- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-481-656/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-01078-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- D. K., UAB „Baltijos perdirbimas“
- Atsakovas
- E. M., R. R.
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų D. K. ir kitų apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltijos perdirbimas“ ieškinį atsakovams E. M. ir R. R. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir bankas AB „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 13956,35 Eur patirtą žalą, kuri buvo padaryta sunaikinant ieškovo turtą. Atsakovas E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apie 2.48 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, perlipęs ieškovo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), tvorą, tyčia padegė šioje teritorijoje laikomą bendrovės turtą, dėl ko jis tyčia sudegino 73,860 tonas smulkios elektronikos atliekų, kainuojančių 9539,23 Eur, transporterio cilindrinę dalį (juostą), kainuojančią 900,00 Eur, sugadino 40 vnt. tvoros betoninių segmentų, iš viso kainuojančių 360,00 Eur, bei pažeidė teritorijos dangą (asfaltą), kainuojančią 3157,12 Eur. Iš viso turto už 13956,35 Eur. Atsakovo motina R. R. subsidiariai atsakinga už nepilnamečio sūnaus veiksmus.Šios aplinkybės konstatuotos Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. baudžiamojoje byloje Nr. N1-81-522/2016, kurioje atsakovas pripažintas kaltu, įvykdęs nusikalstamą veiką. Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Trečiasis asmuobankas AB „Swedbank“ atsiliepime nurodė, kad ieškovas, užtikrindamas savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą kreditoriui AB „Swedbank“ įkeitė kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris buvo apdraustas draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Kadangi 2016 m. birželio mėn. ieškovas vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį, „Swedbank“, AB draidikui pranešė, kad draudimo išmoka turi būti išmokama „Swedbank“, AB. 2016 m. birželio 16 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje į „Swedbank“, AB sąskaitą pervedė 4761,68 eurų dydžio draudimo išmoką, kuri buvo panaudota ieškovo įsipareigojimų pagal kredito sutartį dengimui. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui UAB „Baltijos perdirbimas“ iš atsakovo E. M. 2000 Eur žalai atlyginti, o tais atvejais, kai nepilnametis E. M. neturės turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai žalą atlyginti turi jo įstatyminė atstovė, atsakovė R. R. kurios pareiga atlyginti žala pasibaigs, kai E. M. sulauks pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Teismas likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas iš atsakovo E. M. valstybės naudai priteisė 60 Eur žyminio mokesčio.Teismas nurodė, kad neteisėta atsakovo E. M. veika nustatyta baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu; atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikino didelės vertės svetimą turtą; nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšys yra akivaizdus – ieškovui nebūtų buvusi padaryta turtinė žala, jeigu atsakovas E. M. nebūtų padegęs ieškovo teritorijoje laikomo bendrovės turto; gaisro metu sudegus didelės vertės ieškovo turtui, ieškovui buvo padaryta turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu, jog yra visos sąlygos taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.Iš draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2016 m. birželio 15 d. pranešimo apie priimtą sprendimą Nr. ITD/16/00134 matyti, kad po 2016 m. gegužės 13 d. gaisro buvo apskaičiuota 5041,68 Eur dydžio draudimo išmoka, kurią sudaro 4141,68 Eur nekilnojamojo turto remontui ir 900 Eur už sunaikintą kilnojamąjį turtą - transporterio cilindrinę dalį (juostą). Iš šios sumos atėmus draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą (280 Eur), buvo išmokėta 4761,68 Eur draudimo išmoka. Draudimo išmoka buvo išmokėta ne ieškovui, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų bankui AB „Swedbank“. Ieškovas, užtikrindamas savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį su banku AB „Swedbank“ vykdymą, kreditoriui AB „Swedbank“ yra įkeitęs kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris buvo apdraustas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Įvykus gaisrui, draudimo bendrovė pateikė užklausą, kam mokėti draudimo išmoką. Kadangi ieškovas tuo metu vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį bankui AB „Swedbank“, bankas nurodė draudimo išmoką išmokėti bankui AB „Swedbank“. Draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką bankui AB „Swedbank“, kurią sudaro transporterio cilindrinės dalies (juostos) vertė, 40 vnt. tvoros betoninių segmentų vertė ir teritorijos dangos (asfalto) remonto išlaidos, tai yra draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atlygino 2) – 4) pozicijas pagal aukščiau nurodytas turtinės žalos sudedamąsias dalis. Atsižvelgiant į tai ieškovo patirtą žalą už transporterio cilindrinės dalies (juostos) sunaikinimą ir nekilnojamojo turto remontą, ši ieškovo nurodyta žala pakartotinai iš atsakovų nepriteisiama ir ieškinys žalos dalyje, kurią atlygino draudikas, atmetamas. Draudikas neatlygino žalos dėl sudegusių smulkios elektronikos atliekų, todėl ieškovas turi teisę į 9539,23 Eur žalos už įsigytas smulkios elektronikos atliekas.Teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti žalos atlyginimą, atsižvelgiant tiek nukentėjusiojo asmens elgesį, tiek į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).Ieškovui priklausanti teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), yra aptverta tvora. Teritoriją naktimis saugo sargas. Be to, teritorija yra stebima vaizdo kameromis, o filmuojamas vaizdas matomas ir per monitorių sargų vagonėlyje. Teismas sprendė, kad bendrovės sargas, atlikdamas savo tiesiogines darbo funkcijas neužtikrino, kad į jo saugomą teritoriją nepatektų pašaliniai asmenys. Be to, turėdamas visas galimybes stebėti teritorijos aplinką, nepastebėjo įsibrovusio pašalinio asmens ir daugiau nei 10 minučių nepastebėjo kilusio gaisro, kas neabejotinai prisidėjo prie gaisro išplitimo ir padarytos žalos dydžio. Ieškovo elgesys, kuomet jam yra žinoma, kad pašaliniai asmenys dažnai įsibrauna į teritoriją ir vagia spalvotuosius metalus, tačiau dėl to nėra imamasi griežtesnių apsaugos priemonių, galimai skatina / sudaro sąlygas pašaliniams asmenims ir toliau vogti spalvotuosius metalus, o tuo pačiu ir daryti žalą ieškovui.Ieškovas neįrodė, kad sudegusias smulkios elektronikos atliekas perdirbęs ieškovas iš jų negavo jokios naudos, o patyrė vien nuostolius. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą yra pateiktos tik medžiagų įsigijimo sąskaitos faktūros, tačiau nėra pateikta jokių buhalterinių dokumentų pagrindžiančių apie nuostolių, perdirbus 66,66 tonas iš 73,86 tonų medžiagų, atmetus sudegusias 7,2 tonas, atsiradimą. Nors ieškovas nurodo, kad dalį medžiagų pardavė, dalį perdavė tvarkyti kitam tvarkytojui, kad turėjo nuomoti galingesnius įrenginius sudegusioms atliekoms perdirbti, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių medžiagų pirkimo-pardavimo, įrenginių nuomos ar kitokių sutarčių byloje nėra. Visi byloje esantys dokumentai (raštas dėl žalos dydžio, inventorizacijos aktas) yra surašyti paties ieškovo. Nesant kitų rašytinių įrodymų, teismas neturi galimybių objektyviai patikrinti ieškovo nurodytų aplinkybių. Galima daryti išvadą, kad ieškovo tikslas yra ne realus žalos atlyginimas, o nuostolių užfiksavimas, kuris galimai yra susijęs su įsiskolinimu bankuiAtsakovo E. M. turtinė padėtis yra sunki. Jis yra nepilnametis, jam 17 metų. Šeima, kurioje auga E. M. yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos, piktnaudžiavimo alkoholiu. Atsakovas nedirba ir darbo biržoje nesiregistruoja. Nekilnojamojo ir vertingo kilnojamojo turto neturi.Teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas aplinkybes apie ieškovo elgesį, patirtos žalos pagrįstumą, atsakovo sunkią turtinę padėtį, sprendžia, kad priteisiamos žalos dydis turi būti mažinamas. Atsižvelgus į tai, kad vis dėlto gaisras buvo, jis buvo sukeltas atsakovo, gaisro metu ieškovas patyrė žalą, jam iš atsakovo priteisiami 2000 Eur žalos atlyginimo.Atsakovo E. M. įstatyminė atstovė, motina R. R. nepanaudojo tėvų valdžios taip, kad jos nepilnametis sūnus nevartotų alkoholinių gėrimų, nakties metu būtų namuose ir nepadarytų nusikalstamos veikos. Konstatuotina, kad yra pagrindas įstatyminei atstovei, šioje byloje atsakovei, R. R. taikyti subsidiarią atsakomybę, atsakovui E. M. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti (CK 6.276 str. 2 d).Teismas nurodė, kad ieškovas į bylą pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 112, kurioje nurodyta 800 Eur atstovavimo išlaidų suma, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad šios teisinės pagalbos išlaidos buvo apmokėtos ir ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Tuo pagrindu ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo atmetamas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai, prijungti prie bylos ieškovo sąskaitos išrašą, kuris patvirtina sąskaitos už teisines paslaugas Nr.112 apmokėjimą. Draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 4.417,12 eurų draudimo išmoka buvo išmokėta ne ieškovui, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bankui AB „Swedbank“. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį šioje dalyje, kadangi prievolė atlyginti turtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, viena iš tokių sąlygų yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos, yra akivaizdus - gaisro metu sudegus didelės vertės turtui buvo padaryta turtinė žala ieškovui. Žala atsirado ne draudimo išmokos gavėjui bankui AB „Swedbank“, o realią žalą patyrusiam ieškovui. Ryšium su negauta draudimo išmoka, nukentėjo ieškovo interesai, kadangi ieškovas ilgai negalėjo atstatyti nekilnojamojo turto pradinės būklės bei tinkamai atlikti darbo funkcijų, dėl ko neteko dalies realių pajamų, kurias būtų gavęs jeigu draudimo išmoka būtų išmokėta ieškovui.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad priteisiamos žalos dydis turi būti sumažinamas ir ieškovui iš atsakovo priteisė 2000 eurų žalos atlyginimą. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.282 straipsnio nuostatas ir neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostata teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, tačiau išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Atsakovas nusikalstamą veiką padarė tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei lengvabūdiškai tikėdamasis pasipelnyti pardavęs pavogtus metalus.Teismas nepasisakė dėl to, kad atsakovas sudegino 73,860 tonas smulkios elektronikos atliekų, kainuojančių 9.539,23 eurų, ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovui priklausančios atsargos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo visiškai suniokotos. Į bylą buvo pateikti juridinę reikšmę turintys dokumentai, kurie pagrindžia ir įrodo ieškovo nuostolius. Sudegusias smulkios elektronikos atliekas ieškovas, t. y. bendrovė UAB „Baltijos perdirbimas“, vis tiek turėjo perdirbti, tačiau dėl sudegusių medžiagų būklės perdirbimo darbų savikaina išaugo daugiau nei dvigubai, todėl ieškovas jokio pelno negavo, o patyrė tik nuostolius. Teismas taip pat nepagrįstai nesirėmė UAB „Baltijos perdirbimas“ inventorizacijos aktu, sudarytu po kilusio gaisro, kuris atitinka Lietuvos teismų praktikoje nurodomą žalos dydžio apskaičiavimo metodiką.Teismas, spręsdamas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepagrįstai atmetė ieškovo pateiktą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 112, kurioje nurodyta 800 eurų atstovavimo išlaidų suma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl draudimo išmokos
Draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje po 2016 m. gegužės 13 d. gaisro buvo apskaičiavo 5041,68 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro 4141,68 Eur suma nekilnojamojo turto remontui ir 900 Eur už sunaikintą kilnojamąjį turtą - transporterio cilindrinę dalį (juostą) Iš šios sumos atėmus draudimo sutartyje numatytą besąlyginę išskaitą (280 Eur), buvo išmokėta 4761,68 Eur draudimo išmoka. Draudimo išmoka buvo išmokėta ne ieškovui, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų bankui AB „Swedbank“. Ieškovas, užtikrindamas savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį su banku AB „Swedbank“ vykdymą, kreditoriui AB „Swedbank“ yra įkeitęs kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris buvo apdraustas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Įvykus gaisrui, draudimo bendrovė pateikė užklausą, kam mokėti draudimo išmoką. Kadangi ieškovas tuo metu vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį bankui AB „Swedbank“, bankas nurodė draudimo išmoką išmokėti bankui AB „Swedbank“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors draudimo išmokos ieškovas tiesiogiai ir negavo, tačiau draudimo išmoka buvo panaudota ieškovo kreditoriniams įsipareigojimams pagal kredito sutartį su banku AB „Swedbank“ padengti. Taigi šia suma sumažėjo ieškovo kreditorinių įsipareigojimų vykdymas, todėl darytina išvada, kad ieškovas naudą (žalos sumos atlyginimą) gavo, tik kitokia forma (kaip draudimo išmoką).Ieškovas pakartotinai neturi pagrindo reikalauti tos pačios žalos sumos 4761,68 Eur, kuri buvo išmokėta ieškovui. Šiuo atveju taikomas CK 6.1015 str. 1 d., kuri numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Žalos padarymo draudėjo turuti atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 4761,68 Eur žalos priteisimo. Draudimo sutartyje numatyta besąlyginė 280 eur išskaita ieškovui iš atsakovo priteistina toliau išdėstytais bendrais pagrindais taikant deliktinės atsakomybės normas.
Dėl žalos dydžio
Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisė 2000 eurų žalos atlyginimą, tai yra tenkino tik 14,33 proc. ieškinio reikalavimo. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.282 straipsnio nuostatas, įpareigojančias sumažinti arba atmesti reikalavimą atlyginti žalą, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti bei atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį), jeigu įstatymai nenustato ko kita. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostata teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, tačiau išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo veiksmų negalima vertinti kaip didelio neatsargumo vien dėl to, kad bendrovės sargas, atlikdamas savo tiesiogines darbo funkcijas neužtikrino, kad į jo saugomą teritoriją nepatektų pašaliniai asmenys, turėdamas visas galimybes stebėti teritorijos aplinką, nepastebėjo įsibrovusio pašalinio asmens ir daugiau nei 10 minučių nepastebėjo kilusio gaisro, kas prisidėjo prie gaisro išplitimo ir padarytos žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas galėjo imtis griežtesnių apsaugos priemonių, nes organizuotas apsauga galimai skatina / sudaro sąlygas pašaliniams asmenims ir toliau vogti spalvotuosius metalus, o tuo pačiu ir daryti žalą ieškovui.Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Byloje nustatyta, kad atsakovas sunaikintą turtą saugojo aptvertoje ir užrakintoje teritorijoje, kuri nuolatos budinčio sargo buvo stebima per videokameras. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ėmėsi adekvačių priemonių savo turto apsaugai ir buvo pakankami atidus ir rūpestingas. Aplinkybė, kad sargas didelėje teritorijoje prasidedančio gaisro nepastebėjo 10 min. taip pat nepatvirtina didelio neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad „CK 6.282 straipsnio, reglamentuojančio mišrios kaltės institutą taikant deliktinę atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Taigi, CK 6.282 straipsnio 1 dalyje, [...], nustatyta nuostolių sumažinimo galimybė tik esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui “ (LAT 2015-01 -30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015). Kadangi didelis atsakovo atsargumas neįrodytas ir atsakovas žalą padarė tyčia, todėl nėra pagrindo mažinti žalos dydį.CK 6.251 str. 1 d. įtvirtina vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų - padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Šis principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado.Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad sudegusias smulkios elektronikos atliekas perdirbęs ieškovas iš jų negavo jokio naudos, o patyrė vien nuostolius. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad į bylą buvo pateikti juridinę reikšmę turintys dokumentai, kurie pagrindžia ir įrodo ieškovo nuostolius. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo preziumavo, kad ieškovas galėjo pelningai parduoti sudegusias atlieka. Teismas nepagrįstai nesirėmė UAB „Baltijos perdirbimas“ inventorizacijos aktu, sudarytu po kilusio gaisro (b.l.86-87). Šis inventorizacijos akte atskleisto visos reikšmingos aplinkybės: žaliavos įsigijimą patvirtinantys dokumentai, žaliavos svoris savikaina, po gaisro likusių medžiagų sudėtis svoris, tvarkymo (utilizavimo) ir transportavimo išlaidas, pajamos už parduotas medžiagas. Atsakovai, būdami pasyvūs ir nedalyvaudami bylos nagrinėjime neteikė argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų ieškovo argumentus.Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas įrodė žalos sumą (13956,35 Eur), tačiau atsižvelgiant į tai, kad draudikas atlygino 4761,68 eur žalos sumą, priteisiamos žalos sumą sudaro 9194,47 eur (66 procentai pradinės ieškinio sumos).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas nurodė, kad priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).Apeliantas prašė prijungti prie bylos ieškovo 2016-12-22 atlikto mokėjimo advokatui D. S. nurodymą dėl 800 eur teisinės pagalbos išlaidų už teisines paslaugas pagal 2016-12-11 sąskaitą Nr.112 apmokėjimą. Teisėjų kolegija prijungia mokėjimo nurodymą prie bylos, nes jis susijęs su jau pateikta sąskaita Nr.112 ir atliktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjų kolegija sprendžia ieškovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos atitinka realumo kriterijų ir neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl priteisia 66 procentus ieškovo bylinėjantis pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų 658 eur (823 eur x 80 proc.) (CPK 93 str. 1 – 3 dalys).CK 6.276 str. 2 d. nurodyta nepilnamečių vaikų tėvų atsakomybė ribojama vaikų pilnametystės terminu. Iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo (teismo sprendimo įsiteisėjimo) atsakovas E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), sulaukė pilnametystės, todėl, vadovaujantis CK 6.276 str. 3 d., subsidiari atsakovės R. R. pareiga atlyginti žalą baigėsi. Nuostata dėl atsakovės R. R. atsakomybės šalinama iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovui UAB „Baltijos perdirbimas“ iš atsakovo E. M. 9194,47 Eur žalai bei 658 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Iš atsakovo E. M. valstybės naudai priteisti 60 Eur žyminio mokesčio.