Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-314-885/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-10-24Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2025-02-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-24
Bylos Nr.
1S-314-885/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02100-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
H. K.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos

Skundo Nr. 1S-314-885/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02100-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.14.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui,kaltinamojo H. K. gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo H. K. gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutarties, kuria H. K. palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 13 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje H. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (10 epizodų) ir 2 dalį (2 epizodai).

2. Į teisiamąjį posėdį, vykusį 2024 m. rugpjūčio 12 d. kaltinamasis H. K. neatvyko. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nutarta kaltinamąjį H. K. atvesdinti į teisiamąjį posėdį, vyksiantį Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2024 m. rugsėjo 25 d. 13.00 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2024 m. rugsėjo 25 d. informavo, kad kaltinamasis H. K. nerastas ir jo atvesdinti į teismo posėdį galimybės nėra. Kaltinamajam neatvykstant į teisiamąjį posėdį be pateisinamų priežasčių, 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi kaltinamajam H. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, buvo pakeistos į suėmimą.

3. Vilniaus apskrities policijos komisariatas informavo, kad kaltinamasis H. K. buvo sulaikytas 2024 m. spalio 13 d. 7.35 val.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartimi kaltinamajam H. K. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant kardomosios priemonės terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 13 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skunde aukštesniajam teismui prašoma panaikinti skundžiamą 2024 m. spalio 14 d. nutartį.

5.1. Pažymima, kad žemesnysis teismas, paskirdamas kaltinamajam suėmimo terminą, neatkreipė dėmesio į gynybos išsakytas pastabas ir dėl jų nepasisakė. Nurodoma, kad H. K. negali būti laikomas suimtu, kadangi privalo atlikti 90 parų arešto bausmę.

5.2. Teismo išvados, kad kaltinamasis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas, neatitinka realios situacijos. Atlikdamas arešto bausmę H. K. neturi jokių galimybių pabėgti nuo teismo ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Dėl šių aplinkybių suėmimas kaltinamajam negalėjo būti paskirtas.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Kaltinamojo H. K. gynėjo advokato skundas atmetamas

7. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas tada, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje arba 5 dalyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų.

8. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo arba jo termino pratęsimo klausimus bylos medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Apygardos teismas, svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo iš esmės, nevertina įrodymų, o daro tik prielaidą dėl galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų bei patikrina, ar yra BPK 122 straipsnyje nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai bei sąlygos, todėl šiems klausimams išsiaiškinti nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Šiuo atveju, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, kad joje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis H. K. galimai galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti paties kaltinamojo H. K. parodymuose, liudytojų apklausų protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

9. Suėmimas gali būti paskiriamas (pratęsiamas jo terminas) tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl tokių nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). H. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, už kuriuos BK numato didesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę – už BK 178 straipsnio 1-2 dalyse numatytų nusikaltimų padarymą, be alternatyvių bausmių, gali būti paskiriamas laisvės atėmimas iki 3-4 metų. Taigi suėmimo taikymo (pratęsimo) sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje, aptariamu atveju yra neabejotinai tenkinama.

10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, kardomoji priemonė – suėmimas – kaltinamajam H. K. buvo paskirta nustačius, kad egzistuoja aptariamos kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo (pratęsimo) pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

11. Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu yra atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes, t. y., suimto asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. H. K. kaltinamas 10 nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir 2 apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis) padarymu, už kurių padarymą, be alternatyvių bausmių, yra numatyta ir realaus laisvės atėmimo bausmė. Nepaisant to, kad gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau to pakanka pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro arba teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.

12. Vertinant kitas reikšmingas aplinkybes, pagrindžiančias manymą, jog H. K. gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų, atsižvelgiama į sekančias aplinkybes. Nors kaltinamasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau šiuo metu yra nevedęs bei nesukūręs šeimos. Be to, jis oficialiai niekur nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti kaltinamojo turimų ryšių tamprumu su jo gyvenamąja aplinka.

13. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad galimybę taikyti švelnesnę kardomąją priemonę paneigia paties kaltinamojo elgesys. Prieš kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimą kaltinamajam buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruoti policijos įstaigoje, tačiau kaltinamasis pažeidė minėtų kardomųjų priemonių sąlygas ir be pateisinamų priežasčių neatvyko į teisiamąjį posėdį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad H. K. neatvyko į 2024 m. rugpjūčio 12 d. vykusį teisiamąjį posėdį, po ko 2024 m. rugpjūčio 20 d. priimta nutartis atvesdinti kaltinamąjį į sekantį teisiamąjį posėdį. 2024 m. rugsėjo 25 d. gautas policijos pareigūnų pranešimas, jog kaltinamasis nebuvo rastas ir jo atvesdinti į teisiamąjį posėdį nėra galimybės. Be to, 2024 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje buvo gauti duomenys, kad H. K. artimieji giminaičiai jo nematę apie mėnesį, jis nesiregistruoja policijos įstaigoje, dėl to yra manytina, kad kaltinamasis galimai yra užsienyje ir ten daro naujas nusikalstamas veikas. 2024 m. spalio 14 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis patvirtino, kad buvo išvykęs į užsienį keletą kartų, nes nesuprato, kad negali išvykti iš Lietuvos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog toks kaltinamojo elgesys patvirtina riziką, kad jis gali bėgti arba slėptis nuo teismo, t. y., švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės užtikrinti H. K. dalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose.

14. BPK 122 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

15. Aptariamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą. H. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų veikų sąrašą. Be to, praeityje H. K. teistas du kartus, paskutinį kartą – Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo praeities teistumai už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams sudaro pagrindą manyti, kad nusikalstamų veikų darymas iš dalies galėjo būti vienas iš kaltinamojo turimų pragyvenimo šaltinių. Tokią išvadą patvirtina ir 2024 m. spalio 14 d. teisiamajame posėdyje išsakyta kaltinamojo pozicija, jog svetimą turtą jis grobdavo dėl savęs ir vėliau pats jį suvartodavo. Be to, kaip yra matyti iš H. K. pareikšto kaltinimo, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jis yra kaltinamas 12 nusikalstamų veikų padarymu, ir nors kaltinamasis dėl šių nusikaltimų prisipažino, tai nepaneigia realios rizikos, kad, būdamas laisvėje, jis gali toliau elgtis nusikalstamai, todėl konstatuotina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindas nustatytas tinkamai.

16. Skunde aukštesniajam teismui nurodoma, jog H. K. negalėjo būti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – dėl to, nes jis turi atlikti jam ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą 90 parų arešto bausmę, kuri neginčijamai sulaikytų kaltinamąjį nuo bėgimo (slėpimosi) arba naujų nusikalstamų veikų darymo. Šioje dalyje pažymėtina tai, kad, kaip yra matyti iš 2024 m. spalio 23 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, minėtą arešto bausmę H. K. jau yra atlikęs. Dėl šių aplinkybių gynėjo skundo argumentai atmetami kaip visiškai nepagrįsti bei prieštaraujantys objektyviems bylos duomenims.

17. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, kurios numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus visų pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas H. K., pobūdį ir kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati ir proporcinga, o jo teisės yra suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BK reikalavimų.

18. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei duomenis, apibūdinančius H. K. asmenybę, taip pat bylos nagrinėjimo stadiją, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti suėmimą H. K., skiriant jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi nė viena iš jų, ar net jų kompleksas, nebus pakankama užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Atsižvelgus į tai, H. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo H. K. gynėjo advokato Aleksandro Palamarčuko skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Arūnas BartkusIeva Gavelytė-KalytienėNijolė Žimkienė