Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintauto Koriagino ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. I. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-670/2016 pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovams R. M., E. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. S. individualiai įmonei dėl žemės sklypų ribų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2014 m. liepos 10 d. sklypų ribų paženklinimo-parodymų aktą, remiantis 2016 m. sausio 6 d. sudarytu planu (abrisu) nustatyti naujas gretimų sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, nustatant sklypų ribą tiesia linija tarp 1 ir 5 taško; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje ieškovas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus (toliau - Tarnyba) 2015 m. kovo 16 d. dokumente Nr. 32SD-789-(14.32.104) nurodyta, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovams M. ir suformuotas 2000 m. rugsėjo 28 d. preliminariais matavimais pagal planą (abrisą), nuo ūkinio pastato iki gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui, bendros ribos yra 5 m. Šis gretimas ir jam priklausantis žemės sklypas suformuotas 2003 m. gruodžio 16 d. Preliminariais matavimais pagal planą (abrisą), nurodyta, kad bendra riba su žemės sklypu, priklausančiu atsakovams yra 2 metrai nuo ieškovo R. I. ūkinio pastato. Remiantis šiais planais atstumas tarp ūkinių pastatų turėtų būti 7 metrai, bet faktiškai nustatyta 4,35 metrai. Planai nubraižyti netiksliai, todėl atsakovai neteisėtai naudojasi ieškovui priklausančia žemės sklypo dalimi. 2014 m. liepos 10 d. atsakovai, dalyvaujant matininkui G. S., patikslino savo sklypo ribas. Ieškovas, kaip gretimo sklypo savininkas, nedalyvavo, o buvo pakviestas ieškovo tėvas Z. I., kuris, neturėdamas įgaliojimo ir nesuprasdamas pasekmių, sutiko su nustatyta bendra riba ir pasirašė ant Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kur nurodyta R. I. pavardė. 2014 m. liepos 10 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas negali galioti, nes atliekant matavimus nedalyvavo sklypo savininkas. Matininkas V. S. atliko ieškovo žemės sklypo matavimus. 2016 m. sausio 6 d. sudarytas planas (abrisas), iš kurio matyti, kad jo žemės sklypas yra 0,2243 ha, vietoje 0,2300 ha. Ieškovas negali tinkamai naudotis ūkiniu pastatu. Plane akivaizdžiai matosi, kad atsakovų sklypo ribos netikslios. Prašo remtis V. S. sudarytu planu ir patikslinti sklypo ribas, kad ieškovui būtų suteikta teisė tinkamai naudotis ūkiniu pastatu. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 2015 m. kovo 16 d. Tarnybos dokumentą Nr. 32SD-789-(14.32.104) atstumai tarp ieškovo ir atsakovų ūkinių pastatų yra 4,35 metro, o pagal abrisus turi būti 7 metrai. Atsakovams priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas pagal 2000 m. rugsėjo 28 d. žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisą, kuriame nurodyta, kad nuo ūkinio pastato iki gretimos žemės sklypo, priklausančio ieškovui, ribos yra 5 metrai, o faktiškai nustatyta 4,35 metrai. Iki gretimo sklypo ribos nepriskaičiuojamas tik 0,65 metrų atstumas, todėl akivaizdu, kad 2000 m. rugsėjo 28 d. abrisas nubraižytas pakankamai tiksliai. 2014 m. liepos 10 d. atliekant atsakovų žemės sklypo matavimą dalyvavo ieškovo tėvas Z. I., kuris pareiškė, kad sūnų atstovauti gali ir pasirašė ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto. Šį aktą turėjo teisę ginčyti per 30 dienų, tačiau neskundė. Aktas patvirtintas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu, kurį priėmė Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus vadovas. Sprendimas taip pat nebuvo skųstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atliekant matavimus pagal atsakovų prašymą dalyvavo užsakovai M., gretimų sklypų savininkai, taip pat ir Z. I., kuris yra ieškovo tėvas. Z. I. jokių pastabų nepareiškė, pasirašė ant akto, patvirtindamas, kad žemės sklypas yra paženklintas teisingai. Šį aktą per 30 dienų buvo galima skųsti, tačiau jis apskųstas nebuvo ir yra galiojantis. Sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo pateiktas derinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriui. Tarnyba, padariusi išvadą, kad sklypų ploto skirtumai atitinka maksimaliai leistiną (ribinę) ploto paklaidą, 2014 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 32SK-(14.32.110)-405 patvirtino atsakovų žemės sklypo ribą ir VĮ Registrų centras įregistravo pakeistus žemės sklypo kadastro duomenis. Nors aktą pasirašė ir tam neįgaliotas asmuo, teismo nuomone, apie atliktus matavimus jis turėjo galimybę informuoti tikrą žemės savininką ir aktą skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Kad Z. I. tvarko visus žemės dokumentus, patvirtina tai, kad teismo posėdžiuose dauguma dalyvauja ne pats žemės savininkas, o Z. I..Teismas atmetė ieškovo reikalavimą remiantis 2016 m. sausio 6 d. sudarytu planu (abrisu) nustatyti naujas gretimų sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, nustatant sklypų ribą tiesia linija tarp 1 ir 5 taško. Teismas nustatė, kad pagal R. I. pateiktą abrisą, pagal kurį matuoja pradinį žemės sklypą, nėra tiksliai ir teisingai numatytos ribos. Sutampa natūroje žemės sklypo ribos nuo gatvės ir nuo gyvenamojo namo. Nesutampa sklypo ribos matuojant nuo ūkio pastato. Todėl abrise nurodyta tiesi ribų linija negali būti tiesi pagal pateiktus matavimus ir todėl abrisas yra klaidingas ir pagal jį negali būti nustatomos ribos. Teismas nurodė, kad ieškovas turi teisę atlikti ribų matavimus ir dėl jų užregistravimo kreiptis į žemėtvarkos skyrių, ir tik žemėtvarkos skyriui priėmus ar nepriėmus sprendimo, jį skųsti teismui. Teismas gali nustatyti ribas tik pagal tikslius matavimus, o ne pagal projektus. Ieškovui buvo kelis kartus išaiškinta teisė tikslinti ieškininius reikalavimus, bet ieškovas šia teise nepasinaudojo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. I. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Jurbarko rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais: Pirmosios instancijos teismas net nesiaiškino ar tarp šalių esanti žemės sklypų riba yra neaiški, o vadovavosi byloje pateiktais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos paaiškinimais. Tačiau bylos aplinkybės rodo, kad šalių žemės sklypų riba yra neaiški. Ieškovas naudojosi žemės dalimi, nustatyta abrisu, t. y. 2 metrus už ieškovo sklypo esančio ūkio pastato. Tarp šalių ginčo dėl to niekada nekilo. Atsakovams priklausančio sklypo riba nustatyta sulig ieškovo ūkiniu pastatu, todėl jis negali nevaržomai naudotis šiuo objektu, buvo apribota jo nuosavybės teisė. Atsakovų sklypo kadastrinių duomenų pokyčiai sumažino ieškovo sklypo plotą ir padidino atsakovų: atitinkamai ieškovo sumažėjo nuo 0,23 ha iki 0,2243 ha, o atsakovų padidėjo nuo 0,21 ha iki 0,2182 ha, t. y. padidėjo ieškovo sklypo sąskaita. Teismas neatskleidė bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai ir be pagrindo atmetė ieškovo žemės sklypo planą. Planas, kurį teismas pripažino klaidingu, parengtas matininko kvalifikaciją turinčio V. S., todėl nėra jokių formalių pagrindų abejoti jo teisingumu. Jokiais motyvais ir įrodymais, išskyrus deklaratyvius pareiškimus, teismas nepagrindė plano klaidingumo. Vien tai, kad atsakovų sklypo matavimai buvo patvirtinti Tarnybos ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nereiškia, kad matavimai yra teisingi, o ieškovo yra neteisingi. Iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, kad ieškovo sklypo pietinės ribos taškas Nr. 1 šalių pasitelktų matininkų buvo nustatytas skirtingose pozicijose, kas ypač aktualu, jeigu šis taškas buvo nustatytas riboženklio pagrindu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus patvirtintos atsakovų žemės sklypo ribos akivaizdžiai pažeidžia ieškovo teises. Atsakovų valdomas sklypas padidėjo ieškovo sklypo sąskaita, ieškovas neteko galimybės naudotis faktiškai valdyta sklypo dalimi ir nebegali tinkamai naudotis savo ūkiniu pastatu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Z. I., pasirašydamas aktą veikė kaip įgaliotas asmuo, nes jis tokio įgaliojimo neturėjo. Akto pasirašymas, pažeidžiant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. p. reikalavimus yra niekinis ir neturėtų sukelti ieškovui jokių pasekmių. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,23 ha nustatytas formaliai pagal abrise nurodytus išmatavimus. Šio žemės sklypo abriso ir preliminaraus plano sprendiniai prieštarauja tiek pačiame žemės sklype išdėstytų pastatų atstumams nuo žemės sklypo ribų, tiek keturių gretimų žemės sklypų, besiribojančių su ieškovo žemės sklypu, riboms ir konfigūracijai.Ieškovas žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tomis ribomis, kuriomis jis yra realiai suformuotas ir kuriomis naudojamasi, kas ir sudaro jo mažesnį plotą, nei deklaruojamas juridiniuose dokumentuose, įsigijo iš kito fizinio asmens. Pirkdamas galėjo įsivertinti perkamo žemės sklypo plotą.Atsakovams atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2014 m. liepos 10 d. aktu nebuvo nustatytos kitos, negu prieš tai atsakovo abrise numatytos žemės sklypo ribos, paaiškėjo faktas, kad tomis pačiomis ribomis šiuolaikinėmis technologinėmis tikslesnėmis matavimo priemonėmis permatuotas žemės sklypas yra didesnio ploto, kas numatyta ir leistina teisiniu reglamentavimu. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 2 punktu pažymima, kad vietovėje grafiškai pagal naujausius kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos.Ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti apskritai neatliekant jokių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai), 32 punkto reikalavimų, kuris numato nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu atliekamus būtinus veiksmus: gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų iškvietimą, žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo surašymo aktą ir kt. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino matininko V. S. pateiktą ieškovo planą kaip specialisto nuomonę, kas leistina civiliniame procese, ir jo planą kaip projektinį variantą, bet ne kaip teisėtai nustatytus kadastrinius matavimus. Nuostatų 12 punktu nustatyta, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Nuostatų 32.1.1.5 p. numatyta, kad dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi, skundai nagrinėjami tam tikra tvarka. Jei pastabos nepagrįstos, pagal jas nėra koreguojamos žemės sklypų ribos ar pan. Todėl ieškovo dalyvavimas nebūtų sustabdęs matavimų ar nukreipęs atsakovo žemės sklypo ribą pagal savo norus. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (žemėtvarkos skyrių). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Tokiu būdu netikslus ieškovo abrisas jam neužkerta kelio teisėtai aktų nustatyta tvarka pamatuoti savo žemės sklypą kadastriniais matavimais ir žinoti tikslų žemės plotą, ribas.Atsakovo teisingi ir teisėti žemės sklypo kadastriniai matavimai įtvirtino žemės sklypo ribas kitam technologiniam lygmenyje (LKS-94 koordinačių sistemoje) ir tai sudaro sąlygas bet kuriuo metu parodyti riboženklius ir ribą tarp atsakovo ir ieškovo žemės sklypų, todėl negali būti taikomas CK 4.45 straipsnis, nes ginčytino sklypo riba yra aiški iš esamų dokumentų. Atsakovai R. M. ir E. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti galioti 2016 m. vasario 8 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad ieškovas turėjo visas galimybes ginčyti ne tik sklypo ribų nustatymo aktą, bet ir Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 32SK-(14.32.110)-405, sukeliantį teisines pasekmes, kuris yra nepanaikintas ir galiojantis. Ieškovo pateiktas abrisas nesuteikia teisės nustatyti žemės sklypo ribas prieš tai neatlikus kadastrinių matavimų, kurių atlikimas yra reglamentuojamas atitinkamais teisės aktais, todėl ieškovas, siekdamas nuginčyti įregistruotas žemės sklypo ribas, privalėjo atlikti savo sklypo kadastrinius matavimus, ir, nesutikdamas su jų rezultatais, skųsti priimtus sprendimus, tačiau šia teise ieškovas nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl 2014 m. liepos 10 d. sklypų ribų paženklinimo-parodymų akto panaikinimo, bei remiantis 2016 m. sausio 6 d. sudarytu planu (abrisu) naujų gretimų sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo.Pagal CK 4. 45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytino sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-6/2010).Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikus preliminarius matavimus buvo suformuotas pagal 2000-09-28 d. žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo planą ( abrisą). Žemės sklypo ribos ir vieta įregistruota registrų centro duomenų bazėje. 2004-07-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2260 pagrindu iš valstybės nupirktas 0,21 ha žemės sklypas ir įregistruotas kadastro įmonėje tuometinių savininkų J. K. ir G. K. vardu. Nustatyta, kad atsakovų prašymu matininkas G. S., turintis tinkamą kvalifikaciją, atliko žemės sklypo ribų matavimus ir 2014-07-10 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktu patvirtino 0,2181 ha žemės sklypo ribas. Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus vedėjo 2014-10-13 sprendimu Nr. 32SK - (14.32.110)-405 buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone, duomenys pagal minėto matininko atliktus matavimus, nustatant, kad atsakovams priklauso 0,2182 ha žemės sklypo plotas. Šie patikslinti duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje ir yra nenuginčyti bei galiojantys.Byloje ieškovas siekė nuginčyti 2014-07-10 žemės sklypo ribų paženklinimo aktą ir atliktus kadastrinius matavimus, motyvuodamas tuo, kad aktas buvo surašytas nedalyvaujant ieškovui, o už jį akte pasirašęs Z. I., nėra žemės sklypo savininkas. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą remdamasis byloje surinktais įrodymais nustatė, kad žemės sklypo netikslumai buvo atsiradę iš anksčiau, tačiau atlikus naujus kadastrinius matavimus jie buvo pašalinti. Apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktas abrisas nėra tikslus ir jame nėra teisingai numatytos žemės sklypo ribos. Teismas pažymėjo, kad natūroje žemės sklypo ribos nuo gatvės ir nuo gyvenamojo namo sutampa, tačiau nesutampa sklypo ribos matuojant nuo ūkio pastato. Teismas ieškovo ieškinį atmetė, nes ieškovas jo neįrodė ( CPK 178 straipsnis).Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktą motyvaciją konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai nesivadovavo ieškovo pateiktais įrodymais, kuriais jis grindė savo ieškinį. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados vertinant įrodymus visumoje yra teisingos ir padarytos nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių ( CPK 185 straipsnis) bei nepažeidžiant materialinių teisės normų ir nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, tokio pobūdžio bylose.Pažymėtina, kad ieškovo ginčijamų matavimų teisėtumas yra patvirtintas Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus vedėjo 2014-10-13 sprendimu Nr. 32SK - (14.32.110)-405, kuris įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentacija, kad atliekant naujus kadastrinius matavimus 2014-07-10d. buvo padaryti procedūriniai pažeidimai yra nepagrįsta. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra aktualūs galutiniam tarp šalių iškilusiam ginčui spręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsiliepimu į ieškinį atsakovai prašė iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų patvirtinančių tokių bylinėjimosi išlaidų turėjimą nepateikė. Atsakovams bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.