Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei dalyvaujant ieškovui R. I., ieškovo atstovams Z. I. ir advokatui A. U., atsakovei E. M., atsakovų atstovui advokatui Vitalijui Katėnui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui R. B., trečiajam asmeniui G. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovams R. M., E. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir G. S. individualiai įmonei dėl žemės sklypų ribų pakeitimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovams R. M., E. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir G. S. individuliai įmonei dėl žemės sklypo ribų pakeitimo

Teisme 2015-09-04 priimtas ieškovo ieškinys (b. l. 2-3), atsiliepimai į ieškinį (b. l. 30-33, 36-37) ir patikslintas ieškinys (b. l. 97-98).

Teismo posėdžio metu ieškovo R. I. atstovai Z. I. (atstovaujantis pagal įgaliojimą b. l. 5) ir advokatas A. U. palaikė ieškinį, patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus (toliau- Tarnyba) 2015-03-16 dokumente Nr. 32SD-789-(14.32.104) nurodyta, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis atsakovams M. ir suformuotas 2000-09-28 preliminariais matavimais pagal planą (abrisą), nuo ūkinio pastato iki gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio ieškovui, bendros ribos yra 5 m. Šis gretimas ir jam priklausantis žemės sklypas suformuotas 2003-12-16. Preliminariais matavimais pagal planą (abrisą), nurodyta, kad bendra riba su žemės sklypu, priklausančiu atsakovams yra 2 metrai nuo R. I. ūkinio pastato. Remiantis šiais planais atstumas tarp ūkinių pastatų turėtų būti 7 metrai, bet faktiškai nustatyta 4,35 metrai. Planai nubraižyti netiksliai, todėl atsakovai neteisėtai naudojasi ieškovui priklausančia žemės sklypo dalimi. Registrų centro pažymoje nurodyta, kad jo sklypo plotas yra 0,2300 ha, o atsakovų 0,2182 ha žemės sklypo plotas. Atsakovai žemę su statiniais įgijo iš J. K., kuris iš valstybės nusipirko 0,21 ha žemės sklypą, todėl kyla klausimas kokiu būdu jis padidėjo iki 0,2182 ha, o ieškovo sklypas sumažėjo iki 0,2243 ha. 2014-07-10 atsakovai, dalyvaujant matininkui G. S. patikslino savo sklypo ribas. Ieškovas, kaip gretimo sklypo savininkas, nedalyvavo, o buvo pakviestas ieškovo tėvas Z. I., kuris neturėdamas įgaliojimo ir nesuprasdamas pasekmių sutiko su nustatyta bendra riba ir pasirašė ant Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kur nurodyta R. I. pavardė. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau-Nuostatai) 32.1.1.1. punkte nurodyta, kad preliminarūs planai (abrisai) neatitinka žemės sklypų duomenų privalo dalyvauti žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti asmenys. Todėl žemės sklypo kadastro Nr. 9450/0003:344 matavimai atlikti pažeidžiant nuostatus ir Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra negaliojantis. Tarnybos specialistas R. B. patvirtino matininko G. S. akto pagrindu parengtą žemės sklypo duomenų bylą, tuo padidindamas atsakovų sklypo dalį. Matininkas V. S. atliko ieškovo žemės sklypo matavimus. Sudarytas planas (abrisas), iš kurio matyti, kad jo žemės sklypas yra 0,2243 ha, vietoje 0,2300 ha. Ieškovas negali tinkamai naudotis ūkiniu pastatu. Plane akivaizdžiai matosi, kad atsakovų sklypo ribos netikslios. 2014-07-10 žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas negali galioti, nes matavimuose nedalyvavo sklypo savininkas. Prašo remtis V. S. sudarytu planu ir patikslinti sklypo ribas, kad ieškovui būtų suteikta teisė tinkamai naudotis ūkiniu pastatu. Prašo tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo G. S. posėdžio metu parodė, kad jis atliko matavimus pagal atsakovų prašymą. Pakvietė dalyvauti Z. I.. Negali tiksliai pasakyti kaip save įvardijo Z. I., ar jis sklypo savininkas ar savininkas jo sūnus. Apėjo ribas, su jomis sutiko, tai patvirtino savo parašu. Z. I. paso neprašė, jis nėra pareigūnas. Matavimo metu atstumus mato vietoje, prietaisas viską parodo. Ribos papildomais riboženkliais ženklinti nėjo, du namo kampai ir vienas riboženklis buvo pastatytas. Riboženkliai yra įteisinti, nes įregistruoti geodeziniai matavimai. Buvo viskas užfiksuota. Jeigu Z. I. nebūtų pasirašęs, apie tai būtų pažymėta akte ir nurodyta skųsti per 30 dienų. Matavimų duomenys nuo to nebūtų pasikeitę, tik kitokios procedūros dėl apskundimo.

Liudytojas V. S. posėdžio metu parodė, kad į jį kreipėsi klientas Z. I.. Buvo pakviesti kitų sklypų savininkai. Trys kraštinės sutiko gražiai pagal abrisą. Matavimo metu paaiškėjo, kad abrisas kertasi su kitų sklypų abrisais. Tokiu atveju yra ruošiama schema kad priimti sprendimą dėl sklypų konfigūracijos ar pakeitimo. Šiuo atveju schemą pateikė ieškovui ir ji yra teisme. Problema yra pirminiuose abrisuose. Atstumai tarp ūkinių pastatų turi būti 7 metrai, o yra 5 metrai. Kuris abrisas teisingas yra kontroliuojančios įstaigos reikalas. Tarnyba turi priimti sprendimą. Apie ūkinį pastatą turi būti praėjimas. Preliminarūs sprendimai gali būti keičiami. Reikia aptarti ir bendrai susitarti praėjimo aplink ūkinį pastatą klausimą. Nesutampa sklypo ribos išlaikant atstumą nuo ūkinio pastato.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad Lietuvos Respublikos CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje yra įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų.

Byloje nustatyta, kad atsakovų R. M. ir E. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas pagal 2000-09-28 žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke planą (abrisą). Šis žemės sklypas suformuotas preliminariais matavimais ir jo ribos ir vieta įregistruotos VĮ registrų centras duomenų bazėje. 0,21 ha ploto žemės sklypas nupirktas iš valstybės 2004-07-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2260 pagrindu (b. l. 44-45) ir įregistruotas VĮ registrų centras fizinių asmenų vardu (tuo metu savininkai nurodyti J. K. ir G. K.). Individualios įmonės savininkas G. S., pagal atsakovų prašymą atliko žemės sklypo ribų matavimus ir 2014-07-10 surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (b. l. 41). Akte sklypo plotas nurodytas 0,2181 ha. Atsakovai 2014-08-29 Tarnybai pateikė prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis pagal G. S. individualios įmonės matininko G. S. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (b. l. 43). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus vedėjo 2014-10-13 sprendimu Nr. 32SK-(14.32.110)-405 (b. l. 42) buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, nustatyti pagal G. S. individualios įmonės matininko 2014-07-23 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Prieš priimant sprendimą Tarnybos Jurbarko skyrius patikrino pateiktą bylą ir nustatė, kad ji neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, t. y. visos žemės sklypo ribos nėra ilgesnės lyginant su 2000-09-28 plane (abrise) nurodytais ribų ilgiais ir žemės ploto paklaida 0,0082 ha neviršija leistinos normos. Atsakovai patikslintus žemės sklypo duomenis įregistravo VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovų vardu įregistruotas žemės sklypo plotas yra 0,2182 ha (b. l. 14).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Z. I. atstovaujantis ieškovą pagal įgaliojimą, prašė panaikinti 2014-07-10 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kadangi jis buvo surašytas nedalyvaujant tikram žemės sklypo savininkui jo sūnui (ieškovui) R. I.. Posėdžio metu Z. I. pripažino, kad jis dalyvavo G. S. atliekant žemės sklypo matavimus, tačiau jis nėra žemės savininkas. Pasirašė ant akto ties R. I. pavarde, neturėdamas teisės (tuo metu nebuvo įgaliotas), todėl aktas turi būti panaikintas.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau-Kadastro nuostatai). Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti (kviestiniai) asmenys, gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų išreikšti pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).

Gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir nepareikšdami pastabų, šiuo veiksmu sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Taip yra išreiškiamas sutikimas su tuo, kad akte nurodomas žemės sklypas paženklinamas teisingai ir yra nepažeidžiamos besiribojančio žemės sklypo savininko teisės, taip pat patvirtinama aplinkybė, kad ženklinant žemės sklypą, kurio kadastro duomenys yra nustatomi, dalyvavo gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo.

Šioje byloje toks aktas, nustatant atsakovo sklypo ribas, buvo surašytas, tačiau ieškovas ginčija jo teisėtumą ir remiasi tuo, kad jis neturėjo teisės pasirašyti sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas matininkas G. S. parodė, kad atliekant matavimus pagal atsakovų prašymą dalyvavo užsakovai (M.) ir kviestiniai asmenys, t. y. gretimų sklypų savininkai, taip pat ir Z. I.. G. S. konkrečiai neprisiminė, ar Z. I. nurodė save kaip sklypo šeimininką, ar kaip savininko tėvą. Tačiau šis asmuo dalyvavo atliekant matavimus, jokių pastabų nepareiškė, pasirašė ant akto patvirtindamas, kad žemės sklypas yra paženklintas teisingai. Šį aktą per 30 dienų buvo galima skųsti, tačiau jis apskųstas nebuvo ir yra galiojantis. Sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo pateiktas derinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriui. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte įtvirtinta maksimali leistina (ribinė) žemės sklypo ploto paklaida yra taikytina situacijoms, kai sklypas matuojamas tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų metu. Tarnyba, padariusi išvadą, kad sklypų ploto skirtumai atitinka maksimaliai leistiną (ribinę) ploto paklaidą, 2014-10-13 sprendimu Nr. 32SK-(14.32.110)-405 patvirtino atsakovų žemės sklypo ribą ir VĮ Registrų centras įregistravo pakeistus žemės sklypo kadastro duomenis. Nors aktą pasirašė ir tam neįgaliotas asmuo, tačiau apie atliktus matavimą jis turėjo pilną galimybę informuoti tikrą žemės savininką ir aktą skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, kad byloje dalyvauja daugumoje posėdžių ne pats savininkas, o jo įgaliotas asmuo ir dalyvavęs akto surašyme Z. I., todėl galima daryti išvadą, kad jis tvarko visus žemės dokumentus.

R. I. priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas 2000-09-28 preliminariais matavimais pagal planą (abrisą), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad nuo ūkinio pastato iki gretimo žemės sklypo, bendros ribos yra 5 metrai. Gretimas žemės sklypas, suformuotas 2003-12-16 preliminariais matavimais pagal planą (abrisą), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. M. ir E. M., kuriame nurodyta, kad yra 2 metrai nuo R. I. ūkinio pastato. Tačiau remiantis abiejų žemės sklypų planais atstumas tarp ūkinių pastatų turėtų būti 7 metrai, tačiau faktiškai atstumas yra tik 4,35 metrai. Šioje byloje pagrindinis ginčas ir kyla dėl atstumo nuo R. I. priklausančio ūkinio pastato iki atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010).

Žemės sklypų netikslumai atsirado tikslinant žemės sklypų ribas remiantis ankstesniais duomenimis. Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški.

Pagal R. I. pateiktą abrisą, pagal kurį matuoja pradinį žemės sklypą nėra tiksliai ir teisingai numatytos ribos. Sutampa natūroje žemės sklypo ribos nuo gatvės ir nuo gyvenamojo namo. Nesutampa sklypo ribos matuojant nuo ūkinio pastato. Todėl abrise nurodyta tiesi ribų linija negali būti tiesi pagal pateiktus matavimus ir todėl abrisas yra klaidingas ir pagal jį negali būti nustatomos ribos. Ieškovas turi teisę atlikti ribų matavimus ir dėl jų užregistravimo kreiptis į žemėtvarkos skyrių ir tik žemėtvarkos skyriui priėmus ar nepriėmus sprendimo jį skųsti teismui. Teismas gali nustatyti ribas tik pagal tikslius matavimus, o ne pagal projektus. Ieškovui kelis kartus buvo išaiškinta teisė tikslinti ieškininius reikalavimus, bet ieškovas šia teise nepasinaudojo.

Vertinant byloje pateiktų įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, ieškovo reikalavimas nustatyti naujas gretimų sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, nustatant sklypų ribą tiesia linija tarp 1 ir 5 taško, pagal matininko V. S. parengtą žemės sklypo planą, atmestinas.

Atmetus ieškinį, atmestinas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovai byloje pateikė duomenis apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 968 Eur (b. l. 89), todėl iš ieškovo jų naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.