyzdžiui, duomenys apie planuojamą pasitelkti darbo jėgą); 6.8. subrangovų ar paslaugų subteikėjų pasitelkimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymas; 6.9. naudojimosi technine įranga (turima ar galima pasitelkti) sąlygų aprašymas; 6.10. nurodytų taikyti nuolaidų apskaičiavimo detalizavimas ir pagrindimas, ypač kai nuolaida suteikiama trečiojo asmens (subrangovo ar subteikėjo) atliekamoje dalyje; 6.11. kainos išskaidymas, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys (jeigu pasiūlyme yra nurodyta tik bendra kaina, jos nedetalizuojant) ir išskaidytų kainų pagrindimas.

39. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla neaiškumų dėl tiekėjo pateikto kainos pagrindimo (tiekėjas pateikia tinkamus pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų kainos pagrįstumo įrodymus, tačiau jie nėra visiškai aiškūs), ji gali prašyti tiekėjo paaiškinti savo pateiktą pagrindimą (Kainos pagrindimo rekomendacijų 8 punktas). Pasiūlymas turi būti atmestas, kai tiekėjas nepateikia arba pateikia netinkamus pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų kainos pagrįstumo įrodymus (Kainos pagrindimo rekomendacijų 9 punktas).

40. Ar perkančioji organizacija, taikydama neįprastai mažos kainos institutą, tinkamai, nepažeisdama viešojo pirkimo principų, įgyvendino įstatyme įtvirtintas pareigas, spręstina, nustatant, ar ji: 1) įvertinusi visų dalyvių pateiktus pasiūlymus, nustatė, kuriuose iš jų nurodytos kainos yra neįprastai mažos; 2) sudarė dalyviams, pasiūliusiems neįprastai mažą kainą, galimybę (pareikalavo raštu per protingą terminą) pateikti paaiškinimus dėl abejonių sukėlusių pasiūlymo elementų (dalių); 3) ištyrė ir įvertino pateiktus paaiškinimus; 4) priėmė sprendimą dalyvio, nepagrindusio pasiūlytos neįprastai mažos kainos, pasiūlymą atmesti arba, jeigu dalyvis nurodytą kainą pagrindė, leisti jam toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010, 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-570-469/2016).

41. Nors VPĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kainos ir sąnaudų pagrindimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Šio sąrašo pobūdis nereiškia visiškos perkančiųjų organizacijų laisvės nuspręsti, į kokius pasiūlymo sudedamuosius elementus reikia atsižvelgti, prieš joms atmetant neįprastai mažos kainos pasiūlymus. Todėl sprendžiant, ar neįprastai maža kaina yra pagrįsta, reikia atsižvelgti į įvairius kriterijus ir konkrečias pirkimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi principas ir tiekėjo apsaugai nuo neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų nustatytos neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros suponuoja ne tik perkančiosios organizacijos pareigą prašyti ir vėliau objektyviai vertinti tiekėjo pateiktus neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentus, tačiau, tikintis pasiūlymo pripažinimo pagrįstu, įpareigoja ir tiekėją aktyviai bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, vykdyti jos reikalavimus, pateikti visus prašomus paaiškinimus ar dokumentus. Tiekėjas ir perkančioji organizacija turi bendradarbiauti, siekti išsiaiškinti pasiūlymo kainos realumą; šio reikalavimo neatitinka ir rungimosi principą pažeidžia vien formalus šalių susirašinėjimas, neturint tikslo nustatyti kainos pagrįstumą ar įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015). Taigi perkančiosios organizacijos formalūs veiksmai, kuriais ji iš tikrųjų nesiekia patikrinti tiekėjo, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pasiūlymo rimtumo arba apskritai nesudaro jam sąlygų paaiškinimams, pagrindžiantiems tokį pasiūlymą, pateikti, pripažintini per se neteisėtais ir pažeidžiančiais viešųjų pirkimų teisiniame reglamentavime įtvirtintas jos pareigas bei viešojo pirkimo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012).

43. Kiekvienu atveju, sprendžiant, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi būti įvertinta ir nustatyta, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali, o tiekėjas pateikė pakankamus ir realius duomenis, jog ji iš tiesų egzistuoja, ir tik tuomet įvertinus pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų atsirastų galimybė įsitikinti, ar pateikta kaina yra pagrįsta ir reali. Kaip neatitinkantys įstatymo reikalavimų traktuotini tiekėjo veiksmai, kuriais jis nesiekia kiek įmanoma tiksliau įvykdyti racionalius perkančiosios organizacijos reikalavimus, nepateikia prašomų duomenų ar pateikdamas reikalaujamus įrodymus be aiškios priežasties keičia pateikiamą informaciją. Dėl perkančiosios organizacijos atlikto neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo vertinimo tinkamumo teismai turėtų spręsti laikydamiesi to paties griežtumo standarto, nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos sprendimo rezultato, t. y. ar ji nusprendė, kad kainos pagrindimas yra tinkamas ir tiekėjas sugebės už siūlomą kainą patiekti prekes, suteikti paslaugas ar atlikti darbus, ar tiekėjo pasiūlymą atmetė dėl to, kad jo siūloma neįprastai maža kaina nebuvo tinkamai pagrįsta. Šis išaiškinimas reiškia, kad praktikoje neturėtų būti toleruojamos ir teismų kitaip vertinamos situacijos, kai perkančioji organizacija atlaidžiau vertina neįprastai mažos kainos pasiūlymą pateikusio jai priimtino tiekėjo parengtą neįprastai mažos kainos pagrindimą. Visais atvejais turi būti realiai nustatytas kainos pagrįstumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018).

44. Perkančiajai organizacijai nesuteikta neribotos diskrecijos teisės konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo fakto; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina. Perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlymą ar jo neatmesti dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos turi įtakos ir kitų tiekėjų teisėms ir pareigoms, kurių pasiūlymai, atmetus laimėjusį pasiūlymą, galėtų būti pripažinti nugalėjusiais, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas laikyti, kad tiekėjas pagrindė neįprastai mažą kainą, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir nepalikti pagrįstų abejonių dėl tiekėjo galimybės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros rungtyniškumas suponuoja ne tik tiekėjo, bet ir perkančiosios organizacijos aktyvumą, VPĮ jai nedraudžiama į tiekėją kreiptis kelis kartus, kad šis pateiktų papildomus duomenis, patvirtinančius jo siūlomos kainos pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).

45. Tiekėjui arba perkančiajai organizacijai savo veiksmais tinkamai nevykdžius pareigų, kylančių iš VPĮ 57 straipsnio nuostatų, jiems atsiranda įstatyme nustatytų padarinių (pasiūlymo atmetimas nepagrindus jo kainos arba sprendimo atmesti pasiūlymą panaikinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

46. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, siekdama įrodyti perkančiajai organizacijai savo gebėjimą įvykdyti sutartį už pasiūlyme nurodytą 0,85 Eur kainą, tai grindė atsakovo norimos įsigyti kelionių organizavimo paslaugos rinkoje susiklosčiusia verslo praktika, kai kelionių agentūros gauna pajamas ne iš paslaugų pardavimo atsakovui, o iš gaunamų komisinių mokesčių už pardavimus. Todėl, ieškovės vertinimu, bendroji rinkos tendencija – dengti veiklos išlaidas iš gaunamų komisinių mokesčių už pardavimus – iš esmės yra pakankama pagrįsti UAB „Glotera“ pasiūlymo įkainį. Tuo tarpu perkančioji organizacija, sutikdama, jog ieškovės pateikta informacija atitinka bendrąją rinkos tendenciją, tiekėjos pasiūlymą vis tiek atmetė dėl to, jog jame nurodyta kaina buvo daugiau nei tris kartus mažesnė už visų tiekėjų ginčo pirkime pateiktų kainų aritmetinį vidurkį, bei dėl to, kad, perkančiosios organizacijos vertinimu, ieškovė nepagrindė konkrečiai atsakovui pasiūlytos kainos.

47. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovės siūlomos teikti, o atsakovo norimos įsigyti kelionių organizavimo paslaugos teikimas ir apmokėjimas už paslaugą turi specifiką. Rinkoje susidariusi situacija lemia, kad kelionių agentūrų pajamas už jų siūlomas ir teikiamas paslaugas gali sudaryti ir sudaro ne tik aptarnavimo mokesčiai, taikomi klientui, tačiau ir kitos pakankamai ženklios pajamos, pavyzdžiui, komisiniai mokesčiai, premijos už parduodamus produktus, kuriuos kelionių agentūrai sumoka tiesioginiai paslaugų teikėjai – oro skrydžių bendrovės, viešbučiai, draudimo bendrovės, automobilius nuomojančios įmonės ir pan. Dėl šios priežasties kelionių organizavimo bendrovės sutinka taikyti minimalius arba net nulinius aptarnavimo mokesčius jų paslaugas perkantiems klientams, nes pajamas jos gauna iš tiesioginių paslaugų tiekėjų. Aplinkybę, jog atsakovui yra žinoma kelionių organizavimo paslaugų srityje vyraujanti tendencija dėl minimalių ir nulinių aptarnavimo mokesčių taikymo įrodo tiek šios nutarties 28 punkte nustatyta aplinkybė, jog perkančioji organizacija ginčo pirkimo sąlygose įtvirtino draudimą teikti pasiūlymus su nuliniais ir neigiamais įkainiais, tiek atsakyme ieškovei nurodytas pritarimas dėl pastarosios pateiktos informacijos apie ginčo pirkimui aktualią rinkos specifiką šios paslaugų rūšies teikimo srityje. Trečiasis asmuo UAB „Baltic Travel Service” atsiliepime į ieškinį taip pat patvirtino, kad ieškovės pateikta informacija atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai dauguma kelionių organizavimo veiklą vykdančių tiekėjų yra sudarę panašaus pobūdžio susitarimus su paslaugų tiekėjais, kuomet su paslaugų tiekėjais yra dirbama per Amadeus rezervavimo sistemą komisinių pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, nepagrindus neįprastai mažos pasiūlymo kainos, priėmė iš esmės ignoruodamas jam neabejotinai žinomą perkamų paslaugų ir pajamų už šias paslaugas gavimo specifiką.

48. Bylos duomenimis nustatyta, kad pasiūlymus ginčo pirkime pateikė penki tiekėjai, visų jų pasiūlymai, kaip teisingai nurodė apeliantė, buvo itin mažomis kainomis (nutarties 29 punktas). Atitinkamai nustatytas pasiūlymų kainų aritmetinis vidurkis tesudarė 2,81 Eur, kuris, beje, taip pat yra didesnis už pirkimo laimėtoju pripažintame UAB „Baltic Travel Service“ pasiūlyme nurodytą paslaugos teikimo kainą (2,21 Eur). Nurodytos aplinkybės iš esmės pagrindžia visų viešajame pirkime pasiūlymus pateikusių tiekėjų galimybes generuoti pajamas už teikiamas paslaugas bei dengti veiklos sąnaudas iš gaunamų komisinių mokesčių už tarpininkavimą vykdant pardavimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pasiūlytas kelionės aptarnavimo įkainis negalėjo būti vertinamas kaip neįprastas kelionių organizavimo paslaugų rinkoje. Todėl teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su apeliante, kad kainos patikimumo prasme nėra jokio skirtumo tarp apeliantės pasiūlytos paslaugų kainos (0,85 Eur) ir pirkimo laimėtojos pasiūlyme nurodytos kainos (2,21 Eur), nes abu pasiūlymo įkainiai yra itin maži. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka, kad perkančioji organizacija, nustačiusi, jog apeliantės pasiūlymo kaina, palyginus ją su visų pasiūlymų aritmetiniu vidurkiu, atitinka VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą neįprastai mažos pasiūlytos kainos apibrėžimą, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti jos pasiūlymo kainos pagrindimą.

49. Perkančioji organizacija, kreipdamasi į ieškovę su prašymu pagrįsti jos pasiūlymo kainą, nurodė pateikti įrodymus (paaiškinimus), kuriais galėjo būti grindžiama pasiūlyme nurodyta kaina (pavyzdžiui, ekonomiško teikiamų paslaugų metodo aprašymas, pasirinktų ekonomiškų sprendimų aprašymas, išskirtinai palankias sąlygas teikti paslaugas patvirtinantys įrodymai, siūlomų paslaugų originalumą patvirtinantys dokumentai, darbo jėgos pasitelkimo ir jos panaudojimo organizavimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymas, kainos išskaidymas ir kt.). Kaip jau minėta, ieškovė, siekdama pagrįsti pateikto pasiūlymo kainą, nurodė, kad jog ji pajamas gaus ne iš atsakovo, o iš gaunamų komisinių mokesčių už pardavimus. Todėl, siekdama pagrįsti savo komisinių mokesčių gavimą, apeliantė pateikė sutartis, PVM sąskaitas faktūras, ataskaitas, kuriose atsispindi komisinių mokesčių gavimo faktas. Tačiau, perkančiosios organizacijos bei pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti paaiškinimai ir dokumentai nepaaiškino, kaip gaunami komisiniai lemia tiekėjos galimybes pasiūlyti daugiau nei tris kartus mažesnę kainą, t. y. ieškovė nepagrindė komisinių reikšmės pasiūlymo kainai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes dėl kelionių organizavimo paslaugų rinkos specifiškumo bei byloje esančius ieškovės pateiktus dokumentus, sprendžia, kad tiek perkančiosios organizacijos, tiek pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl UAB „Glotera“ pasiūlymo netinkamo pagrindimo yra nepagrįsta.

50. Teisėjų kolegija nustatė, kad kelionių organizavimo paslaugų rinkoje vyraujantis verslo modelis lemia, jog pagrindinę dalį pajamų tiekėjai gauna ne iš klientų, o iš gaunamų komisinių mokesčių, kuriuos kelionių organizavimo paslaugą klientui teikiantis tarpininkas tiesiogiai gauna iš kelionių paslaugas teikiančių paslaugų pardavėjų. Taigi, aptarnaudamos perkančiąsias organizacijas, kelionių agentūros gauna pajamų ir iš perkančiosios organizacijos, ir iš kitų šio verslo grandinės dalyvių. Pati perkančioji organizacija patvirtino šią aplinkybę ir dėl to byloje iš esmės nėra ginčo, tačiau, jos vertinimu, ieškovės pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kaip duomenys apie sudarytas sutartis ir gautas įvairaus pobūdžio pajamas lemia tiekėjos pasiūlytos kainos dydį ir užtikrina ketinamų įsigyti paslaugų tinkamą įvykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo argumentai iš esmės prieštarauja pačios perkančiosios organizacijos teiginiams apie jai žinomą ginčo viešuoju pirkimu ketinamų įsigyti paslaugų verslo modelį, apie visų paslaugą teikiančių tiekėjų gaunamas pajamas iš komisinių. Atsakovui, viena vertus, įtarimų nekelia ieškovės gaunami komisiniai atlygiai, nepaisant to jam kyla abejonių dėl ieškovės sugebėjimo įvykdyti sutartį konkrečiai jos pateiktais pasiūlyme įkainiais. Šiuo atveju pats komisinių iš tiesioginių kelionės paslaugų teikėjų gavimo faktas būtent ir pagrindžia ieškovės pateiktos pasiūlyme kainos dydį. Ieškovė ne kartą perkančiajai organizacijai nurodė, kad aplinkybė dėl komisinių mokesčių gavimo ir lemia jos, kaip ir kitų viešajame pirkime pateikusių tiekėjų, pasiūlymo nedidelės kainos dydį. Šią aplinkybę pagrindžiantys dokumentai, priešingai nei nurodo atsakovas, aiškiai ir suprantamai leidžia spręsti ne tik apie gaunamų komisinių mokesčių faktą, bet ir apie jų dydį. Antai, į bylą pateiktos UAB „Glotera“ sutarties su DFDS A/S 3 punkte įtvirtinta, jog (duomenys neskelbtini). UAB „Glotera“ sudarytoje sutartyje su UAB „Transporent“ 6 punkte įtvirtinta, jog (duomenys neskelbtini). Pati perkančioji organizacija nustatė, kad ieškovė komisinius mokesčius gauna ir iš aviakompanijų – Aeroflot, Ukraine International, Belavia. Į bylą pateiktos IATA, ONYX, Gjensidige ataskaitos bei PVM sąskaitos faktūros įrodo, kad tiekėja nuolat gauna komisinius mokesčius iš oro bendrovių, draudimo kompanijos bei viešbučių. Ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos nėra jokio pagrindo nepripažinti objektyviais duomenimis (CPK 185 straipsnis). Atsakovas byloje ieškovės pateiktų skaičiavimų net neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas jų nepagrįstai nevertino. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba dar 2016 m., pastebėjusi kelionių organizavimo pirkimuose vyraujančią tendenciją pasiūlymus teikti itin mažomis ir/ar nulinėmis kainomis, paaiškino (https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/kelioniu-pirkimai-kas-greiciau), jog perkančiosios organizacijos, siekdamos įsitikinti pasiūlytų kainų pagrįstumu, turėtų tiekėjų prašyti pateikti susitarimų kopijas ar pažymas, išduotas aviakompanijų, viešbučių, draudimo kompanijų, rezervacijų sistemų, kitų veiklos partnerių, kurie įrodytų, kokio dydžio komisinius mokesčius ar premijas už pasiektas pardavimų apimtis tiekėjas gauna, o perkančioji organizacija, vertindama neįprastai mažą kainą turėtų atkreipti dėmesį į tiekėjo pateiktus susitarimus dėl komisinio atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai apie gaunamus komisinius mokesčius pagrindė jos galimybes teikti paslaugas už pasiūlytą 0,85 Eur įkainį vieno į kelionę vykstančio asmens aptarnavimui.

51. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jog ieškovė nepateikė jokių paskaičiavimų ar kainos išskaidymo, šiuo atveju ieškovė nurodė, kad jos gaunami komisiniai visiškai padengia visus galimus paslaugų vykdymo kaštus, nes nuo kiekvienos kelionės oro transportu ji gauna nuo 3,5 Eur komisinį mokestį, nuo kiekvienos viešbučio rezervacijos – apie 60 Eur komisinį mokestį, skaičiuojant 10 proc. komisinius, nuo kelionių sausumos transportu – apie 20 Eur, skaičiuojant komisinius nuo 10 iki 20 proc., nuo kiekvienos draudimo tarpininkavimo paslaugos – apie 10 Eur ir pan., t. y. pajamos už vieno aptarnaujamo keleivio kelionę vidutiniškai yra apie 90 Eur. Be to, šiuo atveju ieškovės pasiūlymo kaina buvo pateikta laikantis pirkimo sąlygų 3 priede „Pasiūlymas dėl kelionių organizavimo paslaugų“ nustatyto reikalavimo, t. y. galutinė pasiūlymo kaina buvo išskaidyta pagal siūlomos paslaugos ir taikomų aptarnavimo mokesčių vienam į kelionę vykstančiam asmeniui sudedamąsias dalis. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik neištyrė bylos aplinkybių, bet ir neatsižvelgė į pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl teismo padarytos išvados iš esmės neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

52. Jeigu sutikti su perkančiosios organizacijos vertinimu, jog ieškovė iš esmės nepagrindė pasiūlymo kainos, analogiškai negalėtų būti laikoma pagrįsta ir kitų tiekėjų, įskaitant viešojo pirkimo laimėtoja pripažintos UAB „Baltic Travel Service“, pasiūlymo kaina. Kaip jau minėta (nutarties 48 punktas), visų tiekėjų pasiūlymuose ginčo pirkime buvo pateiktos itin mažos paslaugos teikimo kainos. Tą lėmė pasiūlymus pateikusių tiekėjų galimybės gauti pajamas ir dengti veiklos išlaidas iš gaunamų komisinių mokesčių už kelionių paslaugų pardavimus. Taigi, perkančioji organizacija neabejotinai suvokė ar turėjo suvokti, kad nei apeliantės, nei kitų tiekėjų, įskaitant pirkimo laimėtojos, pasiūlymuose nurodyta paslaugos teikimo kaina nėra pakankama padengti vieno asmens kelionės organizavimo išlaidas. Todėl perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą dėl to, kad ši neva nepagrindė neįprastai mažos pasiūlytos kainos, buvo priimtas iš esmės neatsižvelgus į perkamų paslaugų specifiką, vien formaliai vadovaujantis VPĮ neįprastai mažos pasiūlytos kainos instituto normomis.

53. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pati perkančioji organizacija pažeidė šalių bendradarbiavimo, aiškinantis neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumo klausimą, principą, nes pakartotinai nesikreipė į ieškovę dėl papildomų paaiškinimų bei įrodymų pateikimo, jeigu, perkančiosios organizacijos nuomone, ieškovės pateikti paaiškinimai bei juos pagrindžiantys dokumentai jai buvo nepakankami. Kaip minėta anksčiau, tiekėjas ir perkančioji organizacija turi bendradarbiauti, siekiant išsiaiškinti pasiūlymo kainos realumą; tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą (VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 1 punktas), t. y. perkančioji organizacija neturi pareigos pakartotinai kreiptis į tiekėją, pastarajam tinkamai nepagrindus neįprastai mažos pasiūlytos kainos. Tačiau VPĮ nedraudžia perkančiajai organizacijai į tiekėją kreiptis kelis kartus, kad šis pateiktų papildomus būtinus duomenis, patvirtinančius jo siūlomos kainos pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ne tiekėja, o pati perkančioji organizacija nesugebėjo tinkamai bei teisingai įvertinti ieškovės pateiktų paaiškinimų ir dokumentų. Tokiu atveju, jeigu perkančiajai organizacijai kilo neaiškumų, ji privalėjo pakartotinai kreiptis į apeliantę su prašymu paaiškinti ir (ar) detalizuoti pateiktuose paaiškinimuose ir dokumentuose nurodytas aplinkybes dėl paslaugos teikimo kainos pagrindimo. Reikalavimas įtikinti ir įsitikinti pasiūlytos kainos realumu keliamas tiek tiekėjai, tiek perkančiajai organizacijai, kuri neturi teisės apsiriboti formaliu susirašinėjimu, kaip įvyko nagrinėjamu atveju. Dėl to perkančioji organizacija, jeigu jai trūko duomenų dėl ieškovės gaunamų komisinių fakto ir dydžio, turėjo reikalauti pagrįsti ne ieškovės pasiūlyme nurodyto įkainio pagrįstumą, bet visų ieškovės gaunamų už kelionių organizavimo paslaugą pajamų faktą ir sudėtį. Atsakovo formalūs veiksmai, kuriais jis iš tikrųjų nesiekė patikrinti ieškovės, pasiūliusios neįprastai mažą kainą, pasiūlymo rimtumo, pripažintini neteisėtais ir pažeidžiančiais viešųjų pirkimų teisiniame reglamentavime įtvirtintas perkančiosios organizacijos pareigas bei viešojo pirkimo principus.

54. Apibendrinant išsakytus argumentus konstatuotina, jog, šiame pirkime perkant specifinę – kelionių organizavimo – paslaugą, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į tiekėjų pasiūlymuose pateiktą mažiausią kainą, turėjo pagrindą nustatyti pirkimo laimėtoją (pirkimo sąlygų 11.2 punktas, VPĮ 55 straipsnio 1 dalis), pagal įstatyme nustatytus kriterijus identifikuoti tiekėjų pasiūlytą neįprastai mažą kainą ir pareikalauti ją pagrįsti (VPĮ 57 straipsnis), tačiau neturėjo pagrindo reikalauti iš tiekėjo pagrįsti, jog paslaugą suteiks tik už pasiūlyme nurodytą kainą, kuri yra neįprastai maža ir kurią prašoma pagrįsti, nes objektyviai visi tiekėjai esmines pajamas už paslaugą gauna iš kitų šaltinių. Dėl to šiuo aspektu neturi teisinės reikšmės ieškovės pasiūlyme nurodytos kainos lyginimas su pirkime visų tiekėjų pateiktų pasiūlymų kainų vidurkiu ir perkančiosios organizacijos teiginys, jog ieškovės pasiūlymo kaina yra daugiau nei tris kartus mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkį. Dėl tos pačios priežasties nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas sprendime, jog ieškovė, gavusi perkančiosios organizacijos prašymą pagrįsti pasiūlymo kainą, nepasisakė dėl pačiame pasiūlyme nurodytos kainos pagrįstumo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju tiek perkančioji organizacija, atmesdama tiekėjos pasiūlymą dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos nepagrindimo, tiek pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovui, nepagrįstai neatsižvelgė į ginčo pirkimu siekiamų įsigyti kelionių organizavimo paslaugų specifiką, lemiančią neįprastai mažos kainos pagrindimo instituto taikymo byloje ypatumus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, o apeliantės ieškinys tenkintinas.

55. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

56. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo viešasis pirkimas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi buvo sustabdytas, tenkinus ieškinį ir panaikinus atsakovo 2018 m. liepos 25 d. rašte Nr. S-1407 nurodytą viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl ieškovės UAB „Glotera“ pasiūlymo atmetimo ir atsakovo 2018 m. liepos 30 d. rašte Nr. S-1436 nurodytus viešojo pirkimo komisijos sprendimus dėl patvirtintos pasiūlymų eilės, laimėtojo ir sutarties su juo sudarymo, ginčo viešasis pirkimas turėtų būti tęsiamas nuo pasiūlymų vertinimo procedūros.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą patenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

58. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teisme ieškovė už ieškinį sumokėjo 301 Eur žyminį mokestį bei patyrė 2 613,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagrindžia byloje esantys dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, teisinių paslaugų ataskaitos, mokėjimo nurodymai), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

59. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 916,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (263 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 653,40 Eur teisinio atstovavimo išlaidos), kurias pagrindžia byloje esantys dokumentai (PVM sąskaita faktūros, teisinių paslaugų ataskaita, mokėjimo nurodymai). Išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (653,40 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2018 m. liepos 25 d. rašte Nr. S-1407 nurodytą viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Glotera“ pasiūlymo atmetimo ir Studijų kokybės vertinimo centro 2018 m. liepos 30 d. rašte Nr. S-1436 nurodytus viešojo pirkimo komisijos sprendimus dėl patvirtintos pasiūlymų eilės, laimėtojo ir sutarties su juo sudarymo.

Priteisti iš atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro (j. a. k. 111959192) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Glotera“ (j. a. k. 125560196) 3 831 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjai Artūras DriukasRomualda JanovičienėGintaras Pečiulis