Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese; suinteresuoti asmenys: skolininkas H. N., išieškotojas BAB bankas SNORAS, antstolis R. V., priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 31 d. Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (priedas Nr. 1), BAB bankas SNORAS perleido savo turimas reikalavimo teises į skolininko prievoles, kurių įvykdymo reikalaujama vykdomojoje byloje Nr. 0179/10/00295. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas pareiškėjos prašymo nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad skolininkas gavo pranešimą ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, t. y. neinformavo skolininko CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, dėl ko laikė, jog pareiškėja nepašalino 2016-01-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytų trūkumų, t.y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014 m. birželio 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 pasisakydamas dėl procesinių teisių perėmimo yra nurodęs, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).

Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio. Pirmiau nurodyta CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostata neeliminuoja būtinumo klausimą dėl CPK 48 straipsnio nuostatų taikymo išspręsti būtent tada, kai toks (faktinis ir teisinis) pagrindas atsirado. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-523/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis T. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2013; kt.). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi taip pat, kaip būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje jis įstojo, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso teisės normos nustato teismo pareigą savo iniciatyva imtis veiksmų tinkamai išspręsti reikalavimo teisę perleidusios šalies ir jos teisių perėmėjo procesinės padėties klausimus (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes perimant materialiąsias civilines subjektyvines teises perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl jos turi būti perimamos vadovaujantis CPK, o ne materialiosios teisės normomis. Dėl to, sprendžiant procesinių teisių perėmimą, negali būti svarstomi suinteresuotų asmenų argumentai, susiję su jų prievole išieškotojui.

Teisėjų kolegija, taikydama ir aiškindama CPK 48 straipsnio nuostatas, pažymėjo ir tai, kad procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri gali būti tiek žodinė, įrašoma į teismo posėdžio protokolą, tiek rašytinė (CPK 290 straipsnio 2 dalis). Tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Atskiruoju skundu skundžiama tik teismo nutartis, kuria atsisakoma įteisinti byloje teisių perėmimą, nes teisių perėmėjui ji užkerta kelią dalyvauti procese ir tokia nutartis turi būti rašytinė (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog 2015 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu BAB bankas SNORAS perleido savo turimas reikalavimo teises į skolininko prievoles, yra nuginčyta, taip pat byloje nėra duomenų, kad ji būtų ginčijama, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog išieškotojas BAB bankas SNORAS ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pradinis kreditorius perleido BAB bankas SNORAS perleido UAB „Baltijos kredito sprendimai“ H. N. skolą, neturėjo pagrindo atmesti tokio pareiškėjos prašymo pakeisti pradinį išieškotoją BAB banką Snoras jo teisių perėmėju UAB „Baltijos kredito sprendimai“ dėl to, kad pareiškėja neinformavo skolininko CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, minėta, reikalavimą perleidusios šalies pakeitimas teisių perėmėju gali būti ir nesiejamas su dalyvaujančių asmenų valios išreiškimu dėl procesinio teisių perėmimo. Dėl pirmiau nurodytos priežasties šio klausimo nagrinėjimas taip pat negali būti siejamas ir su priešingos šalies valios išreiškimu ar neišreiškimu.

Pirmosios instancijos teismas, minėta, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, turėjo įstatymo nustatytą pareigą svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą. Kreditoriaus ir skolininko prievolių pobūdis po teisių perėmimo naujajam išieškotojui nepasikeitė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi nepagrįstai buvo laikomas nepaduotu pareiškėjos UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašymas pakeisti išieškotoją vykdymo procese, dėl to, kad pareiškėja teismui nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad skolininkas gavo pranešimą ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, t. y. neinformavo skolininko CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: pakeičiant išieškotoją BAB banką SNORAS į UAB „Baltijos kredito sprendimai“ vykdomojoje byloje Nr. 0179/10/00295.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: pakeisti išieškotoją BAB banką SNORAS į UAB „Baltijos kredito sprendimai“ vykdomojoje byloje Nr. 0179/10/00295.