- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-03
- Bylos Nr.
- 2-937-129/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronislava Todesienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- R. J.
- Advokatai
- Kastytis Kuzmickas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 29 880 Lt (8 653,85 Eur) skolą, 747 Lt (216,35 Eur) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovas patikslintame ieškinyje (b. l. 40-42) ir atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 76-78) nurodė, kad 2009 m. liepos 27 d. mokėjimo pavedimu paskolino atsakovui 11 390 Lt (3 298,77 Eur), o 2009 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo pavedimu – 18 490 Lt (5 355,07 Eur) sumą, iš viso – 29 880 Lt (8 653,85 Eur). Pažymi, kad tarp atsakovo ir UAB „Tikritus“ buvo susiklostę darbiniai santykiai, jie pasitikėjo vienas kitu, todėl UAB „Tikritus“ direktoriaus paprašytas ieškovas paskolino pinigus įmonės darbuotojui – atsakovui J. K.. Teigia, kad mokėjimo pavedimai, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“ patys savaime patvirtina paskolos sutarties sudarymą – pinigų perdavimą atsakovui, todėl atsakovas turi pareigą grąžinti jam paskolintą sumą. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio palūkanas – 747 Lt (216,35 Eur), paskaičiuotas nuo 29 880 Lt (8 653,85 Eur) sumos už 6 mėnesius.
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktuose paaiškinimuose (b. l. 86-87) papildomai paaiškino, kad jis 2008 m. sausio 9 d. paskolino UAB „Tikritus“ 50 000 Lt (14 481 Eur), 2008 m. sausio 23 d. – 30 000 Lt (8 688,60 Eur), 2008 m. kovo 5 d. – 25 000 Lt (7 240,50 Eur), iš viso – 105 000 Lt (30 410,10 Eur) sumą, kurią UAB „Tikritus“ įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2008 m. kovo 31 d., tačiau UAB „Tikritus“ įvykdžius tik dalį sutartinių įsipareigojimų bei nepavykus susitarti geruoju dėl likusios sumos grąžinimo, ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu UAB „Tikritus“ dėl skolos priteisimo (civilinė byla Nr. 2-4370-392/2009). Ieškovas pažymėjo, kad nebeskolino UAB „Tikritus“ pinigų, kadangi jis prarado jo pasitikėjimą, o norėdamas tą padaryti jis galėjo juos skolinti tiesiogiai UAB „Tikritus“ kaip iki tol, o ne pasitelkęs trečiuosius asmenis – šiuo atveju atsakovą. Apie tai, kad ieškovas pinigus skolina UAB „Tikritus“ veiklai, o ne atsakovui, ieškovas nežinojo, nes pinigus skolino J. K., o ne UAB „Tikritus“. Jeigu atsakovas paskolintus pinigus atidavė UAB „Tikritus“ direktoriui, atsakovas turėtų šią skolą išieškoti iš UAB „Tikritus“ ar jo direktoriaus.
Atsiliepimas
Ieškovas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas ieškovo atstovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Papildomai pažymėjo, kad visas aplinkybes išdėstė ieškinyje, atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir paaiškinimuose (b. l. 146).
Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 57-58) nurodė, kad jis ieškovo nepažįsta, kad jokios paskolos sutarties nei žodžiu, nei raštu niekada nesudarė. Pažymi, kad mokėjimų paskirtis buvo kita, nesusijusi su paskoliniais santykiais, o būtent, kad ieškovas tokiu būdu perdavė šias pinigines sumas UAB „Tikritus“. Pažymėjo, kad nurodytu laikotarpiu UAB „Tikritus“ visos sąskaitos buvo areštuotos, todėl tam, kad ši bendrovė galėtų veikti, jai buvo reikalingos lėšos. Vieninteliai mokėjimai iš šios bendrovės sąskaitų buvo galimi tik ieškovui. 2009 m. liepos 27 d. bendrovė ieškovui pervedė 12 350 Lt (3 576,81 Eur). Atitinkamai ieškovas pagal asmeninį susitarimą su UAB „Tikritus“ direktoriumi V. V. pervedė į atsakovo sąskaitą iš šios sumos 11 390 Lt (3 298,77 Eur). Atsakovas pažymi, kad tą pačią dieną jis nuėmė šiuos pinigus nuo sąskaitos ir perdavė UAB „Tikritus“ direktoriui V. V.. Pagal tą pačią schemą UAB „Tikritus“ 2009 m. rugpjūčio 4 d. pervedė ieškovui 18 500 Lt (5 357,97 Eur), kuriuos atsakovas nuėmė ir grynais atidavė UAB „Tikritus“ direktoriui. Pažymi, kad ieškovas tokiu būdu finansavo UAB „Tikritus“, kurios veiklos sėkme jis buvo suinteresuotas, nes buvo paskolinęs šiai įmonei gana didelę pinigų sumą.
Šalies argumentai
Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, iš esmės pakartojo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
2013 m. sausio 9 d. teisme gautas kreditoriaus R. J. pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui J. K., kurio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas, kreditoriui pašalinus trūkumus, 2013 m. sausio 18 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-6107-129/2013, nutardamas išieškoti iš skolininko kreditoriaus naudai 29 880 Lt (8 653,85 Eur) skolą, 747 Lt (216,35 Eur) palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 18 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 1 230 Lt (356,23 Eur) bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1, 9, 15). Tuo pačiu 2013 m. sausio 18 d. nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą (b. l. 17-18).Teisme 2013 m. sausio 23 d. gauti skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo ir jo pagrindu išduoto teismo įsakymo, kuriuos teismas 2013 m. sausio 23 d. nutartimi priėmė ir išaiškino kreditoriui teisę pateikti ieškinį (b. l. 23-24). Teisme 2013 m. vasario 13 d. gautas ieškovo ieškinys (b. l. 28-30), o pašalinus teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus – teisme 2013 m. vasario 25 d. gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuris priimtas 2013 m. vasario 26 d. nutartimi, tuo pačiu panaikinus 2013 m. sausio 18 d. išduotą teismo įsakymą (b. l. 37, 40-42, 44). Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. civilinėje byloje Nr. 2-12709-129/2013 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 29 880 Lt (8 653,85 Eur) skolą, 747 Lt (216,35 Eur) palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 919 Lt (555,78 Eur) bylinėjimosi išlaidas (b. l. 50-51). Atsakovas 2013 m. gegužės 7 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su prašymu atnaujinti terminą jam pateikti (b. l. 56-58). Teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino – atnaujino terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir nustatė terminą jo trūkumams pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti (b. l. 68). Atsakovui pašalinus trūkumus, teisėjos 2015 m. gegužės 16 d. rezoliucija, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo priimtas ir išsiųstas ieškovui atsiliepimui pateikti (b. l. 72).Teisme 2013 m. birželio 7 d. gautas ieškovo atsiliepimas į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą (b. l. 76-78, 86-87). Teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23373-129/2013 teismas panaikino 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-12709-129/2013 ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės (b. l. 81).
Byloje nustatyta, kad ieškovas R. J. 2009 m. liepos 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 703 pervedė atsakovui J. K. 11 390 Lt (3 298,77 Eur) (b. l. 6), o 2009 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 100 – 18 490 Lt (5 355,07 Eur) sumą (b. l. 7), iš viso – 29 880 Lt (8 653,85 Eur).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir ar atsakovui kyla pareiga grąžinti ieškovo pervestas lėšas, atsakovui argumentuojant tuo, jog šie pinigai buvo iš tiesų perduoti ne jam, tačiau UAB „Tikritus“ direktoriui, su kuriuo ieškovą siejo paskolos teisiniai santykiai.
Paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.
Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra gavęs paskolos dalyką.
Teismas, vertindamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, konstatuoja, kad nors tarp šalių nėra sudarytos rašytinės paskolos sutarties, paskolos raštelio ar kitokio susitarimo išreikšto atskiro dokumento forma, tačiau iš ieškovo 2009 m. liepos 27 d. ir 2009 m. rugpjūčio 4 d. atliktų mokėjimo pavedimų darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisniai santykiai, t. y. ieškovas paskolino atsakovui iš viso 29 880 Lt (8 653,85 Eur) sumą, o atsakovas ją priėmė. Byloje ginčo dėl to, jog minėti pinigai buvo pervesti į atsakovo sąskaitą ir jis nuo jų gavimo dienos turėjo galimybę jais disponuoti nėra. Pats atsakovas patvirtino faktą, kad jis išgrynino gautus pinigus. Šiuo atveju atsakovo teiginiai, susiję su pinigų panaudojimu, t. y. tai, kad šie pinigai iš tiesų buvo skirti UAB „Tikritus“ ir perduoti jos direktoriui, nagrinėjamai bylai teisinės reikšmės neturi, kadangi šiuo atveju atliktuose mokėjimo pavedimuose nurodyta paskirtis „paskola“, tačiau neapibrėžtas šių pinigų panaudojimo tikslas, t. y. nenustatytas šalių susitarimas dėl tikslinės paskolos išdavimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju paskolos teisinių santykių kvalifikavimui nėra svarbu kur ir kaip atsakovas, gavęs pinigus iš ieškovo, juos panaudojo, tačiau svarbus pats pinigų perdavimo momentas atsakovui. CK 6.870 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku, todėl jis turi teisę nuspręsti, kur panaudoti gautus pinigus.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Šiuo atveju, teismas sprendžia, kad atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato padėjėjo, neįrodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai – atsakovas neginčijo, kad pinigai buvo pervesti į jo banko sąskaitą, t. y. tai, kad realiai jis juos gavo ir turėjo galimybę jais disponuoti, taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų išreiškęs nesutikimą su gautomis pinigų sumomis ir norėjęs jas grąžinti ieškovui, taip pat neginčijo gautų sumų dydžio (CK 6.875 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas pinigus atsakovui perdavė, o jis juo priėmė – tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Paminėtina, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo ir UAB „Tikritus“ tarpusavio santykiais (2008 m. kovo 5 d. paskolos sutarties sudarymu, pinigų pervedimais tarp ieškovo ir UAB „Tikritus“ (b. l. 59-63) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių dėl paskolos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo susiklostymo. Teismas šiuo atveju nesprendžia ginčo tarp ieškovo ir UAB „Tikritus“ ar atsakovo ir UAB „Tikritus“, kurio direktoriui, kaip kad nurodo atsakovas, jis perdavė iš ieškovo gautus pinigus, todėl byloje nėra teisiškai reikšmingas ir atsakovo pateiktas raštas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00097-14 atnaujinimo (b. l. 188-189), kuris be kita ko, yra tik atsakovo prašymas prokuratūrai, tačiau tai dar ne atitinkamos institucijos priimtas sprendimas, kuris turėtų įtakos šiai nagrinėjamai bylai ir reikštų kitokį sprendimo šioje byloje priėmimą.
CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį (CK 6.873 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškovas, jau su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimu kreipdamasis į teismą (2013 m. sausio 9 d.) išreiškė norą, jog atsakovas jam paskolintus pinigus grąžintų, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovas iš ieškovo pasiskolintą pinigų sumą – 29 880 Lt (8 653,85 Eur) būtų grąžinęs ieškovui nėra (CPK 178 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 29 880 Lt (8 653,85 Eur) sumą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio palūkanas – 747 Lt (216,35 Eur), paskaičiuotas nuo 29 880 Lt (8 653,85 Eur) sumos už 6 mėnesius. Šiuo atveju, nenustatyta, kad tarp šalių būtų buvęs susitarimas dėl mokėtinų palūkanų, tačiau CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje numatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos grąžinti paskolą, ieškovo reikalavimas priteisti jam 5 procentų dydžio metines palūkanas – 747 Lt (216,35 Eur) yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 870,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 18 d. – teismo įsakymo išdavimo data) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 919 Lt (266,16 Eur) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei 1 000 Lt (289,62 Eur) išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (b. l. 2, 4, 13, 31, 33), iš viso – 555,78 Eur.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – 26,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartimi pritaikytos (2013 m. spalio 25 d. nutartimi iš dalies pakeistos) laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas – paliktinas galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 8 653,85 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 85 euro centų) skolą, 216,35 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų ir 35 euro centų) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 870,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 555,78 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų ir 78 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,62 Eur (dvidešimt šešių eurų ir 62 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5660). Sumokėjus, mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartimi pritaikytas (2013 m. spalio 25 d. nutartimi iš dalies pakeistas) laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto areštą – palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.