Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-12-14 · Civilinė byla Nr. e2-1680-254/2015

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-14Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-31Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2018-11-07Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2019-02-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-14
Bylos Nr.
e2-1680-254/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00180-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei Aviacijos
Advokatai
Tomas Bairašauskas, Andrius Būdvytis
Civilinė byla Nr. e2-1680-254/2015;proceso Nr. 2-56-3-00180-2015-3;procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29.2; 2.5.2.3.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, sekretoriaujant Vytautei Rolskytei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tomui Bairašauskui, atsakovės atstovui advokatui Andriui Būdvyčiui teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio banko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Aviacijos kompanijai „Aviabaltika“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės pagal 2011-09-26 tarp šalių sudarytą kredito sutartį Nr. KR17-439/11 (1 t., b.l. 12-21) 46 305,58 EUR (51 255,65 JAV dol.) kredito likutį, 4170,83 EUR (4 616,69 JAV dol.) palūkanų už negrąžintą kredito likutį, 8931,00 Eur (9 885,72 JAV dol.) delspinigių už laiku negrąžintą kreditą ir palūkanas bei 3252,33 EUR (3600 JAV dol.) baudą už įsipareigojimų pagal kredito sutartį neįvykdymą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 110 343.94 Eur (122 139,71 JAV dol.) skolos pagal garantijų išdavimo sutartis Nr. 2300811170340 (70 561,05 Eur arba 78 104,03 JAV dol.) ir Nr. 2300812170166 (39 782,89 EUR arba 44 035,68 JAV dol.) bei 19 089,50 EUR (21 130,17 JAV dol.) delspinigių už laiku nesumokėtą skolą pagal padengtas garantijas. Be to prašo priteisti iš atsakovės 8,05 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nurodo, kad tarp šalių 2011-09-26 buvo sudaryta kredito sutartis Nr. KR17-439/11 (1 t., b.l. 12-21), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1 800 000 USD dydžio kreditas. 2013-02-23 trišalės sutarties, sudarytos tarp ieškovės AB Šiaulių banko ir VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, pagrindu atsakovei suteiktas kreditas buvo padalintas ir AB Šiaulių bankui buvo perduotos reikalavimo teisės ir kitos teisės į 1 064 885,98 USD kredito dalį, o ieškovei liko 132114,02 USD kredito dalis. Per laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos dalis įsipareigojimų pagal kredito sutartį buvo padengta atsakovės lėšomis, kurios buvo ieškovės banke, o likusi dalis neįvykdytų įsipareigojimų sudaro ieškovės reikalavimą. Ieškovė nurodė, kad buvo dengiami įsipareigojimai, kurių suėjo vykdymo terminai, taip pat pagal atsakovės prašymą atliktas įskaitymas į tuo metu galimą disponuoti reikalavimą dėl indėlio. Paskutinė suma iki draudžiamos 100 000 EUR sumos buvo įskaityta 2014-03-12, padengiant dalį sumos, kurią atsakovė privalėjo sumokėti pagal vieną iš ginčo garantijų, laikantis CK 6.55 straipsnio taisyklių. Kauno apygardos teismo 2015-01-29 nutartimi buvo patvirtintas atsakovės 1 141 655,78 Eur finansinis reikalavimas ieškovei, kur taip pat buvo pripažinta, kad dengimai, įskaitymai ir perkėlimai buvo atlikti pagrįstai ir atsakovė šios nutarties neskundė. Atsikirsdama į atsakovės argumentus, ieškovė pažymėjo, kad atsakovė pagal kredito sutartį yra skolinga didesnes sumas, negu įskaityta suma pagal tris Garantijų išdavimo sutartis, todėl net laikant, kad įskaitymai turėjo būti atlikti pagal kredito sutartį, atsakovas nėra įvykdęs visų įsipareigojimų ieškovei ir nėra jokio skirtumo, pagal kuriuos atsakovės įsipareigojimus buvo vykdomi dengimai, nes atsakovė vis tiek lieka skoloje, todėl atsakovė neįrodė, kad ieškovei neskolinga.

Ieškovė dublike nurodo, kad atsakovės argumentai dėl pernelyg didelių delspinigių yra nepagrįsti. Netesybos atsirado iš sutartinių santykių-kreditavimo sutarties, abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, atsakovė ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų, netesybos sudaro tik 18 proc. nuo prašomos priteisti skolos ir yra 0,1 proc. dydžio. Tokio dydžio delspinigiai pagal teismų praktiką nėra laikomi neprotingai didelėmis netesybomis, o mažinti jas todėl, kad ieškovė bankrutuoja ir turi atsakovei neįvykdytų įsipareigojimų, nesudaro nei loginio, nei teisinio ryšio su netesybų mažinimo instituto taikymu.