Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. S. nukentėjusiajai K. K. priteista 70 Lt turtinei ir 430 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad 2012 m. lapkričio 23 d. apie 19 val. namuose, Telšių r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sugyventine K. K. metu, du kartus sudavė jai kumščiu į galvos sritį bei du kartus į kūno šonus ir taip sukėlė K. K. fizinį skausmą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. S. gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla ir byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl V. S. kaltės, naudojus fizinį smurtą prieš savo sugyventinę K. K. ir taip sukėlus jai fizinį skausmą, taip tyčiniais veiksmais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Savo skunde apeliantas iš esmės neneigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją, teismo nustatytų nusikaltimo faktinių aplinkybių, veikos kvalifikacijos ir paskirtos bausmės neginčija, keldamas klausimą tik dėl neturtinės žalos, kuri iš jo buvo priteista nukentėjusiajai, pagrįstumo ir įrodytumo. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Kaip minėta, savo apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. deklaruoja įsitikinimą, kad byloje nėra duomenų, įrodančių nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos pagrįstumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str., reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, nustato, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 str. 1 d. numatyta, kad, jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant neturtinę žalą pinigais privalu siekti maksimaliai teisingiausios kompensacijos nukentėjusiam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos ir įgyvendinant skirtingų interesų (kaltininko ir nukentėjusiojo) pusiausvyrą, būtina atsižvelgti į nuteistojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, tačiau tai negali būti lemiami kriterijai, nusprendžiant dėl mažesnės neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos turinio esmę sudaro dėl neteisėtų kaltininko veiksmų atsiradę neigiami padariniai, liekamieji ar trunkamieji negatyvūs reiškiniai, įtakojantys nukentėjusiojo tolimesnį gyvenimą ir jo kokybę. Visos šios nuostatos aiškiai yra išdėstytos ir aptartos skundžiamame nuosprendyje, kurio turinys nuteistajam žinomas, todėl dar sykį detaliai pasisakyti apie tai nėra priežasties.

Nukentėjusioji K. K. pateiktame ieškinyje aiškiai nurodė, kad dėl pavartoto smurto prieš ją patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir kt. neigiamus padarinius (13 b. l.). Nukentėjusiosios įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad K. K. neturtinė žala atsirado tik dėl nusikalstamų V. S. veiksmų, todėl pagrįstai neturtinės žalos atlyginimą priteisė iš jo. Apylinkės teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajai sukeltas negatyvius padarinius, nusikaltimo padarymo aplinkybes (apeliantas fizinį smurtą prieš sugyventinę vartojo mažamečių vaikų akivaizdoje), o taip pat, siekdamas išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgė ir į ne itin gerą kaltininko turtinę padėtį. Kolegijos nuomone, nukentėjusiosios prašytas ir pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į abejonių nekeliančius nukentėjusiosios negatyvius išgyvenimus ir pojūčius, nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelis, todėl pagrįstai visa apimtimi priteistas iš kaltininko. Daryti priešingą išvadą nėra jokio teisinio pagrindo.

Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, neteisingai suprato bei pritaikė CK 6.250 str. nurodytus kriterijus ar nukrypo nuo teismų praktikos, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.